MUZIKOS IR KRYBOS PEDAGOGIKA doc dr Zenonas Rinkeviius

MUZIKOS IR KŪRYBOS PEDAGOGIKA doc. dr. Zenonas Rinkevičius

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFINĖ PEDAGOGIKOS ŠAKA Bendroji pedagogika – mokslas, kuris tiria ir atskleidžia jaunosios kartos mokymo ir auklėjimo klausimus ir yra skirtas visų dalykų mokymo reikmėms. Muzikos pedagogika - nagrinėja specifinius ugdymo bruožus, kurie kyla iš muzikos meninio pažinimo ypatumų. Todėl muzikinis ugdymas remiasi ypatingu, išplaukiančiu iš meninio pažinimo, meninės veiklos dėsningumų, didaktiniu žinojimu. Muzikos pedagogika remiasi bendrąja pedagogika.

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFINĖ PEDAGOGIKOS ŠAKA 1. 1. Muzikos pedagogikos moksliniai ir meniniai aspektai Muzikos pedagogika - žmogaus muzikinio ugdymo (ugdymo muzika) mokslas ir menas. Muzikos pedagogikos mokslinis dalykas yra muzikinio ugdymo metodologija. Tai filosofinių, psichologinių, pedagoginių, estetinių pažiūrų, nuostatų, principų sistema muzikos pažinimo ir jos mokymo požiūriu. Muzikos pedagogikos objektas yra augančiosios kartos muzikinio ugdymo procesas. Tai reiškia, kad muzikos pedagogika atsako į klausimą, ką reiškia mokyti(s) muzikos. (Tai klausimas, kuris lyg ir „aiškus“, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. . . ) Muzikos pedagogikos meninis dalykas yra muzikos kaip meno (o ne muzikos mokslo) reiškinio praktinis įgyvendinimas mokymo(si) procese. Mokytojo ir mokinių veikla tampa menine muzikine raiška, ugdymas įgyja meninę kokybę. Muzikos pedagogikos skiriamasis bruožas – meniškumas. Tačiau ir bendroji pedagogika, turi meniškumo aspektą. Žvelgiant į muzikos mokytoją nesunku suprasti, kad jis yra „dvigubas“ menininkas: menininkas-muzikas ir menininkas-pedagogas. Taigi, muzikos pedagogikoje integruojasi trys jos svarbūs aspektai: o mokslinis metodologinis, o meninis muzikinis, o meninis pedagoginis.

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFINĖ PEDAGOGIKOS ŠAKA 1. 2. Muzikinis ugdymas kaip asmenybės specifinis ir bendrasis ugdymas Muzikinis ugdymas – tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant jiems su muzikos meno bei kitomis, susijusiomis su muzika, kultūros vertybėmis. Muzikinio ugdymo sąvoka aprėpia muzikos mokymą, muzikinį lavinimą, muzikinį auklėjimą, muzikinį švietimą, muzikinį prusinimą, muzikinės kultūros formavimą. Muzikiniu ugdymu siekiama išugdyti giliąją, žmogaus dvasios gelme patiriamą meninę -dvasinę kultūrą. Ši kultūra yra prevencinis veiksnys, neleidžiantis rastis dvasiniam vakuumui, estetinių bei dorovinių normų iškraipymams. Muzikoje specifine muzikos kalba išreiškiamos grožio, gėrio, šventumo, laimės vertybės. Todėl muzika yra viena iš galingiausių žmogaus ugdymo ir saviugdos priemonių pradedant gyvenimu įsčiose ir baigiant ilgaamžyste. Siekiant geriau suprasti bendrojo muzikinio ugdymo ypatybes, reikia jį lyginti su profesiniu muzikiniu ugdymu, išskiriant bendrumus ir sirtumus. Bendrus bruožus lemia meninis muzikos pobūdis. Bendra yra tai, kad besimokančiuosius moko pažinti muziką, tobulinti muzikinius gebėjimus, stengiasi jiems suteikti muzikos žinių ir įgūdžių, ugdyti muzikinę kultūrą. Specifiška yra tai, kad bendrajame muzikiniame ugdyme nėra specializacijos, vyrauja ne ženklinis-loginis, o emocinis-prasminis muzikos turinio pažinimas, muzikinė veikla remiasi akustine, o ne ženkline muzikos kalba, ugdomi elementarūs muzikos atlikimo įgūdžiai, teikiamos apibendrinto pobūdžio muzikos literatūros ir istorijos žinios. Vyrauja ne teikiamasis, o ugdomasis, auklėjamasis mokymas, siekiama ne muzikantą rengti, o ugdyti asmens muzikinę kultūrą.

2 tema. MUZIKINĖ KULTŪRA – MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS 2. 1. Muzikinės kultūros samprata Išugdyti kiekvieno mokinio muzikinę kultūrą – muzikinio ugdymo mokykloje tikslas. Muzikinė kultūra – tai asmenybės poreikis ir gebėjimas rinktis, pajausti, priimti ir suprasti muzikoje koduojamą žmogaus dvasinį gyvenimą – jausmų pasaulį, siekius, nuostatas, idealus. Svarbiausias asmens muzikinės kultūros požymis – dvasinis muzikos poveikis, siekimas ir gebėjimas „skaityti“ muzikoje kito ir savo slėpiningą, asmenišką, nenusakomą, neišaiškinamą dvasinį pasaulį, jį pajausti ir perprasti. Visuomenės muzikinė kultūra suprantama kaip plačiųjų visuomenės sluoksnių teigiamas santykis su vertinga muzika. Visuomenės muzikinė kultūra yra sistema, kurią sudaro: muzikos vertybės, institucijos ir materialioji bazė, žmonių muzikinė veikla.

