Modulinis mokymas ugdymo tobulinimo galimybs PROJEKTAS MOKYMOSI KRYPTIES

Modulinis mokymas: ugdymo tobulinimo galimybės PROJEKTAS „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14– 19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ 2009 balandžio 27 d. – 2014 balandžio 27 d. Pristatymas projekto veiklų vedėjams, ekspertams, mokytojams Parengė: projekto mokslinė vadovė Dr. Loreta Statauskienė

“. . . Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra ypatingai dinamiškas. . . “. . . Nuolat keičiasi politinės sistemos, kultūros ir žmogiškosios vertybės. . . “. . . Siekiama kuo lanksčiau organizuoti mokymą, jį individualizuoti. . . “. . . Vienas svarbiausių šiuolaikinės mokyklos uždavinių – padėti ugdytiniams nusistatyti gebėjimų lygį ir kryptį, pasirinkti tinkamiausią, jų polinkius, interesus bei gabumus atitinkantį ugdymosi kelią, susidaryti svarią nuomonę dėl tolesnės profesinės veiklos, išbandyti įvairias veiklos sritis. . .

Pristatoma 1. Modulinio mokymo esmė 2. Sisteminis požiūris į ugdymo turinio tobulinimo galimybes, organizuojant mokymą moduliais 9 -12 klasių mokiniams 3. Praktiniai patarimai modulių rengimo klausimais 4. Projekto ekspertų sukurtų produktų – dalykų modulių programų ir metodinių rekomendacijų projektų, išbandomų projekto mokyklose 20092012 m. , apžvalga bei nuorodos į informacijos šaltinius

Modulinio mokymo patirtis Lietuvos mokyklose • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose modulinė mokymo sistema pradėta taikyti kartu su profiliniu mokymu • Sustiprintą mokymą pakeitė pagilintas mokymas, kuris organizuojamas moduliniu principu • Dažniausiai buvo vykdomas pagilintas užsienio kalbų, lietuvių kalbos, kūno kultūros dalykų mokymas, taip pat ir kryptingas meninių dalykų ugdymas • Profilinėje mokykloje taip pat buvo realizuojamas modulinis mokymas. Pagal savo paskirtį moduliai. skirstomi į: – Paremiamuosius (Jie skirti kompensuoti atskirų moksleivių ar moksleivių grupės gebėjimų spragas) – Orientuojamuosius (Jų paskirtis padėti moksleiviams apsispręsti renkantis profilius ir pakraipas) – Išlyginamuosius (Jie skirti moksleivių gebėjimų gilinimui ir padeda jiems pasitikrinti apsisprendimą)

Modulinis mokymas kaip mokomosios informacijos organizavimo idėja (1) • Modulis leidžia mokomąją medžiagą pateikti baigtinėmis “porcijomis”, visiškai atitinkančiomis užsibrėžtą didaktinį tikslą (Postlethwait, Russel, 1971, Zakariukin, Tverdin, 1983)

Modulinis mokymas kaip individualizuotas metodas (2) • Modulinis mokymas – tai toks mokymo metodas, įgalinantis besimokantįjį pasirinkti jos įsisavinimo būdus, tempą, atsižvelgiant į savo galimybes, poreikius (Postlethwait, Russel, 1971, Goldschmid 1972)

Modulinis mokymas kaip informacijos organizavimo būdas, dažniausiai paremtas mokymo priemone (3) • Modulinis mokymas – tai toks informacijos organizavimo ir jos įsisavinimo būdų jungimas dažniausiai spausdinta ar elektronine forma (Russell, 1971, Tolkačiova, 1986)

Modulinis mokymas kaip mokymo organizavimo forma (4) • Modulinis mokymas – tai toks mokymo organizavimo būdas, kai besimokantieji skirstomi į autonomines grupes (Qwens, 1990)

Modulinio mokymo esmė 1

• “Modulus” – matas, funkcinis mazgas

• Modulinė (“blokinė”) mokymo sistema – mokymo būdas, kurio metu mokymo turinys ir jo organizavimas suskirstomas moduliais

