LITERATRINIO RAINIO APTARIMAS PARENG ONUT BAUMILIEN LIETUVI K

LITERATŪRINIO RAŠINIO APTARIMAS PARENGĖ ONUTĖ BAUMILIENĖ, LIETUVIŲ K. MOKYT. EKSPERTĖ

DVIEJŲ PAMOKŲ DARBO PLANAS I. LITERATŪRINIO RAŠINIO TURINIO APTARIMAS: A. SIEKIAMYBĖ B. REALYBĖ II. PRAKTIKUMAS (DARBAS GRUPĖMIS) : A. NAMŲ DARBŲ TIKRINIMAS RAŠINIO TURINIO, KALBOS TAISYKLINGUMO, TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMAS. B. NAUJO RAŠINIO VERTINIMAS. III. REFLEKSIJA IV. NAMŲ DARBŲ PASKELBIMAS

KOKS TURĖTŲ BŪTI LITERATŪRINIS RAŠINYS? I. PAVADINIMO ANALIZAVIMAS ↨ II. KONTEKSTŲ PARINKIMAS ↨ III. LITERATŪROS TEKSTŲ PARINKIMAS IR GRUPAVIMAS JUOS TARPUSAVYJE LYGINANT (IEŠKANT PARALELIŲ AR KONTRASTŲ) ↨ IV. IŠVADŲ (APIBENDRINIMO) KŪRIMAS V. TERMINIJOS VARTOJIMAS

LITERATŪRINIO RAŠINIO PAVADINIMO ANALIZĖ PAVADINIMAS – NETVARIOS APLINKOS ŽENKLAI LITERATŪROJE I. WWW. LKZ. LT SIŪLO DVI ŽODŽIO TVARUS REIKŠMES: A. TVIRTAS, PATVARUS; PASTOVUS, NEKINTAMAS; NEPRAEINANTIS; IŠTVERMINGAS, ATSPARUS. B. KURIAMAS. IŠVADA – NETVARUS GALI REIKŠTI PRAEINANTIS, KINTANTIS (1) IR GRIAUNAMAS (2). (MOKYTOJO PASTABA: DVI REIKŠMĖS YPAČ AIŠKIAI ATSISKLEIDŽIA APMĄSTANT NETVARUMO PRIEŽASTIS – JOS IR FIZINĖS, IR METAFIZINĖS. ) BAROKO EPOCHA KAIP DIDŽIAUSIĄ NETVARUMO ĮSIKŪNIJIMĄ PRISTATO ŽMONIJĄ GĄSDINANTĮ LAIKĄ ( PLG. MEMENTO MORI). PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Būtį pakeičia nebūtis. ” (Greta Laurinaitytė) “Būtent laikas ir laikinumas yra patys didžiausi griovėjai, kurių žmogus negali įveikti. ”(Gailė Pranarauskaitė) “Netvarumas visais laikais buvo bene pagrindinis realybės ir literatūros herojus. ” (Roberta Blaževičiūtė)

LITERATŪRINIO RAŠINIO PAVADINIMO ANALIZĖ (TĘSINYS) II. WWW. LKZ. LT SIŪLO TOKIĄ ŽODŽIO APLINKA REIKŠMES: VISUMA GAMTINIŲ SALYGŲ, KUR KAS NORS VYKSTA IR VEIKIA; SOCIALINĖS BUITINĖS SĄLYGOS, KURIOSE GYVENA ŽMOGUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERMINŲ BANKAS WWW. LRS. LT SIŪLO 84 ŠALTINIUS, KOMENTUOJANČIUS ŽODĮ APLINKA, PAVYZDŽIUI: “Asmens veiklą ir jo kvalifikaciją veikiančių ekonominių, ekologinių, [. . . ] psichologinių, kultūrinių, edukacinių ir kitokių sąlygų visuma. ” (“Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas”) PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “. . . pats to nesuvokdamas, žmogus sukuria netvarią aplinką. . . ” (Simonas Tuskenis) “. . . prie aplinkos netvarumo prisideda ir pats žmogus, kuris griauna viską aplink save. ” (Gailė Pranarauskaitė) “Žmogus, kuris seka bėgantį laiką ir eina sulig jo kiekviena sekunde, taip pat yra netvariosios aplinkos kūrėjas. ” (Asta Balčiūtė) “Žmogaus būvis tiktai kvėptelėjimas. ” (Andrius Voleiša) “. . . netvarką pagimdo žmogaus egoistiniai veiksmai. ” (Simonas Palovis) “. . . aplinka nėra tik tai, kas aplink mus, - mes patys sudarome tą aplinką. ” (Algirdas Ambrozaitis)

