Lietuvos standartizacijos departamentas LST nacionalin standartizacijos institucija 2010

Lietuvos standartizacijos departamentas (LST) – nacionalinė standartizacijos institucija 2010 -02 -11 VILNIUS © 2010 LST

Standartai – truputis istorijos Standartai egzistavo tūkstančiais metų, pavyzdžiui, pirmuosius kelius Europoje pastatė Romos imperija savo legionų poreikiams. Romos vežimų padarytos provėžos buvo panaudotos visoms kitoms transporto priemonėms, o vėliau tapo atstumu tarp bėgių, tiesiant pirmųjų geležinkelių bėgius (1. 44 m) 4 ft 8½ in 1 435, 1 mm © 2010 LST 2

19 -ojo amžiaus vežimų standartinis ašių ilgis © 2010 LST 3

NASA erdvėlaivis Shuttle © 2010 LST 4

© 2010 LST 5

Standartizacijos nauda … visiems © 2010 LST 6

Moving Picture Expert Group (MPEG) MPEG standartai padėjo sukurti pramonę, kuri neša milijardinius pelnus © 2010 LST 7

Pagrindinės vidaus rinkos laisvės u. Laisvas prekių judėjimas u Laisvas asmenų judėjimas u. Laisvas paslaugų judėjimas u Laisvas kapitalo judėjimas © 2010 LST 8

Tyrimų rezultatai Vokietijoje makroekonominė analizė (2005 m. ) parodė, kad standartizacijos rezultatų taikymas prideda beveik 1 % prie GDP (20. 000 MEUR). DIN EN ISO 14001 ir 14040 taikymas davė 566 MEUR pelną per metus. Austrijoje standartizacijos nešama nauda (2002 m. ) buvo 1. 740 MEUR, esant išlaidoms 43 MEUR. © 2010 LST 9

Standartai yra svarbūs techniniam progresui lyginant su licencijų ir patentų įtaka © 2010 LST 10

LST - nacionalinė standartizacijos institucija LST yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo biudžetinė įstaiga, vykdanti nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas ir pagal savo kompetenciją dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką standartizacijos srityje, taip pat vykdanti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas T. Kosciuškos 30, LT-01100 Vilnius www. lsd. lt lstboard@lsd. lt Tel. : +370 5 270 93 60 Faks. : +370 5 212 62 52 © 2010 LST 11

Strateginis tikslas Užtikrinti laisvą prekių judėjimą integruojantis į ES atitinkamas standartizacijos struktūras, atstovauti nacionalinės ekonomikos interesus aktyviai dalyvaujant Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje ir perimant Europos bei tarptautinius standartus. © 2010 LST 12

Svarbiausi vystymosi ir reorganizavimo etapai § 1990 m. LST steigėjas - Lietuvos Respublikos Vyriausybė; § 1992 m. LST steigėjas - Ekonomikos ministerija; § 1994 m. LST steigėjas - Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija; § 1998 -01: LST reorganizuotas į Lietuvos standartizacijos departamentą (LST), Valstybinę metrologijos tarnybą ir Nacionalinį akreditacijos biurą; § 1999 -06: LST pradėjo sertifikuoti vadybos sistemas pagal ISO 9000. § 2001 m. LST steigėjas - Aplinkos ministerija; § 2005 m. LST įsteigė viešąją įstaigą LST-Sert – kokybės, aplinkosaugos, maisto, sveikatos apsaugos ir IT vadybos sistemų sertifikavimas. © 2010 LST 13

Tarptautinis lygmuo ISO IEC ITU LST CENELEC ETSI Europos (regioninis) lygmuo © 2010 LST 14

Narystė Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje ISO Tikrasis narys nuo 2008 m. (Narys korespondentas nuo 1992 m). Tarptautinėje elektrotechnikos komisijoje IEC Asocijuotas narys nuo 1996 m. © 2010 LST 15

Narystė Europos standartizacijos komitete CEN Tikrasis narys nuo 2004 m. (afiliuotas narys nuo 1993 m. ) Europos elektrotechnikos standartizacijos komitete CENELEC Tikrasis narys nuo 2003 m. (afiliuotas narys nuo 1997 m. ) Europos telekomunikacijų standartų institute ETSI Tikrasis narys nuo 1996 m. © 2010 LST 16

LST struktūra © 2010 LST 17

LST struktūra © 2010 LST 18

Lietuvos standartizacijos departamentas Bendras darbuotojų skaičius - 58 © 2010 LST 19

Lietuvos standartizacijos departamentas Etatai 56 56 58 62 58 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 © 2010 LST 20

Finansavimas (pagal Standartizacijos įstatymą) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos skiriamos finansuoti LST vykdomoms programoms, susijusioms su: 1) Lietuvos standartų ir kitų leidinių rengimu, jeigu tai susiję su teisės aktų įgyvendinimu arba perimami tarptautiniai ir Europos standartai; 2) narystės tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose mokesčių mokėjimu ir dalyvavimu šių organizacijų veikloje; 3) informacijos apie Lietuvos techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimu; 4) visų veiklos sričių standartizacijos darbų koordinavimu, standartizacijos tobulinimu ir plėtojimu; © 2010 LST 21

