Miko buveini apsauga Lietuvoje dabartis ir perspektyvos buveins
Miško buveinių apsauga Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos (buveinės - vertybė, kurią ne paveldime iš senelių, o pasiskoliname iš anūkų ) Albertas Stanislovaitis Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Miškų buveinės – unikalūs gamtos kompleksai Miškų buveinės – tai per ilgą laiko tarpą gyvosios ir negyvosios gamtos veiksnių sukurti unikalūs gamtos kompleksai, kurie gyvybiškai svarbūs įvairioms rūšims (tame tarpe ir žmogui)
Miškų buveinių nauda (1) Be gamtos išteklių žmogus negalėtų egzistuoti. Mediena ir medienos produktai yra tik viena iš miškų ekosistemų teikiamų paslaugų : • reguliavimo paslaugas: šiltnamio efektą sukeliančio CO 2 sugėrimas, mikroklimato reguliavimas, oro ir vandens valymas, vandens srautų reguliavimas, erozijos kontrolė ir kt. ; • kultūrines paslaugas: rekreacija ir turizmas, estetinis pasigėrėjimas, sveikatos, dvasinė ar simbolinė vertės; • aprūpinimo paslaugas: mediena, grybai, uogos, kuras (krituoliai).
Miškų buveinių nauda (2) • Studija rodo, kad pasirinktos miško teritorijos ekosistemų paslaugų metinė vertė beveik 1, 5 karto didesnė nei medienos vertė vienkartinio miško iškirtimo atveju (Naruševičius ir Matiukas, 2011). • Miškų instituto atlikto tyrimo metu, visų Lietuvos miškų multifunkcionalumas) buvo įvertintas 567 mln. eurų per metus, iš jų medienos gamyba ‒ apie 233 mln. eurų, likusios paslaugos (pvz. , CO 2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) ‒ apie 334 mln. eurų (Mizaras, Brukas, Mizaraitė, 2015). Lietuvos miškų medienos metinė vertė 2001 - 2011 m. , mln. eur. (Mizaras, Brukas, Mizaraitė, 2015). Mediena 233. 1 Anglies sunaudojimas 90. 2 Vandenų apsauga 61. 4 Biologinės įvairovės apsauga 61. 1 Grybai 38. 6 Rekreacija 34. 1 Medžioklė 25. 7 Dulkių sulaikymas 13. 6 Uogos 8. 4 Dirvožemio apsauga 0. 7 Vaistažolės 0. 4 0 50 100 150 200 250
Miškų buveinių nauda (3) • Europos Komisijos 2013 m. paskelbtame Natura 2000 teritorijų ekonominės naudos vertinime nurodoma, kad miškų buveinių sukuriama metinė vidutinė vertė (2011 m. vertinimu) yra 2309 EUR/ha, mediana – 924 EUR/ha. • Remiantis šiais skaičiais, Lietuvoje inventorizuotos miško buveinės 267, 9 tūkst. ha plote gali sukuria virš 618 mln. eurų naudos kasmet. • Vertinant BAST tinkle esantį apie 95 000 ha miškų buveinių plotą, jų teikiama kasmetinė nauda sudaro virš 219 mln. eurų. • Optimizavus Lietuvoje Natura 2000 tinklą (20/60) turėtume saugoti apie 142, 8 tūkst. ha miškų plotų, kurie sukurtų apie 330 mln. eurų pridėtinės vertės.
