Lot REFLEXIO atgrimas 1 Savo psichikos stebjimas 2

Lot. REFLEXIO – atgręžimas: 1. Savo psichikos stebėjimas. 2. Procesas per kurį žmogus pažįsta savo paties veiksmus ir būsenas.

Lot. REFLEXIO – atgręžimas: 1. Savo psichikos stebėjimas. n 2. Procesas per kurį žmogus pažįsta savo paties veiksmus ir būsenas. n

Refleksija mokymo ir mokymosi procese Nuo mokytojo link mokytojo analitiko. Refleksija yra procesas, per kurį patirtis ( ilgalaikės atminties medžiaga) “ pereina” į mokymąsi, mokymasis į asmeninį ir profesinį tobulėjimą, o tai savo ruožtu padeda kokybiškiau veikti.

Refleksijos – tai aptarimai, kurie atskleidžia: n n n Nuveikto darbo rezultatus Pasisekimo aplinkybes Nesėkmių priežastis Patirtus jausmus ir emocijas Vidinius grupėje vykstančius procesus

Schema refleksijai KONSTATAVIMAS JAUSMAI Kas vyko? Ką jūs tuo metu jau tėte, galvojote? VEIKSMO PLANAS VERTINIMAS Kaip veikčiau, jei Kas patirtyje buvo situacija pasikartotų? teigiamo ir neigiamo IŠVADA ANALIZĖ Ką buvo galima padaryti Kas buvo svarbiausia geriau? situacijoje?

Refleksija skatina * Suvokti objektų prasmę ( pritaikyti sau), * Rasti ryšius - tarp teorijos ir taikymo, - tarp mokymosi ir darbo, - tarp įprasto darbo ir bendradarbiavimo, - tarp seminaro ir mokymosi visą laiką,

Suprasti specifinius su aplinkybėmis susijusius dalykus * Įvardyti sunkumus ir juos šalinti, * Kritiškai tirti (nagrinėti ir tikrinti), * Susieti mintis, * Numatyti būsimų veiksmų kryptį, * Stiprinti savo motyvaciją naujiems gebėjimams įgyti.

Refleksija n Ką supratau(-ome) apie probleminę situaciją? n Ką supratau(-ome) apie darbo su problema kelią? n Ką su tuo darysiu(-me) toliau?

KONSTRUKTYVI IR NEKONSTRUKTYVI REFLEKSIJA n n n Refleksijos rezultatai gali būti įvairūs: skausmingi, džiuginantys ir pan. Jeigu analizuodami save ar savo veiklą, mes atrandame kažkokių savo trūkumų, galime griebtis refleksijos vengimo strategijos. Svarbu skirti konstruktyvią ir nekonstruktyvią refleksiją.

Nekonstruktyvi refleksija tai tarsi įkyrios į voverės bėgimą ratu panašios mintys. Taip permąstydami savo patyrimą mes: n nepamatome situacijos įvairiapusiškai, n neįžvelgiame šio patyrimo svarbos, n neatrandame sprendimų įgalinančių vykdyti pokyčius.

Nekonstruktyvią refleksiją įtakoja mūsų taikomos “mąstymo klaidos”: Tobulumo klaida. Reikia suvokti tiesą – žmonės paprastai yra netobuli. Žmonės, kurie trokšta tobulumo, pradeda galvoti, kad aplinkiniai jų nepripažins, jeigu jie bus netobuli, todėl tokie žmonės siekia būti tobuli. Taigi šie žmonės reflektuodami linkę nepripažinti realios situacijos, nes tai jiems rizikinga. Jie linkę pateikti dalykus pagražindami arba iš vis neigti sunkumus, vengti refleksijos. n

n Žinomas nesėkmių šaltinis yra nesugebėjimas skirti, kas dabar yra ir kas galėtų būti. Pavyzdžiui: “Jie aš būčiau…, tai būtų…”, “Jei tu būtum…” ir t. t. Kurie nuolat svajoja, kaip galėtų būti, retai patenkinti tuo, ką jie turi. Apgailestavimas nėra produktyvus. Tikslingiau savo energiją skirti aplinkybėms keisti.

Per didelio apibendrinimo klaida n Dėmesys sutelkiamas į pavienius savo gyvenimo faktus ir daromos apibendrinančios išvados. Pavyzdžiui: “Tu niekada manęs negirdi”, “Aš toks kvailas! Visiškai nesuprantu kaip išspręsti kilusius sunkumus. ”Taikydami šią mąstymo klaidą refleksijos metu menkiname save ir kitus, žvelgiame į situaciją vienpusiškai.

