Mokyklos veiklos kokybs sivertinimo ataskaita 2016 2017 m

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita 2016 -2017 m. m. Veiklos įsivertinimo koordinacinė darbo grupė 2017 m. birželio 15 d.

Sritis, tema, rodiklis 2016 -2017 m. m. veiklos kokybės vertinimui pasirinktas 2. 3. 2. rodiklis Ugdymas mokyklos gyvenimu (iš 2. 3 temos Mokymosi patirtys 2 srities Ugdymas (is) ir mokinių patirtys)

Tikslas Įsivertinimo tikslas-plėtoti pasitikėjimą ir partnerystę, pagrindine vertybe laikant gerus mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykius.

Įsivertinimu siekiama I. Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie: • Mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykius ir mokinių savijautą; • Galimybes mokiniams dalyvauti mokyklos savivaldoje, organizacijų veiklose, mokinių lyderystės įvairiose veiklose palaikymą ir skatinimą; • Neformaliojo švietimo veiklų, projektų, akcijų prieinamumą kiekvienam mokiniui; • Susitarimų dėl tvarkos visuotinumo, informuotumo, mokinių dalyvavimo juos kuriant ir jų laikantis kokybės; mokinių mokymo suvokti tvarkos paskirtį, kurti bendro gyvenimo taisykles ir jų laikytis visuotinumo ir veiksmingumo; II. Įtraukti mokytojus, pedagoginius darbuotojus, kitus įsivertimo dalyvius į duomenų rinkimą, aktyvią diskusiją ir dalyvavimą aptariant įsivertimo rezultatus, sukauptų duomenų pagrindu išryškintas tobulintinas veiklos sritis, siūlant priemones tobulinimui bei dalijantis išryškėjusiomis gerosiomis darbo patirtimis ir veiklų pavyzdžiais.

Duomenų šaltiniai § Progimnazijos darbo tvarkos taisyklės § Mokinių ir mokytojų santykių įvertinimo tyrimo rezultatai (psichologė § S. Grigalevičienė, 2016 ) § Patyčių paplitimo tyrimo išvados (psichologė S. Grigalevičienė, 2017 kovo mėn. ) • Mokyklos mokytojų mikroklimato įvertinimo tyrimo rezultatai 2015 -2016. m. m. (psichologė S. Grigalevičienė) • Mokytojų metinių pokalbių užpildytų formų medžiaga § Tėvų, globėjų apklausa NMVA 2016 § Mokinių apklausa NMVA 2016 § Projekto “Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje” mokinių ir mokytojų apklausos rezultatai – statistinė ataskaita § 5 -8 klasių auklėtojų anketa § Pagalbos mokiniui specialistų dokumentacija § Sveikatos mokymo ir ugdymo priemonių suvestinė § Prienų „Ąžuolo” progimnazijos išorinio vertinimo ataskaita § Psichologės ir soc. pedagogės darbo dokumentacija ir interviu medžiaga § Prienų „Ąžuolo” progimnazijos veiklos planai Metodai: dokumentų analizė, interviu, anketavimas, tyrimai, pokalbiai su pradinių klasių mokytojais.

Rodikliai pagal Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos įsivertinimo metodiką 2. 1. Mokyklos bendruomenės narių gerų tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas 2. 2. Galimybių dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje visiems mokyklos bendruomenės nariams sudarymas 2. 3. Emocinė ir fizinė prievarta mokykloje 2. 4. Mokinių dalyvavimas / aktyvumas progimnazijos bendruomenėje

2. 1 Mokyklos bendruomenės narių gerų tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas Ką reikia išsiaiškinti? Mokinių ir tėvų požiūrį į mokyklą Konsultacinės pagalbos sistemą tėvams Konsultacinės pagalbos sistemą mokiniams Mokinių ir mokytojų santykius Sąlygas, padedančias kūrybiškai dirbti ir mokytis Pagalbos specialistų vaidmenį ugdyme Mokytojų jauseną

Mokinių ir tėvų apklausa, kurioje siekiama išsiaiškinti mokinių ir tėvų požiūrį į mokyklą (NMVA 2016 duomenys) 86% 87% 100% 92% Mokiniai noriai eina į mokyklą 65% 80% Patenkinti, kad mokosi būten šioje mokykloje 70% 60% 50% 40% Apie mokyklą teigiamai atsiliepia ir mokiniai, ir tėvai 30% 20% 10% 0% Tėvai patenkinti, kad jų vaikai mokosi šioje mokykloje