LITERATŪRINIO RAŠINIO PAVADINIMO ANALIZĖ (TĘSINYS) NAUJOS MOKINIŲ ĮŽVALGOS, ATSIRADUSIOS APMĄSTANT TEKSTUS: “Netvarią aplinką kuria laikas, pats žmogus ir likimas. ” (Gintarė Matiejūnaitė) “. . . aplinką formuoja tam tikri veiksniai, svarbiausi iš jų yra šia: žmogus, laikas, likimas. ” (Robertas Ceiko) SUSKAMBA NE TIK FIZINIO AR METAFIZINIO LAIKINUMO TEMA – ATSIRANDA VISAGALIO LIKIMO (DIEVO) ĮVAIZDIS. IŠVADA – BE LAIKINUMO IR / AR IRIOS APLINKOS TEMŲ, APMĄSTOMA LIKIMO TEMA, KAIP UŽUOMINA Į ŽMOGUI NESUPRANTAMĄ DIEVIŠKĄJĄ TVARKĄ. (MOKYTOJO PASTABA – APIBENDRINANT NETVARIĄ APLINKĄ (NEUŽMIRŠTANT IR PATIES INDIVIDO, KAIP TOKIOS APLINKOS DALIES) GALIMA ĮVARDYTI DVI PRIEŽASTIS – FIZINĘ (GRIAUNANTYS ŽMOGAUS VEIKSMAI) IR METAFIZINĘ (DIEVIŠKOJI, ŽMOGUI NESUPRANTAMA TVARKA, KURI VALDO LAIKĄ IR LIKIMĄ).

KOKIUS KONTEKSTUS RINKTIS? MITINĮ (KRONO IR DZEUSO KOVĄ), PABRĖŽIANT TEMOS AMŽINUMĄ, AKTUALUMĄ. ISTORINĮ, ATSKLEIDŽIANT BAROKO FORMAVIMOSI PRIEŽASTIS: PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Renesanso saulėlydyje imama abejoti žmogaus galimybėmis keisti pasaulį. ” (Dmitrijus Makarovas) “Literatūroje įsigali negailestinga žmogaus didybės kritika, žemiškasis pasaulis vaizduojamas kaip tuštybių mugė. Tam įtakos turėjo ir katalikų bažnyčios kova su reformacija, siekis, jog katalikybė įsivyrautų visose gyvenimo srityse. ” (Greta Laurinaitytė) FILOSOFINĮ, KUR UPĖS ĮVAIZDIS ĮGYJA LAIKO PRASMĘ PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Laikas tarytum upė, kuria teka žmogaus gyvenimas. . . ” (Augustinas Dagelis)

KOKIUS KONTEKSTUS RINKTIS? (TĘSINYS) LITERATŪRINĮ, KUR LAIVO ĮVAIZDIS (ŽMOGAUS GYVENIMO METAFORA)TURI KELIAS KONOTACIJAS: A. OPTIMISTIŠKĄ (J. RADVANO “RADVILIADA”) B. PESIMISTIŠKĄ (K. SIRVYDO “PUNKTAI SAKYMŲ DIEVO ŽODŽIO”) PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Baroko žmonės, būdami laivo keleiviai, blaškosi tarp gyvenimo ir mirties gijos. Jie sutrikę ir nežino, ar išgyvens, ar sulauks iš tiršto rūko išnyrančio žemės kyšulio. ” (Austėja Jakaitė) “Laivas, plaukiantis banguojančia jūra su matomu krantu, kaip gyvenimo metafora būdinga Renesanso ir Baroko laikotarpiams, bet Renesanso literatūroje krantas atstoja viltį ir šlovę po mirties (Radvilos Rudojo atvejis “Radviliadoje”), o Baroko – pabaigą, mirtį. ” (Gailimantė Rimkutė) “Renesanso pabaigoje ir Baroko laikotarpiu žmogus jau nebebuvo tas tvirtas laivas, kuris visuomet pasiekdavo krantą ir buvo pasiruošęs įveikti dar ne vieną jūros mylią. ” (Raimondas Žukovskis)