Finansavimas (pagal Standartizacijos įstatymą) 5) Lietuvos standartuose vartojamų terminų kūrimu, ekspertizės atlikimu ir terminų straipsnių tvarkymu; 6) vartotojų dalyvavimo standartizacijoje rėmimu; 7) taikomųjų mokslo tiriamųjų darbų standartizacijos srityje vykdymu; 8) standartizacijos specialistų kvalifikacijos kėlimu ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimu bei jų kvalifikacijos tobulinimu standartizacijos srityje; 9) kitų su standartizacija susijusių darbų vykdymu. © 2010 LST 22

2008 m. vykdytos programos 01. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas 02. Standartų rengimas ir atstovavimas tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose 03. Keitimasis informacija su Europos Sąjunga ir Pasauline prekybos organizacija 04. Eurokodų lietuviškų versijų ir nacionalinių priedų rengimas 88. 1 Specialioji standartų programa © 2010 LST 23

2009 m. vykdytos ir 2010 m. vykdomos programos 2009 m. LST vykdė ir 2010 m. vykdys dvi programas, kurios yra Aplinkos ministerijos programos: § Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas § Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa © 2010 LST 24

Biudžetas 2009 viso išlaidos atlyginimai § 2009 m. planavome 5282000 2570000 2592000 § 2009 m. gavome 4575000 2301000 2204000 § 2009 m. pabaigoje 3872000 1950000 1897000 Pagal planą negavome 13 % Finansavimas metų bėgyje sumažėjo dar 15 % Standartų pardavimas sumažėjo 20 procentų © 2010 LST 25

Biudžetas 2010 viso išlaidos atlyginimai § 2010 m. planavome 4952800 2168600 2254200 2010 m. gavome 2857000 1300000 1522000 Pagal planą negavome 44 % 2009 m. pabaigoje atlyginimams turėjome 1897000 2010 m. planavome 2254200 gavome 1522000 t. y. (67 % plano) ir (80 % 2009 m. ) © 2010 LST 26

Biudžetas 2009 m. planas © 2010 LST 2009 m. gauta 2009 m. pab. 2010 m. planas 2010 m. gauta 27

Keturių ES valstybių-narių nacionalinių standartizacijos institucijų 2009 m. biudžetų palyginimas © 2010 LST 28

Darbo sąlygos § LST patikėjimo teise valdo pastatą, esantį Kosciuškos 30. (1233 kv. m. , iš jų 299 kv. m. pagal panaudos sutartį atiduota Užsienio reikalų ministerijai) § Vienam darbuotojui tenka 8. 17 kv. m. kabinetinių, 8. 62 kv. m. pagalbinių ir 4. 47 kv. m. salių patalpų (įvertinant įrengtą palėpę). § Pastate yra vienas tarnybinis butas (42. 81 kv. m. ), nuomojamas teismo nutartimi ne LST darbuotojui. § Pastato eksploatacijai reikia vidutiniškai 190000 Lt per metus. © 2010 LST 29

Teisinis veiklos pagrindas - LR standartizacijos įstatymas (Žin. , 2000, Nr. 35 -972; Žin. , 2007, Nr. 39 -1435; 2007); - 2008 m. birželio 5 d. LRV nutarimas Nr. 559 „Dėl Originaliųjų Lietuvos standartų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. , 2008, Nr. 69 -2632); - 2004 m. balandžio 26 d. LRV nutarimas Nr. 472 „ Dėl 1999 -05 -20 LRV nutarimo Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus, informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimo, atitikties įvertinimo procedūrų teisės aktus ir šių dokumentų projektus“ pakeitimo “ (Žin. , 2004, Nr. 63 -2264); © 2010 LST 30

Teisinis veiklos pagrindas - 2001 m. sausio 19 d. LST direktoriaus įsakymas Nr. 6 „Dėl geros standartų rengimo, priėmimo ir taikymo praktikos“ (Žin. , 2001, Nr. 12 -385); - 2007 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D 1632 „Dėl Lietuvos standartų platinimo kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin. , 2007, Nr. 125 -5127); - 2008 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D 1219 „Dėl Standartizacijos tarybos personalinės sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin. , 2008, Nr. 48 -1805); - 2008 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D 1‑ 223 „Dėl Vartotojų komisijos sudarymo tvarkos aprašo, Vartotojų komisijos nuostatų ir Vartotojų dalyvavimo standartizacijoje finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. , 2008, Nr. 53 -1986); - 2009 m. balandžio 10 d. LST direktoriaus įsakymas Nr. V-32 “Dėl standartizacijos darbų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin. . 2009, Nr. 542152); - 2009 m. vasario 21 d. LST direktoriaus įsakymas Nr. V-18 ”Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Terminologijos komisijos sudarymo ir Terminologijos komisijos nuostatų bei Lietuvos standartų projektų terminų ekspertizės taisyklių patvirtinimo”; - LST 0 serijos standartai – (2008 m. leidimas). © 2010 LST 31

