n 9 Kapitalo pritraukimo bdai finans rinkos ir
n 9. Kapitalo pritraukimo būdai: finansų rinkos ir institucijos 1
Kapitalo pritraukimo būdai n Praeitoje paskaitoje aptarėme ilgalaikius pradedančio verslo finansavimo šaltinius n Šiandien darbą tęsime su ilgalaikiais jau įsikūrusių, veikiančių įmonių finansavimo šaltiniais n Iš esmės tuos šaltinius galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: n n finansų rinkas ir institucijas n Pasirinkimas tarp finansų rinkų arba institucijų priklauso nuo finansų sistemos tipo, tad apie viską iš eilės 2
Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) Rizikos kapitalo fondai, “verslo angelai” ES parama Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Ilgalaikiai įsipareigojimai Banko paskolos (investicinis kreditas) Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) “Verslo angelai” Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai Tiekėjo kreditas 3
Paskaitos planas n Finansų sistemos tipai n Finansų institucijos n Finansų rinkos n Išvestinės finansinės priemonės 4
Finansų sistema n Finansų sistema – tai finansų rinkų, finansų institucijų, finansinių priemonių, įstatymų normų ir kitų reglamentuojančių taisyklių bei metodų sistema, kurioje teikiamos finansinės paslaugos, vyksta prekyba akcijomis, obligacijomis ir kitais vertybiniais popieriais, nustatomos palūkanų normos ir kainos 5
Finansų sistemų tipai n Egzistuoja du pagrindiniai finansų sistemos tipai (Hicks, 1974): n Į finansų tarpininkus orientuota finansų sistema, kurioje svarbiausias vaidmuo perskirstant ekonomikoje lėšas tenka finansų institucijoms: bankams, kredito unijoms ir kt. (pvz. , Vokietija, kt. kontinentinės Europos šalys, Japonija) 6
Finansų sistemų tipai (2) n Egzistuoja du pagrindiniai finansų sistemos tipai (Hicks, 1974): n Į finansų rinkas orientuota finansų sistema, kurioje lėšų perskirstymas daugiau vyksta tiesiogiai iš lėšų šaltinių (taupytojų) lėšų naudotojams, prekiaujant vertybiniais popieriais atviroje rinkoje (pvz. , JAV, JK, kt. anglosaksų šalys) 7
Finansų sistemų tipai (3) n Ekonomikos finansavimo tipas, proc. nuo BVP (2002 m. ) 8
Finansų sistemų tipai (4 a) 9
Finansų sistemų tipai (4 b) 10
Finansų sistemų tipai (5) n Į finansų rinkas orientuota finansų sistema: n Nuolatinės finansinės inovacijos bei naujų instrumentų, pritaikytų prie rinkos dalyvių rizikos profilio, kūrimas (įvairios išvestinės finansinės priemonės) n Technologinės inovacijos didina rinkų veiklos efektyvumą (elektroninės prekyvietės ir pan. ) n Tokie argumentai prisidėjo prie finansų rinkų dereguliacijos 8 -ajame dešimtmetyje 11
Finansų sistemų tipai (6) n Į finansų tarpininkus orientuota finansų sistema: n Bankai sumažina informacijos asimetriją lėšų skolinimo rinkoje n n n Sumažinama atvirkštinė atranka (angl. adverse selection) Sumažinama moralinė rizika (angl. moral hazard) Todėl bankai gali finansuoti geresnius projektus nei finansų rinkos ir užtikrina geresnį finansinių aktyvų paskirstymą ekonomikoje § → didesnis efektyvumas 12
Finansų sistemų tipai (7) n Į finansų tarpininkus orientuota finansų sistema: n Ilgalaikių ryšių svarba (Diamond, 1984): n n n Priešingai nei rinkos, bankai dėl ilgalaikių ryšių su savo klientais juos geriau pažįsta ir gali finansuoti projektus, kurie pelningi tik ilgu laikotarpiu (infrastruktūros objektai) Jei projektai jautrūs informacijos atskleidimui (pvz. , inovacijos), įmonės taip pat dažniau renkasi finansinius tarpininkus (pvz. , RK fondus), nes rinkos reikalauja išviešinti informaciją Parama įmonėms sunkumų metu 13 § ar pasiteisino Lietuvoje 2009 m. ? ?
