METODIN DIENA METODINS MEDIAGOS NAUDOJIMO GALIMYBS Ikimokyklinio ir

METODINĖ DIENA METODINĖS MEDŽIAGOS NAUDOJIMO GALIMYBĖS Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinių būrelių pirmininkams 2014 -04 -29 Ida Juraitienė, Renata Bernotienė

Refleksijos užduotis � Refleksijos užduotis Paanalizuokite savąjį „aš“, galvodami apie profesinę veiklą. ◦ Svajonės (tai, apie ką svajojate). ◦ Nepažinti dalykai (tai, kas dar sunkiai suvokiama, ką dar norėtųsi sužinoti). ◦ Nepanaudoti ištekliai (tai, ką dar galėtume savyje atskleisti ir panaudoti). � Šis pratimas padeda geriau suvokti save. Nepažintus dalykus pakeičia įžvalgos, giliau suprantama, kad svajonės ir idealai įgyvendinami, o galimybės panaudojamos. Tokiu būdu lengviau tobulėjama. � Parengta pagal Pollard A. (2002) Refleksyvusis mokymas.

Diskusija Inovacijas skatinanti metodinė veikla 1. Kodėl svarbu domėtis ir suprasti tyrimus, kuriuose nagrinėjama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo situacija? 2. Kaip parengtos ir tikslingai, prasmingai naudojamos priemonės, metodinė medžiaga sukuria pridėtinę vertę (mąstant apie ugdymo kokybę) įstaigose? 3. Kokiomis formomis ir būdais reflektuojama vaikų ugdymosi pasiekimų situacija? 4. Kiek reikšmingas pedagogų dalijimasis praktinio darbo patirtimi plėtojant metodinę veiklą?

Darbas grupėse Kas lemia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę? � Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės veiksniai ◦ ◦ Valstybė/visuomenė Bendruomenės įsitraukimas Ugdymo modelių įvairovė Švietimo specialistai: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, kiti pagalbos šeimai specialistai ◦ Kita

Kaip valstybėje užtikrinama ugdymo kokybė? � „Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus, besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir studentų turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus. “ Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011. Valstybė – rengiami nauji teisiai aktai, skiriamos tikslinės lėšos, ES lėšos, visuomenės švietimas. . .

Kaip bendruomenė susitaria dėl ugdymo kokybės? � „ <. . . > pedagogai dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymosi kokybės tariasi tiek su kitais įstaigos darbuotojais, tiek su tėvais bei socialiniais partneriais. Tarimosi iniciatorius dažniausiai yra grupės pedagogas, tėvai tarimosi iniciatoriais yra apie du kartus rečiau. Dažniausiai tariamasi dėl vaiko poreikių bei gerovės, apie pusė pedagogų su kitais ugdymo proceso dalyviais tariasi dėl ugdymo turinio įgyvendinimo, šiek tiek mažiau nei pusė – dėl paties turinio. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizės išvados, 2009 Bendruomenė – dalyvauja išsakant nuomonę, plėtojant ikimokyklinio ugdymo paslaugų įvairovę; bendradarbiauja su specialistais; didinama savivaldybių atsakomybė. . .

Koks ugdymo paslaugų įvairovės poreikis? � „<. . . > reikia ieškoti naujų, kompleksinių, į vaiko ir šeimos poreikius nukreiptų, šeimai prieinamų priešmokyklinio ugdymo paslaugų (lankstesnių patrauklesnių ugdymo formų – kelių valandų, šeštadienio mokyklėlės ir kt. ). “ Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai, 2008 <. . . > apie trečdalis tėvų norėtų kelių valandų ugdymo grupių, neformaliojo vaikų švietimo paslaugų kaimo vietovėse. Įstaigų nelankančių vaikų tėvai pageidautų lengvai pasiekiamų, nemokamų, patogių laiku teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų. Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai, 2008 Ugdymo modeliai – įvairovė, atliepianti vaikų, tėvų, bendruomenės poreikius (mobilumas)

Kodėl svarbu bendrauti, bendradarbiauti? � „Daugiau nei pusė ikimokyklinio ugdymo pedagogų teigia, jog programos rengimas padėjo geriau perprasti šiuolaikinį požiūrį į vaiko ugdymą, ugdymas tapo labiau pritaikytu vaiko poreikiams, jo ugdymosi galimybėms bei stiliui, du penktadaliai pedagogų teigia, kad ugdymas tapo įvairiapusiškesnis, atsirado naujų ugdymo organizavimo formų ir būdų. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, dirbantys pagal priešmokyklinio ugdymo programą, nurodė praktiškai tuos pačius pozityvius pasikeitimus, o taip pat ir pagerėjusį vaikų brandumą mokyklai. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizės išvados, 2009 � Specialistai – rengimas, kvalifikacija, bendradarbiavimas. .