LST 0 serijos standartai LST 0 -1 Standartizacija. Bendrosios nuostatos; LST 0 -2 -1 Standartizacija. 2 dalis. Bendrosios standartizacijos darbo taisyklės. 1 podalis. Nacionalinis lygmuo; LST 0 -2 -2 Standartizacija. 2 dalis. Bendrosios standartizacijos darbo taisyklės. 2 podalis. CEN ir CENELEC lygmuo; LST 0 -2 -3 Standartizacija. 2 dalis. Bendrosios standartizacijos darbo taisyklės. 3 podalis. ETSI lygmuo; LST 0 -3 -1 Standartizacija. 3 dalis. Standartų ir kitų leidinių sandara ir įforminimas. 1 podalis. Bendrosios nuostatos; LST 0 -3 -2 Standartizacija. 3 dalis. Standartų ir kitų leidinių sandara ir įforminimas. 2 podalis. Terminų standartai ir ne terminų standartų terminų skyriai; LST 0 -3 -3 Standartizacija. 3 dalis. Standartų ir kitų leidinių sandara įforminimas. 3 podalis. Atitikties įvertinimo aspektai; LST 0 -3 -4 Standartizacija. 3 dalis. Standartų ir kitų leidinių sandara ir įforminimas. 4 podalis. Aplinkos apsaugos aspektai; © 2010 LST 32

LST 0 serijos standartai LST 0 -4 valstybių standartizacijos ir standartizacinių organizacijų ir institucijų standartų bei kitų leidinių taikymas; LST 0 -5 -1 Standartizacija. 5 dalis. Tarptautinių standartų ir kitų leidinių perėmimas regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu. 1 podalis. Tarptautinių standartų perėmimas; LST 0 -5 -2 Standartizacija. 5 dalis. Tarptautinių standartų ir kitų leidinių perėmimas regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu. 2 podalis. Tarptautinių leidinių, išskyrus tarptautinius standartus, perėmimas; LST 0 -6 Standartizacija. 6 dalis. Europos standartizacijos organizacijų standartų ir kitų leidinių perėmimas nacionaliniu lygmeniu © 2010 LST 33

Pagrindiniai ES teisės aktai, reglamentuojantys standartizaciją § Directive 98/34/EC of the European Parliament and of the Council of 22 June 1998 laying down a procedure for the provision of information in the field of technical standards and regulations and Directive 98/48 of the European Parliament and of the Council of 20 July 1998 amending Directive 98/34/EC laying down a procedure for the provision of information in the field of technical standards and regulations; § Council Resolution of 1999 -10 -28 on "The Role of Standardization in Europe; § Council Conclusions of 1 March 2002 on Standardization; § Council Conclusions on the 'Integration of environmental aspects into European standardization' of 4 October 2004; § Council Conclusions on European standardization of 21 -22 December 2004; § Decision of the European Parliament and of the Council of 24 October 2006 on the financing of European standardization; § The Council Conclusions on standardization and innovation of 25 September 2008. EK rengia naują paketą standartizacijai, kurio rengimui sudaryta darbo grupė EXPRESS, ir atliekamas analitinis tyrimas vykdomas EK užsakymu. © 2010 LST 34

Pripažinimas ir nepriklausomumas § Rengiantis narystei Europos standartizacijos organizacijose CEN ir CENELEC, buvo vadovaujamasi WHITE PAPER, Tarybos 1999 m. rezoliucija, Tarybos 2002 m. išvadomis ir rezoliucija, galiojančiomis iki šiol, bei CEN ir CENELEC statutais: nacionalinė standartizacijos institucija turi būti šalyje oficialiai pripažintas, nepriklausomas juridinis asmuo. Nuo 2004 m. LST buvo priimtas į CEN ir CENELEC narius ir įtrauktas į pripažintų nacionalinių standartizacijos institucijų sąrašą (98/48/EC) kaip institucija tenkinanti ES kriterijus nacionalinei standartizacijos institucijai, tarp jų ir nepriklausomumo bei pripažinimo šalyje kriterijus. § LST sėkmingai vykdė nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas, nustatytas Standartizacijos įstatyme, kuris pagal 2002 m. EK skryningą atitiko EC Acquis. Tiesa, asignavimų valdytojo statuso netekimas nuo 2009 m. niekaip nesiderina su nepriklausomumo principu (nors Standartizacijos įstatyme nustatyta, kad “Lietuvos valstybės biudžeto lėšos skiriamos finansuoti nacionalinės standartizacijos institucijos vykdomoms programoms. . . “) bei veiklos horizontalumu – rengiami Lietuvos standartai yra skirti visai šalies visuomenei ir standartizacijoje gali dalyvauti lygiomis teisėmis visos suinteresuotos šalys. © 2010 LST 35