Ar noriai lanko mokyklą? 220 respondentų. Mokinių ir mokytojų santykių įvertinimo tyrimo rezultatai (psichologė Stefa Grigalevičienė, 2016 m. balandis) Mergaitės

Kaip mokiniai vertina santykius su mokytojais? ) Mokinių ir mokytojų santykių įvertinimo tyrimo rezultatai (psichologė Stefa Grigalevičienė, 2016 m. balandis) Mergaitės Berniukai

Konsultacinės pagalbos sistema mokiniams • Mokykloje veikia konsultacinės pagalbos sistema iškilusioms problemoms spręsti. Švietimo pagalbą teikia 7 specialistai – psichologė, socialinė pedagogė, specialioji pedagogė, 2 logopedės, 2 mokytojo padėjėjos. • Remiantis NMVA Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos išorinio vertinimo ataskaita 2015 -11 4 punktu PAGALBA MOKINIUI teigiama, kad pagalba mokiniui vertinama vidutiniškai (2 lygis), išskyrus socialinę pagalbą, kuri yra paveiki (3 lygis). • 2016 -2017 m. m. spec. pedagogo pagalba buvo teikiama iš viso 44 mokiniams (priešmokyklinio ir 1 -8 kl. mokiniams).

Konsultacinės pagalbos sistema mokiniams • Pagal ugdymo planą 5 -8 kl. 2016 -2017 m. m. konsultacijoms skirta 7 val. (lietuvių kalba -2, (suteiktos 42 mokiniams) matematikai -3 (67 mokiniams), anglų kalbai- 1 (10 mokinių) rusų kalbai -1 (56 mokiniams). • Pagal pradinio ugdymo planą 1 -4 kl. 2016 -2017 m. m. konsultacijoms skirta 7 valandos (1 a kl. - 1 val. , 1 b kl. – 1 val. individualiam lietuvių kalbos mokymui, 2 b kl. – 1 val. 3 a kl. – 1 val. 4 a – 1 val. , 4 b, 4 c kl. po 1 val. ).

Mokinių psichologinis įvertinimas ir konsultavimas, padedant jiems spręsti asmenybės, ugdymosi, elgesio, emocines ir kitas problemas 1. Atlikta 21 pirminis psichologinis įvertinimas (pernai – 27), 46 mokiniams suteiktos 202 konsultacijos (pernai 49 mokiniams – 211 konsultacijų). 2. Konsultuoti mokiniai su elgesio problemomis 26 (pernai – 23), emocinėmis – 15 (pernai - 18), patiriantys mokymosi sunkumų – 12 (pernai – 11), turintys sunkumų dėl akivaizdžių problemų šeimoje - 4 (pernai – 3). 3. Tėvų ir mokytojų konsultavimas bei rekomendacijų teikimas vaiko raidos, vaiko ir paauglio psichologijos klausimais, konsultavimas numatant auklėjimo ir ugdymo būdus, sprendžiant įvairius sunkumus, sudarant palankias sąlygas sveikos asmenybės vystymuisi. 4. Suteikta 34 konsultacijos tėvams (pernai – 43), 140 konsultacijų - mokytojams (pernai – 76).

Konsultacinė pagalbos sistema tėvams Specialistų konsultacijos specialiųjų ugdymosi poreikių, socialiai remtinų mokinių tėvams (konsultacijų skaičius 2016/2017 m. ) Pagalbos sritis/specialistas • Logopedė A. Venterienė 133 • Logopedė S. Labanauskienė 18 • Psichologė S. Grigalevičienė 20 • Specialioji pedagogė/ logopedė R. Ramanauskaitė 41 • Socialinė pedagogė V. Šimukaitė (spec. ) 72 • Socialinė pedagogė V. Šimukaitė (soc. remtinų) 150 • VGK posėdžiuose 7

Interviu su pagalbos specialistais metu (2017 - 05, 06 mėn. ) išaiškėjo, kad: 1. Specialistai pasigenda tėvų iniciatyvumo sprendžiant mokinio ugdymo(si) problemas. 2. Dažniausiai patys specialistai kviečia tėvus, tačiau jie atvyksta ne visi, net ir atvykę dauguma tik pasirašo ant dokumentų, nieko neklausia. 3. Ne visi tėvai/globėjai yra pajėgūs suvokti mokinio sutrikimus, kai kurie iš jų linkę kaltinti aplinkinius dėl vaiko nesėkmių.