Miškų buveinės – biologinės įvairovės išsaugojimo garantas • Skirtingais skaičiavi mais, 1 kv. km miško gali būti 1 000 ir daugiau organizmų rūšių! žinduoliai • Miškų buveinės yra svarbios saugomoms ir/ar nykstančioms įvairių organizmų rūšims: § nuo miškų buveinių priklauso net 250 Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo rūšių; § su miškų buveinėmis susiję mažiausiai 15 Buveinių direktyvos ir 24 Paukščių direktyvos rūšių, kurių apsaugai turi būti steigiamos specialios teritorijos. ropliai Visuotinai pripažinta, kad biologinė įvairovė gamtinių išteklių pavidalu yra žmonijos gyvavimo pagrindas. paukščiai varliagyviai moliuskai vabzdžiai augalai grybai kerpės Lietuvoje saugomų (BD, PD ir LRK) rūšių skaičius (vnt. ), aptinkamas EB svarbos miškų buveinėse
EB svarbos buveinių pasiskirstymas saugomose teritorijose Buveinės Kodas Iš viso šalyje, ha ST I-II gr, % ST I-II gr. + BAST III-IV gr. , % Trūkumas, ha Vakarų taiga 9010* 57 535 26 45 6 518 Plačialapių ir mišrūs miškai 9020* 16 463 24 32 2 938 Žolių turtingi eglynai 9050 30 162 16 27 Spygliuočių miškai ant ozų 9060 798 44 57 9070 437 11 49 Pelkėti lapuočių miškai Skroblynai 9080* 51 656 20 35 9 894 9160 15 321 32 38 Griovų ir šlaitų miškai 9180* 8 705 45 49 629 Sausieji ąžuolynai Pelkiniai miškai Aliuviniai miškai Paupių guobynai 9190 275 10 20 91 D 0* 91 E 0* 91 F 0 50 259 28 778 296 39 17 41 59 27 57 7 438 Kerpiniai pušynai 91 T 0 7 171 8 31 Medžiai apaugusios ganyklos * - prioritetinė, saugoti 60% 27 416
EB svarbos miškų buveinės Lietuvoje • Bendrijos svarbos miškų buveinių tipų Lietuvoje 14; • Bendras šių buveinių plotas – apie 268 tūkst. ha (12, 6 % nuo visų miškų); • Saugomose teritorijose I II miškų grupėse – 68 tūkst. ha; • Iš viso saugomose teritorijose, visose miškų grupėse, yra apie 124 tūkst. ha EB svarbos miškų buveinių 5, 7 % nuo visų miškų ploto; • Norint atitikti 20/60 proc. taisyklę, reikia papildomai už Saugomų teritorijų ribų atrinkti dar apie 27 tūkst. ha. – dar 1, 3 % nuo visų miškų;
20/60 proc. Bendrijos svarbos miškų buveinių apsauga Lietuvoje • Saugomose teritorijose visose miškų grupėse lieka 5 prioritetinių buveinių nepakankamumas: • 9010 *Vakarų taiga; • 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai; • 9080 *Pelkėti lapuočių miškai; • 9180 *Griovų ir šlaitų miškai; • 91 E 0 *Aliuviniai miškai. • Tai sudaro apie 27 tūkst. ha.
Kaip užtikrinti palankią ES svarbos buveinių apsaugą? • Buveinės yra skirtingos tiek tarpusavyje, tiek viduje, todėl ir apsaugos/naudojimo režimas turi būti skirtingas. • Griežtas režimas (tik biologinei įvairovei palaikyti kirtimai): 9010, 9020, 9190, 91 F 0, 91 D 0 eglynuose, 9050 šlaituose, daubose); • Galimi ekstensyvūs atrankiniai kirtimai: 9050 lyguminiai, 91 E 0 ir kt. • Mišrus modelis su dalies buveinių „rotacija“: didelio bendro ploto buveinės 9080, 91 D 0 (pušynai); • Apsaugos ir naudojimo modeliai turi būti parengti pagal kiekvieno buveinės tipo ir varianto apsaugos poreikius; • Modelio pritaikymas kiekvienai BAST turi būti individualus (individualus miškotvarkos gamtotvarkos projektas), pagal BAST apsaugos tikslus.