2 tema. MUZIKINĖ KULTŪRA – MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS 2. 2. Muzikinio ugdymo uždaviniai Siekiant muzikinio ugdymo tikslo reikia įgyvendinti šiuos uždavinius: o išugdyti mokinių žavėjimąsi puikia muzika, meilę jai; o išugdyti mokinių norą ir gebėjimą dainuoti, muzikuoti; o išugdyti mokinių muzikos suvokimo ir muzikinio mąstymo kultūrą; o suteikti specialiųjų muzikos žinių; o ugdyti kūrybinius gebėjimus; o išugdyti poreikį aktyviai dalyvauti muzikinėje veikloje.

2 tema. MUZIKINĖ KULTŪRA – MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS 2. 3. Muzikinio ugdymo turinys Muzikinio ugdymo turinį sudaro muzikinės kultūros materialieji ir dvasiniai objektai: muzikos kūriniai, muzikos teorijos žinios, muzikinės veiklos priemonės ir kt. Šio turinio branduolį sudaro muzikos meno intonaciškumas. Muzikinio ugdymo reikmėms naudojamas toksai ugdymo turinys, kuris optimaliai padeda ugdyti mokinių muzikinę kultūrą. Ugdomi šie asmens muzikinės kultūros bruožai: o teigiamas emocinis-vertybinis santykis su vertinga muzika; o plėtojama muzikinių gebėjimų ir įgūdžių sistema; o teikiamos muzikos žinios; o ugdomi muzikinės kūrybinės veiklos elementai. Muzikinio ugdymo turinio temiškumas – ypatingai svarbus asmenybės ugdymo muzika strateginis momentas. Asmenybės brandai daugiausia pasitarnauja tokios temos, kurios padeda muzikos kūriniais bei su jais susijusiais dalykais (kalba, etnine kultūra, gamta, istorija, šeima, tikėjimu ir kt. ) atskleisti muzikoje nujaučiamą socialinių ir dvasinių santykių tikrovę. Temiškumas padeda susieti muzikos intonacinį abstraktumą su vaiko gyvenimo patirtimi, kultūros, tautiškumo, tikėjimo kontekstu.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI 3. 1. Ugdymas ir muzikinė veikla Siekiant ugdymo tikslo svarbu giliau pažvelgti į mokinių muzikinę veiklą, ją įvertinti ugdomuoju požiūriu. Tai padeda geriau suprasti mokinių muzikinių gebėjimų ugdymo taktiką ir stiprinti muzikos mokymosi motyvaciją. Muzika pasižymi ypatingu paveikumu. Ji daro įtaką žmogui fiziologiniu, psichologiniu, socialiniu, asmenybiniu, dvasiniu aspektais. Ji „stipri“ emociniu paveikumu, todėl ji tobulina emocinį intelektą, t. y. gebėjimą pajausti ir suprasti savo ir kitų jausmus. Žmogaus santykis su muzika remiasi intuicija, stimuliuojančia pasąmoninį patyrimą, kūrybos impulsus. Muzikos intonacija yra muzikos kalba veikloje realizuojamas jausmo-minties pasireiškimas, svarbus dvasinio gyvenimo bruožas. Veikla – tai procesas, kuriuo pasireiškia žmogaus santykis su aplinka. Tai santykis, kuris atitinka asmens poreikius veikti kartu su jam svarbiomis idėjomis, reikmėmis. Veikla skirtina nuo veiksenų. Veiksena – tai tik biologinio lygmens motorika. Aukštoji psichinė veikla – tai sąmoningas veiksmas, kai žmogus įtraukia save į materialiąją ir dvasinę kultūrą. Todėl veikla traktuojama kaip pamatinės reikšmės asmenybės ugdymo, saviugdos kategorija. Skirtingai nuo muzikinės veiksenos, muzikinė veikla, kaip vidinė veikla, reguliuojant išorinę veiklą, pasižymi tikslingumu.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI 3. 2. Muzikiniai gabumai ir sugebėjimai Muzikine veikla ugdomi elementarūs muzikiniai gabumai ir aukštieji muzikiniai sugebėjimai. Elementarių muzikinių gabumų visumą sudaro muzikinė klausa. Ji skirstoma į santykinę ir absoliučiąją klausą, garso aukštumo, melodinę, polifoninę, harmoninę, faktūrinę, vidinę, tembrinę, dinaminę, vokalinę klausą. Šių gabumų grupei priskiriamas emocinis reagavimas į muziką, ritmo, dermės pajautimas. Aukštesnio lygmens muzikiniai gabumai yra muzikinė vaizduotė, muzikinė atmintis, muzikalumas. Aukštieji muzikiniai sugebėjimai yra muzikos suvokimas ir muzikinis mąstymas. Muzikos suvokimas dažniausiai suprantamas plačiąja šio termino prasme kaip muzikos kūrinių turinio ir formos vienovės emocinis išgyvenimas ir prasmės įsisavinimas. Tačiau laikantis suvokimo sąvokos bendrosios psichologinės sampratos muzikos suvokimą tikslinga aiškinti siaurąja prasme, t. y. kaip muzikos kalbos elementų, jų komplekso laike percepciją. Muzikos suvokimą pratęsia, estetinę-dvasinę kokybę suteikia muzikinis mąstymas. Muzikinis mąstymas – tai emocinė-intuityvi ir sąmoninga loginė sintetinė-analitinė veikla, muzikos intonacine ir žodine kalba atskleidžianti intonacijų ir prasmių sąsajas bei vienovę. Muzikinis mąstymas yra aukščiausia muzikos pažinimo forma. Jis valdo klausos veiklą, muzikos atlikimo, kūrybos, vertinimo procesus.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI 3. 