Finansų sistemų tipai (8) n Į finansų tarpininkus orientuota finansų sistema: Tačiau bankų renkama informacija kainuoja ir tai atspindima kredito kaštuose n Taip pat dėl informacijos apie savo klientus monopolio bankai vėliau gali padidinti palūkanų normas (Sharpe, 1990) n 14
Finansų sistemų tipai (9) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos viena kitą pakeičia vystantis šalies gamybinei sistemai (1): n Kuo šalies gamybinė sistema brandesnė, tuo labiau išsivysčiusios finansų rinkos (besivystančiose šalyse rinkos neturi patikimos informacijos apie atskiras įmones, tik bankai, todėl dažnesnis bankinis finansavimas) 15
Finansų sistemų tipai (10) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo rinkos dydžio (2), nes: n n išleisti vertybinius popierius brangiai kainuoja, todėl mažesnėse rinkose įmonės dažniau renkasi bankus be to, mažesnės įmonės susiduria su didesne informacijos asimetrija – tai dar viena priežastis, kodėl joms būdingesnis bankinis finansavimas 16
Finansų sistemų tipai (11) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo rinkos dydžio (2), nes: n n mažesnės įmonės jautresnės krizėms, todėl joms svarbesnis bankinis finansavimas, kuris ilgalaikių ryšių dėka gali suteikti pagalbą sunkiu metu tuo tarpu didesnės, senesnės, reitinguojamos įmonės dažniau renkasi finansų rinkas 17
Finansų sistemų tipai (12) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo juridinės sistemos (3): n n precedento teisė (angl. common law) anglosaksų šalyse geriau saugo smulkiuosius akcininkus ir kreditorius nei civilinis kodeksas kontinentinėje Europoje, todėl finansų rinkos anglosaksų šalyse labiau išvystytos 18
Finansų sistemų tipai (13) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo pensijų finansavimo sistemos (4): n n kaupimo principu paremta pensijų sistema ir privatūs pensijų fondai investuos finansų rinkose ir skatins jų vystymąsi tuo tarpu perskirstomoji pensijų sistema dažniau finansuosis bankuose § → palyginkite I ir II bei III pensijų sistemos pakopų finansavimą Lietuvoje 19
Finansų sistemų tipai (14) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo šalies socialinės sistemos (5): n n Šalyse, kuriose mažesnis socialinis perskirstymas ir didesnė nelygybė, turtingesni namų ūkiai daugiau rizikuos ir pirks įmonių akcijas Tuo tarpu labiau egalitarinėse šalyse, kur didesnis socialinis perskirstymas ir namų ūkių pajamos vienodesnės, bus pasirenkami mažiau rizikingi produktai, tokie kaip bankų indėliai, ir tai skatins bankų vystymąsi 20
Finansų sistemų tipai (15) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo darbo rinkos reglamentavimo (6): n Šoko atveju, anglosaksų šalyse reguliacija vyksta darbo rinkoje: dėl lankstaus darbo santykių reguliavimo darbuotojai lengvai atleidžiami iš darbo, o finansų sistema, paremta rinkomis, tokio prisitaikymo neleidžia ir “baudžia” iš karto (per akcijų kursus ir obligacijų reitingus) 21
Finansų sistemų tipai (16) n Nuo ko priklauso šalies finansų sistemos tipas? n Finansų sistemos tipas priklauso nuo darbo rinkos reglamentavimo (6): n Tuo tarpu šalyse, kur darbo santykių reguliavimas “kietesnis” (pvz. , Japonija bei darbo sutartys “iki gyvos galvos”), darbo rinka tokio susireguliavimo neleidžia, todėl jis vyksta per finansų sistemą, kuri paremta bankais, jų ilgalaikiais ryšiais su klientais ir pagalba sunkumų metu 22