Priežastingumo klaida n Dažnai manoma, kad mes galime vienas kitam sukelti emocijas, t. y. galime įžeisti, supykdyti, sukelti nerimą ir panašiai. Kiekvieno iš mūsų elgesys daugiausia yra kvietimas kitam asmeniui. Į kvietimus, kitas žmogus gali atsakyti įvairiausiais būdais arba iš viso neatsakyti. Taigi netinkama manyti, kad kitas žmogus supykdė, nuliūdino ir pan. Refleksijos metu svarbu prisiimti atsakomybę už savo jausmus, o ne kaltinti aplinkinius.

Bejėgiškumo klaida n Žmonės, kurie laikosi šios nuomonės, jaučiasi esą aukos: “Mokytojai negali įtakoti mokinių vertybinių nuostatų formavimosi. Ką aš galiu padaryti - tai susitaikyti. ” Atidžiai pažiūrėję, matome, kad daugelis “neįmanomų” dalykų atsiranda dėl nenoro ką nors keisti. Jeigu žmogus įsitikina, kad nėra vilties ką nors pakeisti, paprasčiausiai net nebando. Antra vertus, žinojimas, kad yra būdas kažką keisti, įpareigoja mus.

Katastrofinių lūkesčių klaida n Kai kurie žmonės daro prielaidą, kad jeigu kas nors blogo gali atsitikti, tai būtinai atsitiks. Galime išvengti šios klaidos, apgalvodami savo elgesio padarinius. Ar šie dalykai iš tikrųjų tokie svarbūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Refleksija konstruktyvi, n kai esame atviri savo patirčiai, jausmams. Svarbu leisti sau įvardinti tiek malonius, tiek nemalonius dalykus. Svarbu priimti jausmus ir tuos, kurie laikomi nemaloniais. Tik tuomet galima kontroliuoti savo elgesį, nes išstumti jausmai tampa neracionalaus, nekontroliuojamo elgesio šaltiniu.

Konstruktyvios refleksijos nauda n Reflektuodami galime pamatyti dalykus įvairiapusiškai, įžvelgti naujus aspektus, nes kiekviename dalyke glūdi daugiau prasmių , negu betarpiškai atrandama. Šiuo atžvilgiu ypatingai naudinga pasidalinti savo įžvalgomis su kitu žmogumi ar grupėje. Dalydamiesi savo atradimais vieni su kitais, mes galime vieni iš kitų mokytis ir suvokti įvairiapusiškiau dalykus, situacijas.

Konstruktyvios refleksijos nauda n Reflektuodami mes įsisąmoniname savo jausmus, bei jų atsiradimo priežastis.

Konstruktyvios refleksijos nauda n Reflektuodami galime įvardinti egzistencinį santykį su situacija : Ką man ši situacija reiškia? ; Ar aš galiu iš to išmokti ko nors? ; Ką aš galiu išmokti? t. t.

Konstruktyvios refleksijos nauda n n Reflektuodami galime pamatyti situaciją platesniame kontekste: Kaip ši situacija siejasi su ankstesne mano patirtimi? ; Ar turiu panašų patyrimą? ; Kaip aš elgiausi anksčiau ? ; Kaip dabar? ; Ką aš galiu daryti kitaip kitą sykį? t. t. Konstruktyvi refleksija įgalina vykdyti pokyčius.

Refleksijos ir grįžtamojo ryšio vaidmuo vertinant mokymosi pasiekimus n Šiuo metu dirbama sparčiai kintančioje aplinkoje, kurios pagrindinis bruožas – greiti ir gilūs kaitos procesai visose visuomenės gyvenimo srityse. Nepaisant to, galime daryti prielaidą, kad skirtingiems kontekstams, kuriuose dirbama, yra būdingos panašios savybės, tačiau mes taip pat sutiksime, kad kiekviena iš tų situacijų yra tam tikra prasme unikali ir pateikia nuolatinių nepakartojamų patirčių.

Norint efektyviai šias situacijas valdyti n reikia įgyti tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų bei asmeninių savybių. Kiekviena unikali situacija reikalauja atsirinkti iš turimų įgūdžių bei gebėjimų tik tuos, kurie reikalingi šiuo metu, t. y. kad mūsų atsakas būtų lankstus, atsakingas bei jautrus. Todėl turime nuolat mokytis ir tobulėti.