Darbas grupėse Kaip užtikrinti aktyvų vaiko dalyvavimą ugdyme? � Vaikai – aktyvūs ugdymo proceso dalyviai ◦ ◦ ◦ Vaiko pažinimas Vaiko kultūra Tėvai Pedagogai Ugdymo (si) aplinka Kita

Ką rodo nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai? � Į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos pagrindas - išryškina požiūrį į vaiką kaip laisvą asmenybę, visapusiškai sąmojingą individą, galintį suvokti savo poreikius ir juos realizuoti, sprendžiant realias gyvenimo problemas. � Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos tikslas – ugdyti kūrybingas, laisvas, aktyvias ir save atskleidžiančias asmenybes. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimo išvados, 2009 � � � Anksčiau pradėję ikimokyklinį ugdymą mokiniai yra geriau pasirengę įsijungti ir sėkmingai dalyvauti formaliame mokymosi procese. Mokinių, kurie lankė darželį ilgiau nei vienerius metus, matematinio raštingumo rezultatai aukštesni, nei mokinių, kurie darželio nelankė. Lietuvoje nelankiusių darželio penkiolikmečių yra 31 proc. , o rezultatų skirtumas tarp lankiusių darželį ilgiau nei metus ir jo nelankiusių yra net 36 taškai. OECD PISA tarptautinio penkiolikmečių tyrimo duomenys, 2012

Kokia nuostata akcentuojama Europos švietimo dokumentuose? � Europos švietimo dokumentuose išryškinama nuostata, kad ugdymo (si) tikslai turėtų būti orientuojami ne į dalykinius akademinius pasiekimus, bet į vertybių, gebėjimų, žinių, t. y. bendrųjų kompetencijų plėtojimą ir šiuolaikinės visuomenės iššūkius. Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009.

Kodėl svarbu pažinti vaikus, jų kultūrą? „Ypač problemišku vertintinas vaikų balso, dar vadinama vaikų perspektyvos arba matymo nebuvimas darželiuose. Vaikų savarankiškumo, apsisprendimo, interesų bei prigimtinių galių išreiškimo, galų gale orumo ugdymas neatsiejamas nuomonės formavimo. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimo išvados, 2009 � Pedagogai įsiklauso į vaikų siūlymus, atsižvelgia į tai, kas jiems įdomu, aktualu šiandien, t. y. pabrėžiamas ugdymo kontekstas. � Taip ugdymo turinys tampa artimas ir sėkmingiau pritaikomas, nes vaikai jame atranda tai, kas jiems svarbu, kuo jie gyvena, kuo domisi. � Vaikui prasmingas ugdymo turinys skatina ugdytis, plėtoti savo galias, suvokti ugdymo prasmingumą. Pedagogų praktinės veiklos refleksija, 2014

Kodėl svarbu vertinti vaikų ugdymosi pasiekimus? � � „Priešmokyklinėse grupėse pedagogai vaiko pažinimui ir jo pasiekimų vertinimui skiria daugiau dėmesio, nei ikimokyklinėse grupėse, vertinimas vykdomas pagal pasiekimų standartus, analizuojant individualią vaikų pažangą bei keliant individualius ugdymo (si) tikslus. Kiekybinio tyrimo duomenys rodo, kad: 25 proc. pedagogų vaikų pasiekimus vertina tik tam, kad užpildytų būtinus dokumentus; 13 proc. – kad atsiskaitytų administracijai; 7 proc. pedagogų, kad suskirstytų vaikus pagal pasiekimų lygį. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizės išvados, 2009 � Svarbu tikslingai taikyti vaikų pasiekimų fiksavimo būdus ir atrasti tinkamiausią sričiai, veiklai. Pedagogai įvardija vaiko pasiekimų stebėjimų apmąstymo svarbą ir pritaikymą tolesniam vaiko ugdymuisi. Pabrėžiama, kad pasiekimų fiksavimas vyksta kasdien, nuolat apmąstant stebėjimo rezultatus, o po ilgesnio ugdymosi laikotarpio atliekant ir gilesnę analizę. Pedagogų praktinės veiklos refleksija, 2014