Mokyklos mokytojų mikroklimato įvertinimo tyrimo rezultatai 2015 -2016 m. m. ( S. Grigalevičienė) • Apie pusė pedagogų (iš viso 30) , dalyvavusių apklausoje, nurodo, kad mokykloje ne visada galimas atviras ir tiesioginis konfliktų įvardijimas. • Sunku susitarti, daug neprisiimančių atsakomybės. • Bendravimas vyksta grupelėmis. • Trūksta atvirumo. KĄ SIŪLĖ? • Mažiau kritikuoti vieniems kitus, geriau vietoje to dalintis gerąja patirtimi. • Dažniau išklausyti skirtingas nuomones. • Didesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp dalykininkų ir pradinių klasių mokytojų.

Mokytojų jausena Iš metinių darbuotojų veiklos vertinimo pokalbių formų 39 Puikiai jaučiasi 40 35 Labai gerai jaučiasi 30 25 Gerai 20 15 10 5 0 2 3 1 Prastai

Palyginę rezultatus galime teigti, kad šiais metais pedagogų jausena pagerėjo Iš metinių darbuotojų veiklos vertinimo pokalbių formų išryškėja • Dauguma 90 proc. jaučiasi mokykloje gerai ir labai gerai. • Geranoriškas bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis ir administracija. • Aprūpinti reikalingomis darbo priemonėmis. • Gali dirbti kūrybiškai, laisvai rinktis darbo metodus ir formas. • Jaučiamas palaikymas ir supratimas. • Gali pasidalinti gerąja patirtimi.

Apžvelgtos sąlygos, padedančios kūrybiškai dirbti ir mokytis • • Analizuojant MOKINIŲ APKLAUSOS NMVA 2016 m. duomenis pastebime, kad iš 175 apklaustų respondentų, net 69 % mokinių teigia, kad mokykloje kartu su mokytojais kuria mokymosi erdves, klasėje ir mokykloje demonstruoja savo darbus, perstato baldus. Remiantis NMVA Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos išorinio vertinimo ataskaita 2015 -11 aplinkos jaukumas priimtinas, jį kuria ir palaiko tik dalis bendruomenės narių. Progimnazijai reikalingas remontas, kabinetų ir koridorių aplinka tuštoka, stinga estetinio apipavidalinimo, išskyrus trečią aukštą, kur įsikūrusios pradinės klasės. Ką darėme? Mokykloje sukurta darbo grupė, kuri atsakinga už mokyklos aplinkų kūrimą, gražinimą. Ji inicijuoja veiklas: perdažyti suoliukai koridoriuose, įrengta patalpa robotikos veikloms, įrengta patalpa dramos įrangai laikyti. Mokyklą puošia antrame aukšte pakabinimo sistemos prie aktų salės, sėdmaišiai, suoliukai kiemelyje. Kasmet ženkli dalis paramos lėšų suplanuojama ir panaudojama mokyklos aplinkų gerinimui.

Išvados Remiantis NMVA 2016 m. ir Mokinių ir mokytojų santykių įvertinimo tyrimo rezultatais galime teigti, kad dauguma mokinių ir jų tėvų teigiamai atsiliepia apie progimnaziją- mokiniai noriai lanko, tėvai džiaugiasi, kad pasirinko būtent šią mokyklą. • Tyrimo duomenimis (Mokinių ir mokytojų santykių įvertinimo tyrimo rezultatai) progimnazijos mokinių ir mokytojų santykiai gana geri, rekomenduojama ir toliau juos tokius išlaikyti bei dar gerinti, nes tarp gerų tarpusavio santykių ir geresnių mokymosi rezultatų - tiesioginis ryšys. • Paveiki konsultacinės pagalbos sistema iškilusioms problemoms spręsti. • Dalis mokytojų, mokinių ir tėvų teigia, kad mokyklos aplinka maloni, skatinanti kūrybiškai dirbti. • Geranoriški santykiai tarp mokinių ir mokytojų. • Dauguma mokytojų patenkinti, kad dirba šioje mokykloje. Tai atitinka 3 lygį. Pasiūlymas: iš interviu su pagalbos specialistais metu išryškėjo, kad • pasigendama iš tėvų aktyvesnio bendradarbiavimo sprendžiant mokinių ugdymo(si) problemas. Ieškoti galimybių aplinkų atnaujinimui.