Paskaitos planas n Finansų sistemos tipai n Finansų institucijos n Finansų rinkos n Išvestinės finansinės priemonės 23
Finansų institucijos n Finansų institucijos skirstomos į depozotines ir nedepozitines n Depozitinė institucija – tai finansų institucija, kuri priima indėlius ir teikia paskolas n n Bankai ir kredito unijos Nedepozitinėms institucijoms priskiriamos draudimo kompanijos ir investiciniai/pensijų fondai 24
Finansų institucijos (2) n Šiuo metu veikiančios depozitinės finansinės institucijos Lietuvoje: 6 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai (SEB, Citadele, Luminor, Medicinos, Swedbank, Šiaulių) n 7 užsienio bankų filialai (Danske, Bigbank ir kiti) n 336 ES bankai, veikiantys LR neįsteigus filialo n 68 kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija n 25
Paskaitos planas n Finansų sistemos tipai n Finansų institucijos n Finansų rinkos n Išvestinės finansinės priemonės 26
Finansų rinkos n Finansų rinkos skirstomos į: n Pirmines ir antrines n Pinigų ir kapitalo n Paskolų ir nuosavo kapitalo 27
Pinigų ir kapitalo rinkos n Kapitalo rinkos: prekiaujama vertybiniais popieriais, kurių trukmė ilgesnė nei 1 m. : akcijos n obligacijos n n Pinigų rinkos: prekiaujama vertybiniais popieriais, kurių trukmė trumpesnė nei 1 m. : iždo vekseliai n pinigų rinkos priemonės n 28
Paskolų ir nuosavo kapitalo rinkos n Paskolų rinkos: prekiaujama skolos vertybiniais popieriais: obligacijos (>1 m. ) n taupymo laštai(>1 m. ir <1 m. ) n pinigų rinkos priemonės(<1 m. ) n n Nuosavo kapitalo rinkos: prekiaujama nuosavybės vertybiniais popieriais: n akcijos 29
Finansų rinkos (2) n Kurioje rinkoje galėtumėte įsigyti: n 13 sav. trukmės JAV Vyriausybės iždo vekselius, iki kurių išpirkimo likę 10 sav. ? n 2011 m. birželio mėn. Varšuvos VP biržoje IPO (angl. initial public offering, pirminis viešas akcijų pasiūlymas) būdu platinamų “Agrowill Group” akcijų? n O jei tas akcijas pirktumėte šiandien? n LR Vyriausybės obligacijų / taupymo lakštų / iždo vekselių? 30
Finansų rinkos (2) n Finansų rinkose prekiaujama: • Akcijomis • Obligacijomis • Išvestinėmis finansų priemonėmis 31
Akcijos n Akcijos – tai vertybiniai popieriai, kurie pažymi investuotas lėšas į bendrovę, suteikia teisę į bendrovės pelno dalį dividendų pavidalu, suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme bei gauti likviduojamos bendrovės turto dalį 32
Akcijos (3) n Skirstomos į: n Paprastąsias n n Neturi iš anksto nustatytos dividendų normos, tačiau suteikia balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai priklauso nuo bendrovės finansinio rezultato ir akcininkų susirinkime priimto sprendimo. Privilegijuotąsias n Suteikia teisę gauti iš anksto nustatytus dividendus ir pirmenybę gaunant likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau nesuteikia teisės dalyvauti įmonės valdyme 33
Obligacijos n Obligacija – tai vertybinis popierius, liudijantis apie paskolos suteikimą nustatytam laikotarpiui su teise gauti palūkanų pajamas n Pagal mokėjimo formą gali būti kuponinės ir nekuponinės: Nekupononių obligacijų palūkanos yra išmokamos išperkant obligaciją, o pardavimo kaina nustatoma žemiau nominalo n Kuponinių obligacijų palūkanos mokamos periodiškai pagal obligacijų kuponus n n pvz. , LR Vyriausybės VP – kartą per metus, JAV 34 – 2 kartus per metus ir pan.
