Mokini kompetencij ugdymas ir vertinimas 1 Kokios asociacijosmintys

Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas 1

Kokios asociacijos/mintys kyla išgirdus žodį KOMPETENCIJA 2

yra as s k , o ntu tencij a r p e Su omp k re Sup užd ngia rantu uot mos , ka ys i kom moky p m ugd peten osi cijo yti ms Suprantu, kaip turi būti vertinamos kompetencijos S sp up r r ug ęst ant i do , k u, m ad iš ko os ko pam ga m ok lim pe o te je a nc yr ijo a s Supra ntu, k aip tu ri būti ugdo komp mos etenc ijos ti padė ncijų te , kaip e Žinau komp s u ęsti s spr ausim kitiem gdymo kl u ai od et m i ie yt ok gd as , k u ij tu da nc an de ete pr pa mp ko Su Kur esate dabar?

Seminaro tikslas. Aptarti mokinių kompetencijų ugdymo prasmę. Uždaviniai • Aptarti mokyklos kaitos kryptis tarptautiniame ir mūsų šalies kontekste. • Suderinti supratimą apie ES švietimo dokumentuose ir Bendrosiose programose apibrėžtas bendrąsias ir esmines dalykines mokinių kompetencijas. • Išsiaiškinti, kokie pokyčiai vyksta/turėtų įvykti mokyklose pritaikant ugdymo aplinką ir procesą bei pažangos ir pasiekimų vertinimą mokinių kompetencijoms ugdyti. 4

Kodėl reikia kažką keisti? „Švietimas klesti tik tuomet, jeigu jam pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimų ir poreikių. Mokymo programa negali nesikeisti. Ji privalo reaguoti į pokyčius visuomenėje ir ekonomikoje bei į paties ugdymo pasikeitimus. “ • • • Besikeičiantis įsidarbinimo ir ekonomikos pobūdis. Pokyčiai socialinėse struktūrose – šeimoje ir migracijoje. Technologijų poveikis. Naujas požiūris į mokymąsi ir smegenis. Tarpusavio priklausomybė – klimatas, ekonomika, saugumas ir bendruomenė. Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

Mokyklos kaita Andreas Schleicher, 2009 • Viduramžių mokykla – bažnyčios mokykla • Industrinio amžiaus mokykla – disciplinos mokykla • Šiandienos iššūkiai – mokykla turi ugdyti: – motyvuotus, pasitikinčius savo jėgomis; – rizikuoti nebijančius, verslius; – nuolat besikeičiančius profesionalus gebančius prisitaikyti prie globalaus konteksto ir technologijų pažangos.

Gebėjimų kaita 1960 -2002 m. Andreas Schleicher, 2009 Gebėjimai, kurių poreikis mažėja: • Rutininio rankų darbo • Rutininių kognityvinių (reprodukavimo, mokėjimo pagal vadovėlį) Gebėjimai, kurių poreikis auga: • Nerutininio rankų darbo • Nerutininių analitinių • Nerutininių interaktyvių Kaip ugdyti ir vertinti šiuos gebėjimus aišku Kaip ugdyti ir vertinti neaišku –tai milžiniškas iššūkis mokyklai

Tarptautinės mokymosi tendencijos… • Mokymosi programų lankstumas ir pritaikymas mokiniui ir vietos kontekstui. • Dėmesys bendriesiems gebėjimams. • Dalykų turinio integracija, aktualumas, ryšys su gyvenimu. • Gilus mokymasis – suvokimas ir pritaikymas. • Dėmesys asmeniniam tobulėjimui ir gerai savijautai. • Informacinių technologijų įtaka. • Globalizacija : švietimo tyrimai ir programų derinimas. Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

Vietinė atsakomybė ir nacionaliniai nurodymai Andreas Schleicher, 2009 Darni visos švietimo sistemos reforma Nuo nurodymų kaip mokyti ir vertinti link personalizuoto mokymosi Šių dienų mokykla Rytdienos mokykla Industrinis modelis Kompetencijų plėtotė Detalūs nurodymai mokyklų veiklai Suomijos mokykla šiandien Kiekviena mokykla efektyvi

Mokytojai – žinių darbuotojai (knowledge workers) Andreas Schleicher, 2009 Mokinių įvairovės problemos sprendžiamos individualiam lygmenyje (Suomija) Švietimo ateitis – „produktyvus žinojimas“ Pagrįsti profesiniai sprendimai, Pagrįsti nurodymai mokytojai – žinių darbuotojai Nacionalin iai nurodymai Profesionalūs sprendimai mokykloje Nepagrįsti profesiniai sprendimai, mokytojai dirba izoliuotai Nepagrįsti nurodymai, mokytojai įgyvendintojai Švietimo tradicija – „reproduktyvus žinojimas“

Abejonės dėl netikrų priešybių • Gebėjimai ar žinios • Tiesioginis mokymas ar paties vaiko tyrinėjimai • Pagrindai ar plati subalansuota mokymo programa • Dalyko mokymas ar integruotas mokymas • Reguliarus ir dažnas ar gilus nuodugnus mokymasis ilgesnį laikotarpį • Svarbios praeities mintys ir įvykiai ar ryšys su šių laikų aktualijomis Ne ar, bet IR Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

