Mokykl ekologinis pdsakas Lietuvos Energetikos Institutas Mes norime

  • Slides: 25
Download presentation
Mokyklų ekologinis pėdsakas Lietuvos Energetikos Institutas

Mokyklų ekologinis pėdsakas Lietuvos Energetikos Institutas

* Mes norime palikti pėdsaką, o ne pripėduoti, todėl mūsų veiksmai turi būti atsakingi

* Mes norime palikti pėdsaką, o ne pripėduoti, todėl mūsų veiksmai turi būti atsakingi bei tvarūs. Ekologinis pėdsakas – tai kaip mūsų veikla, veiksmai ir įpročiais įtakoja mus supančią aplinką (ekosistemą). Kuo daugiau mes vartojame, tuo daugiau susidaro teršalų, tuo ekologinis pėdsakas yra didesnis.

* Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek mūsų planetos išteklių – derlingos žemės,

* Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek mūsų planetos išteklių – derlingos žemės, oro, vandens reikia tam, kad būtų patenkinti žmonių vartojimo poreikiai ir absorbuotos jų veiklos paliekamos atliekos. Nuoroda: Global Footprint Network, 2011

* Plotas apimantis teršalų poveikį Užstatyta teritorija Iškastinė anglis Atsinaujinantieji ištekliai Iškastiniai ištekliai Procesas

* Plotas apimantis teršalų poveikį Užstatyta teritorija Iškastinė anglis Atsinaujinantieji ištekliai Iškastiniai ištekliai Procesas Oro tarša Vandens tarša Dirvožemio tarša Produktai/ Paslaugos SPI=atot/ain, kur ain – teritorija, susijusi su produkto gyvavimo ciklu, tenkanti gyventojui (m 2/gyv), atot – teritorija skirta paslaugoms, susijusioms su produkto gyvavimo ciklu atot=Atot/Stot. kur Stot – produkto paslaugų kiekis, produkto sudedamųjų dalių kiekis. Atot = Ar+Ae+Ai+As+Ap (m 2); Kur Ar – teritorija reikalinga produkto žaliavoms išgauti (atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių teritorijos) Ae – teritorija reikalinga energijai pagaminti (produktui pagaminti ) Ai – teritorija reikalinga produktui surinkti (tiesioginis ir netiesioginis žemės panaudojimas produkto gyvavimo cikle) As – teritorija reikalinga darbuotojams, dalyvaujantiem produkto gamybos cikle. Ap – teritorija, reikalinga produkto ir šalutinių produktų tvariam išsisklaidymui.

* Mes turime palyginti savo vartojimą su gamtos teikiamais ištekliais ir gamtos gebėjimu susidoroti

* Mes turime palyginti savo vartojimą su gamtos teikiamais ištekliais ir gamtos gebėjimu susidoroti su teršalais, kuriuos mes išmetame. MES GAMTA

* MES vartojame. . Iškastinį kurą (nafta, dujos, anglis, . . . ) Atsinaujinančius

* MES vartojame. . Iškastinį kurą (nafta, dujos, anglis, . . . ) Atsinaujinančius išteklius (mediena ir augalai, jų atliekos, augaliniai aliejai, . . ) Neatsinaujinančius išteklius (uolienos, mineralai, metalai, uranas, . . ) … ir gaminame: Viską, ko reikia buityje ir gyvenime (namų ūkis, drabužiai, elektra, šiluma, maistas ir kiti gyvenimui reikalingi produktai) …ir vartojame daugiau (viskas, kas mums suteikia laisvę gyvenimui)

* Gamta turi galingą variklį – tai SAULĖ Tai energijos ir mūsų natūralių pajamų

* Gamta turi galingą variklį – tai SAULĖ Tai energijos ir mūsų natūralių pajamų šaltinis Saulė reikalinga: - Augalų augimui; - Vandens ciklams; - Vėjo suformavimui; -. . . ir daugiau (Saulė – tai gyvybė)

* Iš saulės energijos mes gauname daug žaliavų. Saulės energija mums suteikia energiją. Ciklai

* Iš saulės energijos mes gauname daug žaliavų. Saulės energija mums suteikia energiją. Ciklai gamtoje vyksta naudojant saulės energiją. Augalai, gyvūnai, vėjas ir vanduo – viskas juda ir vystosi, nes gauna energiją iš saulės. Natūralūs procesai nekenkia aplinkai, todėl jų ekologinis pėdsakas yra mažas

* … tai nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, anglis, durpės, kurie taip pat

* … tai nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, anglis, durpės, kurie taip pat susidarė veikiami saulės energijos, tačiau per milijonus metų. Jų susikūrimas ir susiformavimas vyko milijonus metų, o MES juos galime sunaudoti per dešimtmečius. - Iškastiniai ištekliai yra vienkartiniai, nes juos sunaudojus, antrą kartą jų negali panaudoti. Be to, juos naudojant susidaro atliekos, teršalai, todėl jų naudojimas turi didelį ekologinį pėdsaką.