Obligacijos (2) n Pagal konvertavimo galimybę obligacijos skirstomos į konvertuojamas ir nekonvertuojamas Konvertuojamos obligacijos nustatytu laikotarpiu gali būti pakeistos į kitus vertybinius popierius, dažniausiai paprastąsias ar privilegijuotąsias akcijas n Konvertuojamųjų obligacijų palūkanų norma gali būti žemesnė nei nekonvertuojamųjų, nes jos turi konvertavimo galimybę n Konvertuojamųjų obligacijų kaina kils, jei kils atitinkamų akcijų kaina n 35
Paskaitos planas n Finansų sistemos tipai n Finansų institucijos n Finansų rinkos n Išvestinės finansinės priemonės 36
Išvestinės finansinės priemonės n Išvestinės finansinės priemonės – tai finansinės priemonės, kurių kaina nustatoma iš kitų aktyvų (vadinamų baziniais aktyvais) kainų n Baziniais aktyvais gali būti akcijos, palūkanų normos, valiutos, metalai, biržos indeksai, nafta (ir kt. prekės) 37
Išvestinės finansinės priemonės (2) n Pagrindinės rūšys: n Pasirinkimo sandoriai (angl. options) suteikia teisę nustatytą dieną (arba visu laikotarpiu iki jos) pirkti/parduoti nustatytą aktyvą iš anksto nustatyta kaina n Būsimasis (ateities) sandoris (angl. futures) – tai išankstinis dviejų sandorio šalių įsipareigojimas po apibrėžto laiko nupirkti vienai iš kitos (arba jai parduoti) sutartą bazinio aktyvo kiekį iš anksto sutarta kaina atsiskaitant ateityje. Pagal savo esmę tai įpareigojantis opcionas 38
Išvestinės finansinės priemonės (3) n Pagrindinės rūšys: n Išankstinių atsiskaitymų kontraktai (angl. forwards) – tai nestandartizuoti būsimieji (ateities) sandoriai. Jais prekyba vyksta tiesioginiais sandoriais n Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swaps, IRS) – tai susitarimai pasikeisti palūkanų mokėjimais apibrėžtam terminui ir apibrėžtai pagrindinei sumai 39
Išvestinės finansinės priemonės (4) 40
Išvestinės finansinės priemonės (5) § Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest § § rate swaps, IRS) - pakankamai brangus instrumentas. Praktinis pvz. : apie 40 mln. EUR kredito palūkanų fiksavimas 3 metams kainavo apie 740 tūkst. EUR. Tuo tarpu visos to laikotarpio palūkanos sudarė 2, 06 mln. EUR. Taigi IRS sandoris palūkanų kainą padidino 50%. Tačiau 3 metus kintamos palūkanos buvo užfiksuotos tie 1% riba – išnyko viena iš verslo rizikų. 41
n 10. Obligacijų savybės ir vertinimas 42
Paskaitos planas n Obligacijos kaina n Macaulay trukmė (duration) n Iškilumo rodiklis (convexity) 43
Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) Rizikos kapitalo fondai, “verslo angelai” ES parama Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Ilgalaikiai įsipareigojimai Banko paskolos (investicinis kreditas) Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) “Verslo angelai” Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai Tiekėjo kreditas 44
Obligacijos kaina n Praeitą paskaitą jau aptarėme, kad obligacija – tai skolininko kontraktinis įsipareigojimas periodiškai mokėti palūkanas skolintojui nustatytą metų skaičių, o suėjus terminui – grąžinti skolintojui pagrindinę sumą n Kita vertus, skolintojas gali ir nelaukti termino pabaigos, o parduoti obligaciją antrinėje rinkoje, dar nesuėjus atsiskaitymo terminui 45
Obligacijos kaina n Už kokią kainą jis parduos obligaciją antrinėje rinkoje? Už nominalą? n Už nominalą ir palūkanas? n n Iš tiesų viskas šiek tiek sudėtingiau, tačiau iš esmės obligacijų, kaip ir kitų fiksuotų pajamų vertybinių popierių, įkainojimas remiasi dabartinės vertės koncepcija n Tad apie viską iš eilės 46
