Mokslo ir kiekybins metodologijos samprata A Krupaviius Mokslo

Mokslo ir kiekybinės metodologijos samprata A. Krupavičius

Mokslo samprata Mokslas (iš lotynų scientias, "žinios"), plačiąja prasme reiškia bet kokias sistemines žinias ar praktiką. Siauresne prasme mokslas suprantamas kaip žinių sistema įgyta remiantis moksliniu metodu. Mokslas paprastai klasifikuojamas į dvi kryptis: Gamtos mokslus, kurie tiria gamtinius reiškinius (įskaitant biologinį gyvenimą), ir Socialinius mokslus, kurie tiria žmogaus ir visuomenių elgesį. Mokslas pagal http: //www. mw. com/dictionary/science : 1: žinojimo būklė: žinios atskirtos nuo nežinojimo; 2 a: susistemintos žinios apie konkretų tyrimų objektą <sociologija kaip mokslas> b: kažkas (kaip tyrimo metodas), kas gali būti tiriama ir išmokstama kaip susistemintos žinios; 3 a: žinios ar žinių sistema, kuri apima bendras tiesas, gautas taikant mokslinį metodą b: žinios ar žinių sistemos, susijusios su fiziniu pasauliu ir jo reiškiniais. Mokslas = Logika + Stebėjimas

Mokslinių tyrimų sampratos interpretacijos[1 1. Tyrimai reiškia atradimus tobulėjimui: • • „Išsiaiškinti, kaip daiktai veikia, kaip daiktus priversti veikti“. „Pateikti aiškesnį, gilesnį supratimą žmonėms, turintiems sprendimo reikalaujančių problemų“. 2. Tyrimai reiškia išradingumą, kūrybiškumą, komunikacijas pažangai: • „Naujų žinių kūrimas ir įnašai į jas. “ • „Žiūrėjimas į daiktus kruopščiau, dėmesingiau nei paprastai. Analizuoti ir interpretuoti tai, ką matai naudojant visas turimas žinias savo analizės ir interpretacijos pagrįstumui patikrinti. Publikuoti viską, kas praeina patikrinimą, kad tuo būtų galima naudotis. “ 3. Tyrimai reiškia atradimus, išradingumą, komunikaciją pažangai ir metodiškumą: • „Tai greičiau jau tyrimų veiklos modelis, kaip žinia – planuoti, veikti, vertinti, perteikti – • planuoti, veikti, vertinti, perteikti, planuoti, veikti, vertinti, perteikti visada tolyn ir aukštyn. . . arba tai naujas gamybinis modelis, kur yra įeigos – pralaidumo – išeigos modelis su savireguliaciniu grįžtamuoju ryšiu ar dviem tokiais ryšiais, kur reikia suprasti kaip jis veikia, stebėti, išbandyti jį, sužinoti jo stiprybes ir silpnybes, numatyti reikalingumą jį taisyti, pagerinti jį, arba „nurašyti“ ir žinoti, ką patarti žmonėms kurie jį naudoja, jeigu galimi pakeitimai geriausiu būdu ir geriausiai tinkamu laiku nėra padaryti. “ • „Mums? Stebėjimas. Laisvas dalyvavimas jeigu galima tokį valdyti, įveikti ar kažkas panašaus. Ir perteikimas. Ir interviu, tam tikros temos grupių sesijos, apklausos su klausimynais, duomenų rinkimas, duomenų analizė, išsiaiškinti tai, kas nebuvo išsiaiškinta žioplių, kurie pradėjo aiškintis anksčiau. Vis tiek pridėti naujų perspektyvų. Ir pranešti apie jas, apie jas rašyti ir pristatyti veikalus, gauti mokslines recenzijas, būti publikuojamiems. Daug. Visa rutina. “ • [1] Measures of Quality and Publicly Funded Research in Humanities, Arts and Social Sciences. CHASS Occasional Papers 2, November 2005, p. 83 - 84.

