MODERNIZMAS KAS YRA MODERNIZMAS odis modernus reikia naujovikas

MODERNIZMAS

KAS YRA MODERNIZMAS? Žodis modernus reiškia naujoviškas, šiuolaikinis. Meno reiškiniai, pasižymintys antitradiciškumu, eksperimentiškumu, Europos klasikinės kultūros krizės pajauta. Modernizmas neigia romantines ir realistines meno normas. Modernizmo šaltiniai – asmeniškas, subjektyvus tikrovės išgyvenimas ir šiuolaikinės civilizacijos patirtys. Dažna žmogaus vidinės krizės tema.

Modernizmo pradininkai Šarlis Bodleras 1821 -1867 prancūzų poetas Edgaras Alanas Po 1809 -1849 amerikiečių poetas ir novelistas

Žymiausi modernizmo atstovai Oskaras Vaildas 1854 -1900 prozininkas

Marselis Prustas 1871 -1922 prozininkas Francas Kafka 1883 -1924 Prozininkas

Hermanas Hesė 1877 -1962 Prozininkas Tomas Manas 1875 -1955 Prozininkas

Modernioji tikrovė Su ja susijęs modernizmo atsiradimas mene

Atsirado automobiliai, lėktuvai, telegrafas, telefonas, elektros apšvietimas; Daugiatiražė spauda, kinas, radijas; Nauji laisvalaikio praleidimo būdai: turizmas, sportas; Pakilus gyvenimo lygiui, padaugėjo gyventojų.

Išaugo gyvenimo tempas; Sutrūkinėjo ankstesni giminystės, tradicinių kaimo bendruomenių saitai; Ėmė rastis masių visuomenė ir ją atitinkanti masinė kultūra.

Nacionalinės arba autoritarinės valstybės kultas; Liberalizmas, Individualizmas.

Žmogus prarado tradicines pasaulio suvokimo atramas; Jis liko akistatoje pats su savimi; Jis savo būtį ėmė išgyventi kaip atskirą, izoliuotą; Jis save iškėlė kaip visos būties centrą ir pačią didžiausią vertybę (kaip ir renesanse).

Koks tas “aš”? Suskilęs, Daugialypis; Susidedantis iš greitai kintančios patirties fragmentų.

Koks moderniojo pasaulio žmogus? Dirglus; Neramus; Nuolat ieško savo tapatybės; Ilgisi susiliejimo su didesne už save visuma.

Modernistinis menas, atsižvelgdamas į modernaus pasaulio ir modernaus žmogaus būsenas, siekia: Suvokti naują būtį ir ją išsakyti; Nuo jos gintis; Pabėgti nuo jos arba ją pataisyti.

Modernizmo estetika

Atsisakyta vientiso tikrovės vaizdo. Kodėl? Manoma, kad tikrovė yra pernelyg sudėtinga, žmogaus patirtis pernelyg ribota, asmeniška, kad meno kūrinyje būtų galima sukurti darnų jos vaizdą; Realistai ir kitos ankstesnės srovės manė priešingai.

Kas pakinta? Nebelieka visažinio pasakotojo (lyrikoje vientiso “aš”, kalbančiojo); Nebėra nuoseklaus siužeto ir vientiso charakterio; pereinama prie fragmentiškos raiškos; Vienu svarbiausių vaizdavimo objektų tampa žmogaus sąmonė, nes ji yra individuali, valdoma ne tik proto, bet ir aistrų, emocijų.

Lietuvių modernizmo ištakos Modernizmui palankiausia visuomeninė ir kultūrinė atmosfera susiklostė 19 a. pabaigoje didžiuose Europos miestuose: Paryžiuje, Berlyne, Londone, Vienoje, Peterburge. Ne vienas lietuvis tuo metu gyveno ar mokėsi kai kuriuose šių miestų ir persiėmė modernizmo idėjomis.

Krokuvos studentų lietuvių būrelio išleistas almanachas , , Gabija” (1907) laikomas pirmuoju modernistinės lietuvių literatūros balsu. Šio almanacho sumanytojas ir rengėjas buvo Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876 -1944)

Impresionizmas Tai pirmoji modernistinė srovė Lietuvoje. Impresionistams rūpi ne tiek objektyvi tikrovė, kiek ją stebinčio žmogaus išgyvenimai. Impresionistai aprašinėja trumpalaikes žmogaus sąmonės būsenas, jausmų ( pirmiausia - meilės), gamtos įspūdžių ir vidinių išgyvenimų mirgėjimą joje, netolygią minčių, jausmų tėkmę. Žymiausias Europos impresionistas – norvegas Knutas Hamsunas.