LITERATŪRINIO RAŠINIO TEKSTAI I. PETRAS ROIZIJUS (PEDRO RUIZ). DEVYNIOS EPITAFIJOS KARALIENEI BARBORAI II. VILJAMAS ŠEKSPYRAS. SONETAI IR TRAGEDIJA “HAMLETAS” III. KONSTANTINAS SIRVYDAS. “PUNKTAI SAKYMŲ DIEVO ŽODŽIO” IV. MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS. DVI EITINĖS ODĖS: “PAULIUI KOZLOVIJUI” “KRISPUI LEVINIJUI”

I. PETRAS ROIZIJUS (PEDRO RUIZ). DEVYNIOS EPITAFIJOS KARALIENEI BARBORAI PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Sėkmė, valdžia ir meilė gali būti laikini ne tik todėl, kad jų buvo suteikta per mažai, Bet ir todėl, jog žmogui nebuvo lemta ilgiau gyventi. Roizijaus epitafijose vaizduojamos sunkiai sirgusios karalienės Barboros gyvenimas – laiko galybės ir žmogaus trapumo pavyzdys: “Tark: pasityčiojo ir jai nedavė skeptro likimas. / Nedavė ar tuojau atėmė – ar ne tas pats? ” Epitafijos, užrašai antkapyje, paliudija gyvenimo trapumą ir nesiūlo jokios išeities. ” (Karolina Maleckaitė) “P. Roizijus epitafijose karalienei Barborai teigia: “Mirštu taip greit, jog sakys, / kad nė nebuvo manęs. ” Laikinoje, netvarioje aplinkoje nematoma jokių išeičių, galinčių sustabdyti laiką. Kitą vertus, V. Šekspyras sonetuose atranda vertybes, kurių net pats laikas nepajėgus įveikti, vertybes, kurios amžinos: meilė, menas, draugystė. Tai parodo, jog žmogus, gyvenantis kad ir netvarioje aplinkoje, yra tiek laikinumo sergėtojas, tiek ardytojas. ” (Ugnė Markevičiūtė) (MOKYTOJO PASTABA: UGNĖS TEKSTO FRAGMENTAS GERAS TUO, JOG BANDOMA LITERATŪROS KŪRINIUS SINTETINTI. )

II. VILJAMAS ŠEKSPYRAS. SONETAI PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “V. Šekspyro sonetuose visagalis laikas sugriauna viską, kas žmogiška ir nežmogiška: sunaikina grožį ir jaunystę, sutrupina granitą ir marmurą. Nors grožis, anot Šekspyro, neamžinas (“. . . tai, kas akiai miela ir gražu, / Šiame pasauly neilgai gyvena”), tačiau meilei ir draugystei tai nesvarbu – laikas jų nepalaužia. ” (Lukas Daunoravičius)

II. VILJAMAS ŠEKSPYRAS. TRAGEDIJA “HAMLETAS” PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “V. Šekspyras sonetuose rašo: “Šiurpi mintis! Prieš laiką mes bejėgiai…” Taigi Renesanso nenugalimą žmogų nugali laikas, kuris visus paverčia lygius. [. . . ] Hamletas, žiūrėdamas, kaip duobkasiai dirba kapinėse, supranta, kad mirtis žmones suvienodina, ir nesvarbu, kuo buvai, miręs gulsi į tą pačią žemę. ” (Jonas Urka) “Tragedijos protagonistas Hamletas monologu “Būt ar nebūt” samprotauja apie gyvenimo trapumą, nes priimdamas sprendimą bijo suklysti, mat kiekvienas, padaręs lemtingą klaidą, bus pasmerktas kančioms ir praras galimybę įminti harmoningo gyvenimo paslaptį. [. . . ] Hamletas apie mirtį kalba pagarbiai, nes nežino, kas po jos laukia. Princas samprotauja, kad mirtis, kuri yra už laiko ir erdvės ribų, gali būti ne tik visko pabaiga, bet ir pradžia (gal sąmonė amžina? ) – šitaip Hamletas iš dalies paneigia laiko ir laikinumo galybės teoriją. ” (Gabrielė Tunkevičiūtė)

III. KONSTANTINAS SIRVYDAS. “PUNKTAI SAKYMŲ DIEVO ŽODŽIO” PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Barokiška pasaulėjauta alsuoja K. Sirvydo “Punktai sakymų”. Jis svarsto, ką Laimėtų žmogus, jei “visą pasaulį turėtų, bet sielą prarastų”? Vienintelis išsigelbėjimas šiame audrų blaškomame pasaulyje – tikėjimas Dievu. ” (Greta Laurinaitytė)