Mokslinių tyrimų sampratos interpretacijos • • • 4. Tyrimai reiškia atradimus, išradingumą, komunikaciją pažangai ir metodologijos turėjimą: „Tai reiškia išsiaiškinti ar esi, sakykim, etnografas, etnologas arba kultūros antropologas, ar fenomenofgrafas, fenomenologas ar hermeneutinis semasiologas ar tiesiog kažkas, kas atlieka interviu ir apklausas ar kažką tokio; ir elgtis atitinkamai. Ir visa tai užrašyti. Visada tai užrašyti, kad tai būtų paversta nauda. “ „Tyrimai reiškia šešis dalykus: metodologiją, ontologiją, epistemologiją, sritį darbui, užtektinai pinigų palaikyti tavo gyvybei kol tai vykdai ir galų gale – auditoriją: kitus tyrėjus, kolegas, kažką, su kuo gali pasikalbėti. Tai taip pat reiškia turėti kažką panašaus į NHMRC įrodymų lygį ir veiklos matavimo sistemą, su kuria galima būtų dirbti – pirmieji penki jų veiklos matavimo matai bet kuriuo laipsniu: naujų žinių kūrimas/ žmonių gebėjimas įvesti naujoves/ žinių naudojimas/ aukštų etinių standartų užtikrinimas/ komunikacijos pagerinimas ir bendradarbiavimo stiprinimas. “ 5. Tyrimai reiškia sau patogios zonos radimą spektre, kuris yra tarp „grynų“ ir „taikomųjų“ arba „akademinių“ ir „profesionalių“ tyrimų. Šiuolaikiniai SM savo tyrimus grindžia dar R. K. Merton‘o suformuluotomis universaliomis mokslo normomis: (1) universalumu, t. y. tyrimo rezultatai gali būti vertinami tik pagal jų moksline verte, (2) bendruomeniškumu, arba tyrimo rezultatai privalo būti vieši, (3) objektyvumu (nesuinteresuotumu)- tyrimų tikslas išimtinai yra naujos žinios, (4) organizuotu skepticizmu, t. y. mokslo bendruomenė neturi vertinti reiškinių kol nėra sukaupta pakankamai įrodymų ir argumentų.

Socialiniai mokslai yra akademinių disciplinų grupė, kuri studijuoja žmogiškąjį pasaulio aspektą. Jie skiriasi nuo menų ir humanitarinių mokslų tuo, kad socialiniai mokslai yra linkę pabrėžti mokslinio metodo naudojimą žmonijos studijose, įtraukdami kiekybinius ir kokybinius metodus. • • • Socialinių mokslų disciplinos: Antropologija Ekonomika Edukologija Geografija Istorija Politikos mokslai Psichologija Teisė Sociologija Komunikacijos mokslai

Lietuvos mokslo krypčių klasifikacija Humanitariniai mokslai H 000 01 H Filosofija 3 D Filosofija 02 H Teologija 8 Teologijos mokslai 03 H Menotyra 3 A, 3 B, 3 I, 3 J Architektūra, Dailėtyra, Muzikologija, Teatrologija 04 H Filologija 3 G, 3 H Kalbotyra, Literatūrologija 05 H Istorija 3 F Istorija 06 H Komunikacija ir informacija 6 H Bibliotekininkystė ir knygotyra 07 H Etnologija 3 C, 3 E Etnologija, Folkloristika Socialiniai mokslai S 000 01 S Teisė 6 F Teisė 02 S Politologija 6 C Politologija 03 S Vadyba ir administravimas 6 G Vadyba 04 S Ekonomika 6 B Ekonomika 05 S Sociologija 6 E Sociologija 06 S Psichologija 6 D Psichologija 07 S Edukologija 6 A Edukologija

Tyrimų tikslai ir metodai • Mokslinis metodas – tai sistemingas tyrimo medžiagos nagrinėjimo būdas, kuris turi būti pateikiamas aiškiai, kad tyrėjai galėtų sekti tyrimą arba jį pakartoti tokiomis pačiomis sąlygomis ir gauti tą patį rezultatą. • Socialinių tyrimų metodai glaudžiai siejasi su skirtingomis tikrovės analizės vizijomis • Tyrimą gali diktuoti teorijos • Bet tyrimai gali būti pagrįsti ir vien faktų surinkimu.

Socialinio tyrimo samprata • Socialinis tyrimas - tai mokslinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir apibendrinimo, procesas, kuris yra: atliekamas, remiantis socialinių mokslų teoriniais vaizdiniais, metodologinėmis sampratomis bei metodiniais būdais; nukreiptas socialiniams reiškiniams pažinti.

Socialinių tyrimų tikslai • • Bendrų modelių ir santykių apibrėžimas Teorijų išbandymas ir patikslinimas Prognozavimas Kultūriškai ar istoriškai svarbių reiškinių interpretacija Įvairovės (skirtumų) paieškos ir jos suvokimas Parama socialinėms grupėms per tyrimus Naujų teorijų kūrimas Pagal Ragin, 1994, chapter 2

Teorija • Teoriją galima apibrėžti kaip stebimų dėsningumų paaiškinimą • Teorijos nėra lygios tarpusavyje • Struktūrinis funkcionalizmas, poststruktūralizmas, simbolinė sąveika etc. = teorijos- metodologiniai rėmai

Teorijų rūšys • Merton skiria vidutinės aprėpties ir didžiąsias teorijas. • Didžiosios teorijos nurodo tyrėjams kokius empirinius įrodymus jie turi surinkti, o tiesioginius teorijos ir realaus pasaulio ryšius surasti sudėtinga • Vidutinės aprėpties teorijos aprašo faktiškai stebimus santykius ir reiškinius

Dedukcinė logika Rezultatai Duomenų surinkimas Patvirtinti Hipotezė Patvirtinta teorija/ Teorijos revizija Atmesti