2. 2 Galimybės dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje visiems mokyklos bendruomenės nariams

2. 2 Galimybės dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje visiems mokyklos bendruomenės nariams • Mokykla dalyvauja sveikatą stiprinančioje mokyklos programoje „Sveiko gyvenimo kelyje”, sukurta koordinacinė veiklos grupė; • Jau eilė metų progimnazija dalyvauja ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis remiamose programose , , Pienas vaikams“ ir , , Vaisiai vaikams“. Pradinukai kasdien nemokamai gauna tam tikrų pieno produktų, vaisių bei daržovių; • Nuosekliai ir sistemingai gerinamos progimnazijos aplinkos (langų žaliuzės, roletai, atnaujinta grindų danga, nauji darbastaliai technologijų kabinete, renovuoti visi sanitariniai mazgai, įrengtas karštas vanduo ir t. t. ), užtikrinamas higienos normų laikymasis; Atliktų darbų rezultatas – 2017 m. progimnazijai suteiktas higienos pasas; • Organizuojamas mokytojų ir mokinių budėjimas pertraukų metu sudaro galimybę mokiniams aktyviai prisidėti prie psichosocialinės aplinkos gerinimo; • Aktyviai ir nuosekliai vykdoma švietėjiška veikla įvairiomis sveikatos temomis mokiniams ir jų tėvams;

• Užtikrinama, kad visi progimnazijos ped. darbuotojai nuosekliai atnaujintų higienos bei pirmos pagalbos įgūdžius; • Savalaikiai vykdomas saugaus darbo instruktavimas; • Informacija sveikatinimo temomis talpinama mokyklos interneto svetainėje, tėvams siunčiama el. dienyno pagalba; • Sudarytos galimybės visiems mokiniams dalyvauti fizinio aktyvumo stiprinimo veiklose: - Mokyklos sporto renginiuose; - Rajono sporto varžybose, šventėse, konkursuose, akcijose.

• Integruojant į dėstomuosius dalykus visų klasių mokiniams ugdoma sveikatos stiprinimo kompetencija; • Mokykloje vykdoma tiriamoji analitinė veikla: - analizuojama mokinių sveikatos būklė ir patiriamos traumos; - vykdomi žalingų įpročių tyrimai; - vykdomi naujai atvykusių mokinių adaptacijos tyrimai. • Vaiko gerovės komisija analizuoja netinkamo mokinių elgesio atvejus, numato poveikio priemones; Išvada: visos veiklos prisideda prie nuoseklaus sveikatos ugdymo įgyvendinimo progimnazijoje, sukuria nuosekliai veikiančią sveikatos stiprinimo sistemą, sudarančią prielaidas mokiniams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, aptarnaujančio personalo darbuotojams aktyviai dalyvauti ir prisidėti gerinant progimnazijos psichosocialinę aplinką.

Išvados 1. Beveik visa mokyklos bendruomenė informuojama apie esminius sprendimus, susijusius su sveikatos stiprinimu. 2. Mokykloje skatinamos ir remiamos mokinių iniciatyvos plėtojant sveikatinimo veiklą. 3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, psichologas, socialinis pedagogas teikia paramą įgyvendinant sveikatos stiprinimo veiklą. 4. Pavieniai tėvai prisideda prie mokyklos renginių organizavimo. 5. Dauguma mokinių dalyvauja mokyklos suplanuotoje sveikatos stiprinimo veikloje. Tai atitinka 4 lygį.