3. Muzikos mokymosi motyvacija. Muzikos mokymosi interesai Motyvas yra mūsų veiksmų, mąstymo, elgesio priežastis. Sėkmingo muzikos mokymo būtinoji sąlyga – pedagogo sugebėjimas įžvelgti mokinių mokymosi motyvus, įvertinti jų lygį ir mokėti įvairiais poveikiais juos plėsti, įtvirtinti. Svarbiausi yra pirminiai motyvai, kai mokomasi dėl estetinio malonumo, sėkmės džiaugsmo, funkcinio smagumo, kai išgyvenamos man reikšmingos vertybės. Tuo būdu plėtojama esmingoji, vidinė motyvacija. Šie motyvai plėtojami, kai klausoma, atliekama ir kuriama graži ir prasminga muzika. Fundamentinę reikšmę muzikos mokymuisi turi emociniai motyvai. Antriniais motyvais laikomi tokie, kai skatina mokytis ne pati veikla, bet pašaliniai veiksniai (paklusnumas tėvams, mokytojui, atlyginimas – įskaitant ir pažymį – už gerą mokymąsi ir pan. ). Tai neesmingoji, išorinė motyvacija. Interesas yra specifinis asmenybės požiūris į tikrovės daiktus ir reiškinius, sukeltas sąmoningo priskyrimo jiems ypatingos reikšmės gyvenime ir jų emocinio patrauklumo. Muzikiniai interesai gali būti situaciniai, nuolatiniai, pasyvūs, aktyvūs. Muzikiniai interesai turinio požiūriu nėra materialiniai (išskyrus komercinę muziką). Jie iš esmės yra dvasiniai interesai, jie tobulina žmonių dvasinę kultūrą. Motyvacija yra pagrindinis mokymosi energiją teikiantis šaltinis. Jos formavimas, stiprinimas yra pedagogo „antiuždavinys“.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS DIDAKTIKOS KLAUSIMAI 4. 1. Pagrindiniai muzikinio ugdymo principai (1) 4. 1. 1. Muzikos pažinimo ir muzikinio ugdymo holistinis pobūdis Meno kūrinys, muzika daro estetinį, dvasinį poveikį ne dalimis, pavieniais kalbos elementais, o harmoninga jų visuma. Šią visumą (holistinį darinį) sudaro: o materialioji, medžiaginė muzikos pusė, o idelioji, meninė-dvasinė, vertybinė prasmės pusė. Tobulai muziką atliekant muzikos idealioji ir materialioji pusės pasireiškia holistiškai, sudaro vienovę. Ši vienovė pasireiškia muzikos kūrinio pavidalu. Muzikinio ugdymo metodikose vyrauja skaidymo tendencijos. Jos programuoja dalinį, nevisybinį, todėl ir nevisavertį muzikinį ugdymą. Svarbu pasiekti, kad muzikinė veikla būtų holistiška, keltų grožio išgyvenimus ir prasmės nuojautas. To neturi paskiri muzikos kalbos elementai, kuriuos taip sureikšmina mokykla. Todėl mokant vaikus veikti su muzikos garsais, svarbu nesuardyti minėtos vienovės. Mokymo procese dažniau naudotini vertingi muzikos kūriniai. Jų įsisavinimas lemia muzikinio ugdymo holistiškumą.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS DIDAKTIKOS KLAUSIMAI 4. 1. Pagrindiniai muzikinio ugdymo principai (2) 4. 1. 2. Muzikinio ugdymo meniškumas Kadangi emocinis reagavimas į muziką yra muzikalumo centras ir muzikinio mąstymo „variklis“, muzikos mokymo(si) meniškumas yra svarbiausias muzikos pedagogikos klausimas. Žavėjimasis muzika plėtoja žmogaus, ypač vaiko, dvasinio pasaulio imlumą, skatina jo norą atlikti muziką, ją vertinti, kurti. Taip realizuojami vaiko saviraiškos poreikiai. Meniškumo principas pedagogui primena tiesą, kad muzikos mokymas turi būti tikra meninė muzikinė veikla. 4. 1. 3. Muzikinio ugdymo antropocentriškumas Antropocentriškas požiūris į muzikinį ugdymą remiasi nuostata, kad muzika „kalba“ apie žmogų, jo santykį su aplinka ir savimi. Suprasti šį pasaulį per muziką – tai suprasti pasaulį kaip kitų žmonių pasaulį: motinos, vaiko, mylimo žmogaus, genijaus pasaulį. . . Tokio supratimo plėtros „priemonės“ – vertingiausi muziko kūriniai. 4. 1. 4. Imlumas muzikai. Audialiojo muzikos pažinimo pirmumas ir vyravimas. Imlumas muzikai – tai žmogaus siekimas ir gebėjimas užsiimti muzikine veikla, jausti estetinį pasitenkinimą ir įžvelgti prasmę. Bendrajame muzikiniame ugdyme teiktina pirmenybė receptyviniam (nuvokiamajam) muzikos pažinimui. Todėl pabrėžtinas muzikos kūrinių audialaus pažinimo aktualumas.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS DIDAKTIKOS KLAUSIMAI 4. 2. Muzikos didaktikos klausimai Keliami šie muzikos mokymo tikslai: o išugdyti muzikinę ir bendrąją dvasinę kultūrą; o plėtoti ir lavinti dvasinį, intelektinį imlumą muzikos ir gyvenimo, kultūros vertybėms; o lavinti dainavimo, muzikavimo, kūrybinės veiklos įgūdžius. Mokant muzikos siekiama muzikos pažinimo (išmanymo, supratimo, žinojimo), auklėjamųjų bei lavinamųjų tikslų. Muzikos didaktikos principai: o Moksliškumo ir meniškumo darnos principas. Muzikinė veikla privalo išlaikyti meninės kokybės lygį, jai teiktina pirmenybė. o Meninės praktikos ryšio su teorija principas. Bendroji didaktika reikalauja, kad žinios būtų siejamos su praktika. Mokant muzikos, pirmenybė teiktina o meno praktikai. o Vaizdumo principas. Muzika nėra vaizdavimo, o jausminės išraiškos menas. Todėl svarbu nepervertinti programinės muzikos. o Prieinamumo principas. Ką prieinamumo požiūriu reikėtų laikyti startine sąlyga, t. . y. žemutine galimybių mokant muzikos riba : muzikos atlikimo sugebėjimus ar sugebėjimą suvokti, suprasti muziką, teigiamų nuostatų jos atžvilgiu turėjimą. Svarbesnis yra antrasis kriterijus, jis spartina vaiko muzikinį ugdymą(si). Kurse apžvelgiami ir kiti didaktiniai principai.