* Susidarę teršalai pasklinda aplinkoje: Vandenyje Ore Žemėje (dirvožemyje) Tačiau aplinka gali įsisavinti („priimti“)

* Susidarę teršalai pasklinda aplinkoje: Vandenyje Ore Žemėje (dirvožemyje) Tačiau aplinka gali įsisavinti („priimti“) tik ribotą teršalų kiekį

* … tai yra tai, ką ir kaip mes vartojame ir kaip mes teršiame

* … tai yra tai, ką ir kaip mes vartojame ir kaip mes teršiame aplinką kenksmingomis medžiagomis.

* …Ekologinį pėdsaką sudaro: • Elektros vartojimas • šiluminė energija, šiluma patalpų šildymui ir

* …Ekologinį pėdsaką sudaro: • Elektros vartojimas • šiluminė energija, šiluma patalpų šildymui ir karštam vandeniui paruošti - Vandens vartojimas - atliekos • Maisto produktai – kiek ir kokių maisto produktų vartojame • Mobilumas – kaip mokiniai ir mokytojai pasiekia mokyklas • kiti produktai ir medžiagos, suvartojamos mokykloje. (popierius, cheminės medžiagos, kt. )

* Norėdami apskaičiuoti mokyklos ekologinį pėdsaką, sekite šiais pėdsakais: http: //www. lvjc. lt/ekopedsakas

* Norėdami apskaičiuoti mokyklos ekologinį pėdsaką, sekite šiais pėdsakais: http: //www. lvjc. lt/ekopedsakas

* Ekologinis pėdsakas 8. 00 7. 00 6. 00 5. 00 m 2/k. Wh

* Ekologinis pėdsakas 8. 00 7. 00 6. 00 5. 00 m 2/k. Wh 4. 00 3. 00 2. 00 1. 00 0. 00 Generatorius Vėjo elektrinė (Biodujos) Saulės PV moduliai Generatorius (Gamtinės dujos) Elektros gamybos technologinių sistemų ekologinio pėdsako palyginimas Biodujų gamybai naudojant šviežią augalų derlių ekologinio poveikio mastas būtų daugiau nei tris kartus didesnis. Elektros gamybai naudojant dujas, poveikis aplinkai yra apie 7, 75 m 2 a/k. Wh, arba apie 7, 5 karto daugiau nei naudojant biodujas. Bei apie 1, 025 m 2 a/k. Wh arba apie 3, 7 karto daugiau nei „blogiausia“ alternatyvi technologija, saulės PV modulių panaudojimas (ekologinis pėdsakas yra apie 2, 083 m 2 a/k. Wh).

* Dirvožemio tarša 100% 90% Vandens tarša 80% 70% Oro tarša 60% 50% 40%

* Dirvožemio tarša 100% 90% Vandens tarša 80% 70% Oro tarša 60% 50% 40% Iškastinio kuro įtaka (CO 2 emisija) 30% 20% 10% 0% Vėjo elektrinė Saulės PV moduliai Generatorius (Gamtinės dujos) Elektros energijos technologinėse sistemose naudojamo kuro ekologinio pėdsako palyginimas Vertinant ekologinį pėdsaką šilumos gamybos sektoriuje, buvo sugretinti trys technologiniai procesai, kurių metu šiluma gaunama deginant biodujas (kombinuoto šildymo katilai), naudojant augalinę biomasę (gaunama šiluma) ir deginant gamtines dujas (kombinuoto šildymo katilai). Ekologinio pėdsako dydis gaunamas panašus kaip ir elektros energijos gamybos atveju.

* Dienos mobilumas 80 70 Ekologinis pėdsakas [m²/žm. km] 60 50 40 30 20

* Dienos mobilumas 80 70 Ekologinis pėdsakas [m²/žm. km] 60 50 40 30 20 10 0 i ji čia a vir Pe e sti D a Tr u ai i n ki M ai d e op ob ai s u t Au s m a Tr as ju va is l cik M o ot Transporto priemoonė Au t il ob om

* Mokyklinės išvykos 80. 00 Ekologinis pėdsakas [m²/žm. km] 70. 00 60. 00 50.

* Mokyklinės išvykos 80. 00 Ekologinis pėdsakas [m²/žm. km] 70. 00 60. 00 50. 00 40. 00 30. 00 20. 00 10. 00 ys Tr a in uk as s Au to sa bu v ktu Lė Tranpsorto priemonė ilis t Au om ob

* Kiekvienas iš mūsų galime atlikti nors ir mažą darbelį, kad išsaugotume gamtą, gyvybę,

* Kiekvienas iš mūsų galime atlikti nors ir mažą darbelį, kad išsaugotume gamtą, gyvybę, žemę. . . Nenusiminkite, nes yra daug galimybių tai padaryti. . . Pradėkite nuo mažų darbų, nes yra geriau padaryti vieną mažą darbelį, negu ruoštis išgelbėti visą pasaulį. . .