Pripažinimas ir nepriklausomumas § WHITE PAPER – Preparation of the Associated Countries of central and Eastern Europe for integration into the Internal Market of the Union – COM (95) 163 final § Standardization § „The defining characteristics of standardization, as distinct from regulation, are that standardization is a process based on consensus of interested parties rather than being centrally dictated by authorities and is for voluntary application by economic operators rather then for mandatory application enforced by the public authorities. The granting of a substantial measure of independence to bodies charged with drawing up specifications and the insistence that economic operators are free to choose whether to use these specifications are sufficiently different from the experience of industry under centrally planned economies that positive action will no doubt be required to ensure that remnants of earlier attitudes do not result in undue rigidity in the system…. It will be necessary to ensure that standards bodies have at least “arm’s length” autonomy or, preferably, independence from Government and the bodies themselves should include representatives from industry and other groups such as the “social partners” in their governing and technical bodies. ” © 2010 LST 36

The STATUTES of CEN As approved by the CEN General Assembly on 1 st October 2004 in Lyon. Article 10: Any national Member or Associate will be regarded as having resigned: i. if they have not paid the full amount of their annual fees as foreseen in article 15, or the due parts thereof, within six weeks after the dispatch of a formal notice sent by registered mail; or ii. when losing their qualification as a separate legal entity; or iii. when they no longer fulfil the conditions required in order to be a national member or associate, as the case may be. © 2010 LST 37

COUNCIL RESOLUTION of 28 October 1999 on the role of standardisation in Europe 10. EMPHASISING the role of European standardisation as a means to meet specific needs of the European market, to serve the public interest, in particular in support of European policies, to provide standards in new domains, to implement international standards in a coherent way and, while respecting the independence of national standards bodies, to facilitate mutual understanding between Member States' standards bodies and the preparation of coherent positions in international standardisation; Principles of standardization 11. CONFIRMS that standardization is a voluntary, consensus-driven activity, carried out by and for the interested parties themselves, based on openness and transparency, within independent and recognized Standards organizations, leading to the adoption of Standards compliance with which is voluntary; 37. STRESSES the need, while respecting the independence of national standards bodies, to ensure that interests defined at European level be presented coherently in both international standards bodies and intergovernmental fora, and that to this end appropriate mechanisms for the exchange of relevant information and preparatory consultations be foreseen by the Commission, the Member States and the European standards bodies; © 2010 LST 38

COUNCIL CONCLUSIONS of 1 March 2002 on standardisation (2002/C 66/01) § Regarding the role of public authorities § The Council § reiterates the need for public authorities to acknowledge the strategic importance of standardisation, in particular by maintaining a stable and transparent legal, political and financial framework, in which standardisation can further evolve, and for national standards bodies to continue to support the functioning of the European standardisation infrastructure and the attainment of common European objectives; © 2010 LST 39

Standartizacija Europos politikos ir teisės aktų sistemoje Standartizacija yra neatskiriama nuo ES pastangų pasiekti Lisabonos tikslus, vykdant geresnį reglamentavimą, ir supaprastinant teisės aktus, didinant įmonių konkurencingumą ir šalinant kliūtis prekybai tarptautiniu lygiu. 2004 m. spalio 18 d. Komisija priėmė komunikatą dėl "Europos standartizacijos vaidmens Europos politikos ir teisės aktų sistemoje“ susijusį su "iššūkiais Europos standartizacijai". Dokumentas analizavo esamą Europos standartizacijos situaciją ir nustatė pagrindines sritis, kuriose Europos standartizacijos sistema ir turimos priemonės, priimtinos Europos standartizacijos politikai, gali ir turėtų būti toliau tobulinamos. Dokumentas buvo atsakas į Tarybos 2002 m. kovo mėn. išvadas ir 1999 m. spalio mėn. Tarybos Rezoliuciją dėl "Standartizacijos vaidmens Europoje", kurioje Taryba pripažino svarbų standartų vaidmenį ir paragino Komisiją analizuoti esamą padėtį Europos standartizacijoje bei reaguoti į iššūkius, su kuriais Europos standartizacijos sistema susiduria. Savo 2004 m. gruodžio mėn. išvadose dėl Europos standartizacijos, Taryba pripažino Komisijos išvadas, ir ragino Komisiją tęsti veiklą siūlomą komunikate. © 2010 LST 40

Standartizacija Europos politikos ir teisės aktų sistemoje § Standartizacija remia Europos politiką tokiose srityse kaip konkurencingumas, informacinės ir komunikacijų technologijos (IRT), inovacijos, sąveika, aplinka, transportas, energija, vartotojų apsauga ir kt. § Standartizacija palengvina tarptautinę prekybą, konkurenciją ir padeda rinkoms priimti naujoves. Vienas iš pagrindinių Europos standartizacijos uždavinių - stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą. ES veikiančios 20 milijonų MVĮ sudaro 99 % visų įmonių ir yra pagrindinis ekonominės plėtros, naujovių, darbo vietų ir socialinės integracijos variklis. EK siekia skatinti sėkmingą verslininkystę ir gerinti MVĮ verslo aplinką, kad šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje jos galėtų išnaudoti visą savo potencialą. § Standartizacijos sukurta pridėtinė vertė yra ne mažiau svarbi kaip ir patentų sukurta vertė. Standartai taip pat yra labai svarbūs inovacijoms, nes jie daro įtaką verslo sprendimams dėl investicijų į tyrimus ir taikomąją veiklą. § Kaip teigiama Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonių projekte (2005/0157(COD)) Europos standartai iš esmės tapo visuomenės gerovės sudėtine dalimi. © 2010 LST 41

