Mokymosi aidimai kartais vadinami manipuliacijomis Mokiniams duodami korteli

Mokymosi žaidimai, kartais vadinami “manipuliacijomis”. Mokiniams duodami kortelių rinkiniai. Kortelėse gali būti tekstas, schemos, formulės, kompiuterio programos, nuotraukos, piešiniai ar jų deriniai. Mokiniai turi tas korteles surūšiuoti, sujungti, sugrupuoti, išdėlioti eilės tvarka tokiu būdu, kaip aiškinama toliau, arba tinkamai jas sudėlioti į grafinę tvarkyklę ar pavadinti schemos dalis.

KUBAS Iškerpama išklotinė ir išlankstomas kubas, kiekvienoje jo sienelėje užrašant vieną iš nurodymų (Neeld, 1986; Tomkins, 1990): Aprašyk (spalvas, formą ir dydį). Palygink (į ką panašus arba nepanašus). Susiek (kas verčia taip manyti? ). Išanalizuok (sandara, struktūra arba kaip padarytas). Pritaikyk (paskirtis, panaudojo galimybės). Argumentuok už ar prieš (priežastys, pagrindžiančios tavo požiūrį). Dalyviai pasirenka temą ir, stengdamiesi greitai bei laisvai rašyti, užpildo kiekvieną kubo sienelę.

PENKIAEILIO METODAS Penkiaeilis – tai glausta informacijos ir faktų išraiška, kuria apibūdinama viena ar kita tema. Šis metodas parankus sudėtingai informacijai jungti; moksleivių supratingumui įvertinti ir yra puiki kūrybinės išraiškos priemonė. Penkiaeilio kūrimo orientyrai: 1. Pirmoji eilutė – temos apibūdinimas vienu žodžiu (paprastai daiktavardžiu). 2. Antroji eilutė – temos apibūdinimas dviem žodžiais (dviem būdvardžiais). 3. Trečioji eilutė – trys žodžiai, išreiškiantys temos veiksmą (paprastai veiksmažodinės formos). 4. Ketvirtoji eilutė – keturių žodžių frazė, išreiškianti įspūdį ta tema. 5. Penktoji eilutė – sinonimiškas žodis, pakartojantis temos esmę.

ŽENKLAI Mokytojo komentarai neretai būna pernelyg sureikšminami, kur kas geriau, jei diskusiją jis palaikys ne žodžiais, o tam tikrais gestais ar ženklais. Nustebusi mokytojo veido išraiška gali paskatinti dalyvį pagrįsti savo nuomonę. Iškeltos tarsi svarstyklės rankos paragins dalyvius pasirinkti, ar jie pritaria vienam teiginiui, ar kitam. Draugiškas žvilgsnis padrąsins dalyvį, parinkti tinkamus žodžius savo idėjai apibūdinti.

ŽINAU – NORIU ŽINOTI – IŠMOKAU Šis metodas, susidedantis iš klausimų „Ką mes žinome? “, „Ką norime sužinoti? “ ir „Ką mes išmokome? “ (Ogle. , 1986), gali būti naudojamas per vieną pamoką arba pritaikomas tyrinėjimams, trunkantiems kelias dienas. Padaliję lentą (arba didelį popieriaus lapą) į tris plačias skiltis: „Žinau“, „Noriu žinoti“, „Išmokau“, tokias pat lenteles moksleivių paprašome nusibraižyti ir savo sąsiuviniuose.

SUMAIŠYTAS EILIŠKUMAS Pasirengimas nagrinėti tekstą gali būti ir kitoks: ant atskirų popieriaus lapų lektorius užrašo penkis ar šešis atskirus įvykius iš tekste pateikiamos nuoseklios įvykių sekos arba priežasčių ir pasekmių grandinės. Lapai sumaišomi ir išdėliojami ant lentos atbrailos (arba jų kopijos išdalijamos dalyviams). Paprašoma atstatyti tikslią įvykių eigą: lapai lentos atbrailoje sudėliojami tokia seka, kokia, dalyvių manymu, derėtų. Vėliau, skaitant tekstą, dalyvių paprašoma palyginti, ar jų nustatyta įvykių ar faktų seka yra tokia pati (prasmės suvokimo pakopoje). Šį metodą galima taikyti ir apmąstymo pakopoje.

„TINKLO NĖRIMAS“ Šio metodo esmė tokia: lapo viduryje užrašius žodį ar frazę, aplink „neriamas tinklas“: rašoma viskas, kas su tuo žodžiu ar fraze asocijuojasi. Vėliau, kiekvieno nuožiūra, tarp tų asociacijų ieškoma ryšių. Pabaigus darbą prašoma nurodyti vietas, kur trūksta informacijos, o prie neaiškių vietųgalima padėti klaustukus.