Refleksija kaip efektyvus nuolatinio profesinio tobulėjimo būdas n Refleksija yra procesas, kurio dėka profesinė patirtis įgyjama nuolat mokantis, mokymasis veda prie profesinio ir asmeninio tobulėjimo, pagaliau šis tobulėjimas susijęs su profesine veikla. Kokybiškesnė veikla veda prie profesinės patirties aukštesnio lygio, kur tęsiamas refleksijos procesas.

n n n Refleksijos proceso etapai Refleksijos proceso etapas. Etapo paskirtis. Mokymo(si) proceso sustabdymas ir įgytos patirties apmąstymas Reflektuoti (atspindėti) mokymo(si) patirtį; Refleksijos rezultatų įvardijimas Mokymo(si) proceso analizė Įvardyti, kas buvo išmokta / įgyta didėjant patirčiai Mokymosi rezultatų nukreipimas profesinio tobulėjimo link Nuspręsti, kaip Jūs taikysite, arba galėtumėte taikyti, šį išmokimą bei kaip skirtingai galvosite, arba galėtumėte galvoti, apie įvairius dalykus, kitaip dirbti, pakeisti požiūrį, identifikuoti Jūsų profesinį tobulėjimą Pokyčių įgyvendinimas ir vertinimas Stebėti kaitą ir patvirtinti, kad Jūsų profesinis tobulėjimas lemia Jūsų veiklos kokybės didėjimą

Refleksijos proceso etapas. Etapo paskirtis Mokymo(si) proceso sustabdymas n ir įgytos patirties apmąstymas Reflektuoti (atspindėti) mokymo(si) patirtį; n Refleksijos rezultatų įvardijimas. Mokymo(si) proceso analizė Įvardyti, kas buvo išmokta / įgyta didėjant patirčiai n Mokymosi rezultatų nukreipimas profesinio tobulėjimo link Nuspręsti, kaip Jūs taikysite, arba galėtumėte taikyti, šį išmokimą bei kaip skirtingai galvosite, arba galėtumėte galvoti, apie įvairius dalykus, kitaip dirbti, pakeisti požiūrį, identifikuoti Jūsų profesinį tobulėjimą n Pokyčių įgyvendinimas ir vertinimas Stebėti kaitą ir patvirtinti, kad Jūsų profesinis tobulėjimas lemia Jūsų veiklos kokybės didėjimą

Praktinis refleksijos pavyzdys n Refleksijos (atspindėjimo) pavyzdžiu kasdieniame gyvenime gali būti žiūrėjimas į veidrodį ir savo atspindžio (refleksijos) matymas. Ką naudingo galime išmokti žiūrėdami į veidrodį? Svarbu yra tai, kad mes save matome iš tikrųjų, o ne taip, kaip galvojame, kad atrodome. Pavyzdžiui, aš galiu galvoti, kad atrodau puikiai. Tačiau, kai pasižiūriu į veidrodį, galiu pamatyti, kad:

Refleksijos rezultatas gali būti n n n nauji įgūdžiai, naujos žinios, naujas supratimas, nauja prasmė, naujas suvokimas. Šio naujo išmokimo pritaikymas prie jau egzistuojančio jūsų supratimo, įgūdžių, savybių bei požiūrių padeda išmokimą versti aukštesnės kokybės profesine veikla.

Refleksija kaip procesas n Refleksijos procesas gali būti įsivaizduojamas kaip mokymosi ciklas. Kai kurie žmonės mano, kad naudinga mokymosi ciklą suvokti kaip procesą, kurį sudaro keturios pakopos:

Refleksijos kaip mokymosi proceso etapai Ką aš padariau? Veiklos pakopa Kur aš esu? Apžvalgos pakopa Ko aš mokausi? Kaip aš galiu pagerinti savo mokymąsi? Mokymosi pakopa Pritaikymo pakopa

Refleksijos kaip proceso esmė – mokymosi ciklo nuoseklus atlikimas: n Pasižiūrėjimas į save ir savęs pažinimo didinimas, t. y. atpažinimas ir savo minčių, veiksmų bei jausmų analizavimas. Tai yra susiję. su savo nuostatų, vertybių ir požiūrių, išvadų bei prietarų atpažinimu bei išbandymu;

n Situacijų, kuriose jūs dirbate, analizavimas – tai susiję su situacijos esminių (pagrindinių) faktorių žinojimu, t. y. kas ir kodėl sukelia jūsų reakcijas ir atsakus;

n Klausimų kėlimas ir iššūkiai. Tai susiję su prasmės ieškojimu, nauju požiūriu į situaciją ir atsisakymu paviršinio supratimo;