Nacionalinės standartizacijos institucijos (LST) uždaviniai 1) dalyvauti formuojant ir įgyvendinant kartu su suinteresuotomis šalimis valstybės politiką standartizacijos srityje; 2) vykdyti ir plėtoti standartizaciją Lietuvos Respublikoje; 3) atstovauti Lietuvos interesams Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje. © 2010 LST 42

Nacionalinės standartizacijos institucijos (LST) funkcijos 1) rengia Lietuvos standartus ir kitus leidinius; 2) atstovaudama nacionalinės ekonomikos interesams dalyvauja tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje; 3) tobulina standartizacijos vadybos ir informacijos sistemą, teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat informaciją standartizacijos klausimais visuomenei ir valstybės bei savivaldybių institucijoms; © 2010 LST 43

Nacionalinės standartizacijos institucijos (LST) funkcijos 4) planuoja ir koordinuoja visų veiklos sričių standartizacijos darbus, metodiškai jiems vadovauja, tobulina ir plėtoja standartizaciją Lietuvos Respublikoje bei organizuoja šios srities teisės aktų rengimą; 5) sudaro Technikos komitetus ir sąlygas visoms suinteresuotoms šalims dalyvauti jų veikloje; 6) kuria Lietuvos standartuose vartotinus terminus, atlieka jų ekspertizę ir juos tvarko duomenų bazėje, užtikrindama prieinamumą visuomenei, laikantis autorių ir gretutines teises bei prieinamumą prie duomenų bazių reglamentuojančių teisės aktų ir narystės tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose reikalavimų; © 2010 LST 44

Nacionalinės standartizacijos institucijos (LST) funkcijos 7) organizuoja ir vykdo standartizacijos specialistų kvalifikacijos kėlimą bei vykdo neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą standartizacijos srityje, vykdo taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus standartizacijos srityje ir informacinę bei agitacinę veiklą, įtraukdama į aktyvų dalyvavimą standartizacijoje suinteresuotas šalis, teikia nacionalinės standartizacijos institucijos nuostatuose nustatytas paslaugas, steigia visuomenės informavimo priemones, įmones ir organizacijas, kurios veikia pagal atitinkamos rūšies įmonių ir organizacijų įstatymus, atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. © 2010 LST 45

Veiklos principai (1) Savanoriškas ir lygiomis teisėmis visų suinteresuotų subjektų – gamintojų ir paslaugų teikėjų, valstybės ir savivaldybių, vartotojų bei mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, profesinių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau vadinama – suinteresuotos šalys) – dalyvavimas standartizacijoje. © 2010 LST 46

Technikos komitetai – LST TK LST sudaro technikos komitetus (LST TK), kuriuose savanoriškai ir lygiomis teisėmis LST nustatyta tvarka dalyvauja visos suinteresuotos šalys. LST TK sekretoriai yra LST darbuotojai (2007 -12 -20 įsakymas Nr. V-104). LST TK nėra juridinis asmuo ir savo veikloje naudojasi LST, kaip juridinio asmens, vardu. Pagrindinė LST TK funkcija – rengti Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektus ir priimti juos sutarimu, dalyvauti techniniame tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų darbe: rengiant standartų ir kitų leidinių projektus ir teikiant pastabas dėl parengtų projektų viešosios apklausos ir balsavimo procedūrų metu, vadovaujantis šių organizacijų ir LST nustatyta tvarka. © 2010 LST 47

Technikos komitetai – LST TK LST įgalioja LST TK atstovus dalyvauti tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų techniniame darbe ir atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams. LST TK sudarymo tvarką nustato, jų nuostatus ir veiklos planus tvirtina LST. Tiesiogiai LST TK darbe dalyvauja suinteresuotų šalių įgaliotieji atstovai. LST TK narių ir jų įgaliotųjų atstovų funkcijas, teises ir pareigas nustato kiekvieno LST TK nuostatai. Suinteresuota šalis apmoka išlaidas (komandiruočių, ūkio ir kitas), susijusias su įgaliotojo atstovo dalyvavimu LST TK darbe. Dalyvaudamos standartizacijoje ir įsigydamos standartus, suinteresuotos šalys tenkina savo interesus ir netiesiogiai remia nacionalinę standartizaciją. Suinteresuotos šalys, finansavusios standarto projekto rengimą, turi teisę neatlygintinai gauti priimtą ir išleistą standartą, jeigu tai numatyta sutartyje. © 2010 LST 48

