Mokyklos veiklos kokybs sivertinimo procesas ir jo veiksmingumas

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo procesas ir jo veiksmingumas Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija, 2017

DARBOTVARKĖ 9. 00 -9. 05 Gimnazijos pristatymas. 9. 05 -9. 20 Įsivertinimas. Kam jo reikia? 9. 20 -9. 30 Kas mums yra įsivertinimas. 9. 30 -9. 45 Teorija ir praktinis darbas: „Problemos krepšelis“. 1 etapas. • 9. 45 -10. 45 Įsivertinimo koncepcijos kūrimas. 2 etapas. Praktinis darbas: Iliustracijų kūrimas. • 10. 45 -11. 00 Kavos pertrauka. • 11. 00 -11. 25 Instrumentai ir IQESonline panaudojimas. 3 etapas. Praktinis darbas. • 11. 25 -11. 40 Įsivertinimo atlikimas. 4 etapas. • 11. 40. -11. 50 Atsiskaitymas ir informavimas. 5 etapas. • 11. 50 -12. 00 Klausimai, apibendrinimas. • •

Mokyklos vertinamų sričių kaita 2000: 1. Ugdymo turinys 2007: 2014: 2. Mokymosi pasiekimai 1. 1. Mokyklos kultūra 1. Rezultatai 3. Mokymasis ir ugdymas 2. 2. Ugdymas ir ir mokymasis 4. Pagalba moksleiviams 3. Pasiekimai 2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys 5. Etosas 4. Pagalba mokiniui 3. Aplinkos Mokyklos kultūra 6. Ištekliai 7. Valdymas ir kokybės garantavimas 5. Mokyklos strateginis valdymas 4. Lyderystė ir įgalinanti vadyba 3

MOKYKLOS KULTŪRA Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo modelio sričių priežastiniai ryšiai UGDYMAS(IS) IR MOKINIŲ PATIRTYS LYDERYSTĖ IR ĮGALINANTI VADYBA UGDYMO APLINKOS REZULTATAI

RODIKLIŲ SANDARA SRITIS TEMA RODIKLIS RAKTINIAI ŽODŽIAI 1. REZULTATAI 1. 2. PASIEKIMAI IR PAŽANGA 1. 2. 1. MOKINIO PASIEKIMAI IR PAŽANGA Optimalumas, visybiškumas, pažangos pastovumas, pasiekimų asmeniškumas 1. 2. 2. MOKYKLOS PASIEKIMAI IR PAŽANGA Rezultatyvumas, Stebėsenos sistemingumas, Pasiekimų ir pažangos pagrįstumas, atskaitomybė DETALUS RODIKLIO PAAIŠKINIMAS

Kas mums yra įsivertinimas? Nenutrūkstantis, sistemingas, refleksyvus dialogas, vedantis į veiklos kokybės tobulinimą.

Kodėl mums svarbu įsivertinti? Padeda: • suvienodinti požiūrį, kas visiems yra kokybė; • gauti patvirtinimą, kad tai, ką darome, yra efektyvu; • argumentuotai diskutuoti; • sprendimus grįsti patikimais duomenimis.

Kaip atliekame įsivertinimą? • Įsivertinimo grupę įsakymu patvirtina direktorius (ši grupė nuo 2011 m. ) • Įsivertinimą atliekame pagal 5 etapų metodiką (nuo 2015 m. , patvirtinta LR ŠMM 2016 -03 -29 įsak. Nr. V-267) • Su kiekvieno etapo rezultatais supažindinama mokytojų bendruomenė; • Tiriame problemą (rodiklių krepšelį nuo 2012); • Naudojame įvairius instrumentus (IQESonline klausimynai, dokumentų analizė, interviu, diskusija, kontentanalizė ir kt. )

Veiklos kokybės įsivertinimo etapai 1. 2. 3. 4. 5. Pasirengimas įsivertinti. Įsivertinimo plano parengimas. Įsivertinimo tyrimo metodikos parengimas. Įsivertinimo atlikimas. Atsiskaitymas ir informavimas.

1 etapas. Pasirengimas įsivertinti. Problemos formulavimas (išgryninimas) Remiamės: turimais duomenimis (pav. NMPP, PUPP, VBE rezultatais); įsivertinimo išvadomis ir pasiūlymais; respublikos ir rajono švietimo prioritetais; mokyklos tikslais. Aprašome esamą situaciją(kokia yra situacija ir kodėl ji mūsų netenkina); § Suformuluojame, kodėl ji mūsų netenkina – įvardiname problemą (problemų krepšelis). § • • §

1 etapas. Problemų krepšelis Problema: Mokinio pasiekimai ir pažanga. Mokiniai negeba įvertinti savo mokymosi, neplanuoja mokymosi pažangos (2017) • Kokią mokytojai teikia mokiniams pagalbą savęs vertinimo ir įsivertinimo procese? • Kaip mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymosi procesą? • Kiek taikomi įvairūs vertinimo būdai ir teikiamas grįžtamasis ryšys skatina mokinius siekti pažangos?