Indukcinė logika Išvados (preliminarios, tikimybinės) Įžvalga Interpretacija Analizė Duomenų rinkimas Stebimi faktai Patirtis

Dedukcijos ir indukcijos ryšys su teorija Dedukcinis metodas TEORIJA STEBĖJIMAI/ REZULTATAI Indukcinis metodas TEORIJA

Teoriniai tyrimų metodai • Teorinių metodų, besiremiančių teorinio mąstymo nustatytais dėsningumais, paskirtis yra padėti tyrėjui moksliškai pagrįstai aiškinti tikrovę. Galima paminėti šiuos teorinius tyrimo metodus: • abstrakcija, kai siekiama atitrūkti nuo neesminių nagrinėjamo reiškinio dalykų, norint atskleisti esminius jo bruožus; • alternatyvų metodas, kai lyginamos ir abipusiai kritikuojamos konkuruojančios teorijos; • analizė, kai praktiškai ar mintyse daiktas, reiškinys, visuma suskaidoma į sudėtines dalis, požymius, savybes, kad būtų galima geriau juos pažinti; • analogijos būdu tarp reiškinių ar daiktų ieškoma panašių požymių, padedančių juos lyginti ir suprasti, arba pagal panašius požymius atrasti naujus reiškinius; • apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, kurie išvedami induktyviai, t. y. remiantis empirinio patyrimo duomenimis, arba deduktyviai, t. y. , einant nuo bendro teiginio prie atskiro reiškinio.

Empiriniai tyrimų metodai • Plačiausiai taikomos dvi empirinės socialinių tyrimo metodų grupės: kiekybiniai ir kokybiniai metodai. • Metodų taikymas, tyrinėjant vieną ar kitą problemą, priklauso nuo epistemologinės (tam tikrovės apibrėžimo būdo) orientacijos.

Tyrimų epistemologinės ir ontologinės strategijos

Epistemologinės tyrimų strategijos • Pozityvizmas • Realizmas • Interpretyvizmas

Pozityvizmas • Pozityvizmas skatina taikyti gamtos mokslų metodus socialinių reiškinių tyrimuose • Pozityvizmo teiginiai: • Tik reiškiniai ir žinios, kuriuos patvirtina jutimai yra tikros žinios • Teorijų tikslas formuluoti hipotezes, kurios yra patikrinamos ir kurios leidžia paaiškinti dėsningumus • Žinios gimsta per faktų surinkimą, kurie leidžia išskirti dėsnius • Mokslas yra vertybiškai laisvas • Normatyviniai ir moksliniai teiginiai skiriasi, nes mokslinius teiginius patvirtina jutimai, o normatyviniai teiginiai nebūtinai yra teisingi.

Realizmas • Realizmas teigia, kad socialiniai ir gamtos mokslai turi taikyti tuos pačius duomenų surinkimo ir paaiškinimo metodus, tačiau tikrovė, kurią aprašo mokslininkai skiriasi nuo tos, kuri yra faktiškai. • Realizmo rūšys: • Empirinis realizmas teigia, kad tikrovę galima suvokti naudojant tinkamus metodus • Kritinis realizmas mano, kad tikrovę įmanoma suvokti, jei sugebama išskirti struktūras, kurios kuria tikrovės įvykius ir diskursus • Konceptualizacija yra tik būdas suvokti tikrovę, bet tai nėra tiesioginis tikrovės atspindys • Koncepcijos ir tikrovės reiškiniai nesutampa

Interpretyvizmas • Interpretyvizmo požiūriu socialinių mokslų objektas- žmonės ir jų institucijos- iš esmės skiriasi nuo gamtos mokslų objekto, todėl tyrėjas privalo suvokti subjektyvią socialinių veiksmų reikšmę • Socialiniai mokslai gali ribotai paaiškinti žmogaus elgesį, bet jį gali suvokti priežastiniu aspektu.

Ontologinės tyrimų strategijos • Objektyvizmas: socialiniai reiškiniai ir jų prasmės egzistuoja nepriklausomai nuo socialinių aktorių (organizacija yra kategorija, bet ji reiškiasi skirtingai tikrovėje) • Konstruktyvizmas: socialinius reiškinius ir jų prasmes nuolat kuria socialiniai aktoriai (organizacija= suderėta tvarka)

Metodologinės tyrimų strategijos ESMINIAI KIEKYBINIŲ IR KOKYBINIŲ TYRIMŲ SKIRTUMAI Teorijos tyrime KIEKYBINIAI vaidmuo Dedukcinis: patikrinimas KOKYBINIAI teorijų Indukcinis: formulavimas teorijų Epistemologinė orientacija Į gamtos mokslus ir pozityvizmą Interpretyvizmas Ontologinė orientacija Objektyvizmas Konstruktyvizmas