n PAKARTOTI IR APIBENDRINTI KALBOTYROS VADO TEM PRISIMINTI

n PAKARTOTI IR APIBENDRINTI KALBOTYROS ĮVADO TEMĄ, PRISIMINTI LIETUVIŲ KALBOS TYRIMŲ ISTORIJĄ

KALBOTYRA (LINGVISTIKA) n TAI MOKSLAS, TIRIANTIS KALBĄ.

n

KATEKIZMAS n IŠLEISTAS KARALIAUČIUJE 1547; n 79 PUSLAPIŲ; n 200 -300 EGZ. ; n ŠIANDIEN LIKĘ n TIK 2 EGZ. n 1 LIETUVOJE IR n 1 LENKIJOJE.

MAŽVYDO KATEKIZMĄ SUDARO: n LOTYNIŠKA DEDIKACIJA; n LOTYNIŠKA PRATARMĖ (skirta dvasininkams); n EILIUOTA LIETUVIŠKA PRATARMĖ (tai pirmas originalus eilėraštis lietuvių kalba); n ELEMENTORIUS; n KATEKIZMAS; n GIESMYNĖLIS.

KNIGIELES Pačias byla Letuvinikump ir Žemaičiump. BRalei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet 5 Jr tatai skaitidami permanikiet. Maksla šito tevai iusu trakždava tureti, Ale to negaleia ne venu budu gauti. Regiety to nareia sava akimis, Taip yr išgirsti sava ausimis. 10 Jau nu, ka tevai nakada neregieia, Nu šitai viss iusump ateia. Veizdekiet ir dabakietese, žmanes vysas, Šitai eit iusump žadis dągaus karalistas. Malanei ir su džiauksmu tą žadi prijimkiet, 15 A iusu ūkiusu šeimina makikiet. Sunus, dukteris iusu tur tatai makiety, Visa šyrdy tur tą deva žady milety. Jei, bralei, seseris, tus žadžius nepapeiksit, Deva teva ir sunu sau milu padarisit. 20 Jr pašlavinti pa akimis deva busit. Visosu daiktosu palaimi turesit. Šitu makslu deva tikrai pažysyt Jr dągaus karalistasp prisiartysyt. Neužtr-

MAŽVYDAS SAVO KATEKIZME TIESIOGIAI SAVO VARDO NENURODĖ - JIS „PASLĖPTAS“ AKROSTICHE. KAS YRA AKROSTICHAS?

KONSTANTINAS SIRVYDAS,

TAČIAU MOKSLIŠKAI LIETUVIŲ KALBĄ PRADĖTA TIRTI

AUGUSTO ŠLEICHERIO GRAMATIKA, PAGRĮSTA LYGINAMUOJU METODU, PRADĖJO NAUJĄ LIETUVIŲ KALBOS TYRINĖJIMO TARPSNĮ IR SUKĖLĖ SUSIDOMĖJIMĄ LIETUVIŲ KALBA PASAULINĖJE KALBOTYROJE. KITAS SVARBUS LIETUVIŲ KALBOS TYRINĖTOJAS IR JOS NORMINTOJAS – JONAS JABLONSKIS.

JONAS JABLONSKIS (RYGIŠKIŲ JONAS, 1860 -1930) LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS „TĖVAS“

BENDRINĖ KALBA n SUNORMINTA VISOS TAUTOS RAŠTŲ BEI ŽMONIŲ VIEŠOJO GYVENIMO BEI KULTŪROS REIKMĖMS SKIRTA KALBA

JONO JABLONSKIO DARBAI: n Aiškino lietuvių kalbos negeroves; n Taisė įvairių raštų kalbą; n Leido lietuvių kalbos vadovėlius;

BE TO,

JONAS JABLONSKIS BENDRINĘ LIETUVIŲ KALBĄ APVALĖ NUO GAUSYBĖS BARBARIZMŲ, NEVYKUSIŲ NAUJADARŲ. . . IR KARTU PRATURTINO JĄ TOKIAIS ŠIANDIEN VISŲ VARTOJAMAIS ŽODŽIAIS: pirmadienis, antradienis, ateitis, praeitis, degtukas, atvirukas, pieštukas, vienaskaita, daugiskaita, valstietis, tautietis, šviesuolis, tamsuolis, pažanga, pojūtis, įtaka, įspūdis, teismas, vadovėlis, vaizduotė IR KT.

TAČIAU PATS ŽYMIAUSIAS LIETUVIŲ KALBOS TYRINĖTOJAS, YPAČ DAUG NUSIPELNĘS LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJAI IR LEKSIKOGRAFIJAI -

YRA KALBOS ŽODŽIŲ VISUMA - KALBOTYROS ŠAKA, TIRIANTI LEKSIKĄ - ŽODYNŲ SUDARYMAS

SVARBIAUSIAS DARBAS n „Lietuvių kalbos žodynas“, davęs pradžią šiuolaikiniam akademiniam Lietuvių kalbos žodynui.

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS n TAI SVARBIAUSIAS XX A. LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJOS IR APSKRITAI LIETUVIŲ FILOLOGIJOS VEIKALAS. ŠIS ŽODYNAS VADINAMAS AKADEMINIU ARBA DIDŽIUOJU. n IŠLEISTA JAU 20 TOMŲ. n ŽODYNO RENGIMO PRADŽIA LAIKYTINA 1902 M. , KAI KAZIMIERAS BŪGA PRADĖJO TVARKYTI SAVO ŽODŽIŲ RINKINIUS, RAŠYTI ŽODŽIUS Į ATSKIRAS KORTELES, DAVUSIAS PRADŽIĄ DABARTINEI „LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO“ KARTOTEKAI. PATS K. BŪGA SURINKO 600 000 TOKIŲ KORTELIŲ SU ŽODŽIAIS.

DABAR LEIDŽIAMI ĮVAIRŪS SPECIALIZUOTI ŽODYNAI

APIBENDRINIMO UŽDUOTIS 1. KALBOTYRA (LINGVISTIKA) YRA. . . 2. LEKSIKOLOGIJA YRA. . . 3. PIRMĄJĄ LIETUVIŠKĄ KNYGĄ PARAŠĖ (KAS, KUR, KADA). . .

4. PIRMĄJĄ ŽINOMĄ LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKĄ PARAŠĖ. . . 5. PIRMĄJĄ MOKSLINĘ LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKĄ PARAŠĖ. . . 6. PIRMĄJĄ NORMINĘ LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKĄ PARAŠĖ. . .

7. PIRMĄJĮ LIETUVIŲ KALBOS (LOTYNŲLENKŲ- LIETUVIŲ K. ) ŽODYNĄ PARAŠĖ. . . 8. MOKSLIŠKAI LIETUVIŲ KALBĄ TIRTI IŠ ESMĖS PRADĖTA NUO. . . 9. SVARBIAUSIAS K. BŪGOS MOKSLINIS KALBOS DARBAS YRA. . .

10. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS „TĖVAS“ YRA. . . 11. SVARBIAUSIAS XX A. LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJOS IR APSKRITAI LIETUVIŲ FILOLOGIJOS VEIKALAS YRA. . . 12. JONAS JABLONSKIS LIETUVIŲ KALBĄ PRATURTINO TOKIAIS ŽODŽIAIS: . . .

AČIŪ UŽ DARBĄ