MULTIKULTURIKUMO APRAIKOS IUOLAIKINJE LIETUVOJE PROCESO VALDYMO PERSPEKTYVOS Vadybos

MULTIKULTURIŠKUMO APRAIŠKOS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE: PROCESO VALDYMO PERSPEKTYVOS Vadybos instituto doktorantė Ilona Kojelytė „XXI a. iššūkiai jaunajam mokslininkui politikos, vadybos ir viešojo administravimo srityse“ Vilnius, 2014

l Disertacijos tema: l „Žmogiškųjų išteklių valdymo inovacijų raiška siekiant komandinio darbo multikultūrinės aplinkos sąlygomis“

KONVENCIJA DĖL KULTŪRŲ RAIŠKOS ĮVAIROVĖS APSAUGOS IR SKATINIMO l Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija 2005 m. spalio mėn. Paryžiuje vykusios sesijos metu, l patvirtindama, kad kultūrų įvairovė yra žmonijos išskirtinė savybė; l suvokdama, kad kultūrų įvairovė yra bendras žmonijos paveldas ir kad ją reikia branginti bei išsaugoti visų labui; l žinodama, kad kultūrų įvairovė sukuria turtingą ir įvairiapusį pasaulį, kuriame daugėja pasirinkimo galimybių, ugdomi žmonių gebėjimai ir žmogiškosios vertybės, ir kad dėl šių priežasčių kultūrų įvairovė yra pagrindinis bendruomenių, tautų bei valstybių darnaus vystymosi akstinas; l primindama, kad kultūrų įvairovė, klestinti demokratijos, tolerancijos socialinio teisingumo ir abipusės tautų bei kultūrų pagarbos aplinkoje, yra būtina taikos ir saugumo užtikrinimui vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais; l. . . l priėmė šią Konvensiją. l (www. lrs. lt)

Pranešimo tikslas l Aptarti kultūros įvairovės apraiškas šiuolaikinėje Lietuvoje, l pristatyti gyventojų nuomonės tyrimą kultūrinių dimensijų klausimais, l pateikti atlikto tyrimo rezultatų analizę ir išskirti pagrindines multikultūriškumo tendencijas bei l įžvelgti tolerancijos kitų kultūrų atstovams skatinimo galimybes.

Multikultūriškumo kontekstas l Kultūra yra kolektyvinės elgsenos sistema, nulemta vertybių. (G. Hofstede). l Labai svarbi kultūros dalis yra kalba, kurią galima laikyti įsisamoninta mintimi (R. D. Lewis). l Kultūrų sandūros sėkmė neišvengiamai siejasi su tolerancija kitokioms vertybėms, kultūriniam skirtingumui. l Tolerancija auga kartu su pažinimu, žinių ir įgūdžių įgijimu, besiformuojant platesnio akiračio asmeniniam nusiteikimui. l Multikultūrinė aplinka, kultūrų savitumas, tolerancijos ir išsilavinimo poreikis - tai svarbiausios multikultūriškumo konteksto sudedamosios dalys.

Tyrimai Lietuvoje multikultūriškumo tematika l. . l A. Szerlag “Vilniaus krašto šeimų tarpkultūrinio išsilavinimo tyrimas”, 2007; l Tolerancijos, pagarbos įvairovei ir lygių galimybių ugdymo turinį bei kontekstą analizavo J. Reingardė, N. Vasiliauskaitė, R. Erentaitė, 2012; l D. Janušauskienė – Tolerancijos kitataučiams sociologiniai tyrimai, 2013.

Tyrimo pristatymas l Gyventojų nuomonės apklausa. l Apklausos būdas - tiesiogiai ir internetinėje erdvėje. l Tyrimo laikas 2013 metų spalio – lapkričio mėn. l l Didžioji dalis respondentų – tai jauno ir vidutinio amžiaus - nuo 18 iki 35 m. (71, 4%) miesto gyventojai (87, 5%). l Daugiau nei 40 % visų respondentų turi aukštąjį išsilavinimą. l Apklausos rezultatai atspindi respondentų požiūrį į multikultūriškumą, parodo jų tolerancijos kitataučiams ribas, iškylančias problemas, bendraujant skirtingų kultūrų atstovams.

Lietuvos gyventojų Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal tautybes (2012 m. ) 84, 2 proc. lietuvių, 6, 6 proc. lenkų, 5, 8 proc. rusų, 1, 3 proc. baltarusių ir kt. 76, 6 proc. - lietuvių, 10, 4 proc. - lenkų, 4, 2 proc. - rusų , 0, 5 proc. baltarusių ir kt.