PISA tyrimo rezultatai: Suomija – pirma, Lietuva žemiau vidurkio Šalys, kurių rezultatų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo LIETUVOS: Islandija, Italija, Švedija, Latvija, Kroatija, Austrija, Portugalija, Ispanija, Slovakija, Prancūzija 12

Miesto ir kaimo mokinių pasiekimų palyginimas 13

Kas sunkiausiai sekasi? • Atpažinti gamtamokslines problemas • Sunkūs klausimai, kai reikia: – nurodyti ko nors priežastis; – susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus; – pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją; – analizuoti ir interpretuoti duomenis. Dr. J. Raugalas 14

Kas priklauso nuo mokyklos? • Mokykla kaip bendruomenė. • Mokymąsi skatinanti aplinka – mokymosi kultūra. • Kvalifikuoti mokytojai ir jų skaičius. • Mokymuisi skirtų vadovėlių, kompiuterių ir kitų skaitmeninių mokymosi priemonių skaičius. • Mokyklų laboratorijos ir darbas jose. • Gamtos mokslų mokymosi papildomų galimybių pasiūla mokykloje. Dr. J. Raugalas 15

Kompiuteris • Mokyklos kompiuterizuotos. • Ar kompiuteriai naudojami pagal paskirtį – pamokose? – Trūksta specialiai mokymuisi sukurtų internetinių svetainių. – Internete pateikiama medžiaga nepritaikyta mokiniams, tikslinėms amžiaus grupėms. – Mokiniai nemoka atsirinkti informacijos, nesupranta, kada ja tikėti, o kada – ne. Dr. J. Raugalas 16

Pamoka • Vyrauja tradicinės akademinės pamokos: – Mokytojas pasakoja – mokiniai klauso, užsirašo. – Užduodamos visiems vienodos užduotys. • Mokymas orientuotas į vidutinį mokinį. • Mokytojai, siekdami motyvuoti mokinius, turėtų plačiau panaudoti už mokyklos ribų mokinių įgyjamą informaciją ir patirtį. • Labai didelė spraga mokyme mokytis. Dr. J. Raugalas 17

Trys svarbiausi klausimai • Ko siekiame? • Kaip veikiame siekdami tikslų? Koks yra geriausias būdas organizuoti mokymą? • Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus? Iš kur žinosime, kad tai veikia? 18

Metodinės medžiagos paskirtis paskatinti mokyklų bendruomenes – mokytojus, mokinius, tėvus – kartu pamąstyti apie poreikius, galimybes, siekius ir diskutuoti šiais klausimais. • Ko siekiame? • Kaip veikiame siekdami tikslų? • Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus?

Darbas grupėse 15 min. Piešiame vaiką ir aprašome , koks jis turėtų būti baigęs mokyklą 21

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) numatoma, kad mokinys baigdamas mokyklą bus įgijęs šias bendrąsias kompetencijas: Darbas grupėse 30 min. Rengiame kompetencijų aprašymus: Suprantamas šūkis, atspindintis kompetencijos esmę, ir iš ko matysime, kad mokinys kompetenciją turi 22

Metodinės medžiagos paskirtis paskatinti mokytojus ir mokinius sukurti savo mokyklos ar klasės ugdymo turinio viziją, savo žodžiais aprašyti bendrąsias kompetencijas, vaizdžiai jas pavaizduoti. Bendrųjų kompetencijų aprašuose pateikiami pagrindiniai visų šešių bendrųjų kompetencijų požymiai. Šiuose aprašuose mokiniui nusakoma, kuo svarbi kiekviena kompetencija, o mokytojui – įvardijami svarbiausi kompetencijų elementai.

Darbas grupėse Iš ko matysime, kad kompetencijos ugdomos? • Pamokoje • Mokyklos veikloje • Mokyklos aplinkoje 24

Planavimas IR planavimas pažangai Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Gamtos Menai Istorija mokslai Komandinis darbas Mokymasis mokytis Kūrybiškumas 25

Kompetencijų ugdymas • Dalykinis, integruotas, mokinio inicijuotas mokymasis ir mokymosi refleksija. • Mokymo ir mokymosi metodų tikslinga įvairovė • Gerai suplanuotas mokymasis • Mokymasis įvairiose aplinkose ir su įvairiais žmonėmis • Daug svarbių sąsajų su gyvenimu ir aktualiais klausimais • Visapusiškas subalansuotas mokinio vertinimas Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 26

MOKYMOSI MODELIS Mokymosi veikla: - aiškiai įvardijamos žinios ir kompetencijos, kurių siekiama - mokymo ir mokymosi metodai atitinka tikslus Mokymasis turėtų: - būti realus, aktualus, ir įtraukiantis - atsižvelgti į auditoriją ir tikslus - suteikti mokiniams savarankiškumo pojūtį - kelti iššūkius, atitinkančius skirtingų mokinių poreikius - suteikti galimybes mokiniams prisiimti skirtingus vaidmenis ir pareigas - plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau - padėti mokiniams suprasti, kaip jiems sekasi siekti savo tikslų Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