© 2010 LST TK skaičius 49

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nacionalinėje standartizacijoje 2008 -07 -25 LST technikos komitetų veikloje dalyvavo 1115 techninių ekspertų – technikos komitetų narių įgaliotųjų atstovų. Jų pasiskirstymas pagal organizacijų tipus: - vartotojų asociacijos - 36; - profsąjungos - 2; - pramonės, verslo darbdavių, prekybos ir kt. asociacijos - 52; - mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) - 438; - didelės įmonės - 197; - aplinkosauginės organizacijos - 7; - valstybės institucijos, departamentai, agentūros ir kt. - 164; - universitetai ir tyrimų institutai - 219. Tarp 438 techninių ekspertų iš MVĮ buvo 43 atstovai iš atitikties įvertinimo įstaigų (akreditacija, sertifikacija, bandymai, kalibravimas ir t. t. ). Šiuo metu dėl ekonominio nuosmukio turime 1005 ekspertus. © 2010 LST 50

Standartų rengimas Pasiūlymas tarptautinis Europos nacionalinis Technikos komitetas pramonė administracijos mokslas Sutarimo pasiekimas darbo grupės projektai svarstymai aptarimai Projektas paskelbimas viešoji apklausa standarto tikrinimas Lietuvos standartas © 2010 LST 51

LST Technikos komitetų sąrašas (2010 -02 -01) TK 1 Radioelektroninė technika TK 2 Pienas ir pieno produktai TK 3 Mėsa ir mėsos produktai TK 4 Informacijos technologija TK 5 Elektrotechnika TK 6 Vaisių ir daržovių konservai TK 7 Dangos TK 8 Elektromagnetinis suderinamumas TK 9 Baldai TK 10 Veterinarija TK 11 Fermentacijos produktai TK 12 Automobilių keliai TK 13 Žemės ūkio technika TK 14 Projektavimo sistemos TK 15 Grūdai ir grūdų produktai TK 16 Cheminė analizė TK 17 Mediena TK 18 Telekomunikacijos TK 19 Betonas ir gelžbetonis TK 20 Žaislai TK 21 Tekstilė © 2010 LST TK 22 Priešgaisrinė sauga TK 23 Keramika TK 24 Kokybė TK 25 Rišamosios medžiagos ir silikatiniai dirbiniai TK 26 Termoizoliacinės medžiagos TK 27 Duona ir konditerija TK 28 Dujos TK 29 Vandentvarka TK 30 Techniniai brėžiniai TK 31 Akustika TK 32 Sveikata TK 33 Žuvininkystė TK 34 Metrologija TK 35 Darbų sauga TK 36 Aplinkos apsauga TK 37 Terminologija TK 38 Statybinės konstrukcijos TK 39 Apsauga TK 40 Nafta ir naftos produktai TK 41 Suvirinimas ir medžiagotyra TK 42 Pakavimas 52

LST Technikos komitetų sąrašas (2010 -02 -01) TK 43 Geležinkelių transportas TK 44 Daržovių ir gėlių sėklos TK 45 Elektros energetika TK 46 Stogai ir statinių hidroizoliacija TK 47 Bibliotekininkystė TK 48 Juvelyriniai dirbiniai TK 49 Liejininkystė TK 50 Šilumos energetika TK 51 Maisto analizė TK 52 Akių optika TK 53 Avalynė TK 54 Techninė pagalba neįgaliesiems TK 55 Bankų ir su jais susijusios finansinės paslaugos TK 56 Naftos pramonės įrenginiai TK 57 Trąšos TK 58 Ugniai atsparios medžiagos TK 59 Geotechnika TK 60 Langai ir durys TK 61 Plastikiniai vamzdynai TK 62 Klijai © 2010 LST TK 63 Dujų balionai ir kriogeniniai indai TK 64 Ergonomika TK 65 Turizmo paslaugos TK 66 Neardomieji bandymai TK 67 Pašto paslaugos TK 68 Plastikai TK 69 Statistinių metodų taikymas TK 70 Plaušiena, popierius, kartonas TK 71 Kietasis biokuras ir kietasis regeneruotas kuras TK 72 Transporto ir logistikos paslaugos TK 73 Nano technologijos TK 74 Konvejeriai TK 75 Kosmetikos gaminiai TK 76 Sprogiosios atmosferos TK 77 Liftai TK 78 Mašinos ir įrengimai TK 79 Informacijos saugumas TK 80 Kelių transportas ir telematika 53

LST TK 50 Šildymo ir vėdinimo sistemos - nariai Nariai: Kauno technologijos universitetas Architektūros ir statybos institutas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos energetikos institutas LR Aplinkos ministerija UAB Amalva UAB Elstava UAB Filter UAB Krašto projektai ir partneriai UAB Lietuvos statybų projektavimo institutas UAB VILPRA UAB YIT Technika Lietuvos vartotojų asociacija Vilniaus Gedimino technikos universitetas © 2010 LST 54