2. 3. Emocinė, fizinė prievarta mokykloje

Mokinių ir tėvų apklausos NMVA 2016 bendra ataskaita (apie psichosocialinį saugumą mokykloje) nukelti 2. 3. 1 Tyčiojimosi paplitimas 78% 90% 83% 69% 80% 70% 60% Saugiai jaučiasi visoje mokykloje 50% Tėvai teigia, kad jų vaikas jaučiasi saugiai visoje mokykloje 40% Tėvai mano, kad mokykla imasi veiksmų, kad užkirstų kelią patyčioms 30% 20% 10% 0%

Patyčių paplitimas 1. Daugiau nei pusė berniukų (68%) ir mergaičių (63%) nurodo nepatyrę patyčių, tačiau daugiau nei trečdalis tiek berniukų (32%), tiek mergaičių (37%) teigia, kad buvo patyrę patyčias per pastaruosius 3 mėn. 2. Dauguma berniukų (75%) ir mergaičių (81%) teigia, kad nesityčiojo iš kitų mokinių per pastaruosius 3 mėn. , bet trečdalis berniukų (25, 4%) ir mažiau nei trečdalis mergaičių (19, 2%) prisipažįsta tai darę.

Patyčių paplitimas 3. Tiek berniukų, tiek mergaičių sutampa nurodomos vietos, kuriose dažniausiai patiria patyčias. Pirmoje v-je – koridoriai, laiptinės, antroje v-je – klasė, kai nėra mokytojo, trečioje v-je – sporto salė/persirengimo kambarys (tik mergaičių visur šiek tiek mažesnis procentas, lyginant su berniukais). 4. Sutampa berniukų ir mergaičių nurodomos patiriamų patyčių formos. Jie nurodo, kad dažniausiai patiriamos patyčių formos yra: pirmoje v-oje – žodinės patyčios (mergaičių kiek mažiau), antroje v-je – melas, gandai, apkalbos (mergaičių nurodo beveik perpus daugiau nei berniukų) ir trečioje v-je – nepadorių gestų rodymas ar žodžių sakymas (berniukų tarpe kiek dažniau).

Patyčių paplitimas 5. Daugiau nei pusė berniukų (63%) ir mergaičių (67%) teigia, kad dažniausiai bando padėti mokiniui, iš kurio tyčiojamasi. Tai rodo, kad mokiniai nėra abejingi patyčioms. Tačiau truputį daugiau nei trečdalis berniukų (35%) ir mergaičių (33%) nurodo tiesiog stebintys, kai mato ar supranta, kad iš kažkurio bendraamžio tyčiojamasi. 6. Daugiau nei pusė berniukų (59%) ir mergaičių (70%) nurodo, kad neprisijungtų prie patyčių, jei būtų tyčiojamasi iš nepatinkančio bendraamžio. Trečdalis berniukų (31%) ir trečdalis mergaičių (25%) teigia nežinantys, kaip pasielgtų.

Patyčių paplitimas 7. Susumavus berniukų ir mergaičių atsakymus „beveik nieko“ ir „mažai“, matyti, kad daugiau nei pusė berniukų (64%) ir mergaičių (64%) mano, kad mokytojai ar kiti suaugusieji padaro per mažai, kad sustabdytų patyčias. Po 36% berniukų ir mergaičių mano, kad suaugusieji padaro daug ir labai daug.

Patyčių paplitimas 8. Beveik visi berniukai (89%) ir mergaitės (88%) teigia tik kartais bijantys arba niekada nebijantys, kad kiti mokiniai gali iš jų tyčiotis, tik mergaičių tarpe daugiau tokių, kurios rinkosi atsakymą kartais bijančios (trigubai daugiau) nei niekada nebijančios. Tai reiškia, kad mergaitės labiau nei berniukai bijo, kad gali patirti patyčias. 9. Pusė berniukų (47%) ir daugiau nei pusė mergaičių (58%) nurodo, kad yra retai matę patyčias iš kitų mokinių per pastaruosius 3 mėn. Apie pusė berniukų (41%) ir daugiau nei trečdalis mergaičių (32%) teigia, kad yra dažnai matę patyčias iš kitų mokinių per pastaruosius 3 mėn. Berniukų tarpe labai mažas skirtumas tarp tų, kurie matė retai ir tų, kurie matė dažnai. Nemačiusių patyčių tiek berniukų, tiek mergaičių tarpe yra labai nedidelis procentas.

