Lietuvos saugomi augalai ir gyvnai Endangered animals and

Lietuvos saugomi augalai ir gyvūnai Endangered animals and plants • Red book Lietuvos raudonoji knyga – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms.

Raudonoji knyga Red book The red color of the book warns that some species of animals, birds, insects, plants, moss and mushrooms are in danger • Raudona knygos spalva tarsi perspėja apie retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, kerpių bei grybų rūšių mūsų šalyje likimą. Į šią knygą įrašytos rūšys. Tarp jų – 23 žinduolių, 80 paukščių, 123 vabzdžių, 220 žiedinių augalų, 93 samanų, 112 grybų, 63 kerpių ir kt.

Pilkasis arba ilgasnukis ruonis Grey or longsnout seal • Pilkasis arba ilgasnukis ruonis (lot. Halichoerus grypus, angl. Grey Seal, vok. Kegelrobbe) – ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas reiškia "kumpanosė jūros kiaulė". Po vandeniu išbūna iki 20 min. Tuomet gyvūno širdis ima lėčiau plakti – taip taupomas deguonis. Gyvena apie 40 metų. • Patinų kūno ilgis - iki 2, 5 m ilgio, sveria iki 300 kg. Patelės mažesnės - iki 2 m ilgio, ir 200 kg svorio. Snukis ilgas.

Lūšis Lynx • Laikosi didesniuose miškuose. Mėgsta mišrius miškus, ramius, su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais, dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia.

Ūdra Otter • Veikli visus metus, gyvena pavieniui. Aktyviausia sutemus, baikšti. Mėgsta sraunius miškų upelius ar žolėmis apaugusius ežerus su neužšąlančiomis properšomis. Savo gyvenamojoje teritorijoje ūdra turi nuolatinį urvą ir keletą laikinų slėptuvių po medžių šaknimis ar krantų išplovose. • Valdoma teritorija nemaža. Ūdros patinas valdo ne mažiau kaip 16 km upės atkarpos. Ūdrų patelės su jaunikliais užima mažiau teritorijos, kuri priklauso jauniklių tėvui. Naktimis ūdros apeina savo valdas, išmatomis pažymi ribas. Nevengia bebrų kaimynystės. • Gerai nardo ir plaukia. Po vandeniu, neįkvėpusi, gali nuplaukti 400 m, kartais išvysto net 11 -14 km/val. greitį.

Juodasis gandras Black stork • Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra, angl. Black Stork, vok. Schwarzstorch) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Kūnas 52 -58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. • Maistas įvairus – varlės, dėlės, žiogai, kurmiai, sliekai, karkvabaliai, vandens vabzdžiai, žuvys.

Kurtinys Capercaillie • Gyvena mišriuose eglėspušies medynuose, aukštapelkių ir pereinamojo tipo pelkių aplinkoje. Mėgsta miško aikšteles, pieveles, kirtavietes, gaisravietes.

Uralinė pelėda Urals owl • Patelės yra stambesnės už patinėlius. Uralinių pelėdų kūno ilgis 50 -62 cm, sparnai 35 -40 cm, ištiestų sparnų tarpugaliai 103 -124 cm, uodega 30 cm. Patelių svoris 630 -1150 g (iki 1300 g tarp Strix uralensis macroura porūšio), patinėliai smulkesni ir sveria 570 -850 g. • Kūno viršutinė pusė balsva, išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmėmis; pilvinė balsva su aiškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Skruostų diskas apvalus, pilkas. Uodega ilga, skersai dryžuota, galas balsvas. Kojos plunksnotos iki pirštų. Gyvena brandžiuose miškuose.

Balinis vėžlys Bog turtle • Gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausęs į dumblą. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais.

Paprastoji medvarlė Tree-frog • labai reta rūšis, kadangi Lietuva yra šiaurinėje jos paplitimo dalyje, tad daugiau natūraliai paplitusi pietinėje šalies dalyje, kur žinomos kelios nerštavietės. Gyvena Nemuno baseino upelių slėniuose. Aptinkamos pamiškėse, krūmuotose pievose, sodybose. Neršia nedidelėse kūdrose.

Vėjalandė šilagėlė Pasqueflower • Žydi balandžio – gegužės mėn. Pietryčiuose dažna, kitur reta arba visai neaptinkama. Auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose.

Raktažolė pelenėlė Primrose • Žydi gegužės - birželio mėn. Lietuvoje ne visur vienodai paplitusi. Dažnesnė šiaurinėje Lietuvos dalyje, kitur reta arba visai nepasitaiko. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, pamiškėse. Mėgsta šlapokus durpinius dirvožemius.

Mažažiedė lugnė Spatterdock • Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Auga nedidelėmis grupėmis pelkiniuose ežerėliuose, didesnių ežerų įlankose, retai upėse.