Sužinau. . . Nežinau. . . A T S I S K A I T A U

• Moduliai – logiškai išbaigti ugdymo turinio vienetai, suformuoti taip, kad juos galima būtų išmokti per tam tikrą apibrėžtą laiką MA TE MA TI KA

Sisteminis požiūris į ugdymo turinio tobulinimo galimybes, organizuojant mokymą moduliais 2

Programuoto mokymo ir modulinio mokymo palyginimas Programuotas mokymas remiasi: • Biheviorizmu, kurio formulė – stimulas – reakcija, didžiausias dėmesys – išorinių stimulų svarbai Modulinis mokymas remiasi: • Kognityvine psichologija, aktyvia, racionalia besimokančiojo veikla, kuri priklauso nuo jo vidinių savybių, ypač pažinimo poreikių

Kodėl modulinis mokymas? • Pakito žinias įsisavinančio asmens vaidmuo: iš ugdymo proceso objekto jis tapo šio proceso subjektu, todėl ugdymo procesą reikia organizuoti kitaip. . .

Ką reiškia “kitaip” organizuoti ugdymo procesą? (1) • Mokomoji informacija turi visiškai atitikti mokymosi tikslą (organizuota taip suprantamai ir aktualiai, jog būtų pastebima ir norima įsisavinti)

Ką reiškia “kitaip” organizuoti ugdymo procesą? (2) • Informacijos sisteminis pateikimas (mokymosi kelio ir būdo pasirinkimo galimybės: mokymosi prieinamumas)

Ką reiškia “kitaip” organizuoti ugdymo procesą? (3) • Besimokančiojo savarankiškumas (didaktinių ir mokymosi tikslų derinimas, jų realizavimo keliai ir alternatyvos)

Modulinio mokymo kaip didaktinės sistemos (5) principai (Jucevičienė, 1998) • • • Modulumas (skirtingai autorių aiškinamas) Ugdymo turinio suskirstymas į savarankiškus elementus Dinamiškumas Veiklos metodo taikymas Lankstumas (modulius galima lanksčiai derinti tarpusavyje priklausomai nuo skirtingų mokymo reikmių ir situacijų (L. Mariani (1981) • Suvokta perspektyva • Įvairiapusiškas metodinis konsultavimas • Paritetiškumas

Modulinio mokymo privalumai 1. Mokymosi procese skatinamas mokinio sąmoningumas ir aktyvumas (MOKINIUI) 2. Modulinės struktūros lankstumas (UGDYMO TURINIUI) 3. Susisteminamas dalyko turinys, sukonkretinamas mokymosi tikslas (UGDYMO TURINIUI) 4. Stiprinama mokinio mokymosi motyvacija, savireguliacija, skatinamas mokinio susidomėjimas mokymosi rezultatais (MOKINIUI) 5. Užtikrinamas tolydus, sistemingas mokinio darbas mokymosi procese (MOKINIUI / MOKYTOJUI / UGDYMO TURINIUI) 6. Gerėja psichologinis mikroklimatas ugdymo procese (MOKINIUI, MOKYTOJUI) 7. Vyksta efektyvi mokymosi priežiūra ir konsultavimas (MOKINIUI/MOKYTOJUI/ UGDYMO TURINIUI) 8. Sutrumpėja dalykų mokymosi laikas (UGDYMO TURINIUI) 9. Įgyvendinamas mokymosi individualizavimas (MOKINIUI) 10. Atsižvelgiama į specialiąsias mokymosi reikmes (MOKINIUI)

Praktiniai patarimai modulių rengimo klausimais 3

Modulio struktūra Dermė • Tikslas • Mokymosi pasiekimai (kompetencijos) • Mokymosi uždaviniai • Mokymosi veiklų ir grįžtam ryšio organizavimas • Vertinimas

Reikalavimai moduliui 1. Mokymo turinys turi padėti mokiniui pasiekti dalyko tikslus 2. Mokymo medžiaga suskaidoma į vientisus ir išbaigtus turinio vienetus (blokus) 3. Būtinai taikomos skirtingos mokymo formos ir metodai 4. Apibrėžiama savita modulio vertinimo sistema