5 tema. MUZIKINIS AUKLĖJIMAS 5. 1. Muzikinio auklėjimo sąvoka 5. 2. Muzikinio auklėjimo tikslas ir uždaviniai Auklėjimas bendrąja prasme – tai „pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes“ (L. Jovaiša). Sąvoka muzikinis auklėjimas tradiciškai vartojama plačiąja termino prasme ir tapo muzikinio ugdymo sąvokos sinonimu. Muzikinio auklėjimo sąvoką reikia traktuoti siaurąja prasme. Muzikinis auklėjimas - tai pagalba ir vadovavimas ugdytiniui turtinant jo emocinį estetinį patyrimą, dvasią ir intelektą, stiprinant dorovines nuostatas, remiantis muzikos, susijusios su gyvenimo ir būties vertybėmis, meniniu pažinimu. Muzikinio auklėjimo tikslas – dorovinių, dvasinių vertybių diegimas mokinių jausmuose ir intelekte remiantis puikiais muzikos kūriniais. Muzikinio auklėjimo uždaviniai: o estetinių emocijų ir jausmų ugdymas; o dvasingumo ugdymas; o altruistinių emocijų plėtotė; o komunikacinių emocijų turtinimas; o dorovinės pozicijos formavimas; o tautinis auklėjimas.

5 tema. MUZIKINIS AUKLĖJIMAS 5. 3. Muzikinio auklėjimo principai: o auklėjimo orientavimas į aukštus estetinius-dvasinius žmogaus ugdymo tikslus; o teigiamas emocinis-dvasinis santykis su muzikos ir gyvenimo vertybėmis; o ryšio su gyvenimu principas; o mokinio pažinimo pirmumas; o auklėjimo veiksmingumas; o auklėjimo poveikių nuoseklumas ir kompleksiškumas; o prasmingumo principas; o peržangos (transcendencijos) principas.