n Sintezė. Tai susiję su naujo supratimo ir prasmės įtraukimu į senąją darbotvarkę. Tuomet atnaujinta darbotvarkė skatins naujo elgesio, minčių, jausmų, vertybių; požiūrių plėtotę;

n Galimybių ir pasekmių tyrinėjimas bei veiklos planų sudarymas. Jūsų naujas suvokimas turės įtakos tam, kaip Jūs gebėsite išspręsti būsimas situacijas. Naujo supratimo ir prasmių taikymas reikš naujų požiūrių ir idėjų išbandymą. Vadinasi, refleksija apima identifikavimą, kokiais būdais jūs galite veikti, spręsdami naujas problemas, kokių rezultatų tikitės ir kokią įtaką tai turės Jums ir kitiems. Tai apima problemų sprendimo, stebėjimo ir vertinimo aspektus.

Norint suaktyvinti dalyvavimą grįžtamojo ryšio pokalbyje, turi būti užduoti preciziški klausimai, pvz. : „Kuo aš esu patenkintas? “, n „Ar įvyko kas nors, kas mane nuvylė? “; n „Kokioje vietoje (kokiu požiūriu) aš pažengiau į priekį? “ n

n n Tokiu atveju dalyviai turi galimybę pareikšti savo nuomonę. Pasisakymai nekomentuojami; šioje vietoje apginti ar pataisyti dalyvių nereikia. Ar baigiantis grįžtamojo ryšio užsiėmimui įvyksta diskusija ar ne, nusprendžia grupė.

n n Bendrosios sąlygos Grįžtamojo ryšio taisyklės turi būti žinomos visiems dalyviams, ir jų privaloma laikytis.

Grįžtamasis ryšys, kuriuo norima pagelbėti, padėti, turėtų būti orientuotas į šiuos aspektus: n n jautrumas: veiksmingas grįžtamasis ryšys reikalauja iš davėjo atidumo ir jautrumo, subtilumo – jis turi padėti kitam asmeniui, o ne kelti skausmą; savikontrolė: svarbu atkreipti dėmesį į savo paties elgesį grįžtamojo ryšio metu. Šitaip užtikrinama abipusė komunikacija, kuri netampa paviršutinė;

n n grįžtamojo ryšio laukimas: grįžtamasis ryšys yra efektyviausias, jeigu to pageidauja gavėjas. Tokiu būdu atsiranda pagrindas pasitikėti ir asmeninis interesas; gavėjui atsiranda galimybė pateikti jam rūpimus klausimus ir gauti į juos atsakymus; konkretumas: geras grįžtamasis ryšys yra specifinis ir remiasi tam tikrais įvykiais ir elgsena. Kalbėti šį bei tą arba bendrais bruožais nėra prasmės;

n n visiškas atvirumas: grįžtamasis ryšys yra žymiai daugiau negu sausų faktų pateikimas. Jausmai irgi turėtų būti reiškiami, kad gavėjas galėtų įvertinti visą savo elgesio poveikį; nepagrįstas vertinimu: norint išreikšti nuomonę, reikia aiškiai pasakyti, kad kalbama apie subjektyvius vertinimus, tuomet situaciją reikia pavaizduoti taip, kaip ji suvokiama, vertinimą paliekant tam asmeniui, kurį tai liečia;

n n n suderinamumas laiko atžvilgiu: grįžtamasis ryšys veikia geriausia, kai gavėjas yra pasiruošęs priimti, o laiko tarpas nuo aptariamų įvykių toks trumpas, kad jie dar visai švieži atmintyje; realumas: geriausia grįžtamąjį ryšį koncentruoti į elgesį, kurį gavėjas gali pakeisti. Mažai prasmingas yra toks ryšys, jei jis susijęs su dalykais, kuriems gavėjas neturi jokio poveikio; bendrumas ir objektyvumas: kiekvienas grįžtamasis ryšys turėtų būti pagal galimybes suderintas su kitais grupės nariais, kad būtų galima sužinoti, ar pastarieji taip pat išgyveno situaciją. Ypač teigiamai ši grįžtamojo ryšio rūšis veikia treningo grupėje, bet gali būti panaudota ir darbo grupėje. Tokiu būdu galima surinkti skirtingus požiūrius, išsiaiškinti nuomonių skirtumus ir sutapimus, be to, tokiu būdu sudaromas bendras objektyvus vaizdas.