Kodėl svarbus vaikų balsas ir kaip tai veikia ugdymosi pasiekimus? � „vaiko nuomonė nėra ugdymo dalyvių – tėvų ir pedagogų – laikoma svarbi priimant sprendimus dėl ugdymo tikslų ir organizavimo. Vaikai neturi galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, jie nėra laikomi savosios situacijos ekspertais. Neįmanomas vaikų įgalinimas, prigimtinių galių ugdymas be galimybės priimti sprendimus. Vaikų balso nebuvimas, jų traktavimas kaip neturinčių tam tikrų ekspertinių galių yra hierarchinio pobūdžio, kur dominuoja suaugusieji, santykių ir vadybos indikatorius. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimo išvados, 2009 � Labai svarbus vaikų idėjų fiksavimas, jų minčių išklausymas arba jų siūlytų idėjų kaupimas ir įgyvendinimas. Tai skatina iniciatyvumą, įkvepia ateityje pažadinti savo mąstymą naujų sumanymų ir idėjų kūrimui. Pedagogų praktinės veiklos refleksija, 2014

Kaip pedagogų ir tėvų sąveika turėtų padėti vaikams ugdytis veiksmingiau? � • • • „Bendruomenės įgalinimas numato kelias naudas: galima tikėtis visų dalyvių įsitraukimo ir todėl – ir jų atsakomybės; galima tikėtis didesnio bendruomenės narių reflektyvumo, susivokimo ugdymo tikslų požiūriu; galima tikėtis kiekvienos įstaigos unikalumo, kadangi prioritetai bus „užauginti“ iš vidaus, pačių bendruomenės narių, o tai numano, kad ugdymo įstaigos pasirinks savitus tikslus, prioritetus, veiklas. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimo rekomendacijos, 2009 � Pedagogai pažymi, kad „svarbus paties pedagogo nusiteikimas, susidomėjimas idėja, gebėjimas idėją plėtoti ir įgyvendinti iki galo“; taip pat – veiklos aptarimas, „pabaigoje būtina veiklą aptarti ir pasidžiaugti rezultatu“. Tai padeda vystyti veiklą, plėtoti idėją ir ją tęsti įtraukiant tėvus įprastos veiklos – keliaujant į darželį – metu. Pedagogų praktinės veiklos refleksija, 2014

Darbas grupėse Ø • • • Specialieji ugdymosi poreikiai (gabūs, turintys kalbos ar kt. sutrikimų, socialinės rizikos, atskirties ir pan. ) Šeima Metodai Priemonės Pagalbos specialistai Įstaigų vadovai/požiūris

Europos Komisijos nuostatos apie specialiuosius ugdymosi poreikius � Europoje gyvena apie 15 milijonų vaikų, kurie turi skirtingo pobūdžio negales, nulemtas prigimties ar sąlygotas psichosocialinės aplinkos. ◦ Turėtų būti bendri susitarimai stiprinant specialiųjų ugdymo poreikių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo mokyklas/grupes. ◦ Turėti būti stiprinimas valstybės požiūris ir parama specialiųjų ugdymo poreikių vaikų ugdymosi bendrojo ugdymo mokyklose užtikrinimui. ◦ Labai svarbu skatinti keitimąsi gerąją ugdymosi praktika tarp šalių. Pagalba vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Europos Komisijos Komunikatas, 2013, balandis

Specialiųjų poreikių vaikų integracija � „<. . . > tyrime apčiuoptas neįgalių vaikų integracijos klausimas, o turint galvoje vis augsiantį kitokių – kitų tautybių, reemigrantų - vaikų skaičių, tolerancija kitokiems vaikams yra potenciali problema. Ypač nepalankus tolerancijos ugdymui stipriai išreikštas konkurencingumo ugdymas, kuris numano, kad vertinami, toleruojami stipriausieji, geriausieji. Silpnesniems vietos iš esmės nėra. Nėra atpažintas galimas jų vaidmuo, jų galimybės, jų ugdymo principai – tai palikta konkurencingumo mąstysenai ir sąlygoms. Vargu ar ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų raidai toks modelis yra palankus, kai visos didžiosios pedagoginės idėjos ir praktikos akcentuoja vaiko augimo svarbą bendruomeniškumo sąlygomis, plėtojant jų individualius poreikius, prigimtines galias. “ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimo išvados, 2009

Darbas grupėse Kaip suprantamas šiuolaikiškas ugdymo turinys? � Šiuolaikiškas ugdymo turinys ◦ ◦ Inovatyvūs metodai Ugdymosi aplinka Kontekstas Bendrieji gebėjimai

