Mieli lstelinio kvpavimo intensyvumo priklausomyb nuo sacharozs koncentracijos

Mielių ląstelinio kvėpavimo intensyvumo priklausomybė nuo sacharozės koncentracijos Aukštelkės mokykla 2015

Mielės yra vienaląsčiai organizmai, nelytiškai besidauginantys mitozės būdu arba pumpuravimu ir priskiriami grybams. Šiuo metu yra žinoma apie 50000 grybų rūšių, tačiau tik apie 350 rūšių priskiriamos mielėms. Mielės skirstomos į aktyvias ir neaktyvias. Aktyviosios naudojamos fermentacijai, o neaktyviomis vadinamos džiovintos, kurios naudojamos kaip maisto papildai ar skonio ir aromato komponentai.

Mielės – daugindamosi pumpuravimu ir išskirdamos gleives, gali laikinai sulipti nepatvariomis grandinėlėmis arba kuokšteliais. Mielių struktūra šviesiniu, elektroniniu, fluorescenciniu mikroskopais

Mielių cheminė sudėtis labai kinta. Ji priklauso nuo mielių rasės, maitinimosi sąlygų ir fiziologinės mielių sudėties. Jos sudarytos iš 75% vandens ir 25% sausųjų medžiagų. Pagrindinės mielių medžiagos yra: glikogenas, azotinės medžiagos, riebalai, mineralai.

Kvėpavimas ląstelėje – procesas, kurio metu ląstelė gamina energiją skaidydama gliukozę:

Eksperimentinių tyrimų metodika, duomenys ir jų aptarimas Mielių stebėjimas per virtualų mikroskopą Virtualioje laboratorijoje per virtualų mikroskopą, stebima mielių struktūra http: //www. virtulab. net/index. php? option=com_content&view=article&id=147: 2 009 -08 -23 -11 -34 -26&catid=42: 7&Itemid=103 Paruošiamas preparatas Stebima mielių struktūra

Mielių ląstelių populiacijos augimo tyrimas virtualioje laboratorijoje Mielių ląstelių populiacijos augimas stebėtas virtualioje laboratorijoje http: //mkp. emokykla. lt/imo/lt/mo/293/ Pasiruošiamos reikiamos priemonės. Nustatomas laikas, temperatūra.

Stebima, kaip kinta mielių populiacija kintant laikui ir esant pastoviai + 20 laipsnių Celsijaus temperatūrai Mielių populiacija po 4 valandų Mielių populiacija po 16 valandų

Po 48 tyrimo valandų gauti rezultatai surašomi į lentelę ir iš lentelės duomenų pavaizduojamas grafiškai mielių populiacijos augimas.

Stebima, kaip kinta mielių populiacija kintant laikui ir esant pastoviai + 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Mielių populiacija po 4 val. esant +30 o C Mielių populiacija po 16 val. esant +30 o C

Po 48 tyrimo valandų gauti rezultatai surašomi į lentelę ir iš lentelės duomenų pavaizduojamas grafiškai mielių populiacijos augimas.

Mielių ląstelinio kvėpavimo intensyvumo priklausomybės nuo sacharozės koncentracijos tyrimas Pasinaudojus kompiuterinė laboratorija „Vernier“ ir CO 2 sensoriumi atliekamas tyrimas

Darbo eiga: Naudojant matavimo cilindrą pamatuojama distiliuoto vandens 100 ml. ir supilama stiklinę; Veiksmas atliekamas 5 kartus, taip gaunant 5 stiklines po 100 ml. distiliuoto vandens; Pasveriamos sausos kepimo mielės po 2 gramus ir į kiekvieną stiklinę su vandeniu jas supilame; Pasveriama sacharozė po 2, 4, 6, 8, 10 gramų. Prieš pradedant matavimą 2 gramai sacharozės yra supilama į pirmą stiklinę su vandens ir mielių mišiniu. Mišinys išmaišomas. Prieš pradedant matuoti, sukalibruojamas CO 2 sensorius; Mišinys supilamas į matavimui skirtą indą ir jungiamas CO 2 matavimo sensorius; Matuojama 5 minutes; Tokie pat matavimai atliekami su kitose stiklinėse esančiais mišiniais.

Atliekami matavimai

Pasinaudojama kompiuterine laboratorija „Vernier“

Pagal gautus duomenis brėžiami grafikai Nr 1. (2 gramai sacharozės. ) CO 2 koncentracijos priklausomybė nuo laiko. Nr 2. (4 gramai sacharozės. ) CO 2 koncentracijos priklausomybė nuo laiko.

Nr 3. (6 gramai sacharozės. ) CO 2 koncentracijos priklausomybė nuo laiko. Nr 4. (8 gramai sacharozės. ) CO 2 koncentracijos priklausomybė nuo laiko.

Nr 5. (10 gramų sacharozės. ). CO 2 koncentracijos priklausomybė nuo laiko. Didėjant sacharozės koncentracijai, mielių ląstelinis kvėpavimas didėja, tačiau pasiekus 10 gramų sacharozės kiekį ląstelinis kvėpavimas labai sulėtėja.

IŠVADOS Didėjant sacharozės koncentracijai, mielių ląstelinis kvėpavimas didėja. Ištirpinus 10 g. sacharozės 100 ml. vandens, ląstelinis kvėpavimas labai sulėtėja, galimai dėl hipertonijos.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Bernatonis, J. ; Venskavičius, J. Bendroji maisto produktų technologija. Vilnius: Mokslas, 1977. Garuckis R. Biotechnologinių maisto produktų technologijos pagrindai Feldmann, H. Yeast molecular biology. 2005 Pečiulis, J. Mikrobiologija. Vilnius: Mokslas. 1983, p. 14– 21; 40– 43; 147 p. Pečiulis, J. Mikrobiologiniai maisto produktų kokybės tyrimo metodai. Vilnius: Leidybos centras. 1995, p. 57– 63. Masteikienė R. R. Maisto produktų mikrobiologija. Kaunas: Technologija, 2002, 511 p. http: //vddb. library. lt/fedora/get/LT-e. LABa 0001: E. 02~2006~D_20060321_082017 -46907/DS. 005. 0. 02. ETD prieiga per internetą žiūrėta: 2015 -01 -20 http: //demo. vma. emokykla. lt/mod/page/view. php? id=470 prieiga per internetą žiūrėta: 2015 -01 -20 Virtuali laboratorija http: //www. virtulab. net/index. php? option=com_content&view=article& id=147: 2009 -08 -23 -11 -34 -26&catid=42: 7&Itemid=103