Pratimai savarankiškam grįžtamojo ryšio organizavimo įgūdžių lavinimui n n n Siekiant pasiruošti suteikti grįžtamąjį ryšį būtina stebėti ir atidžiai klausyti, galima naudoti: sąrašą (iki 18) požymių, stebėjimo anketą, užrašyti pastebėjimus, pasižymėti susitarimus su pranešėju(-ais).

n n n n Darbas bus sėkmingas, jei laikysitės bendrųjų grįžtamojo ryšio taisyklių: Paklauskite, ar pranešėjas nori grįžtamojo ryšio. Šnekėkite pirmuoju asmeniu (aš supratau, aš manau ir t. t. ). Kalbėkite trumpai apie tai: kas Jus sujaudino Kokia gali būti tolesnė plėtotė? 4. Klausykite nekomentuodami

n n Grįžtamojo ryšio teikėjas grįžtamojo ryšio metu gali pasakyti: ką Jūs iš tiesų suvokėte? ką Jumyse tai sukėlė (kokius jausmus)? pirmiausia pateikite teigiamus vertinimus.

n n n Grįžtamojo ryšio teikėjas turėtų stebėti, kad jis būtų: trumpas, konkretus, tiesioginis. išsakantis požiūrį į dalyką, o ne į asmenį.

n n n Grįžtamojo ryšio gavėjas turėtų: klausytis ir klausinėti; prisiminti, kad šiuo atveju gynyba yra nereikalinga. Jūs tik norite sužinoti, kaip jus suprato ir pats nuspręsite, ar priimsite ir įgyvendinsite išsakytą požiūrį.

n Mokymosi pasiekimų aplanku gali būtų vadinimas tikslingas besimokančiųjų darbų rinkinys, kuris parodo jų pastangas, pažangą ir pasiekimus vienoje ar daugiau sričių. Vertinant pasiekimų aplanką besimokantysis tampa vertinimo dalyviu, o ne vertinimo objektu.

n Vertinimo aplankas – tai vertinimas, grįstas sukauptais besimokančiojo pavyzdžiais. Tai įvairiais būdais surinkta informacija apie besimokančiojo mokymosi raidą, pasiekimus. Mokymosi pasiekimų aplanku gali būtų vadinimas tikslingas besimokančiųjų darbų rinkinys, kuris parodo jų pastangas, pažangą ir pasiekimus vienoje ar daugiau sričių. Vertinant pasiekimų aplanką besimokantysis tampa vertinimo dalyviu, o ne vertinimo objektu.

Klausimai, į kuriuos būtina atsakyti sudarant aplanką: n struktūra; darbo / veiklos įrodymai; kam jis skirtas; pildymas mokymosi metu; darbų vertinimo laikas; pritaikymas pasibaigus tam tikram kursui.

Mokymosi pasiekimų aplanko sudarymo pakopos. n n Pirmoji pakopa – pasirengimas sąmoningai mokytis. Besimokančiojo tikslai: kompetencijos sritys, kurias mokytojas plėtos, ir gebėjimai, kuriuos įgis. Antroji pakopa – aplanko struktūros sudarymas. Aplanko struktūra pagrįsta patyrimu arba reflektyvaus mokymosi ciklo modeliu: turima patirtis (dienoraščiai, aprašai, dokumentai ir kt. ); mokymasis (patirties apmąstymas ir naujos informacijos paieška – dalyvavimas seminaruose, kolegų pamokose ir kt. ); pritaikymas (patirties atnaujinimo arba patobulinimo planai); veikimas (stebėjimo protokolai, kiti pėdsakai); apžvalga (refleksija, vertinimo ir įsivertinimo dokumentai).

n Trečioji pakopa – mokymosi proceso supratimas ir gilinimasis į smulkmenas (pasiekimų aplanko pildymas). Dėstytojo vaidmuo šioje pakopoje: mokytojo įsitraukimas į numatytų tikslų įgyvendinimą, jo pastangos nuosekliai atlikti numatytus veiksmus ir adekvačiai juos įsivertinti, medžiagos, užpildančios aplanko struktūrą, kaupimas ir grupavimas.

n Ketvirtoji pakopa – sukuriamos prielaidos mokymosi rezultatų refleksijai (pažangos link). Į aplanką traukiama medžiaga atrenkama, siekiant pateikti pažangos„įrodymus“. Išorės veiksniai: pasirengimas reguliarioms konferencijos, diskusijos tarp kolegų.