Veiklos horizontalumas ir galimybės suinteresuotoms šalims LST veikla turi horizontalų charakterį – Lietuvos standartai yra skirti visai Lietuvos visuomenei ir visoms valstybės institucijoms, visos suinteresuotos šalys gali naudotis LST teikiamomis paslaugomis: dalyvauti LST TK veikloje ir gauti visą informaciją. LST pavaldumas turėtų būti sietinas su valstybės institucija, formuojančia standartizacijos valstybės politiką. LST kaip standartizacijos sistemos Lietuvoje, atitinkančios visus ES kriterijus nacionalinei standartizacijos sistemai, vykdytojas ir vystytojas suteikia galimybes suinteresuotoms šalims per technikos komitetų (LST TK) tinklą pasiekti susitarimą rengiant Lietuvos standartų projektus, t. y. parengti joms tinkamas technines specifikacijas. Tokias paslaugas savo šalyse teikia visos ES nacionalinės standartizacijos institucijos. Nacionalinės standartizacijos asociacijos steigimas 2004 m. nedavė teigiamų rezultatų – suinteresuotos šalys nepareiškė noro įsteigti tokią asociaciją (Standartizacijos įstatymas buvo pakeistas). © 2010 LST 55

Veiklos principai (2) § standartų rengimas ir priėmimas sutarimu; § savanoriškas standartų taikymas; § standartizacijos skaidrumas ir viešumas; § pirmenybės teikimas standartizacijai; tarptautinei ir Europos § šalies ekonomikos ir visuomenės poreikių tenkinimas; § naujausių mokslo laimėjimų ir technologijų taikymas; § nuoseklus nacionalinių standartų fondo sudarymas. © 2010 LST 56

Kuo naudingi standartai § Didina produktų saugumą; § Skatina masinės gamybos ekonominius privalumus; § Padeda gamintojams laikytis ES direktyvų; § Skatina produktų ir paslaugų tarpusavio suderinamumą; § Skatina konkurenciją ir inovacijas; § Šalina prekybos kliūtis; § Skatina ekologinį saugumą; § Padeda saugoti aplinką; § Atitinka naujausius tyrinėjimus ir tvarią plėtrą; § Skatina tarpusavio supratimą. © 2010 LST 57

Kam reikalingi Europos standartai? Vieningos Europos rinkos kūrimui - laisvoji rinka kuria Europos ekonominę gerovę; Konkurencingumo ir techninių inovacijų skatinimui - Europoje atliktų tyrimų rezultatai turi būti pateikiami visuomenei; Regioninės įtakos pasaulinei ekonomikai stiprinimui - europinės patirties ir žinių eksportas; Galimybių įsilieti į vieningą Europos rinką sudarymui - šalių vystymasis, siekiant narystės ES; Alternatyvos, skirtos formaliam reguliavimui, pateikimui - “savireguliavimas” ir geriausia praktika bei “Naujasis požiūris” Europoje (nuo 1985 m. ). © 2010 LST 58

Įdomus faktas. . . 1 (vienas) Europos standartas (EN). . . pakeičia 30 skirtingų Europos nacionalinių. . . sudaro galimybę įsilieti į 490 milijonų gyventojų turinčią rinką © 2010 LST 59

Lietuvos standartų fondas (2010 -02 -01) Iš viso priimta Lietuvos standartų Tarp jų: 1. Originaliųjų Lietuvos standartų 25031 2. Perimta Europos standartų tarp jų darniųjų 23842 3893 293 3. Perimta tarptautinių standartų 965 (tarp jų: ISO – 726, IEC – 10, ISO/IEC – 188, kiti – 50) © 2010 LST 60

Keturių ES valstybių-narių nacionalinių standartizacijos institucijų 2009 m. nacionalinių standartų pardavimų palyginimas © 2010 LST 61

Mokslo tiriamieji darbai - 2008 -2009 m. m. buvo vykdyti mokslo tiriamieji darbai, skirti parengti Europos standartų (Eurokodų) nacionalinius priedus; - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1321 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo“ (Žin. , 2009, Nr. 853623) patvirtino vertinimo metodiką, kuri skirta Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) Institucijų mokslo (meno) darbų suminei metinei vertei nustatyti pagal bendrąją Institucijų plėtojamų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meninės veiklos apimtį ir reikšmingiausių mokslo (meno) darbų kokybę. Kodas B 06 Mokslo darbo rūšis Pagrindinių norminių ir (ar) teisės aktų projektai bei standartai, turintys Frascati žinyne apibrėžtus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros požymius Mato vienetas vnt. Mokslo darbo vieneto vertė taškais - 20 © 2010 LST 62