9010* Vakarų taigos buveinės pavyzdys 2006– 2012 m. nacionalinėje ataskaitoje EK būklė įvertinta kaip nepakankama, bloga
9010* Vakarų taigos buveinės pavyzdys: problemos • Gera buveinės būklė reikalauja aukšto apsaugos režimo ir/arba specifinių pažaidų/priemonių. ; • I II gr. miškuose yra tik apie 20 proc. tokių buveinių. Siekiant 60 proc. buveinių saugojimo, iš ūkinio naudojimo (III IV gr. ) reikia išimti apie 19 000 ha. ; • Mažas buveinių kiekis II gr. miškuose dėl netinkamo režimo (mažai stambios negyvos medienos); • Nežinome kiek III ir IV gr. miškuose esančių šių buveinių jau yra iškirsta. • Dauguma kartografuotų Buveinių yra pušynuose, turinčiuose didžiausią ekonominę vertę.
9010* Vakarų taigos buveinės pavyzdys: galimi sprendimai • Išnaudoti KMB ir kitų biologinei įvairovei skirtų plotų miškuose tinklą. • Išnaudoti I II gr miškuose pribręstančius medynus: bent 20 metų nevykdyti sanitarinių kirtimų arba dirbtinai sukuriant reikalingą stambios negyvos medienos kiekį, specifines pažaidas ir pan. • Įvykus miško gaisrui, didelėms vėjolaužoms ar kitos stichijos poveikiui, kai kurie pažeisti plotai gali atitikti 9010 Vakarų taigos kriterijus. Jie gali būti paliekami netvarkyti savaiminei raidai.
9010* Vakarų taigos buveinės pavyzdys: ekonominių nuostolių mažinimo sprendimai • II grupės miškuose (pusiau kultūriniai medynai su vienaamže struktūra, ypač eglynai) nėra pakankamai stabilūs, todėl reikalingi specialieji kirtimai, kurių metu galima paimti dalį medienos. • Pušynuose stokojama gaisrų pažaidų. Dalis pušynų, ypač BAST se, galėtų būti iškertami dalinai ir tokia kirtavietė valdomu būdu nudeginama. Tokia gaisravietė išlaikytų VT kriterijus • Po stichijų savaime ataugančiuose jaunuose medynuose periodiškai galima būtų paimti nedidelį kiekį medienos. • Paimamas medienos kiekis ir periodiškumas turi būti nustatomas atitinkamomis instrukcijomis.
Retųjų miško buveinių apsauga • 9060 Spygliuočių miškai ant ozų; • 9070 Medžiais apaugusios ganyklos; • 9190 Sausieji ąžuolynai; • 91 F 0 Paupių guobynai; • Bendras jų plotas 1806 ha; • Į saugomas teritorijas patenka 58 proc. šių buveinių (I II gr. tik 30 proc); • Blogiausiai saugoma buveinė 9190 Sausieji ąžuolynai (viso 275 ha); • Dėl retumo ir svarbos biologinei įvairovei visos šios 4 tipų Buveinės turėtų būti griežtai saugomos Lietuvoje.
Apribojus kirtimus Natura 2000 teritorijose – parama pagal ŽŪM Kaimo plėtros programą • Už atidėtus vėlesniam laikui pagrindi nius miško kirtimus arba leidžiamus nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 % medyno tūrio per 10 m. ) – mokama 272 EUR/ha kompensacija, kai medynas yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. • Nebrandžiuose medynuose, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, mokama 155 EUR/ha dydžio kompensacija.
Artimiausi aktualūs veiksmai • Sutelkti pajėgumus tinkamai nustatant miškų buveinių apsaugai skirtas teritorijas ir jų apsaugos tikslus; • Saugomose teritorijose kartografuotose Bendrijos svarbos buveinėse sustabdyti pagrindinius kirtimus 5 metams; • Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (o gal ir visose ST) neturėtų likti IV miškų grupės; • Nesaugomose teritorijose trūkstamų tipų buveinių kirtimus vykdyti tik atlikus papildomą planuojamos biržės vertinimą. • Įvertinti dabartinių išmokų privatiems savininkams už apribojimus EB svarbos buveinėse tvarkos palankumą ir pateikti siūlymus tobulinimui;
u a s š i i s ? u s g n m e o r art i s a k p s a e r i y t i ė e t b a y t s s l e a n v vei s o u v b u t o e i k L š i m Ar i t go
Ačiū už dėmesį Albertas Stanislovaitis Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
- Slides: 22