5 tema. MUZIKINIS AUKLĖJIMAS 5. 4. Muzikos mokymo ir muzikinio auklėjimo vienovės problema Muzikos mokymo praktikoje dažniausiai rūpinamasi tik mokymo uždavinių įgyvendinimu. Siekiant muzikos mokymo ir muzikinio auklėjimo vienovės reikia: o aprėpti estetinę-dvasinę visumą naudojant įvairias veiklos formas; o mokymo(si) veiklą persmelkti estetinio-dvasinio ugdymo intencija; o mokyti ir auklėti kartu, neatskiriant vieno uždavinio nuo kito; o mokyti muzikos nepamirštant, kad svarbiausia yra ne muzika, o tai, kad su muzikos pagalba vaiko siela turtėja grožio, gėrio, meilės, tautiškumo ir kitomis vertybėmis; o daugiau pasitikėti didžiuliu vaiko imlumu grožio ir gėrio vertybėms, drąsiau remtis puikiais muzikos kūriniais.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA 6. 1. Šiuolaikinė muzikos pamoka (1) 6. 1. 1. Pamoka. Muzikos pamokos samprata. Pamoka yra viena iš sudėtingiausių pedagoginio susitikimo formų. Jos esmę sudaro mokymo-auklėjimo proceso organizavimas, kurį inicijuoja ir įgyvendina mokytojas kartu su mokiniais. Muzikos pamoka – tai pamoka, kurioje remiantis mokytojo ir mokinių menine pažintine veikla atskleidžiamas muzikos kūrinio meninis prasminis turinys ir tuo pagrindu sprendžiami muzikos mokymo ir muzikinio auklėjimo uždaviniai. : o plėtojamas emocinis-dvasinis santykis su muzikos kūriniuose įkūnytomis grožio -gėrio vertybėmis ir su tų vertybių raiška gyvenime; o įsisavinamos kultūriškai reikšmingos žinios, kurios sieja muziką ir žmoniškumo vertybes; o ugdomi muzikiniai gebėjimai ir įgūdžiai naudotis muzikos kalba, reprodukuoti muziką, ją kurti.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA 6. 1. Šiuolaikinė muzikos pamoka (2) o 6. 1. 2. Muzikos pamokos temiškumas. Neretai pamoka temos požiūriu būna suskaldyta, politemiška. Reikia, kad muzikos pamoka būtų monotemiška, t. y. turėtų vieną, įvairias veiklos rūšis vienijančią temą. Tema „cementuoja“ į visumą muziką, muzikos intonacinį, dvasinį ir socialinį patyrimą, muzikos žinias ir įgūdžius. Mokymasis įgyja asmenybinę prasmę. Monoteminė pamoka leidžia: o muzikos mokymo turinį pateikti antropocentriškai ir holistiškai; o mokymo procesą glaudžiai susieti su vaikui aktualia sociokultūrine patirtimi; o remiantis vaikui svarbia vidine (intelektine) bei prieinama išorine veikla (judėjimu, dainavimu, muzikavimu) išgyventi ir suprasti muziką.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA 6. 2. Mokinių žinių vertinimas muzikos pamokoje Muzikos „žinios“ – plati sąvoka. Ji netelpa žodinio, faktinio žinojimo arba muzikos „elementų“ mokėjimo rėmuose. Muzikos „žinios“ apima muzikos patirtį, emocinį-vertybinį santykį, muzikos atlikimo gebėjimus, faktų, sąvokų žinojimą ir kt. Todėl žinių kontrolė ir vertinimas kelia daug sunkumų. Būtų idealu, kad mokant meno dalykų žinių vertinimo pažymiais būtų atsisakyta. Tačiau dabartinėmis sąlygomis taip elgtis vargu ar būtų galima. Tik pasiekus aukštą muzikos mokymo meninį-pedagoginį lygį būtų galima atsisakyti mokinių vertinimo pažymiais.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA 6. 3. Pasirengimas muzikos pamokai vyksta mokytojui dirbant dviem kryptimis: o ko mokyti (atrenkant mokymo turinį, temą); o kaip mokyti (atrenkant mokymo ir auklėjimo metodus). Atrankos kriterijus yra muzikinio ugdymo tikslas. Todėl rengdamasis pamokai mokytojas turi apmąstyti ir pajausti pamokos meninę-pedagoginę intenciją. Ji duoda atsakymąį klausimą, kodėl mokoma tų ar kitų dalykų, ir teikia pamokai holistinį (visybinį) pobūdį. Meninės-pedagoginės intencijos turinį sudaro: o muzikos meninio įsisavinimo esmė; o muzikinio ugdymo, ypač jo sudedamosios dalies – muzikinio auklėjimo, samprata. Rengdamasis pamokai mokytojas turi muzikos kūrinius mokėti, puikiai išmanyti ir profesionaliai pateikti. Labai svarbu nustatyti temą, per kurią įkūnijama tam tikra meninės-pedagoginės intencijos dalis. Būtina nustatyti pamokos struktūrą, jos dalių logiką ir meniniu dramaturginiu aspektu grindžiamą veiklų seką. Planuojant pamoką svarbu nustatyti pamokos dalių trukmę ir proporcijas, darbo formas, jų kaitą. Būtina numatyti, kokie bus naudojami instrumentai, garso ir vaizdo priemonės, už kokius pasiekimus ir kaip bus vertinami mokiniai ir t. t.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (1) Muzikos mokytojo profesinė kompetencija yra pagrindinis muzikinio ugdymo tobulinimo veiksnys. Muzikos mokytojo profesinė kompetencija tai: o gebėjimas pažinti ugdytinius ir muziką; o gebėjimas įvaldyti muzikos meninę raišką; o gebėjimas gerai suprasti bendrojo ugdymo tikslą, principus, muzikinio ugdymo strategiją ir didaktinę taktiką; o įvaldyti didaktinę technologiją, t. y. atrinkti tinkamą mokymo turinį ir kūrybiškai taikyti mokymo ir auklėjimo metodus. Tokios profesinės kompetencijos pagrindu naudojant muziką ugdoma visavertė asmenybė.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (2) Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos modelis A. Asmenybės bruožai: 1. Brandi pasaulėžiūra. Filosofinė kompetencija. 2. Intelekto brandumas. 3. Dvasingumas. Idealai kaip reikmė. Kūrybiškumas. 4. Įžvalgumas, noras bendrauti su žmonėmis, jiems padėti. 5. Etinės ir estetinės sąmonės brandumas. Inteligentiškumas. 6. Socialinė branda. Tautinė, pilietinė sąmonė. 7. Atsakomybė. Valia. 8. Autentiškumas. Asmenybės savirealizavimas