IV. MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS. EITINĖS ODĖS PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “M. K. Sarbievijus etinėje odėje „Krispui Levinijui“ samprotauja, kad viskas laikina ir žmogaus likimas priklauso ne nuo jo paties, kaip dažnai teigia V. Šekspyras, o nuo Dievo. Odės kalbantysis mini laiko spąstus, į kuriuos privilioja pats likimas: „Lyg mama, kuri nekaltom vilionėm vaiką apgauna“. Poetas atskleidžia, jog nei vienas negali pasipriešinti laiko tėkmei, nei vienas negali jo sustabdyti. Tačiau kitoje odėje, skirtoje Sarbievijaus mokslo draugui Pauliui Kozlovijui, rodoma išeitis, kaip sušvelninti greitai bėgančio laiko tėkmę: „Tad nedelsdamas vyk rūpesčius tuos šalin / Ir atokvėpiui skirk dieną kurią. . . “ Kalbantysis siūlo sustoti, pailsėti, išsaugoti vidinę ramybę ir taip pasijusti dieviško pasaulio dalimi. “ (Ina Lycholip)

PABAIGOS KONSTRAVIMAS LITERATŪRINIO RAŠINIO PABAIGOJE REIKIA APIBENDRINTI NE SAVO GYVENIMO PATIRTĮ, BET LITERATŪROS KŪRINIŲ PATEIKTĄ IŠMINTĮ, DORYBES, VERTYBES, PRIVALU JAS APIBENDRINTAI LYGINTI. PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Žmogus, kaip ir aplinka, laikini, netvarūs, trapūs. Literatūros kūriniai, atskleidžiantys baroko pasaulėjautą, parodo, kaip netvari aplinka priklauso nuo visagalio laiko ir likimo. Tačiau Šekspyro, Sirvydo ar ypač Sarbievijaus kūryboje atskleidžiamas žmogaus tikslas yra gyventi ir prisitaikyti prie aplinkos bei visa duodančios ar atimančios Visatos. Nagrinėtuose literatūros kūriniuose didžiausia dovana žmogui – meilė, nes tik mylėdamas individas sugeba priimti laikinumą kaip savaime suprantamą duotybę ir nugyventi gyvenimą stojiškai – saikingai bei harmoningai. ” (Gabrielė Tunkevičiūtė)

TERMINAI STOICIZMAS STOJIŠKA LAIKYSENA KALBANTYSIS (POEZIJOJE) PROTAGONISTAS ANTAGONISTAS EPITAFIJA ETINĖ ODĖ TRAGEDIJA TRAGIŠKOJI KALTĖ MONOLOGAS VIDINIS KONFLIKTAS KONTRASTAS PARALELĖ ĮTAMPOS LAUKAS LAIVO (UPĖS) METAFORA. . .

KELETAS LITERATŪRINIO RAŠINIO KLAIDŲ I. NAUDOJIMASIS ASMENINE PATIRTIMI PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Galima su laiko tėkme susigyventi ir mėgautis akimirka, nes dažnai pati akimirka būna laimingesnė už pastovumą, pavyzdžiui, akimirka prieš bučinį dažnai būna geresnė už patį bučinį. ” II. RAŠINIO PABAIGIMAS ŠMAIKČIA FORMULE, LABIAU TINKANČIA PASAKOS ŽANRUI PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Viskas yra laikina – pabaigą turi net ir ši analizė. ” III. TERMINŲ PAINIOJIMAS – PAVYZDŽIUI, STOJIŠKOS LAIKYSENOS PAINIOJIMAS SU HEDONISTINE PASAULĖJAUTA PAVYZDŽIAI IŠ MOKINIŲ DARBŲ: “Kintanti sėkmė, nepastovios lemtys / Savo valdžioje laiko vargšą žmogų. . . ” – šiais žodžiais odės kalbantysis nori priminti savo draugui, kad gyvename tik vieną kartą ir turime spėti pasimėgauti visais mums suteiktais malonumais. Pataria nešvaistyti laiko veltui nereikšmingiems dalykams. ”

LITERATŪRINIO RAŠINIO TAISYMO VERTINIMAS. LENTELĖ VERTINIMO ASPEKTAS PAŽYMIO DALIS PROCENTAIS Mokėjimas naudotis žodynais, informaciniais bankais, Didžiųjų kalbos klaidų sąrašu ir kt. 20 % Konsultacijos su mokytoja 10 % Taisyklės įvardijimas 50 % Mokėjimas vertinimą pagrįsti remiantis vertinimo normomis 20 % PASTABOS