Švietimo modeliai: mokymo ir mokymosi prigimtis XIX a. ir XX a. XXI a. Mokymasis – nacionalinių programų turinio įsisavinimas 1234567 Mokymasis – bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas Nacionalinės programos sudarytos dalykų pagrindu 1234567 Nacionalinės programos orientuotos į tam tikras temas Dalykų mokymas, orientuotas į mokymosi įgūdžius 1234567 Integruojama mokymosi mokytis ir kitos kompetencijos Dalykų mokomasi per pamokas 1234567 Kompetencijos ugdomos įgyvendinant ilgalaikius projektus Vertinimo skalė nuolat siaurėja 1234567 Vertinimo skalė nuolat platėja SSAT 2008 Session 1

Kompetencijų pažangos vertinimas. Penki svarbiausi vertinimo veiksniai pagal Black ir Wiliam • veiksmingas grįžtamasis ryšys mokiniams • aktyvus mokinių įtraukimas į jų pačių mokymąsi ir vertinimą • mokymo pritaikymas taip, kad būtų atsižvelgiama į vertinimo rezultatus • esminės vertinimo įtakos mokinių motyvacijai ir savigarbai, o per tai ir mokymuisi, pripažinimas • galimybė mokiniams įsivertinti ir suprasti, kaip tobulėti

Gebėjimų pažangos modelis Kompleksinės užduotys Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą. Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. Paprastos užduotys 30 Pagal Carol Mc. Guinness (Belfasto universitetas) parengtą modelį

Gebėjimų pažanga Kompleksinės užduotys Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą. Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. Paprastos užduotys 31

Gebėjimų pažanga Kompleksinės Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Paprastos 32

Pirminis tinklelis / Antrinis tinklelis Kompleksinės Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus užduotys ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą • Dirba su kitais, papildydami vieni kitų gebėjimus • Aktyviai domisi jų nuomone • Randa ir patikrina informaciją • Nuolat pateikia idėjų, susiedami jas su kitomis idėjomis • Suskirsto tarpusavyje susijusias užduotis į kelis etapus Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. • Dalyvauja • Klausosi kitų • Randa reikalingą informaciją • Siūlo idėjas • Pabaigia užduotis Paprastos užduotys 33

Mokinio profilio pavyzdys – muzikalumas Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Technikos įvaldymas Kompozicija Grojimas be pasirengimo Grojimas iš klausos Improvizacija Paprasta: atlikta su pagalba Atlikimas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Emocinė raiška Jautrumas grojant su kitais 34

Mokinio profilis – A muzikos studentas Kompozicija Grojimas iš klausos Technikos įvaldymas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Grojimas be pasirengimo Paprasta: atlikta su pagalba Atlikimas Improvizacija Emocinė raiška Jautrumas grojant su 35 kitais

Mokinio profilis – B muzikos studentas Kompozicija Grojimas iš klausos Technikos įvaldymas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Grojimas be pasirengimo Paprasta: atlikta su pagalba Atlikimas Improvizacija Emocinė raiška Jautrumas grojant su kitais 36

Mokinių profiliai ir personalizavimas Kompozicija Grojimas iš klausos Technikos įvaldymas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Grojimas be pasirengimo Paprasta: atlikta su pagalba Atlikimas Improvizacija Emocinė raiška Jautrumas grojant su 37 kitais

• Svarbūs kompetencijos elementai – pvz. , pažinimo gebėjimai: nurodo susijusius klausimus, pateikia susijusius įrodymus, tinkamai pasirenka informaciją, patikrina informaciją, analizuoja informaciją, daro pagrįstas išvadas, atpažįsta modelius ar tendencijas • Kas yra pažanga? – naudojamas tinklelis: nuo atliktos su pagalba / paprastos prie atliktos savarankiškai / sudėtingos 38

Metodinės medžiagos paskirtis Padėti mokytojams ir mokiniams vertinti ir įsivertinti padarytą pažangą įgyjant kompetencijas

Pažangos žingsniai aprašomi vienudviem pasirinktais aspektais: autonomiškumo, dažnumo, konteksto, sudėtingumo, rezultato kokybės.

Pažangos skalės pavyzdžiai o Savarankiškumas (parama, skatinimas, savarankiškas darbas, kitų mokymas) o Pasitikėjimas (nuo atsargaus iki ryžtingo gebėjimo panaudoti gebėjimus) o Dažnumas (retai, dažnai, visada) o Taikymo galimybės (nuo pažįstamo iki nepažįstamo konteksto, įvairūs kontekstai) o Sudėtingumas (nuo paprastų užduočių iki sudėtingų užduočių) o Rezultato kokybė (nuo niekuo ypatingo rezultato iki reikšmingo indėlio į sritį) o Visų paminėtų elementų sintezė

„Galiausiai imame labiausiai vertinti tai, ką galime nesunkiai išmatuoti, ir nesistengiame ieškoti būdų, kaip pamatuoti tai, ką iš tiesų vertiname“ Mc. Namara‘s sofizmas 42