1 etapas. Įsivertinimas: problemos „krepšelio“ sudarymas (2017) 1. 2. 1. Mokinio pasiekimai ir pažanga 2. 4. 1. Vertinimas ugdymui 2. 4. 2. Mokinių įsivertinimas

1 etapas. Problemų krepšelis

2 etapas. Įsivertinimo plano parengimas. • Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo plano parengimas (įsivertinimo tikslas, respondentai, konkretūs darbai, datos, atsakingi asmenys, susitariama dėl įsivertinimo etikos). VEIKLOS LAIKAS 1. Problemos krepšelio sudarymas 2016 m. lapkritis 2. 3. 4. Kriterijų kūrimas Instrumentų kūrimas Vertinimo atlikimas 2016 m. gruodis 2017 m. sausis 2017 m. vasaris – gegužė 5. Analizė ir priemonių planavimas 2017į m. gegužė – birželis • Kokybės požymių ir kriterijų aprašymas (iliustracijos). (pristatome bendruomenei)

Iliustracijos pavyzdys Nacionalinė iliustracija: Savivaldumas mokantis Padedant mokytojui, kartu su mokytoju, mokiniai geba išsikelti mokymosi tikslus, savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir priemones, klausti ir paprašyti pagalbos, aptarti ir vertinti savo mokymąsi, planuoti ir valdyti laiką. Jie suvokia, pripažįsta ir stengiasi spręsti mokymosi problemas. Stebėdami ir apmąstydami asmeninę pažangą, geba pateikti jos įrodymus (atskirus darbus ar jų pasiekimų aplankus, mokymosi dienoraščius). Reflektuodami individualią mokymosi patirtį mokiniai padeda mokytojams įvertinti mokymosi gilumą ir tinkamumą. Mokymosi konstruktyvumas Mokiniai skatinami sieti išmoktus dalykus ir asmenines patirtis su nežinomais dalykais kuriant prasmingus ryšius. Jie mokomi vizualizuoti ir paaiškinti savo mąstymą, pademonstruoti įgūdžius, gebėjimus ir veiklos būdus. Nuolat grįžtant prie jau išmoktų dalykų, mokomasi sieti idėjas, suvokti, patikrinti ir perkonstruoti savo supratimą, mąstymą ar veiklos būdą. Mokymosi socialumas Mokiniai geba ir yra motyvuojami mokytis bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse bei partneriškai (poromis). Jie padeda vieni kitiems mokantis. Geba viešai išsakyti savo mintis ir išklausyti kitus, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę, paaiškinti požiūrį (žodžiu, tekstu, vaizdu), drauge analizuoti ir spręsti problemas, kurti bendrą supratimą, sprendimus ar darbus. Mokyklos iliustracija Kiekvienoje pamokoje kiekvienas mokinys padedant mokytojui kelia sau pamokos uždavinį, renkasi užduočių atlikimo būdą, geba susirasti reikiamą informaciją, yra aktyvus pamokos dalyvis, nebijantis klausti ir prašyti pagalbos. Mokiniai aktyviai dalyvauja pamokos vyksmo kūrime (pvz. savo iniciatyva užduoda klausimus, teikia pasiūlymus, išsako savo nuomonę). Kiekvienos pamokos pabaigoje kiekvienas mokinys įsivertina savo mokymosi pažangą. Pasibaigus pusmečiui ar dažniau mokiniai vertina savo mokymąsi bei fiksuoja pažangą „Asmeninės pažangos lapuose“. Visi 5 -12 klasių mokiniai yra užpildę „Karjeros planus“, kuriuose atsispindi jų mokymosi tikslai. Visi mokiniai kaupia atsiskaitomuosius darbus, kad galėtų analizuoti savo mokymosi pažangą, pasiremti atliekant panašias užduotis. 70 proc. mokinių geba objektyviai įvertinti savo mokymąsi ir mokymosi rezultatus, atpažįsta savo mokymosi sunkumus ir geba juos įveikti. Kiekvienas mokinys atlieka ne mažiau kaip vieną ilgalaikį projektą per mokslo metus, kurį atlikdamas, padedant mokytojui, mokosi planuoti veiklą bei laiką. Susidūręs su mokymosi problema mokinys nebėga nuo jos, o imasi veiksmų problemą išspręsti. 80 proc. mokinių geba pritaikyti įgytas žinias per to paties ar kito dalyko pamokas. Mokiniai geba vizualizuoti užduotį bei paaiškinti savo mąstymą. Pamokų bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu mokiniai dirba įvairios sudėties ir dydžio grupėse, padeda vieni kitiems mokytis pamokose ir ne pamokų metu. Jie gerai žino grupės vaidmenis ir moka pasiskirstyti funkcijas, gerbia draugų nuomonę, moka priimti sprendimus, argumentuoti savo atsakymus, diskutuoti. Grupės nariai yra lygiaverčiai partneriai. Didelis dėmesys skiriamas komunikacinės kompetencijos ugdymui: mokiniai pamokų metu kalba ne trumpiau kaip 5 minutes pasirinkta tema (2 -3 min. užsienio kalbų pamokose).