Tarpinstitucinės programos 2009 m. Departamentas dalyvavo trijose tarpinstitucinėse programose: „Plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, skatinti visuomenės teisinį švietimą“ (Vyriausybės prioritetas 1. 9), kurią vykdė Vidaus reikalų ministerija pagal 2006 -11 -06 LRV nutarimą Nr. 1097 „Dėl viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007 -2010 metų priemonių plano patvirtinimo“; „Dėl lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007 -2010 metų programos patvirtinimo“ patvirtintoje 2007 m. kovo 21 d. LRV nutarimu Nr. 319; Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 20072008 metų priemonių uždavinio 5. 3 priemonėje 5. 3. 1 „Išversti ir priimti atitinkamus Europos standartus“. © 2010 LST 63

Institucinio stiprinimo ir plėtros programos Departamentas pasirašė sutartį projektui Lietuvos 2007– 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP 1 -4. 1 -VRM-03 -V priemonės „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ maksimaliu išlaidų dydžiu – 280. 000, 00 Lt. Trukmė: 15 mėn. Departamentas rengiasi pasirašyti sutartį projekto 2007– 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo VP 1 -4. 3 -VRM-01 -V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ priemonės „Vieno langelio principo įgyvendinimas Lietuvos standartizacijos departamente prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos“ (projekto kodas: VP 1 -4. 3 -VRM-01 -V-01009 maksimaliu išlaidų dydžiu – 380. 000, 00 Lt. Trukmė: 12 mėn. © 2010 LST 64

Svarbesni 2009 m. renginiai § Europos Komisijos organizuotas seminaras mažoms ir vidutinėms įmonėms apie standartizacijos svarbą (SMEST) § ISO organizuotas seminaras apie ISO 26000 Socialinė atsakomybė galutinį projektą § CENELEC Techninės tarybos (BT) posėdis © 2010 LST 65

LST TK pirmininkų posėdžiai Metinis susirinkimas 2009 m. gruodis © 2010 LST 66

CEN TC posėdžiai CEN TC 64 “Ergonomika” posėdis © 2010 LST 67

Seminarai ir tarptautiniai renginiai CEN BT Baltijos ir Šiaurės šalių atstovų grupės posėdis © 2010 LST 68

Dalyvavimas renginiuose Techninės pagalbos projektai © 2010 LST 69

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO STRATEGIJA 2010 Prioritetinė kryptis 2010 Tobulinti administracinę struktūrą ir gerinti darbo bei viešųjų paslaugų teikimo bei aptarnavimo procedūras, diegti „vieno langelio“ principu veikiančią vartotojų aptarnavimo ir paslaugų teikimo sistemą bei mokymo procese ugdyti darbuotojų įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie sudėtingos ekonominės situacijos bei naujai diegiamų technologijų ir sistemų. © 2010 LST 70

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO STRATEGIJA 2010 Aktyviai dirbti su suinteresuotosiomis šalimis, ypač mažomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) Pagrindinis standartizacijos principas - visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas šiame procese. Turi būti dedama daugiau pastangų ir rodoma daugiau dėmesio kuriant tvirtesnį suinteresuotųjų šalių pagrindą, šio proceso rezultatas bus visas grupes apimanti ir atstovaujanti sistema, pagrįsta tinkamais ir priimtinais standartais. MVĮ atstovauja pagrindinį Lietuvos ekonomikos pramonės potencialą. MVĮ būtina pilnai įsitraukti į standartų rengimo procesą. (šiuo metu turime 40 % techninių ekspertų iš MVĮ – tai tikrai geras rezultatas ES kontekste) © 2010 LST 71

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO STRATEGIJA 2010 Aktyviai ir nuosekliai dalyvauti nacionaliniame ir Europos standartizacijos procese Aktyvus ir nuoseklus LST dalyvavimas Europos standartizacijos komitetuose sudaro sąlygas įtakoti rengiamų Europos standartų turinį. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas tiems komitetams, kurie geriausiai atitinka Lietuvos suinteresuotųjų šalių poreikius. Nacionaliniams technikos komitetams tenka svarbus vaidmuo, formuojant ir pristatinėjant nacionalinių delegacijų sudėtyje suderintą nuomonę Europos lygmenyje. © 2010 LST 72

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO STRATEGIJA 2010 Pasiekti, kad tarptautiniame standartizacijos procese LST išsikovotų lygiaverčio partnerio-nario statusą Pilnateisė narystė tarptautinėse standartizacijos organizacijose palengvina prieigą prie pasaulinės rinkos bei sudaro sąlygas įtraukti nacionalinių technologijų problematiką ir pasiekimus į tarptautinę standartizaciją. LST ir LST TK ekspertai turi tapti pripažinti tarptautinėje standartizacijos bendruomenėje ir būti užmezgę tvirtus ryšius su tarptautiniais partneriais. © 2010 LST 73

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO STRATEGIJA 2010 Toliau gerinti LST matomumą, ryšius su visuomene ir informacijos sklaidą Skleidžiama informacija apie LST ir standartų teikiamą naudą turi sudaryti geresnes sąlygas įtraukti suinteresuotąsias šalis į dalyvavimą standartizacijos darbe ir užtikrinti standartų pripažinimą bei skatinti jų taikymą. © 2010 LST 74

Ačiū už dėmesį! © 2010 LST 75