MARIJA KIURI moteris paventusi gyvenim fizikai Kamil Arbaiauskait
MARIJA KIURI moteris, pašventusi gyvenimą fizikai Kamilė Arbačiauskaitė Vilniaus Maironio progimnazija 8 a klasė Mokytoja Rima Kazlauskienė
Turinys • • Marija Kiuri Studijos ir pažintis su Pjeru Pasaulinis populiarumas Radioaktyvumo tyrinėjimas Nobelio premijos Dukrų pasiekimai Mirtis Faktai
Marija Kiuri Marija Sklodovska Kiuri(1867 1934) – lenkų kilmės fizikė, radioaktyviųjų elementų tyrimo pradininkė.
Studijos ir pažintis su Pjeru Kiuri Marijos sesuo Bronislava pasikvietė ją pas save į Paryžių. Ten, būdama 24 erių, Marija įstojo į Sorbonos universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Po trejų metų ji gavo fizikos mokslų licenciatės laipsnį, o dar po metų tapo matematikos licenciate. 1894 m. pažįstamo lenko emigranto namuose Marija susipažino su Pjeru Kiuri. Iš pradžių P. Kiuri ir M. Sklodovską suartino moksliniai interesai, o po metų, kai Pjeras apsigynė
Viena garsiausių moterų fizik Jos garbė pagrįsta ne tiek jos atlikto mokslinio darbo svarba, kiek tuo faktu, kad jį atliko moteris. Jos karjera aiškiai pademonstravo, jog moteris gali atlikti labai kokybiškus mokslinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties ji taip išgarsėjo, kad daugelis susidarė įspūdį, jog ji yra žmogus, atradęs radioaktyvumą. Tačiau iš tikrųjų radioaktyvumą atrado Antuanas Anri Bekerelis. Bekerelio prioritetas neabejotinas, nes tik po to, kai Marija Kiuri perskaitė pranešimą apie Bekerelio atradimą, ji ir jos vyras
Radioaktyvuma s 1896 m. prancūzų fizikas Anri Bekerelis jau prakalbo apie tai, kad urano druska yra kažkokio nežinomo spinduliavimo šaltinis, dėl kurio poveikio pajuoduoja net suvyniotos į šviesos nepraleidžiantį popierių fotoplokštelės. Štai tą paslaptingą spinduliavimą ir nusprendė ištirti Marija ir Pjeras. M. Kiuri ėmė ieškoti kitų elementų, kurie skleistų panašius spindulius, ir nustatė, jog ši savybė dar būdinga toriui. Bendrą reiškinį ji pavadino radioaktyvumu (lot. radio — spinduliuoju, activus — veiklus), o tokius elementus — radioakty viais. Jie netrukus pastebėjo, jog kai kurie urano druskos pavyzdžiai skleidžia kur kas stipresnį spinduliavimą, nei buvo manyta. Tada Marija ir spėjo, jog jų tiriami mineralai, be urano ir torio, taip pat turi kažkokį nežinomą radioaktyvų elementą. Tačiau tai dar reikėjo įrodyti. Sudėtingos cheminės analizės įrodė, jog urano rūdoje yra dar du nežinomi elementai. 1898 m. Marija ir Pjeras Kiuri pavadino du naujus cheminius elementus – Marijos tėvynės Lenkijos garbei poloniu ir radžiu. 1902 m. rugsėjį sutuoktiniams Kiuri pavyko iš kelių tonų urano žaliavos išgauti vieną dešimtadalį gramo radžio chlorido, vėliau pavyko gauti ir gryną radį — jis pasirodė esąs blizgantis baltas metalas, net du milijonus kartų aktyvesnis už uraną. Ji suprato, kad neįprastos jų savybės – savaiminis švytėjimas ir gebėjimas įsiskverbti į kitas substancijas – kyla dėl atominių reakcijų, o
Pastangų įvertinimas mokslo pasaulyje 1903 m. Mari Sorbonoje apsigynė daktaro disertaciją „Radioaktyviųjų medžiagų tyrinėjimai“, ir tais pačiais metais Švedijos karališkoji mokslų akademija Kiuri šeimai skyrė fizikos Nobelio premiją už radiacijos tyrimus. M. Kiuri buvo pirmoji moteris pasaulyje, gavusi šį apdovanojimą. 1911 m. Švedijos karališkoji mokslų akademija antrą kartą skyrė M. Kiuri Nobelio premiją, šįkart chemijos srityje, už polonio ir radžio atradimą, izoliavimą ir savybių tyrimus, taip tapdama pirmuoju žmogumi, gavusiu Nobelio
Dukrų pasiekimai Jaunesnioji Kiuri duktė Eva tapo žinoma žurnaliste, parašiusia motinos biografiją, o vyresnioji – Irena Žolio Kiuri – pasirinko mokslininkės kelią. Ji pratęsė motinos darbus ir sėkmę. Kartu su savo vyru Frederiku Žolio 1934 m. atrado dirbtinį radioaktyvumą, už kurį pelnė dar vieną Evos šeimyninę Nobelio memuarai(kairėje) ir premiją. Irena(viršuje)
Mirtis Kiuri paminklas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse Darbas su radioaktyviomis medžiagomis M. Kiuri nepraėjo be pėdsakų, juolab ji nesinaudojo jokiomis apsaugos priemonėmis ir net ant krūtinės pasikabinusi nešiojosi talismaną ampulę su radžiu. 1934 m. liepos 4 d. M. Kiuri mirė nuo leukemijos. Ji buvo palaidota tame pačiame kape kaip ir Pjeras – kapinėse prie
Keli faktai apie Mariją • • Statula prie Radžio instituto Tapo pirmąja moterimi universiteto profesore. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Paryžiaus universitetas ir Pastero institutas įsteigė Radžio institutą, kurio uždavinys buvo tyrinėti radioaktyvumą. M. Kiuri buvo paskirta Fundamentaliųjų tyrinėjimų ir radioaktyvumo taikymo medicinoje skyriaus direktore. Pasiekti laimėjimai moksle jai teikė dvasinių ir fizinių jėgų: nors jai jau buvo sukakę 60 metų, tačiau laboratorijoje ji praleisdavo po 12 14 valandų per parą. Kiuris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Cm, eilės numeris 96. 1950 m. šį transuraninį elementą atradus JAV, jis buvo pavadintas radžio atradėjos Marijos Kiuri garbei (elemento santrumpoje yra
Citatos „Mane išmokė, kad procesai nevyksta greitai ir lengvai. “ „Mes bijome to, ko nesuprantame. “ „Mes negalime kurti geresnio pasaulio, kol netobulėjame individualiai“
- Slides: 11