Patyčių paplitimas 10. Daugiau nei pusė berniukų (60%) ir dauguma mergaičių (81%) teigia, kad per pastaruosius 3 mėn. niekada nebuvo patyrę fizinės prievartos (nebuvo mušami, stumdomi, kumščiuojami ir pan. ). Berniukų tarpe kiek daugiau tokių, kurie teigė, kad, nors ir retai, bet buvo patyrę fizinę prievartą (36%), kai tuo tarpu mergaičių tarpe pasirinkusių šį atsakymą buvo mažiau nei trečdalis (18%). Reiškia, berniukai dažniau nei mergaitės patiria fizinę prievartą. 11. Daugiau nei pusė berniukų (60%) ir mergaičių (58%) teigia, kad, nors ir retai, bet buvo matę fizinę prievartą per pastaruosius 3 mėn. Apie trečdalis berniukų (22%) ir daugiau nei trečdalis mergaičių (32%) nurodo niekada nematę fizinės prievartos per pastaruosius 3 mėn. Dažnai mačiusių fizinę prievartą mokinių yra nedaug, berniukų tarpe kiek daugiau (18%) nei mergaičių tarpe (10%).

Išvados 1. Progimnazijoje patyčių nepatyrusių mokinių yra dvigubai daugiau nei patyrusių. 2. Nedidelis procentas berniukų ir mergaičių teigia, kad patys tyčiojosi iš kitų. 3. Daugiau nei pusė mokinių teigia, kad bandytų padėti kitam mokiniui, iš kurio tyčiojamasi ir neprisijungtų prie matomų patyčių. 4. Dauguma mokinių nebijo, kad iš jų bus tyčiojamasi. 5. Daugiau nei pusė mokinių nurodo matę patyčias iš kitų mokinių ir daugiau nei trečdalis mokinių yra patyrę patyčias. 6. Mokiniai mano, kad suaugusieji mokykloje padaro per mažai, kad sustabdytų patyčias. 7. Dauguma mokinių teigia, kad nebuvo patyrę fizinės prievartos, bet buvo ją matę. 8. „Karščiausi taškai“, kur vyksta patyčios: koridoriai ir laiptinės, klasės, kuomet nėra mokytojo, sporto salė ir persirengimo kambariai. 9. Dažniausiai patiriamos patyčių formos yra: žodinės patyčios, melas, gandai, apkalbos (labiau tarp mergaičių) ir nepadorių gestų rodymas ar žodžių sakymas (labiau tarp berniukų). TAI ATITINKA 3 LYGĮ

2. 4. Mokinių dalyvavimas/ aktyvumas progimnazijos bendruomenėje 2. 4. 1 Mokinių dalyvavimas savivaldoje, mokinių lyderystės skatinimas ir palaikymas Mokinių veikla, įsipareigojimai klasėje ir mokykloje 2. 4. 2 Galimybių mokinių saviraiškos plėtotei sudarymas Dalyvavimas mokyklos renginiuose 2. 4. 3 Mokinių mokymas/ įtraukimas laikytis bendrabūvio normų Elgesio taisyklių laikymasis

2. 4. 1. Mokinių dalyvavimas savivaldoje, mokinių lyderystės skatinimas ir palaikymas 78. 60% Veikla klasėje 80. 00% 70. 00% Buvo klasės seniūnais 56% 60. 00% 50. 00% Priklauso Mokinių taryba 37. 50% 29. 70% 40. 00% 30. 00% 20. 00% 12. 40% 4. 60% 16. 70% Neturi jokių įsipareigojimų Teikė pasiūlymus sprendžiant klasės reikalus Teikė pasiūlymus mokyklos veikloms 10. 00% Dalyvavo susitikime su sav. atstovais 0. 00%

2. 4. 2 Galimybių mokinių saviraiškos plėtotei sudarymas 71% 60% 80% 70% 39% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 29% Noriai dalyvauja mokyklos renginiuose Nenoriai dalyvauja mokyklos renginiuose Noriai padeda organizuoti mokyklos renginius Neprisideda prie renginių, švenčių organizavimo

