Meil ir eima ventajame Rate ir Banyios mokyme

Meilė ir šeima Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme 12 klasė Parengė vyresn. tikybos mokytoja Vita Vilimienė

Malda Dieve, padovanok mums atidžias akis ir išmintingą širdį, kad suprastume, kas gyvenime yra svarbu. Dėl mūsų pačių, o kartais ir dėl kitų. Ne tam, kad jiems tai pasakytume. Tam, kad galėtume veikti. Tėve mūsų. . .

Pamokos uždavinys Analizuodami Šv. Rašto, Katalikų Bažnyčios katekizmo ištraukas, grupelėse ir savarankiškai atlikdami užduotis įvardinsite 4 -6 krikščioniškos šeimos bruožus.

Gyvenimas Užduotis. Pasvarstykite ir atsakykite: 1. Kodėl žmonės tuokiasi? 2. Kokie jausmai skatina santuokai? Ką manote apie meilę iš pirmo žvilgsnio? 3. Ką manote apie pasiryžimą aukotis mylimam žmogui iki mirties? 4. Kodėl, kai kurie žmonės gyvena kartu, bet nesusituokia? 5. Kas yra šeima? 6. Kokios, jūsų nuomone, svarbiausios vertybės šeimoje?

Tikėjimas Darbas grupelėse. Ką apie meilę ir šeimą kalba Šv. Raštas? Pr 2, 18 -24 1 VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“. <. . . > Tuomet VIEŠPATS Dievas užmigdė žmogų kietu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, o jo vietą užpildė raumenimis. O iš šonkaulio, kurį VIEŠPATS Dievas buvo išėmęs iš žmogaus, padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. 23 O žmogus ištarė: „Ši pagaliau yra kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ši bus vadinama Moterimi, nes iš jos Vyro ji buvo paimta“. Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu.

Pr 12, 10 -16 Krašte kilo badas. Abramas kėlėsi į Egiptą gyventi kaip ateivis, nes badas krašte buvo nuožmus. Prieš pat įėjimą į Egiptą jis kreipėsi į savo žmoną Sarai: „Štai žinau, kokia tu graži moteris. Egiptiečiai, tave pamatę, pamanys: 'Tai jo žmona'. Mane jie užmuš, o tave paliks gyvą. Prašyčiau tad sakyti, jog esi mano sesuo, kad per tave man būtų gera ir tavo dėka gyvas išlikčiau“. <. . . > Kai ją pastebėjo faraono dvariškiai, ją labai išgyrė faraonui. Moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną. Per ją Abramui gerai sekėsi.

Pr 29, 18 -20 1 Kadangi Jokūbas jau buvo pamilęs Rachelę, jis atsakė: „Tarnausiu tau septynerius metus už tavo jaunesniąją dukterį“. „Mieliau aš ją duosiu tau, negu kokiam pašaliečiui. Pasilik pas mane“ , – sutiko Labanas. Jokūbas ištarnavo už Rachelę septynerius metus, bet jie atrodė jam tarsi keletas dienų, taip labai ją mylėjo.

1 Sam 1, 4 -5 Vieną tokią dieną Elkana atnašavo auką. Jis duodavo dalį savo žmonai Peninai ir jos sūnums bei dukterims, bet Hanai jis duodavo dvigubą dalį, nes Haną jis mylėjo, nors VIEŠPATS ir buvo padaręs ją bevaisę. <. . . > Jos vyras Elkana ją klausdavo: „Hana, kodėl verki? Kodėl nevalgai? Kodėl tu tokia liūdna? Argi nesu aš tau vertesnis negu dešimt sūnų? “

Senajame Testamente yra ypatinga meilei skirta knyga – Giesmių giesmė. Tai lyg poetinis pokalbis tarp sužadėtinių, virpančia širdimi, džiaugsmingai vienas kito ieškančių. Kaip tik tai padeda suprasti, kad tikra meilė, kaip ir Dievo ištikimybė, nesugriaunama ir neužgesinama. Apie ją gieda sužadėtinė: “Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos! Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra yra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna. Gilūs vandenys negali užgesinti meilės, nė potvyniai jos paskandinti” (Gg 8, 6 -7).

Žmogus ne visuomet sugebėjo šią meilę ir draugystę išlaikyti gryną. Poligamija ir konkubinatas, skirtingi moraliniai įpareigojimai vyrui ir moteriai, galimybė atleisti, išvaryti žmoną, moters pavergimas patriarchalinėje visuomenėje – tokia buvo liūdna išrinktosios tautos tikrovė.