Kaip parašyti gerą iliustraciją? 1. Iliustracija kuriama pagal Modelyje pateiktą rodiklio aprašymą. 2. Iliustracija apibūdina konkrečią mokyklą. 3. Iliustracija detalizuoja ir sukonkretina. 4. Veiklos kokybė pagrįsta mokyklos galimybėmis ir siekiais 5. Iliustracija atspindi mokyklos suvokimą tam tikru metu. 6. Iliustracija turi derėti su kitomis iliustracijomis. 7. Iliustracija turi būti visiems suprantama. 18

2 etapas Praktinis darbas: Kokybės požymių sukonkretinimas

3 etapas. Įsivertinimo ir tyrimo metodikos parengimas. • Susitariame dėl metodų ir instrumentų parinkimo. • Parengiame įsivertinimo tyrimo instrumentus. (pristatome bendruomenei) • IQESonline panaudojimas įsivertinimo procese.

TEMA VERTINIMO KRITERIJAI 1. Pamokos planavimas ir organizavimas Mokytojas su mokiniais formuluoja pamokos uždavinį Pamokos uždavinius skelbia mokytojas Mokiniai kelia sau uždavinius Uždaviniuose aiškūs išmokimo kriterijai Namų darbai patikrinami, suteikiant GR pamokoje orientuotas: - į užduoties atlikimą - į mokymosi procesą - į savireguliaciją - į asmenį GR formuluojamas aiškiai ir suprantamai GR yra informatyvus GR teikia mokiniai vieni kitiems Formalus vertinimas: - atsiskaitomieji darbai vertinami pažymiu - kaupiamieji taškai (balai) 2. Grįžtamasis ryšys 3. Vertinimas 4. Įsivertinimas YRA IŠ DALIES PASTABOS Mokytojo pagyrimas, paskatinimas, paraginimas Jo metu kiekvienas mokinys įsivertina: - veiklą - rezultatus - sėkmių priežastis - nesėkmių priežastis - pažangą

Interviu klausimai mokiniams 1. Pažinimo kompetencija 1. Kokiu dalyku tu domiesi plačiau (ne tik pamokose)? 2. Koks tavo hobis (pomėgis)? 3. Ar žiūri žinias, kaip dažnai? Kokia pateikiama informacija tave labiausiai domina. 2. Socialinė kompetencija 2. 1. Ar tu esi tolerantiškas, kaip tai pasireiškia (iš ko sprendi)? 2. Kaip tu elgiesi konflikto metu? 3. Kokiose savanorystės veiklose dalyvauji (pagalba kaimynui, draugui, mokytojui, senjorui. . . )? 3. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija 1. Kokias veiklas pasiūlei, organizavai pamokoje, klasėje, gimnazijoje? 2. Ar įgyvendinai pasiūlytas veiklas? Jeigu ne, tai kodėl? 4. Asmeninė kompetencija 1. Įvardink savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. 2. Kaip rūpiniesi savo sveikata? 5. Komunikavimo kompetencija 5. 1. Kokių dalykų ir kokius projektus atlikai? 5. 2. Kokia atliktų projektų nauda?

Veiklų stebėjimas

Rašinėlis kontentanalizei

Kontentanalizės protokolas

3 etapas. Praktinis darbas: Metodų parinkimas ir instrumentų parengimas

4 etapas. Įsivertinimo atlikimas. • Stebimos pasirinktos veiklos (pamokos, klasių val. , n. u. užsiėmimai, mokiniai pertraukų metu. . . ) • Atliekamos apklausos (interviu iš specialistų, interviu iš buvusių mokinių, aptarnaujančio personalo. . . ) • Renkami duomenys iš šaltinių (pažangumo suvestinės, stand. testų rezultatai, mokinių asmeninės pažangos lapai, mokytojų savianalizės anketa. . . ) • Vyksta diskusijos įsivertinimo grupėje, interpretuojami duomenys, daromos išvados, formuluojami pasiūlymai ir pateikiami mokytojų bendruomenei.

5 etapas. Atsiskaitymas ir informavimas. Kaip panaudojamos išvados? • • • Mokyklos veiklos planavimui: strateginiam planui, ugdymo planui, veiklos planui, mokytojų kasdienės veiklos planavimui, kvalifikacijos kėlimui. . .

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!