Obligacijos kaina n Metų skaičius, kurį trunka obligacijos kontraktas, paprastai vadinamas laikotarpiu iki termino arba tiesiog obligacijos terminu n Pinigų suma, kuri sumokama skolintojui, suėjus terminui, vadinama nominalia obligacijos verte, jos paritetu (angl. par value) arba tiesiog pagrindine suma (angl. principal amount) 47
Obligacijos kaina n Periodiniai palūkanų mokėjimai vadinami obligacijos kuponu arba atkarpa n Kupono mokėjimas paprastai išreiškiamas procentais nuo pagrindinės sumos ir yra vadinamas kupono norma: n c = C / P, kur c - kupono (arba atkarpos) norma n C – metinis kupono mokėjimas n P – obligacijos paritetas (arba nominali vertė) n 48
Obligacijos kaina n Visi trys dydžiai – kupono norma, paritetas ir terminas – yra pastovūs visam obligacijos kontrakto laikui n Kupono norma nustatoma obligacijos išleidimo metu. Paprastai ji lygi (arba artima) panašių rinkoje esančių obligacijų rinkos palūkanų normai (dar kitaip vadinamai obligacijų pajamingumu – angl. bond’s yield) n ir visiškai nepriklauso nuo panašių rinkoje esančių obligacijų kupono normos! 49
Obligacijos kaina n Panašiomis vadinamos obligacijos, turinčios panašų laikotarpį iki termino ir panašią kredito riziką Koks kuponas bus nustatomas, didėjant obligacijos kredito rizikai? n Ilgėjant laikotarpiui iki termino? n 50
Obligacijos kaina n Tad matyti, kad obligacijos kupono norma ir obligacijos pajamingumas (rinkos palūkanų norma) – skirtingos sąvokos, nors jų skaitmeninės reikšmės kartais gali ir sutapti n Kupono norma yra fiksuota visam obligacijos terminui, o obligacijos pajamingumas gali kisti n Kas nulemia obligacijos pajamingumo (rinkos palūkanų normos) svyravimus? n Kredito pasiūlos ir paklausos pokyčiai 51
Obligacijos kaina n Sakėme, kad obligacijos kupono norma bei paritetas yra pastovūs dydžiai, tad kaip rinkos palūkanų normos (arba obligacijų pajamingumo) svyravimai atsispindės obligacijose? n Obligacijos kainoje! n Tad ir vėl svarbu atkreipti dėmesį, kad obligacijos kaina ir jos nominali vertė – taip pat skirtingos sąvokos, nors kartais jų skaitinės reikšmės taip pat gali sutapti n Obligacijos nominali vertė fiksuota, o kaina nuolat kinta 52
Obligacijos kaina n Obligacijos kaina skaičiuojama pagal formulę: n kur P – obligacijos kaina Ct – kupono mokėjimas t laikotarpiu Fn – paritetas, arba nominalo vertė, kuri turi būti sumokėta suėjus terminui i – rinkos palūkanų norma (obligacijos pajamingumas) n – laikotarpių iki termino skaičius n Tad obligacijos kaina – obligacijos srautų dabartinė vertė! 53
Obligacijos kaina n Taigi obligacijos kainos formulė rodo, kad obligacijos rinkos kaina yra būsimų pinigų srautų (kuponų ir pagrindinės sumos mokėjimų) diskontuotų verčių suma. n Diskontavimui naudojama rinkos palūkanų norma i (obligacijos pajamingumas). 54
Obligacijos kaina n Nuo ko priklauso obligacijos kaina? n Nuo rinkos palūkanų normos n Nuo obligacijos kredito rizikos pasikeitimų n Kaip elgiasi obligacijos kaina: n Kylant rinkos palūkanų normai? n Didėjant obligacijos kredito rizikai? n Kodėl? § O kas tuomet darosi su obligacijos pajamingumu? 55