Garsiausias lietuvių impresionistas Ignas Šeinius (1889 -1959) Romanas “Kuprelis” Apysakos: “Vasaros vaišės” “Bangos siaučia” “Mėnesiena”

Simbolizmas Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Jie kalba apie tai, kas aiškiai žodžiais neišsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.

Kas būdinga simbolizmui Bodisi žemiškąja kasdienybe, todėl siela veržiasi į visatos begalybę ir siekia idealo. Tas idealas užšifruojamas simboliu. Dėl to išorinis vaizdas virsta vidinio gyvenimo simboliu, taigi kūriniams būdinga dviplanė vaizdo struktūra.

Lietuvių simbolizmo pradininkas Jurgis Baltrušaitis (1873 -1944)

Balys Sruoga (1896 -1947) Eilėraščių rinkiniai: , , Saulė ir smiltys” , , Dievų takais”

Vincas Mykolaitis. Putinas (1893 -1967) Eilėraščių rinkinys , , Tarp dviejų aušrų” Poema , , Vergas”

Avangardizmas Visiškai atmeta ir griauna ankstesnes meno tradicijas ir skelbia meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas; Būdinga elgsenaskandalas, provokacija, siekis šokiruoti tiek kūriniais, tiek įžūlia elgsena.

Futurizmas propaguoja moderniąją tikrovę (miestą, mašinas, greitį, jėgą, energiją) ir niekina praeities kultūrą; Jis skelbia, kad moderniąją tikrovę neįmanoma išreikšti darniu vaizdu ir taisyklingu sakiniu, ir pradeda tekste fiksuoti tarpusavyje nesusijusius tikrovės fragmentus. Garsiausi futuristai : T. Marinetis (Italija), V. Majakovskis (Rusija).

Ekspresionizmas ne analizuoja įspūdžius, bet išsako žmogaus vidinę būseną ( lot. expressio- išraiška). Jis iškelia žmogaus vidinį nerimą, kylantį iš žmogaus sąmonės ir išorinio pasaulio neatitikimo; Jis atskleidžia tamsiąją civilizacijos pusę: žmogaus vienatvę, baimę, vidinį suskilimą, artėjančios katastrofos nuojautą; Garsiausi atstovai: G. Traklis, G. Benas, F. Kafka.

Dadaizmas Jis skelbė, kad meno objektas- , , čia” ir , , dabar” esanti realybė su visu jos banalumu, spalvų, garsų ir ritmų maišatimi; Jo pamėgta technika- koliažas: įvairios kilmės atsitiktinių daiktų, tekstų fragmentų derinimas.

Siurrealizmas Jis skelbė, kad tikrovės pasaulį reikia praplėsti pasąmonės, sapnų, vizijų pasauliu, kurį laikė , , aukštesne” tikrove. Šiam tikslui pasiekti tinka , , automatinis rašymas”: rašant be atrankos fiksuojami visi į galvą ateinantys žodžiai, vaizdai.

Kiti avangardizmo sąjūdžiai Kubizmas; Konstruktyvizmas Imagizmas Vorticizmas ir kt. as izm kub ko ns tr uk ty vi z m abstrakcionizmas as

Lietuviškasis avangardizmas Atsirado apie 1920 m. , kai jau buvo pasibaigęs karas, nepriklausomybės kovos. Labai veikė rusų futurizmas ir vokiečių ekspresionizmas. Pirmoji lietuvių avangardistų grupė 1922 m. susibūrė apie K. Binkį. Jai priklausė apie 10 jaunų žmonių.

Kazys Binkis (1893 -1942) Eilėraščių rinkinys , , 100 Pavasarių”

Ši grupė pasivadino keturvėjininkais pagal leidžiamą žurnalą “Keturi vėjai” ir gyvavo iki 1928 m. Jie sukilo prieš simbolizmą, neoromantizmą, kuriuos laikė atitrūkusius nuo gyvenimo ir pasenusius, bei prieš miesčionišką meno sampratą- norą, kad “menas kasytų papades”. Reikšmingos jų išbandytos naujoviškos literatūros priemonės: aukštojo ir žemojo stiliaus deriniai, ironija, “nesąvokinės kalbos” elementai.

Modernizmo reikšmė Jis pratęsė realizmo, natūralizmo pastangas meno priemonėmis perteikti šiuolaikinę tikrovę; Perėmė romantizmo siekį įsiskverbti į žmogaus vidinio pasaulio gelmes, skyrė daug dėmesio būties paslapčiai; Jo atradimai daro įtaką ir kitų to meto krypčių rašytojams: neoromantiko Vaižganto kai kuriuose kūriniuose matoma moderni žmogaus samprata, avangardizmas paveikia ne vieną neoromantiką; Modernizmas labiau sustiprėja XX a. viduryje ir II pusėje.