Šiuolaikiškas ugdymo turinys ES dokumentuose akcentuojama ankstyvaisiais gyvenimo metais įgytų nekognityvinių gebėjimų, tokių kaip motyvacija, atkaklumas, gebėjimas bendrauti, poveikis sėkmingam mokymuisi (Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai. Europos Komisija. Komisijos komunikatas. Briuselis, KOM(2011). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio Ugdymo turinio programų Dermės tyrimas (2012)

Šiuolaikiškas ugdymo turinys � Labai svarbus ugdymosi aplinkos saugumas. Tyrimo metu nustatyta, jog vaikų, kurie mokyklos aplinką įvertino kaip palankią, laisvą, saugią pasiekimai yra aukštesni, nei vaikų, kurie dažnai susiduria su priekabiavimu, muštynėmis ir pan. � Mokinių, turinčių teigiamą savęs vertinimą, skaitymo motyvaciją – rezultatai yra aukštesni, nei mažiau motyvuotų, , kurie nemėgsta skaityti. Svarbu stiprinti vaikų savivertę ir motyvaciją, paskatinant, pastiprinant, pagiriant už atliktas pastangas, konkrečius rezultatus. . . PIRLS tyrimų ataskaita, 2011

Šiuolaikiškas ugdymo turinys Didelę įtaką vaikų pasiekimams mokantis pagal pradinės mokyklos ugdymo programas turi vaikų ikimokyklinio ugdymo grupės lankymas. Išskiriama, jog vaikai, lankę ne mažiau kaip trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupę, turi geresnius pasiekimus (net 42% šių vaikų turi aukštesnius pasiekimus), nei vaikai lankę 1 ar mažiau metų (11%). Taip pat tyrimo metu išsiaiškinta, jog vaikų, kurių tėvai nuolat sekė vaiko daromą pažangą, pasiekimai yra aukštesni. PIRLS tyrimų ataskaita 2011 Education for all, 2013/14

Šiuolaikiškas ugdymo turinys ◦ Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi procesą padaryti šiuolaikiškesnį: giliau integruoti ugdymo turinį, akcentuoti ugdymo kontekstualumą, suaktyvinti ugdymą, tobulinti IKT panaudojimą ugdymo procese, tobulinti vaikų pasiekimų vertinimą. Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai, 2008 m.

Darbas grupėse Kodėl svarbu ugdyti vaikų skaitymo gebėjimus? � Ikimokyklinio amžiaus vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas ◦ ◦ ◦ Bendrieji gebėjimai Aplinka Metodai Šeima Kita. . .

Ikimokyklinio amžiaus vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas Pabrėžiamas vaikų ankstyvojo kalbos ugdymo poveikis vaiko emocinės, socialinės ir kognityvinės raidos rezultatams bei geresniam pasiruošimui mokytis pradinėje mokykloje. (European Strategic Framework for Education and Training („ET 2020“). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimas, 2012

Ikimokyklinio amžiaus vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas � Skaitymo pasiekimams turi reikšmės ankstyvasis „skaitymas“ ir palaikymas šeimoje. Vaikų, kurių tėvai atsakė, jog vaikai buvo nuolat skatinami domėtis knygomis, skatinami klausytis skaitomų tekstų, pasakojimų, namuose visuomet buvo įvairių knygų bei kitų su skaitymu susijusių priemonių (žaidimų ir pan. ) skaitymo pasiekimai yra aukštesni (rezultatai). 37 % vaikų turėjo aukštesnius pasiekimus. � Didelę įtaką turi pačių vaikų domėjimasis skaitymu ir rašymu bei tai, kiek patys tėvai skyrė dėmesio vaikams (pirmosios raidės, . . . ). PIRLS tyrimų ataskaita 2011

Metodinės medžiagos naudojimo galimybės � � � Metodinė medžiaga Gebėjimų ugdymas ir vertinimas Ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymo (si) pavyzdžiai Priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymo (si) pavyzdžiai Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymo (si) pavyzdžių praktinio taikymo refleksija Vertinimas Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams (mokytojo knyga) Ikimokyklinio amžiaus vaikų valstybinės kalbos ugdymas http: //www. upc. smm. lt/ugdymas/ikimokyklinis/medziaga. php

Jei turite klausimų, pastebėjimų, rašykite: ida. juraitiene@upc. smm. lt renata. bernotiene@upc. smm. lt