Jėzus ne tik patvirtino šeimos neišardomumą ir grąžino jai nuodėmės aptemdytą pirmykštį tobulumą, bet taip pat davė naują pagrindą ir religinę prasmę. Išliedamas ant kryžiaus savo kraują, jis pats tapo Bažnyčios Sužadėtiniu. Todėl krikščionims santuoka primena didžiąją Kristaus ir Bažnyčios ryšio paslaptį (plg. Ef 5, 32). Bažnyčios klusnumas Kristui ir Kristaus išganinga meilė Bažnyčiai kiekvienai krikščioniškai šeimai yra įkvėpimo šaltinis.

Jėzus “gimęs iš moters” (Gal 4, 4), praleidęs ilgą laiką Nazareto šeimoje, pašventino ir šeimos gyvenimą. Šventoji Šeima – Jėzus, Marija, Juozapas – tokia tyli evangelijų puslapiuose ir tokia iškalbinga savo gyvenimu.

Marija į Dievo kvietimą būti Aukščiausiojo Sūnaus motina atsiliepia besąlyginiu tikėjimu: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei (Lk 1, 38). Juozapas neatsikalbinėdamas paklūsta Viešpaties raginimui parsivesti Mariją į savo namus, išskubėti į Egiptą, sugrįžti į savo šalį. O dvylikametis Jėzus pasilieka Jeruzalės šventykloje, norėdamas “būti savo Tėvo reikaluose” (Lk 2, 49).

Tai buvo šeima, turinti kantriai triūsti, kad pelnytų duoną, tuo pačiu likimu besidalijanti su paprastais Galilėjos kaimo gyventojais. Kur kitur, jei ne Marijos rankose Jėzus matė senu lopu taisomą jo paties ar Juozapo drabužį (plg. Mk 2, 21), raugą, įmaišomą į kelis saikus miltų (plg. Mt 13, 33). Ir kas, jei ne Juozapas pamokė, kad naujo vyno negalima pilti į senus vynmaišius (plg. Mk 2, 22). Iš jo perėmė ir amatininko profesiją.

Tiek didžiais Dievo užmojais, tiek jaudinančiais istorijos pavyzdžiais, tiek ir tyliu Šventosios Šeimos gyvenimu Šventasis Raštas, o per jį - pats Viešpats prabyla mums apie šeimą – vyro ir moters bendrystės paslaptį, mįslę, kuri prilygsta Jėzaus ryšiui su Bažnyčia. Tai didelė paslaptis.

Darbas porose. Ką apie meilę, santuoką ir šeimą kalba KBK? 1. 2. 3. 4. 5. 6. KBK 1644 - 1645 KBK 1646 - 1651 KBK 1652 - 1654 KBK 1655 - 1657 KBK 2214 - 2216 KBK 2221 - 2224

Naujas gyvenimas 1 užduotis. Perskaityti ištrauką iš K. Džibrano , , Pranašas“ (1 priedas). Atsakyti į klausimus: v Ar šios autoriaus mintys tinka vedusiųjų meilei nusakyti? v Ar jos dera su Biblijos mintimi: , , Ir du taps vienu“? Kodėl?

2 užduotis. Surašykite eilės tvarka pagal svarbumą savybes, lemiančias santuokos sėkmę: q savi vaikai, q saugumas (jokių skolų, pastovus darbas), q pusiausvyra (jausmų ir veiklos pasidalinimas), q abipusis pasitikėjimas, q geras charakteris, q humoro jausmas, q meilė, prisirišimas, q panašūs gyvenimo tikslai, q abipusis supratimas, q partnerystė, q vienodas tikėjimo Dievu priėmimas ir supratimas. (2 priedas)

Refleksija Senas padavimas byloja, kad Dievas kiekvieną žmogų siunčia į šį pasaulį ypatingos giesmės giedoti ir ypatingu būdu perteikti kitiems tam tikrą žinią. Niekas kitas negali išsakyti Tavo žinios, niekas kitas negali sugiedoti Tavo giesmės. Tai patikėta Tau. Įsivaizduok, kad šiandien Tau suteikta 30 sekundžių viso pasaulio žmonėms pasakyti vieną žinią. Apie ką kalbėsi ir ką pasakysi?

Naudoti šaltiniai: 1. Šventasis Raštas 2. Katalikų bažnyčios katekizmas. Kaunas: TKK leidykla, 1996. 3. Palionienė S. , Šadzevičiūtė V. Mano vieta pasaulyje. Kaunas: LKCL, 2000, p. 86. 4. Gibran K. Pranašas. Kaunas: , , Gardenija“, 2000, p. 31 -33.