Obligacijos kaina n Apibendrinkime: n Obligacijos išleidimo metu yra nustatoma obligacijos kupono norma bei jos nominali vertė. Iš to seka, jog pradinio obligacijos įgijėjo, išlaikančio obligaciją iki išpirkimo termino, uždarbį apibūdina obligacijos kupono dydis. n Tačiau obligacijos pajamingumas ir kaina rinkoje kas dieną keičiasi. Todėl bet kurio vėlesnio obligacijos įgijėjo, įsigijusio obligaciją rinkoje iš jos savininko, uždarbį apibūdina obligacijos pajamingumo norma (ta pajamingumo norma, už kurią jis įsigijo obligaciją). 56
Obligacijos kaina n Atvirkštinė obligacijų kainos ir jų pajamingumo priklausomybė – pati svarbiausia obligacijų savybė! 57
Pavyzdys n Sakykim, turime 1000 EUR nominalios vertės 3 m. trukmės obligaciją, kurios metinė kupono norma – 5% (kuponas mokamas kas metai), o rinkos palūkanų norma – 8% n Kam lygi obligacijos kaina? 58
Pavyzdys n Kiek bus verta ta pati obligacija po vienerių metų (arba, kitaip sakant, dvejų metų trukmės obligacija)? n Kodėl po vienerių metų obligacijos kaina pakilo (arba kodėl 2 m. trukmės obligacija brangesnė nei 3 m. )? n Nes išpirkimo terminas arčiau n Kiek bus verta obligacija po 3 m. (savo išpirkimo dieną)? n 1000 EUR 59
Pavyzdys n O dabar sakykim, kad rinkos palūkanų norma pakilo iki 10%. Kaip pasikeis obligacijos kaina? n Kodėl obligacijos kaina nukrito? n Nes alternatyvios investicijos (rinka) uždirba daugiau – sumažėjo šitų obligacijų paklausa 60
Pavyzdys n O jei rinkos palūkanų norma nukristų iki 5%, kam būtų lygi obligacijos kaina? n Kodėl obligacijos kaina pakilo – jau turėtų būti aišku, tačiau kodėl būtent iki 1000 EUR? ? n Iš tiesų, kai rinkos palūkanų norma tampa lygi obligacijos kupono normai, obligacijos kaina tampa lygi jos nominalui 61
Obligacijos kaina n Obligacijos kainos formulės savybės: n Kai obligacijos kupono norma lygi rinkos palūkanų normai, obligacija visada parduodama jos nominaliąja verte (paritetu) n Kai rinkos palūkanų norma didesnė už kupono normą, obligacija parduodama su diskontu (angl. at a discount) n Pardavėjas, sumažindamas obligacijos kainą, perduoda pirkėjui papildomas palūkanas kapitalo padidėjimo forma ir tuo būdu priartina jas prie rinkos palūkanų normos lygio 62
Obligacijos kaina n Obligacijos kainos formulės savybės: n Kai rinkos palūkanų norma mažesnė už kupono normą, obligacija parduodama su priedu (angl. at a premium) n Kainos perviršis sumažina obligacijos pirkėjui tenkančias pajamas (būsimų kupono mokėjimų forma) iki rinkos palūkanų normos lygio 63
Obligacijos kaina n Taigi jei rinkos palūkanų norma nėra lygi obligacijos kuponui, pradinio obligacijos savininko, parduodančio obligacijas rinkoje, uždarbis bus lygus: n Uždarbis = sukauptas kuponas iki pardavimo datos + obligacijos pardavimo kaina – obligacijos nominali vertė n Akivaizdu, kad bendras pradinio obligacijos savininko uždarbis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. n Taigi obligacija nėra nerizikingas investavimo instrumentas! (jei obligacija neišlaikoma iki termino) 64
Obligacijos kaina n O kaip pasikeistų mūsų obligacijos kaina, jei kuponas būtų mokamas ne vieną, o du kartus per metus? n Jeigu palūkanos mokamos dažniau nei kartą per metus (pvz. , JAV), tuomet tiek kuponą, tiek rinkos palūkanų normą (efektyviąją) reikia padalinti iš kartų skaičiaus metuose: n kur m – skaičius, parodantis, kiek kartų per metus mokamas kuponas 65
Pavyzdys n Tad mūsų pavyzdyje, jei kuponas būtų mokamas 2 kartus per metus, obligacijos kaina būtų: 66