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (3) Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos modelis B. Psichopedagoginė kompetencija: 1. Gebėjimas ugdymo procese vadovautis vertybių dimensija, nuolatinis siekimas jas diegti. 2. Gebėjimas ugdymo procese vadovautis visybiniu analitiniu mąstymu, įžvelgti ugdytiniuose jų dvasinį gyvenimą, jį plėtoti. 3. Pedagoginis optimizmas. Gebėjimas ugdymo procesą nuolat orientuoti idealų, dvasingumo ugdymo linkme. 4. Diagnostiniai, empatiniai sugebėjimai. Pedagoginis pašaukimas, pedagoginė meilė. 5. Gebėjimas organizuoti ugdymą kaip grožio ir gėrio išgyvenimus, įprasminimus veikloje. 6. Gebėjimas mokymo procese ugdyti tautinę ir pilietinę sąmonę. Komunikatyvumas, gebėjimas veikti vertybinės ir susiliejančios pedagogikos lygmeniu. 7. Gebėjimas imtis atsakomybės už žmogaus ugdymą, auklėjimo uždavinių įgyvendinimą. Savo pozicijos gynimas ir realizavimas. 8. Pastabumas, organizuotumas, išraiškos, intelektiniai, kūrybiniai sugebėjimai. Aš sklaida pedagoginėje sąveikoje. Pedagoginis meistriškumas. 9. Gebėjimas dalyko turinį „aranžuoti“ didaktiniu požiūriu, jį padaryti ugdytiniams geidžiamą ir prasmingą.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (4) Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos modelis C. Dalyko (muzikos) ir muzikos pedagogikos kompetencija 1. Asmenybės muzikinė kultūra. Ryškiai teigiamas meninis-dvasinis santykis su muzika, menu, gyvenimu. Šio santykio ugdymo kompetencija. 2. Visavertis muzikinis intelektas, gebėjimas ugdyti mokinių muzikinį mąstymą. 3. Gebėjimas muzikoje jausti-suprasti dvasingumo apraiškas ir tai išryškinti interpretuojant muzikos kūrinius. Gebėjimas muzikos mokymą paversti kūrybiniu meninio-dvasinio ugdymo procesu. 4. Receptyvumas muzikai, ugdytinių muzikiniams poreikiams. Nuolatinis siekimas ir gebėjimas diegti mokiniams estetines-dvasines vertybes. 5. Gebėjimas ugdymo procese remtis intonacine raiška, gerai jausti-suprasti muzikos estetinę vertę ir etinę prasmę. 6. Gebėjimas verbalinės ir muzikos intonacinės kalbos pagrindu bendradarbiauti meninio ir dvasinio tikrumo lygmeniu, estetines vertybes susieti su sociokultūros vertybėmis. 7. Atsakomybė už visavertį mokinio muzikinį udymą. Gebėjimas kelti esminius muzikinio auklėjimo uždavinius, siekti mokymo ir auklėjimo vienovės. 8. Gebėjimas mokymo procese inspiruoti ugdytinių meninę asmenybinę saviraišką kūrybingai atliekant, interpretuojant muziką. 9. Pakankamai kokybiški muzikos atlikimo sugebėjimai, platus ir gilus muzikos žinojimas. Gebėjimas būti muzikos intonacinės analizės, turinio ir formos interpretavimo pavyzdžiu. 10. Bendrojo ir muzikinio ugdymo teorijos, istorijos, muzikos didaktikos išmanymas. Gebėjimas susikurti optimalias individualias muzikinio ugdymo programas. 11. Kompiuterinis raštingumas (ir muzikos srityje). Muzikinio ugdymo koncepcijų žinojimas, didaktinių technologijų mokėjimas, gebėjimas jas kūrybiškai adaptuoti, plėtoti

8 tema. ŠIUOLAIKINIŲ MUZIKINIO UGDYMO KONCEPCIJŲ FILOSOFINIAI ASPEKTAI 8. 1. Klasikinė ugdymo paradigma. Jos bruožai muzikos pedagogikoje Pagrindinės klasikinės filosofinės koncepcijos: idealizmas, neotomizmas, realizmas, materializmas. Idealizmas teigia, kad vertybių ištakos – idėjų pasaulis. Ugdymo realybė yra dvasinės prigimties. Jei mokykla išmokys žmogų mąstyti, suprasti save ir kitus, visuomenė pasieks aukštesnį tobulumo lygį. Idealistinis požiūris į muziką, jos paskirtį buvo charakteringas daugeliui genialiųjų kompozitorių. Tačiau kultūroje netenka aptikti muzikinio ugdymo sistemų, pagrįstų tokiu požiūriu į muzikos mokymą. Realizmas pripažįsta ne tik materialiąją, bet ir dvasinę tikrovę, dvasinę ugdytinio asmenybės esmę. Tačiau ugdymo tikslu laikomas mokymo ir lavinimo turinys. Realistinis požiūris į mokymą vertinamas gana kritiškai, nes išsilavinimas atitrūksta nuo tikrovės. Realistinis požiūris į ugdymą yra pagrindinė šiuolaikinės pedagoginės būties tendencija. Neotomizmas teigia, kad žmogaus siela yra nemirtinga. Sielą galima tobulinti. Ugdymo teorijoje ir praktikoje proto ir tikėjimo tiesos nuolat siejamos. Deja, tam trukdo gamtamokslinio žinojimo ir sekuliarizmo vyravimas kultūroje. Materializmu grindžiama ugdymo koncepcija yra artima realizmo pedagogikai. Tokia koncepcija buvo paremta tarybinė pedagogika.