„PROTO MANKŠTA POROMIS“ Šio metodo esmė ta, kad du dalyviai tarpusavyje vardija, ką žino (tariasi žiną) duotąja tema. Galima kelti ir klausimus. Šiai veiklai paprastai skiriama apie penkias minutes. Metodas naudingas žmonėms, nelinkusiems dalytis savo mintimis su didele grupe, be to, bendraujant poromis, vienu metu gali kalbėti gerokai daugiau žmonių nei diskutuojant visa grupe.

„BURBULŲ DIALOGO ARBA SAKINIŲ PABAIGIMO METODAS“ Tai veikla, padedanti atskleisti dalyvių suvokimą bei nuostatas vienu ar kitu klausimu. Burbulų dialogas ypač tinka kalbant apie įsitikinimus ir jausmus. Dalyviams padalijamos nebaigtų sakinių, užrašytų burbuluose, kopijos, šiuos sakinius jie turės pabaigti. Burbulų dialogui geriausiai tinka prieštaringi teiginiai, kad, dalyvių nuomonės išsiskirtų. Reikia pabaigti sakinius burbuluose, įrašydami tai, ką, jų nuomone, tie žmonės galėtų kalbėti.

„MINČIŲ EŽYS“ Tikslas – išsiaiškinti ir taikyti mokinių žinias prieš naujų sąvokų pateikimą. Mokiniai verčiami mąstyti, savo teiginius pagrįsti argumentais, įvairiais faktais; mokosi laisvai reikšti mintis, diskutuoti… „Ežio“ metodas ypač tinkamas geografijos, fizikos, chemijos pamokoms. Mokytojas lentoje nubrėžia patį „ežį“ – sąvoką ir 1– 2 pagrindinius „spyglius” – klausimus mokiniams. Kiekvienam naujam atsakymui mokiniai brėžia naujus spyglius ir mąsto toliau…

„LEDLAUŽIO“ SITUACIJOS TAIKYMAS Taikymas ugdymo procese turi būti kūrybiškas. Pvz. , žaidimas „Neregys“ tiks ir literatūros, ir geografijos, ir etikos pamokoms. „Neregį“ (vaiką su užrištomis akimis) veda kitas. Jiems reikia nugalėti įvairias kliūtis: lipti, apeiti, pasilenkti ir pan. Viskas priklauso nuo draugo: ar „neregys“ pasitikėjo draugu ar ne, ką jis patyrė, jautė ir pan. Žaidimą reikia aptarti. Išvada: žmogaus gyvenime daug lemia šalia esantis draugas…

DETEKTYVAS Ø Mokinys (komanda) pasirenka objektą ir pasako pirmąją jo raidę Ø Mokiniai (komanda) klausinėja apie tą daiktą, pvz: “ Kokios jis spalvos? ” ir t. t. Laikas, mikrofonas, rašyti klausimus, vaizduoti spėjimo schemą ir t. t.

AKVARIUMAS Šis metodas kilo iš nuveiktų darbų aptarimo, t. y. kas teigiama ir kas kritikuotina, kas naujo, kiek naudingas buvo dienos darbas. Į „akvariumą kviečiami šie žmonės: lektorius, ministerijos atstovas, kursų vadovas, švietimo sk. vedėjas, direktorius, mokytojas. Taisyklės tokios: kalba tik „akvariumo” dalyviai, o „akvariumui“ nepriklausantys neturi teisės replikuoti ir ginčytis.

“SKRYBELĖS” Formuliukai

“MINČIŲ ŽEMĖLAPIS” Minčių žemėlapis teikia šių galimybių: 1. Aiškiai nustatyti temą ir potemes. 2. Akivaizdžiai parodyti kiekvieno elemento vietą. 3. Greitai įvertinti situaciją. 4. Išvengti ilgo aiškinimo, nagrinėjimo, sunkaus mokymosi ir mechaniško įsiminimo

HOLISTINIS MINČIŲ ŽEMĖLAPIS. Aplinkosaugos klausimai Kainos klausimai Transportas Paprastumas klientui Infrastruktūros klausimai

Atomistinis ¡ minčių žemėlapis. Mintys išdėstytos schema. Pvz: Transportas Oro Sausumos Vandens Valtis Lėktuvai Raketos Mašinos Motociklai Laivas

“SĄVOKŲ ŽEMĖLAPIS”

TAISYKLIŲ SCHEMOS Bendra taisyklė rašoma viršuje, po to skaidoma. Pvz: Dalumo požymiai Dalumo iš 3 -jų Dalumo iš 9 -nių Dalumo iš 10 -ties Dalumo iš 5 -kių

Venno schema: Žinomo matematiko ir filosofo Johno Venno (1834 -1953 m. ) schema. ¡ Pagal šią schemą pateikiami pavyzdžiai ir nepavyzdžiai. Refleksas Rankos atitraukimas nuo kažkokio darbo Nerefleksas Saugus judesys

VENNO SCHEMA Taikant šį metodą žemesnėse klasėse reikėtų suteikti mokiniams didesnę paramą, pvz. , pirmiausia „minčių lietaus“ metodu sudaryti savybių sąrašą ar taikant „minčių žemėlapio“ metodą sugrupuoti žodžius pagal reiškiamas vidines ar išorines savybes.