Obligacijos kaina n Rinkoje obligacijos kotiruojamos procentine išraiška nuo nominalios vertės ir be sukauptų palūkanų. n Pavyzdys. Turime 25 EUR nominalios vertės, 4 m. trukmės obligaciją, kurios kupono norma yra 10% ir kuri po 8 mėn. nuo jos išleidimo yra kotiruojama už 102% jos vertės. Kokia obligacijos kaina EUR? 67
Obligacijos kaina n (102% * 25 EUR) + (2/3 * 2, 5 EUR) = = 27, 17 EUR, tame tarpe: § 25, 5 EUR sudaro grynoji obligacijos kaina § 1, 67 EUR sudaro sukauptas kuponas n Koks šios obligacijos pajamingumas? n r = 9, 25% 68
Obligacijų teoremos n 1. Apibendrindami galime teigti, kad obligacijų kainos yra atvirkščiai priklausomos nuo rinkos palūkanų normos (pajamingumo): rinkos palūkanų normai didėjant, obligacijų kainos mažėja, ir priešingai 69
Obligacijų teoremos n 2. Ilgalaikių obligacijų kainos svyravimai yra didesni negu trumpalaikių, jeigu jų kupono norma ta pati 70
Pavyzdys n Vėl turime tą pačią 1000 EUR nominalios vertės 3 m. trukmės obligaciją, kurios metinė kupono norma – 5% (kuponas mokamas kas metai) n Iš ankstesnių skaičiavimų jau žinome, kad jos kaina, rinkos palūkanų normai esant 8%, lygi 922, 69 EUR n Palyginimui paimkime kitą 1000 EUR nominalios vertės 5 m. trukmės obligaciją, kurios metinė kupono norma – taip pat 5% (kuponas mokamas kas metai) n Jos kaina, rinkos palūkanų normai esant 8% lygi: 71
Pavyzdys n Kaip (procentaliai) pasikeis abiejų obligacijų kainos, jei rinkos palūkanų norma nuo 8% padidės iki 10%? n Kodėl tai svarbu? n Pamąstykite apie investavimą ir riziką (pvz. , pensijų fondai) 72
Obligacijų teoremos n 3. Mažos kupono normos obligacijų kainos svyravimai didesni negu didelės kupono normos obligacijų, jeigu tų obligacijų terminas toks pat 73
Pavyzdys n Vėlgi turime tą pačią 1000 EUR nominalios vertės 3 m. trukmės obligaciją, kurios metinė kupono norma – 5% (kuponas mokamas kas metai) n Iš ankstesnių skaičiavimų žinome, kad jos kaina, rinkos palūkanų norma esant 8%, lygi 922, 69 EUR n Palyginimui paimkime kitą 1000 EUR nominalios vertės taip pat 3 m. trukmės obligaciją, kurios metinė kupono norma – 7% (kuponas mokamas kas metai) n Jos kaina, rinkos palūkanų normai esant 8% lygi: 74
Pavyzdys n Kaip (procentaliai) pasikeis abiejų obligacijų kainos, jei rinkos palūkanų norma nuo 8% padidės iki 10%? 75
Obligacijų teoremos 76
Nekuponinės obligacijos neturi kupono mokėjimų, bet užtikrina vienintelį mokėjimą suėjus terminui n Jos parduodamos su kainos nuolaida (diskontu), tad jų palūkanos – skirtumas tarp nominalo, kuris gaunamas suėjus terminui ir įsigijimo kainos n Dauguma pinigų rinkos vertybinių popierių parduodami su diskontu (pvz. , iždo vekseliai) 77
Uždavinys n Investuotojas turi 10. 000 EUR n Rinkos palūkanų norma (taigi ir visų obligacijų pajamingumas) 5%. n Investuotojas vertina dvi investavimo alternatyvas: a) Įsigyti atitinkamą kiekį 1000 EUR nominalios vertės VVP, iki kurių išpirkimo liko 3 m. ir kurių kupono norma 5%; b) Įsigyti atitinkamą kiekį 1000 EUR nominalios vertės VVP, iki kurių išpirkimo liko 4 m. ir kurių kupono norma 10%. Klausimai: 1) Kaip atrodytų investuotojo portfelis vienu ir kitu atveju? 2) Jeigu investuotojas nuspręstų parduoti įsigytas obligacijas anksčiau termino (pvz. , po 1 m. ), kai rinkos palūkanų norma būtų pakilusi iki 10%, kuriuo atveju jis daugiau prarastų? 78
- Slides: 78