n Penktoji pakopa – sėkmės prezentacija (programos poveikis / įtaka). Pasiekimų apibendrinimas. Mokymosi pasiekimų aplanko konkrečiai mokyklos veiklai tobulinti praplėtimas, atsižvelgiant į besimokančios organizacijos perspektyvas.

n Tikslo numatymas: apsisprendimas, kam bus naudojamas pasiekimų aplankas. Tikslų įvairovė: pasinaudojimas kaip informacija, atspindinčia kompetencijos plėtotės programos eigą; pateikimas ataskaitos; identifikavimas specialiųjų poreikių, atsakingumo programai patvirtinimas.

n n Įvertinimo kriterijai: strategijos, traktuojamos kaip sėkmės elementai, būtini tikslui pasiekti. Elementų atranka suteikiant galimybę pamatyti mokymosi metu vykstančią pažangą. Įrodymo šaltiniai, jų kiekis, pateikimo galimybės; sukauptos informacijos panaudojimas, programos, vertinimui modifikuoti.

n n Vertinimui skirto mokymosi aplanko bruožai. Šaltinių įvairovė (suteikti galimybę įvertinti specifinių įrodymų įvairovę). Daugialypiai duomenų šaltiniai: programos dalyvių, kolegų, mokinių, jų tėvų komentarai; pastabos; darbo produktai: testų rezultatai, fotografijos, žurnalai ir t. t. .

n Autentiškumo sąveika – atrenkami, kuriami pranešimai turi būti susiję su programos veikla, tikslais ir kriterijais. Dinamiškumas (augimo ir keitimosi fiksavimas). Fiksavimo galimybės: daugkartinis įrodymų papildymas; skirtingų meistriškumo lygių (ne tik geriausi darbai) pavyzdžiai. Skirtingo tipo veiklų integravimas (programos veikla turėtų atitikti gyvenimišką patirtį – įgūdžių demonstravimas realaus gyvenimo situacijose. Nuosavybės pagrįstumas. Tikslų įvairovė: vertinamas dalyvio darbas, programos efektyvumas; komunikacijos įrankis tarp besimokančiųjų ir mokančiojo personalo

Užsiėmimų refleksijos. n n Užsiėmimų pabaiga gali būti įvairiai modeliuojama, atsižvelgiant į užsiėmimų tikslus. Dažniausiai reflektuojama tai, ko buvo mokomasi. Paprastai išskiriamos vertinimo funkcijos: diagnostinė, motyvacinė, mokomoji, auklėjamoji. Užsiėmimų vertinimas svarbus ir pačiam dėstytojui, ypač siekiant ne tik įvertinti užsiėmimų rezultatų efektyvumą, bet ir tobulinti tolimesnę užsiėmimų kokybę, kartu tobulėti pačiam dėstytojui. Vertinimo galimybės užsiėmimo metu, t. y. refleksijos, gali būti įvairios, atsižvelgiant į situaciją, siekiamus tikslus, besimokančiuosius ir t. t. Užsiėmimams įvertinti siūloma atlikti refleksinį vertinimą. Refleksijos metodai taip pat gali būti patys įvairiausi. Pavyzdžiai:

n Kokius refleksijos būdus Jūs naudojate?

n Kokį refleksijos būdą Jūs naudotumėte seminaro įvertinimui?

Refleksijos būdai n n n n Vaidmenų pasirinkimas Dienoraštis Sentencijos ir citatos iš knygų ar laikraščių Teigiama/Neigiama Įsivaizduojamas filmavimas Pavadinimo paveiksliukui parinkimas Jausmų suradimas Grupės eilėraščiai, pasakojimai ar dainos Piešimas ir diagramų braižymas Paaiškinimas direktoriui, tikrintojui ar žmogui iš šalies Tam tikras laikas vienumoje Velnio advokatas Pantomima

Refleksijos formos * Kalbėjimas pokalbis su mokytoju klasės/grupės/mažos grupės diskusija žodinis pranešimas grupei viešas kalbėjimas * Rašymas mokymosi dienoraštis esė, tyrinėjimų aprašymai, išvados vadovas tiems, kurie to mokysis įsiterpimas, įsivertinimo kriterijų kūrimas laikraščiai, žurnalai, straipsniai žinutės, pranešimai * Skaitymas citatos argumentų ieškojimas, kitokių požiūrių išskirimas kelių šaltinių lyginimas * Veikla problemų nagrinėjimas ir sprendimas informacijos grupavimas naujų problemų planavimas vaizdavimas, imitavimas, vaidmenys kitų mokymas nuotraukos, braižymas, koliažai šokis, muzikavimas, vaidinimas