IŠŠŪKIS Kiekvieną veiklą galima paversti žaidimu, jei ją pateiksime kaip iššūkį: “Ar galite be filtravimo atskirti šiuos chemikalus? ” “Netikiu, kad Lietuvos žemėlapyje surasite 5 miestų pavadinimus, prasidedančius raide “K”!” “Lažinuosi, kad neišvardinsite po 5 vaisius ir daržoves”.

SVARBUS ĮVYKIS Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo būdai: 1) kai mokiniai turi aprašyti savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus; 2) mokytojo užrašyti svarbūs įvykiai pateikiami klasei nagrinėti ir aptarti.

, , SŪKURYS” Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -, !, ? ) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus, pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis vertinant atliktą darbą.

, , DURSTINYS” Grupės bendras tikslas – visi turi gerai išmokti kiekvieną pagrindinės temos aspektą. 1. 2. 3. Mokymąsi taikant durstinio metodą schema

DURSTINIO schema 1. Pagrindinės grupės Tema A 2. Tema B Temos dalių pasirinkimas Tema C 3. Ekspertų grupės 4. Pagrindinės grupės Neue Medien: Mit Projekten arbeiten

ALIAS Žaidėjai turi savo komandai apibūdinti ir paaiškinti žodį kortelėje jo nepasakant. Tai reikia atlikti kaip įmanoma greičiau (kol išbyrės smėlio laikrodžio smėlis)

LABIRINTAS Teisingas atsakymas (jis pateiktas) paaiškėja tik teisingai atlikus visas užduotis. Jei mokinio atsakymas nesutampa su teisingu atsakymu, ieškoma klaidos, kviečiama „greitoji pagalba“.

PAGRĮSKITE ARBA PANEIKITE Kietuose kūnuose dalelių trauka silpniausia. Tomas Moras buvo nubaustas mirties bausme. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo sparčiau vyksta difuzija. Širdies susitraukimo sparta priklauso nuo raumenų poreikio.

“LEDLAUŽIAI” “Ledlaužiai” – įvairios ilgesnės ar trumpesnės užduotys, kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal pateiktas instrukcijas. Naudojimo tikslai: kurti emocinį nusiteikimą; perteikti medžiagą. turi būti susijęs su mokymu; tuo trumpesnis, kuo trumpesni mokymai; • parenkamas atsižvelgiant į grupės ypatumus – turi dalyvauti visi. •

MNEMONIKA Kad įsimintumėte vaivorykštės spalvas- Raudoną, Oranžinę, Geltoną, Žalią, Žydrą, Mėlyną, Violetinę – Galite įsiminti tokį sakinį: Rašytojui Oželiui Giminės Žadėjo Žymaus Menininko Vardą. Oksidacija- redukcija. OPERA Tai mnemai. Sukurkite savo mnemų. Mokiniams tai patinka. Tik neprašykite jų ištarti, nes galite patirti šoką. . .

PASIDALINKIME

PROJEKTINIS DARBAS Projektai – darbo ir mokymo būdas, skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje, paruošti mokinius gyvenimui, išmokyti kūrybiškai taikyti žinias praktikoje. Dirbama mažose grupėse pagal projekto schemą. PATIRTIS PROBLEMA DARBO PLANAVIMAS IR EIGA SPRENDIMAI IR IŠLAIDOS

IŠVADA Ne visi mokymo požiūriu metodai yra vienodai vertingi. Tačiau koks geriausias, galima pasakyti tik tada, kai įvertini mokinių savybes (amžių, gabumus, motyvaciją, ankstesnį mokymąsi ir jo rezultatus) ir mokymo tikslus. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti – kitus. Negana to, kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai.

MOKYTIS IR NAUDOTI , , NIEKO VERTAS TAVO ŽINOJIMAS, JEIGU JO NĖRA TAVO GYVENIME“ (ŽINAU, ŽINAI, BET KĄ DARAI SU TUO GYVENIME? KAIP JĮ NAUDOJI? ) ( Mokymesi labai svarbus besimokančiojo dalyvavimas, aktyvumas)

DEBONO BATAI: Kareiviški – žmogui būdingas formalumas, taisyklės, įstatymai. Sportiniai aiškumo – reikalauja daugiau informacijos ir Rudi kasdieniniai – būdinga paprasta, efektyvi veikla, patvirtintos vertybės. Šlepetės – rūpestis, užuojauta, jautrumas. Oranžiniai guminiai – žmogus mėgstantis iššūkius, griežtus ir greitus sprendimus. Karališki – reikalingi ritualai, simboliai, tinkamas elgesys, vaidmenų pasidalijimas.