8 tema. ŠIUOLAIKINIŲ MUZIKINIO UGDYMO KONCEPCIJŲ FILOSOFINIAI ASPEKTAI 8. 2. Laisvojo ugdymo paradigmos bruožai muzikos pedagogikoje Progresyvistinė ugdymo koncepcija kelia pedagogikai uždavinį sudaryti kuo palankiausias sąlygas vaiko intelekto plėtrai. Atmetamas autoritarizmas, prievartinis, knyginis mokymas. Viršų ima ne teksto, o teleekranų vaizdo kultūra. Mokant muzikos mokiniai patiria malonių estetinių išgyvenimų ir kūrybos džiaugsmo. Muzikinis ugdymas tarnauja vien hedonistiniams poreikiams. Humanistinė ugdymo koncepcija pabrėžia pedagoginę sąveiką, ji artima progresyvistinio ugdymo nuostatoms. Kuriama ypač palanki terpė ugdytinių pažintinių ir dvasinių galių plėtotei. Didžiai vertinami meno dalykai. Humanistinė pedagogika labai vertina į dvasinę kultūrą orientuotą muzikos mokymą.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 1. Sąvokų kūryba ir kūrybiškumas etimologija Antikoje kūryba buvo priskirta visoms žmogaus veikloms ir siejama su išmanymu, meistriškumo, žinojimu. Kūrėju buvo laikomas tik Dievas, kuris kuria daiktus iš niekur, tardamas žodį. Renesanso epochoje kūrybinės galios priskiriamos ir žmogui. Tam įtakos turėjo didieji šio laikmečio menininkai. Iki 19 amžiaus kūrybinės veiklos sritimis buvo manoma esant tik meninę bei filosofinę kūrybą. 20 amžiuje pripažįstama, kad kūrybinė veikla nėra koks nors išskirtinis reiškinys. Kūrybiškais gali būti apibūdinti įvairių specialybių, įvairaus amžiaus individai.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 2. Kūrybos ir kūrybiškumo mitai: 1. Žmonės gali būti skirstomi į kūrybiškus ir nekūrybiškus. 2. Kūrybiškumą galima ugdyti tik tam tikrose srityse. 3. Kūrybinės idėjos yra gana sudėtingos, ne taip jau lengva prie jų „prisikasti“. 4. Kūrybiškumo negalima suvaldyti, kontroliuoti ar spartinti. 5. Kūrybiškumas yra įgimta savybė. 6. Kūryba – puikus atsipalaidavimas, poilsio būdas.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 3. Kūrybos procesas saskaidomas į pavienius etapus. Dažniausiai minima G. Wallo pateikta keturių kūrybinio proceso stadijų teorija. Pirmojoje stadijoje brandinama idėja, renkama su ja susijusi informacija. Antroji stadija – inkubacijos: aktyvus problemos svarstymas, nesąmoningų procesų dominavimas. Trečioji stadija – iliuminacija (nušvitimas, eureka momentas), kai randamas specifinis kūrybinis sprendimas. Ketvirtoji stadija – sprendimo vertinimas, išplėtojimas bei įgyvendinimas. Skiriami du kūrybos proceso stiliai. Racionalusis apibūdintinas kaip moksliškasis, „šaltasis“. Jis paremtas loginiais sprendimais. Emocionalusis („karštasis“) suprantamas kaip neracionalus, pasąmoninis, nulemtas įkvėpimo ar vidinių įžvalgų. Jis yra sunkiai kontroliuojamas, būdingesnis meninei kūrybai.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 4. Kūrybos rezultatai Kūrybiškumo tyrinėtojai nurodo, jog kūrybiniai produktai turėtų būti vertinami šiais kriterijais: o keliamos problemos ir sprendimo atitikimas, o naudotų šaltinių adekvatumas, o kūrybos rezultatų detalumas, o sprendimo sudedamųjų dalių integralumas, o produktų originalumas, estetiškumas, autentiškumas, reikšmingumas individui ar visuomenei, o profesinis pripažinimas ir kt. Skiriamos dvi atliekančios skirtingas funkcijas kūrybiškumo ir kūrybos rūšys: o “didžioji” turinti išliekamąją vertę, o kasdienė, individui ar tam tikrai grupei svarbi, „mažoji“ kūryba.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 5. Kūrybinis mąstymas Vienas garsiausių kūrybiškumo tyrinėtojų J. P. Guilfordas kūrybinį mąstymą apibrėžia kaip divergentinį, t. y. nešablonišką, originalų, lankstų, sklandų. Kūrybiškai mąstantis pasižymi gebėjimu sintezuoti, analizuoti, vertinti, integruoti visus mąstymo komponentus. Divergentiniam mąstymui priešpastatomas konvergentinis mąstymas, t. y. įprastas, reikalaujantis konkretumo, tikslumo, žinojimo, teisingo sprendimo. Pažymėtinas ypatingas vaizduotės vaidmuo kūrybiniam mąstymui.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 6. Kūrybiniai gebėjimai Kokiais kūrybiniais gebėjimais pasižymi kūrybiškos asmenybės? Dažniausiai išskiriami šie kūrybiniai gebėjimai: o stebėti ir pažinti pasaulį, įžvelgti esmę, o atsisakyti klaidingų prielaidų bei stereotipinių mąstymo būdų, o orientuotis bei rasti sprendimų nestandartinėse situacijose, o kurti originalius produktus, naujus metodus, konstruktyvias hipotezes, meninius darbus, o kelti ir įgyvendinti idėjas ar sumanymus, o įžvelgti jų vertingumą bei įtikinti tuo kitus. Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą ar kūrybiškumas priklauso nuo žmogaus intelekto.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 7. Kūrybiškos asmenybės savybės Dauguma tyrinėtojų nurodo, kad kūrybiška asmenybė pasižymi tam tikru asmenybės savybių kompleksas. Dažniausiai minimos šios kūrybiškai asmenybei būdingos savybės: originalumas, lankstumas, įžvalgumas, sklandumas. Dažnai minimas smalsumas, jautrumas reikšmingoms problemoms, energingumas, darbštumas ir kt.