Modulio elementai 1. Informacinis aprūpinimas (pamokų, praktinių užsiėmimų, savarankiško darbo turinys) 2. Didaktinis aprūpinimas (užduočių bazė, aprūpinimas taikomomis programomis) 3. Branduolys (bazinis komponentas) (tarpusavyje susiję pagrindiniai dalyko teiginiai, sąvokos) 4. Keičiamoji dalis (lanksčiai atnaujinama) 5. Praktinis aprūpinimas (nuolatinis konsultavimas, praktinės mokymosi rekomendacijos žinių, gebėjimų ir įgūdžių plėtojimui atliekant užduotis)

Projekto ekspertų sukurtų produktų apžvalga bei nuorodos į informacijos šaltinius 4

Dalykų modulių programų ir metodinių rekomendacijų projektai, išbandomi 2009 -2012 m. Dorinis ugdymas Istorija Matematika Modulinių mokymo programų rengimas Lietuvių kalba Fizika Chemija Biologija

Parengti užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) testai mokinių kalbinės kompetencijos lygiui nustatyti: Parengti užsienio kalbų testai, vadovaujantis Bendraisiais Europos kalbų metmenimis ir orientuotais į Europos Tarybos siūlomus lygius – A 2 ir B 1. Testų paskirtis – nustatyti mokinių pasiekimų lygį baigiant pagrindinio ugdymo programą. • Parengti po 2 komplektus dviejų lygių (A 2 ir B 1) bendrojo lavinimo mokyklos 11 klasės (3 gimnazijos) mokinių grupavimo testai anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalboms • Komplektą sudaro: vertinimo instrukcija, testų vykdymo instrukcija ir klausymo, skaitymo, rašymo testai • Pravestas 3 dienų seminaras užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) mokytojams, kurio metu buvo derinami teoriniai ir praktiniai testų rengimo aspektai • Nacionaliniam egzaminų centrui pateikta po 1 visų kalbų testų komplektą išbandyti Lietuvos mokyklose 2011– 2012 m. mokslo metais

http: //galimybes. pedagogika. lt UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIS MODULINIŲ MOKYMO PROGRAMŲ VIDURINIAM UGDYMUI RENGIMAS MODULINIŲ MOKYMO PROGRAMŲ PAGRINDINIAM UGDYMUI RENGIMAS TECHNOLOGIJŲ UGDYMO TURINIO MODERNIZAVIMAS MOKYMŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS MENINIO UGDYMO (MU) TURINIO MODERNIZAVIMAS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ VERSLUMO GEBĖJIMŲ UGDYMUI RENGIMAS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ DARBINĖS VEIKLOS GEBĖJIMŲ UGDYMUI, DARBO PASAULIO PAŽINIMUI RENGIMAS

VPU studentų mintys apie modulinio mokymo teikiamą naudą (2011 m. ) • Geresnis ir palankesnis žinių pateikimas ir mokymas. . . • Lengviau išmokti, nes lengviau susikoncentruoti į mokomąjį dalyką. . . • Mokiniai geriau įsigilina į dalyką, kai suskirstyta moduliais. . . • Kokybiškesnis mokymasis. . . • Mokinys gali pats pasirinkti naujos informacijos įsisavinimo būdą ir tempą (pagal individualizuotas užduotis). . . • Labiau sudomina mokinį, jam lengviau siekti dalyko tikslų. . . • Mokiniui lengviau pasiruošti atsiskaitymui. . . • Ugdomas mokinio savarankiškumas. . . • Suskirstytą medžiagą lengviau įsisavinti. . . • Plėtojami mokinių įgūdžiai atliekant praktines užduotis. . . • Leidžia geriau įsisavinti mokomąją medžiagą. . . • Geros sąlygos mokiniui atnaujinti (papildyti turimas žinias) ir apdoroti medžiagą. . . • Informacija pateikiama taip, kad bet kuris mokinys galėtų ją suprasti (kiekvienam mokiniui suprantamai), kad skirtingų galimybių žmonės ją suprastų. . .