Neformaliojo švietimo apžvalga • • Progimnazijoje 2016 -2017 m. 5 -8 klasių mokiniams (327) buvo siūloma 15 neformalaus švietimo būrelių. Juos galėjo rinktis mokiniai pagal savo pomėgius. Mokslo metų eigoje 300 mokinių pasirinko neformaliojo švietimo užsiėmimus. Pradinių klasių mokiniams 19 būrelių siūlė savo programas (275? mokiniams). Tik pavieniai mokiniai nesirinko neform. ugdymo būrelių. Nemaža dalis rinkosi daugiau nei vieną būrelį. Remiantis išorės audito išvadomis galima teigti, kad neformalusis mokinių švietimas yra vienas stipriųjų progimnazijos veiklos aspektų, įvairus ir veiksmingas, tenkinantis daugumos mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius. Galimybės mokiniams rinktis ir dalyvauti įvairiose jų pomėgius atitinkančiose veiklose padidėjo atsiradus NVŠ veiklų pasiūlai, kuomet veiklas organizuoja laisvieji teikėjai. Progimnazijoje tokių veiklų rūšių šiais mokslo metais buvo 7. Progimnazijos mokiniai jas noriai rinkosi (šokių – 85, šachmatų -20, futbolo -20, programavimo -18, šaulių -15, tolerancijos - 20).

Išvados • Skatinama ir palaikoma mokinių lyderystė įvairiose veiklose. Tačiau ne visi mokiniai įsitraukia į klasės veiklas, 56 proc. neturi jokių įsipareigojimų. • Progimnazijoje netrūksta įvairių būrelių ir renginių- projektų, akcijų, išvykų, varžybų, talkų ir kt. 71 proc. mokinių noriai dalyvauja progimnazijos organizuojamuose renginiuose, 60 proc. noriai padeda organizuoti. • 29 proc. mokinių nenoriai dalyvauja mokyklos renginiuose, o 39 proc. neprisideda prie renginių ir švenčių organizavimo.

• Mokiniai pageidautų daugiau renginių, aktyvių veiklų, akcijų, susitikimų ir bendrų veiklų su įžymiais ir žinomais žmonėmis. • Teigiamai atsiliepia apie netradicinio ugdymo dienas (dvejus metus 6 -8 kl. mokiniams birželio pradžioje vyko projektinė diena, kuri pritraukė beveik visus klasių mokinius). • Pageidauja tokių renginių, kuriuose mokiniams būtų sudaryta galimybė daugiau bendrauti, bendradarbiauti. Tikisi, kad bendradarbiaudami išsaugos didesnę pagarbą vieni kitiems. Pasiūlymai: • Mokslo metų pradžioje išsiaiškinti (pasirinktu būdu) mokinių lūkesčius dėl renginių. • Mokslo metų pabaigoje surengti neformaliojo švietimo būrelių nuveiktų veiklų pristatymus (daugiau mokinių pamatys ir susidomės kitomis veiklomis. O lankantys būrelius mokiniai aktyviau įsitrauks į renginius). • Klasių auklėtojams ieškoti būdų, metodų, formų, kaip savo auklėtinius įtraukti į klasės veiklas ir būti atsakingiems. Daug yra pasyvių mokinių, kurie nesijaučia klasės bendruomenės nariais, užima “stebėtojų”, “žiūrovų” pozicijas, nes tik 37, 50 proc. mokinių klasėje turi veiklas.

2. 4. 3 Mokinių mokymas/ įtraukimas laikytis bendrabūvio normų Analizuoti dokumentai: Mokinių apklausa NMVA 2016, klasės vadovų anketinė apklausa. 73% 85% Mokiniai mano, kad drausmingai elgiasi net tada, kai nemato mokytojai 90% 80% Nepritaria, kad elgiasi drausmingai 70% 60% 50% 40% 28% Pripažįsta, kad su jais elgiamasi sąžiningai, jei jie prasižengia 15% 30% 20% 10% 0% Nesutinka, kad jiems prasižengus, su jais elgiamasi teisingai

Mokinių mokymas/ įtraukimas laikytis bendrabūvio normų 5 -8 klasių auklėtojams buvo pateikta anketa apie tai, kaip jie savo auklėtinius supažindina ir skatina laikytis mokinio elgesio taisyklių, kaip vykdo jų kontrolę, kokia iš to nauda ir pan. Gauti rezultatai parodė, kad : 1. Su mokinio elgesio taisyklėmis mokiniai supažindinami organizuotai, klasės valandėlės metu. Tai vyksta mažiausiai tris kartus per metus (mokslo metų pradžioje, eigoje, pabaigoje). 2. Vyksta individualūs pokalbiai su mokiniais, kuriems sunkiai sekasi laikytis mokinio taisyklių, jas pažeidinėja. Pradinių klasių mokiniai kartu su mokytojomis susikūrę savo klasės elgesio taisykles, jos yra pakabintos klasėje, aptartos. Dauguma klasių yra susikūrę kasdienio vertinimo sistemą, kuri mokiniams suprantama ir aiški. Į elgesio vertinimą įtraukiami ir patys mokiniai, supažindinti ir mokinių tėvai. Už gerą elgesį mokiniai paskatinami.