9 tema. KŪRYBOS IR KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA 9. 8. Kūrybai ir kūrybiškumui įtaką darantys veiksniai Vidiniai veiksniai: gebėjimai, gabumai, mąstymo strategijos; veiklos srities išmanymas; kūrybinės patirties turėjimas. Taip pat svarbi vidinė bei išorinė motyvacija. Išoriniai veiksniai. Tai makroaplinka (visuomenė, jos institutai) ir mikroaplinka (kontaktinė šeimos, mokyklos, gamyklos, grupės terpė). Kūryba ir kūrybiškumas pasireiškia įvairiose veiklos srityse: žaidime, mokymesi, darbe. Kūrybos sritimis laikoma mokslinė, meninė ir techninė kūryba.

10 tema. KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA IR UGDYMAS MUZIKINE VEIKLA 10. 1. Muzikinės kūrybinės veiklos rūšys Muzikinė veikla apima keletą tarpusavyje susijusių, bet savo prigimti skirtingų muzikinių veiksenų. Kiekvienas žmogus kūrybiškai gali reikštis kurdamas, atlikdamas, ir vertindamas muziką. Kūryba apima dvi skirtingas veiklas – improvizavimą ir kompozicijų kūrimą. Improvizavimas yra tikslingas garsų organizavimas. Paprasčiausia improvizavimo pakopa yra eksperimentavimas garsais. Antroji mokymo improvizuoti pakopa – į procesą orientuotas improvizavimas. Aukštesnė improvizavimo pakopa – į rezultatą orientuotas improvizavimas. Kompozicijų kūrimas. Mokant kurti kompozicijas verta susipažinti su kūrybos proceso etapais: muzikinės idėjos kėlimas, muzikos išraiškos priemonių, tinkamų idėjai įgyvendinti, ieškojimas, muzikinio vyksmo planavimas, muzikinio rezultato koregavimas, savo kūrybos vertinimas. Muzikos vertinimas. Nepakanka vien emociškai išgyventi muziką. Labai svarbus muzikos verbalizavimas, nes mokiniai mokosi skverbtis į garsų pasaulį protu ir jausmais. Tai kūrybinės veiklos sritis. Muzikos interpretavimas. Verta priminti, kad net ir labai techniškai „tvarkingai“ atliktas kūrinys dar nėra kūrybišas muzikavimas. Kūrybiškas yra toks muzikos atlikimas, kurio metu atlikėjas turi savitą kūrinio sampratą ir sąmoningai ją perteikia klausytojams.

10 tema. KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA IR UGDYMAS MUZIKINE VEIKLA 10. 2. Kūrybiškumo ugdymui muzikine veikla reikšmingos sąlygos Ugdant mokinių kūrybiškumą reikalinga sudaryti kūrybišką atmosferą. Paminėsime keletą kūrybiškos atmosferos charakteristikų: muzikinės patirties kaupimas; skatinimas įžvelgti, kas nauja ar įdomaus buvo kitų kūryboje; sąlygų patirti muzikinės kūrybinės veiklos sėkmę sudarymas; teigiamas kūrybinės veiklos vertinimas; kritikos nebuvimas; savarankiškumo ugdymas; mokymas mokytis iš savo klaidų; sudarymas sąlygų veikti individualiu, priimtinu tempu; mokymas kūrybos rezultatų link žengti mažais žingsneliais, drąsa įveikti sunkumus. Bene didžiausią įtaką mokinių kūrybiškumui daro mokytojo asmenybė bei jo kūrybiškas darbo stilius. Kūrybišką mokytoją galėtume apibūdinti kaip aktyvią bei iniciatyvią asmenybę, užsidegimu, artistiškumu, žaismės jausmu rodančią darbo ir santykių su aplinka pavyzdį. Toksai mokytojas geba: organizuoti netradicinės struktūros pamokas, parinkti aktualią mokomąją medžiagą ir įdomiai ją perteikti, taikyti įvairius mokymo, kūrybos metodus, įtraukti mokinius į kūrybos procesą, kurti naujas mokymo programas, užmegzti ir palaikyti glaudžius tarpusavio santykius su ugdytiniais, jų tėvais, kolegomis. Būti kūrybišku mokytoju nelengva, bet džiugu.

MUZIKOS IR KŪRYBOS PEDAGOGIKA Z. Rinkevičius Ačiū už dėmesį