Respondentų pritarimo sekantiems teiginiams išraiška, proc. Teiginys Kiekviena kultūra yra savita ir gerbtina. Kultūrų įvairovė yra vertybė. Multikultūriškumas yra tarpkultūrinio supratimo prielaida. Būtinas įvairių etninių grupių, tradicijų, kultūrinių praktikų akceptavimas, tautinių bendruomenių harmonijos stiprinimas bei santykių tarp valstybės ir mažumų struktūravimas. Būtinas įvairių etninių grupių, tradicijų, kultūrinių praktikų akceptavimas, tautinių bendruomenių harmonijos stiprinimas bei santykių tarp valstybės ir mažumų struktūravimas. Nei sutinku, Sutinku  Nesutinku  nei nesutinku  95. 7 Sutinku   Nei sutinku, nei nesutinku  2. 7 Nesutinku   95. 7 2. 6 1. 6 70. 0 27. 8 2. 1 70. 0 27. 9 1. 6 2. 1

Respondentų nuomonė apie kultūrinių skirtumų aktualumą šalyje, proc. Kultūrinių skirtumų požymiai Aktualu Nei aktualu, nei Neaktualu neaktualu Rasė 30. 0 30. 5 39. 5 Tautybė 42. 6 30. 8 26. 6 Kalba 54. 7 27. 9 17. 4 Religija 12. 5 54. 8 32. 7 Lytis 16. 5 34. 6 48. 9 Socialinis statusas 33. 5 35. 1 31. 4 Seksualinė orientacija 36. 4 30. 4 33. 2

Bendravimo su kitų kultūrų atstovais darbo ir neformalioje aplinkoje dažnumas, proc.   Nuolat (kartą Retkarčiais (1 Dažnai (kartą per savaitę ir -2 kartus per Niekada  per mėnesį)  dažniau)  metus)  Teko kartu dirbti 41. 3 15. 3 29. 1 14. 3 Teko bendrauti neformalioje aplinkoje 37. 2 23. 9 36. 7 2. 1

Respondentų susidūrimo su kultūriniais skirtumais dažnumas, proc.  Kultūrinių skirtumų sritys Neturiu Dažnai  Kartais  Niekada  nuomonės  Kalbos/nesusikalbėjimo 15. 7 69. 6 13. 1 1. 6 Religijos/tikėjimo 4. 7 24. 1 64. 4 6. 8 Papročių, tradicijų 7. 8 50. 0 37. 0 5. 2 Vertybių 11. 1 54. 7 30. 0 4. 2 Socialinio statuso 6. 3 33. 5 49. 2 11. 0 Nekilo jokių problemų 21. 2 32. 5 21. 9 24. 4

Susidūrimo su netolerancijos atvejais dažnumas, proc.   Jaučiau dažnai  Esu Niekada jautęs/usi  Ar jautėte priešiškumą Jūsų atžvilgiu? 2. 2 35. 1 62. 7 Ar jautėte bet kokį išankstinį nusistatymą Jūsų atžvilgiu? 3. 7 42. 6 53. 7 Ar kada jautėtės atsiskyręs/usi, kitoks? 3. 7 31. 1 65. 2 Netolerancijos apraiškų įtaka apklaustųjų nuomonei apie kitų kultūrų atstovus, proc. Nuomonės nepakeitė 28. 1 proc. Pakeitė ir, norėčiau, kad kitų tautybių ir kultūrų atstovų gyventų kiek galima mažiau Lietuvoje 7. 3 proc. Pakeitė ir, manau, reikia skirti daugiau dėmesio visuomenės multikulturiškumo ugdymui. 17. 7 proc.

Lietuvos gyventojų tolerancijos ribos ES piliečiams, proc.  Ar sutiktumėte, kad kitos tautybės žmonės gyventų: . . . Lietuvoje. . . Jūsų mieste. . . Jūsų kaimynystėje. . . kartu su Jumis kurį laiką Ar sutiktumėte su kitos tautybės žmogumi susituokti? Man Taip  Nežinau  nesvarbu  83. 3 81. 7 72. 9 50. 0 3. 6 5. 2 10. 4 26. 6 2. 6 3. 1 6. 2 16. 7 10. 4 9. 9 10. 4 6. 8 40. 0 20. 5 27. 4 12. 1

Lietuvos gyventojų tolerancijos ribos ne ES piliečiams, proc.  Ar sutiktumėte, kad kitos tautybės žmonės gyventų: Taip  Man Ne  Nežinau  nesvarbu  . . . Lietuvoje 66. 8 10. 9 11. 4 . . . Jūsų mieste 66. 5 9. 8 11. 4 10. 3 . . . Jūsų kaimynystėje. . . kartu su Jumis kurį laiką Ar sutiktumėte su kitos tautybės žmogumi susituokti? 56. 5 16. 3 13. 6 38. 6 35. 3 17. 9 8. 2 28. 3 27. 7 28. 8 15. 2

Multikultūrinės kompetencijos reikalingumas. l Ypač aktualu mišriose bendruomenėse. (ES) l Pagrindinės multikultūrinės kompetencijos ir gebėjimo bendrauti su kitų kultūrų atstovais dalys yra žinios, įgūdžiai ir asmeninis nusiteikimas. Remiantis tyrimų rezultatais, minėtų dalykų įgijimo šaltiniai yra šeima, mokykla ar kita švietimo įstaiga ir veikla multikultūrinėje aplinkoje.

l Labai nedidelė dalis respondentų yra jautę tam tikrą išankstinį nusistatymą ar netoleranciją jų atžvilgiu ir didesnė dalis respondentų mano, kad reikia skirti daugiau dėmesio visuomenės multikultūriškumo ugdymui. l Kultūrinės įvairovės valdymas – tai aktyvus ir sąmoningas ateities plėtojimas, valdymo procesas, kuriame žmonių skirtumai ir panašumai naudojami kaip potencialas, kuriantis vertybes.

l Dėkoju už dėmesį.