Išvados 1. Progimnazijos darbo tvarkos taisyklės publikuojamos mokyklos interneto svetainėje ir stende, su jomis gali susipažinti kiekvienas bendruomenės narys. 2. Mokiniai kasmet supažindinami su darbo ir elgesio taisyklėmis, jie žino ir supranta, kas ir kodėl netoleruojama mokykloje, ko gali tikėtis už nepageidaujamą elgesį. 3. Remiantis mokinių ir mokytojų apklausa apie pilietiškumo ugdymą matome, kad mokiniai neabejingi esamai tvarkai ir elgesio taisyklių laikymuisi, dauguma 85 proc. apklaustųjų pripažįsta , kad su jais elgiamasi teisingai, kai jie prasižengia, mokiniai siūlo griežtinti taisykles ir atsakomybę už jų nesilaikymą. 4. 73 proc. mokinių mano, kad elgiasi netinkamai, pažeidžia mokinio elgesio taisykles , o tik 28 proc. laikosi taisyklių. 5. Dar nepasiekta, kad progimnazijos darbo tvarkos taisyklės būtų paveikios kiekvienam. Dauguma suvokia jų paskirtį, reikalingumą, naudą, bet jas pažeidžia. Pasiūlymas: griežtinti mokinių atsakomybę dėl mokinio taisyklių nesilaikymo.

3 lygis 2. 1. Mokyklos bendruomenės narių gerų tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas Mokinių ir mokytojų santykiai Konsultacinės pagalbos sistema tėvams Mokinių ir tėvų požiūris į mokyklą Sąlygos, padedančios kūrybiškai dirbti ir mokytis Mokytojų jausena Pagalbos specialistų vaidmuo ugdyme Konsultacinės pagalbos sistema mokiniams

4 lygis 2. 2. Galimybės dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje visiems mokyklos bendruomenės nariams

3 lygis 2. 3. Emocinė, fizinė prievarta mokykloje

3 lygis 2. 4. Mokinių dalyvavimas/ aktyvumas progimnazijos bendruomenėje Mokinių dalyvavimas savivaldoje, mokinių lyderystės skatinimas ir palaikymas Galimybių mokinių saviraiškos plėtotei sudarymas Mokinių mokymas/ įtraukimas laikytis bendrabūvio normų

Galutinės išvados 2. 1. Mokyklos bendruomenės narių gerų tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas 3 lygis 2. 2. Galimybių dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje visiems mokyklos bendruomenės nariams sudarymas 4 lygis 2. 3. Emocinė ir fizinė prievarta mokykloje 3 lygis 2. 4. Mokinių dalyvavimas / aktyvumas progimnazijos bendruomenėje 3 lygis

Tobulintini veiklos kokybės aspektai • Siekti, kad progimnazijos darbo tvarkos taisyklės būtų paveikios kiekvienam. • Mokslo metų pradžioje išsiaiškinti (pasirinktu būdu) mokinių lūkesčius dėl renginių. • Mokslo metų pabaigoje surengti neformaliojo švietimo būrelių nuveiktų veiklų pristatymus (daugiau mokinių pamatys ir susidomės kitomis veiklomis (lankantys būrelius mokiniai aktyviau įsitrauks į renginius). • Klasių auklėtojams ieškoti būdų, metodų, formų, kaip savo auklėtinius įtraukti į klasės veiklas ir būti atsakingiems. • Ieškoti galimybių aplinkų atnaujinimui. • Daugiau dėmesio mokykloje turėtų būti skiriama patyčių ir smurto prevencijai bei mokinių saugumo užtikrinimui: - Skirti daugiau dėmesio mokinių tolerancijos ir atsakomybės ugdymui. - Sukurti drausminių priemonių sistemą netinkamai besielgiantiems mokiniams ir ją sistemingai taikyti. - Ieškoti galimybių smurto ir patyčių prevencinių programų įgyvendinimui mokykloje.