MOGAUS SOCIALINS RAIDOS MATAVIMAS 2013 09 12 mogaus

ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS MATAVIMAS 2013 -09 -12

Žmogaus socialinės raidos matai 1. 2. 3. 4. ŽSR rodiklis (ŽSRI) (ang. HDI) Lyčių nelygybės rodiklis (GII) Nelygybe koreguotas ŽSR rodiklis (IHDI) Daugiamatis skurdo rodiklis (MPI)

Žmogaus socialinės raidos indeksas ŽSR turinys: Žmogaus socialinė raida -tai procesas, ugdantis žmogaus sugebėjimus ir realizuojantis jo galimybes. • Būtinos ŽSR sąlygos: Individui – Fizinė sveikata – Žinios ir kvalifikacija – Pakankami gyvenimo standartai Šalyje – Pasirinkimo laisvė ir lygios teisės – Darni raida Pasaulyje TAIKA – – Saugumas

ŽSR turinys: ŽSR - tai procesas, kuris plečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Galima rinktis iš begalinio skaičiaus alternatyvų, kurios laikui bėgant kinta. Tačiau, kad ir koks visuomenės gyvenimo lygis būtų, žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Nesant šių pagrindinių dalykų, kitos pasirinkimo galimybės lieka nepasiekiamos.

Socialinės raidos indeksas ŽSRI (HDI) Dimensija Rodikis Dimensijos indeksas Ilgai ir sveikai gyventi Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė R 1 Gyvenimo trukmės rodiklis K 1 Įgyti žinių Vidutinė gyventojų mokymosi trukmė R 21 Laukiama vidutinė gyventojų mokymosi trukmė R 22 Išsilavavinimo rodiklis K 2 ŽSRI (HDI) Apsirūpinti ištekliais normaliam gyvenimui BNP/gyv. (PGP) R 3 Gyvenimo lygio (standartų) rodiklis K 3

Žmogaus socialinės raidos matavimas Pirmas žingsnis R 1 - vidutinė šalies gyventojų būsimo gyvenimo trukmė (vidutinė t metais gimusių kūdikių tikėtina gyvenimo trukmė, esant t metų sąlygoms viso gyvenimo bėgyje). R 21 -vidutinė gyventojų mokymosi trukmė (metais) (vidutinė 25 m. ir vyresnių gyventojų įgyto išsilavinimo mokymosi trukmė metais) R 22 - laukiama vidutinė gyventojų mokymosi trukmė (metais) (t- metais pradedančiojo mokytis vaiko tikėtina vidutinė mokymosi trukmė, jeigu jo mokymosi laiku išliktų t metų susiklosčiusi mokymosi aprėpties struktūra) R 3 - - šalies gyvenimo lygio rodiklis (transformuotas BNP/1 gyv. rodiklis)

Žmogaus socialinės raidos matavimas Pirmas žingsnis: Rodiklių normavimas

Žmogaus socialinės raidos matavimas

Žmogaus socialinės raidos matavimas Antras žingsnis: Skaičiuojame Kj K 1 = R 1 - vidutinė šalies gyventojų būsimo gyvenimo trukmė R 21 -vidutinė gyventojų mokymosi trukmė (metais) R 22 - vidutinėlaukiama gyventojų mokymosi trukmė (mrtais) R 3 - - šalies gyvenimo lygio rodiklis (transformuotas BVP/1 gyv. rodiklis) K 3= R 3

Žmogaus socialinės raidos indeksas Trečias žingsnis Nuo 2010 K 1 – komponentė: galimybė Ilgai ir sveikai gyventi K 2 – komponentė: galimybė įgyti išsilavinimą ir žinių K 3 – komponentė: pakankamos gyvenimo sąlygos

Žmogaus socialinės raidos indeksas • Labai išsivysčiusi šalis ŽSRI • Išsivysčiusi šalis • Besivystanti šalis • Mažai išsivysčiusi šalis

Lietuvos ŽSRI

Lietuvos ŽSRI

Lyčių nelygybės indeksas GII Įgalinimas Sveikata R 11 – gimdyvi ų mirting umas R 12 Paau glės motin os R 1 gimdymo sveikatos rod. R 21 m Mot. iš silavin imas R 22 m mot. parla mente R 2 m. Mot. įgali nimo rod. R 21 v Vyrų išsilav inimas R 2 vvyrų įgalinimo rod. Dalyvavimas darbo rinkoje R 22 v vyrai parla mente R 3 m dirbanči ų mot. dalis Mot. dalyv. Darbo rinkoje rod. R 3 m Vyrų galimybių rodiklis Moterų galimybių rodiklis GII R 3 v dirbanči ų vyrų dalis Vyrų dalyv. darbo rinkoje rod. R 3 v

Lyčių socialinės raidos indeksas Lygaus pasiskirstymo rodiklis • R 11 – gimdyvių mirtingumo rodiklis (100 000 gimusiųjų) • R 12 –gimdančių paauglių (15 -19 metų) dalis (1000 šio amžiaus mergaičių) • R 21 m - moterų, turinčių vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą dalis • R 21 v - vyrų, turinčių vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą dalis • R 22 m -moterų dalis parlamente • R 22 v –vyrų dalis parlamente • R 3 m - dirbančių moterų dalis • R 3 v - dirbančių vyrų dalis

Lyčių nelygybės rodiklis Pirmas žingsnis – moterų ir vyrų galimybių rodiklių apskaičiavimas Moterų galimybių rodiklio apskaičiavimas Gm Vyrų galimybių rodiklio apskaičiavimas Gv

Lyčių nelygybės rodiklis Antras žingsnis –moterų ir vyrų lygių galimybių rodiklio apskaičiavimas

Lyčių nelygybės rodiklis Trečias žingsnis –vidutinio moterų ir vyrų sveikatos, įgalinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių skaičiavimas R 1 - vidutinis moterų ir vyrų sveikatos rodiklis R 2 - vidutinis moterų ir vyrų įgalinimo rodiklis R 2 - vidutinis moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis

Lyčių nelygybės rodiklis Ketvirtas ir penktas žingsnis Ketvirtas žingsnis GVM - agreguotas vidutinių vyrų ir moterų vidutinių galimybių rodiklis Penktas žingsnis GII-lyčių nelygybės indekso apskaičiavimas

Šalių reitingai pagal LNI (GII) Pirmaujančios šalys Lietuva ir kaimynės 1. Švedija 0, 049 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Olandija 0, 052 Danija 0, 060 Šveicarija 0, 067 Suomija 0, 075 Norvegija 0, 075 Vokietija 0, 085 Singapūras 0, 086 Islandija 0, 099 Prancūzija 0, 106 27. Kroatija 0, 170 28 Slovėnija 0, 175 29. Lietuva 0, 192 30. Estija 0, 194 31. Slovakija 0, 194 Atsiliekančios šalys 141 Afganistanas 0, 707 142 Kongas 0, 710 143 Malis 0, 712 144 Nigeris 0, 724 145 Čadas 0, 735 146 Jemenas 0, 769