mogaus gyvenimo apmstymai Kristijono Donelaiio Metuose Ignas Zdanis

Žmogaus gyvenimo apmąstymai Kristijono Donelaičio „Metuose“ Ignas Zdanis Taujėnų gimnazija

„Metuose“ aprėpiamas visas žmogaus gyvenimas – nuo vaikystės iki senatvės, neretai susimąstoma apie greitą jo slinktį, nuolatinį sukimąsi. Taujėnų gimnazija

Gyvenimo pradžia yra vargas, nes žmogus neturi patirties ir išminties. Jaunas žmogus, kol dar nesimoko, yra tik vargas tėvams, jo veiksmai chaotiški, nesąmoningi ir neprasmingi: Rods, — tarė Pričkus, — jauns žmogus durnai dukinėdams Nei sidabras gyvs stikle mudriai šokinėja Ir per daug durnuodams sau iškadą padaro. Taujėnų gimnazija

Gyvenimo sunkumų ir vargų paaiškinimas Visi gyvenimo sunkumai ir vargai kilo dėl to, kad pirmieji žmonės Adomas ir Ieva pažeidė Dievo nustatytą tvarką. Bausmė teko ne tik jiems, bet ir jų palikuonims. Savo vargais žmonės išperka pirmųjų tėvų kaltes: Ak, Adom! Tu pirms žmogus išdykusio svieto. Tu su savo Ieva, sode pavasarį švęsdams Ir gėrybes uždraustas slaptoms paragaudams, Sau ir mums nabagėliams daug padarei vargelių. Taujėnų gimnazija

Greitai prabėgantis žmogaus gyvenimas Viską valdo laikas, o žmogui reikia kantrybės gyvenimo sunkumams pakelti: Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos dienelės! Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė, O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė. Taujėnų gimnazija

Dievo valia Pasaulis yra sumanytas Dievo, jis viskuo rūpinasi, o žmogui jo valia nesuvokiama: O tu miels Dieve, tu dangiškas geradėji! <. . . > Tu dienas verksmų bei džiaugsmų mūsų paskyrei Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių. Taujėnų gimnazija

Prigimtinė žmonių lygybė Žmonės vos gimę yra vienodi — vienodai elgiasi, tokių pat rūpesčių kelia. Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu rėdo Ir suvystytas į tamsų pašalį kiša; <. . . > Ale žiuponės savo lėles, margai dabinėtas, Ant šilkų perynų vis į patalą guldo. O vei ir jų lėlės, kad joms kas pasidaro, Lygiai taipo, kaip ir mūsiškės, klykia nešvankiai. Taujėnų gimnazija

Biblinis žmogaus palyginimas su augalais Žmogus kaip žiedelis, užauginęs vaisius, neprapuola kaip sapnas: Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus, Iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin, Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs, Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia. Taujėnų gimnazija