Lietuvos miškai Leafy forests, coniferous woods and mixed forests in Lithuania • Miškai Lietuvoje įvairūs. Juose vyrauja lapuočiai arba spygliuočiai medžiai. Dažniausiai auga mišrieji miškai, nes Lietuva priklauso mišriųjų miškų zonai. Miškai labai priklauso nuo dirvos pobūdžio, jos drėgnumo. Labai drėgnuose plotuose auga šlapgiriai, labai sausuose – šilai, derlingose dirvose lapuočiai ar mišrieji miškai – girios.

Miškai Forests

Kerpšiliai Moss covered forests • Kerpšiliai – tai sausose vietovėse augantys pušynai. Daugiausia jų yra Dzūkijoje ir Kuršių nerijoje. Ten tarp pušaičių vienas kitas berželis teauga, vietomis lyg žalios žvakės retmėje kadagiai keroja. Ne tik smėlėta nederlinga žemė, bet dar ir vanduo giliai. Tik ilgos pušų šaknys jį pajėgia pasiekti. Kerpšiliams būdingas augalas – kerpės. Šios kerpės – miškinė ir elninė šiurės – šviesiai pilkos, tad ir pušynai šviesūs, linksmi. • Kerpšilių aikštelėse, ypač buvusiuose degimuose, gausiai auga viržiai ir čiobreliai.

Brukniašiliai Cowberry covered forests • Brukniašiliai – tai žaliasamaniai pušynai. Čia tarp aukštų pušų žaliuoja samanos, o tarp jų raudonuoja bruknės. Greta bruknių driekiasi šarkakojai pataisai. • Dzūkijoje tarp samanų žydi kalninė arnika. Tai kalnų augalas, pamėgęs Lietuvos pušynus. • Brukniašilyje ne vien pušys auga. Tarp jų rasi ir berželį, ir eglaitę, ne tik kadagį, bet ir kitokį krūmą.

Mėlynšiliai Huckleberry covered forests • Mėlynšiliai – tai drėgnesnių vietovių spygliuočių miškai, dažniausiai pušynai. Tarp aukštų pušų kiek retesnės ir žemesnės eglės. Kartais tarp jų auga beržai ar drebulės. Kadagių beveik nėra, o vietoj jų auga šaltekšniai, šermukšniai ar karklai. Žalių samanų kilime nereti ir miškiniai pataisai. • Svarbiausias mėlynšilio augalas – mėlynė. Čia jų driekiasi ištisi plotai.

Pelkės Swamps / bogs • • Pelkiašiliai. Juos kartais sunku net mišku pavadinti. Tai neūžaugų pušaičių plotas aukštapelkės samanyne. Pušaitės auga nelabai glaudžiai, dažnai ant kupstų. Jos šimtametės, tačiau vos kelių metrų aukščio. Šakos trumpos, išraitytos. Tokiame pelkiašilyje šviesu, todėl tarp pušaičių auga vaivorai, gailiai ar nedideli berželiai. Pelkės viduryje paprastai pušys neauga – tai plynė. Šalia plynės pušaitės visai mažytės, o arčiau pelkės pakraščio, kur auga nendrės, jos jau aukštokos. Pelkiašilis palaipsniui pereina į mėlynšilį, kuriame auga aukštos pušys.

Eglynai Fir forests • • Eglynai paplitę ten, kur derlingas drėgnokas dirvožemis. Dėl tankių spyglių ir lajos glaudžiuose eglynuose ir žiemą, ir vasarą būna tamsoka. Todėl žolių ir samanų danga būna reta. Gūdžių Žemaitijos eglynų žemę dengia tik eglių spygliai. Tokiame eglyne negirdėti paukščių balsų, nes nedaug ir vabzdžių – smulkių giesmininkų maisto. Senas eglynas kiek retesnis. Tarp eglių jau būna išaugęs vienas kitas medis, krūmas, nemažai žolinių augalų, ypač kiškiakopūsčių.

Beržynas Birch forests • Beržynai – tai šviesios girios. Šviesios ne tik todėl, kad pro beržo lapus prasiskverbia daug šviesos, bet ir todėl, kad beržų žievė balta. Beržynai paplitę Lietuvoje, bet tik ten kur žemės nelabai smėlėtos. • Beržynas išlieka ten, kur beržams palankiausios sąlygos, kur žemė nuolat būna drėgnoka. Šalia beržų dažnai auga alksniai ir pavienės eglės. • Beržynas – šviesus miškas, tad nenuostabu, kad jame auga daug viksvų ir mažai samanų. Aišku, nemažai ir kitų įvairių augalų.

Alksnynas Alder forests • Alksnynai – auga derlingose drėgnose vietovėse. Alksnių gausu paupiuose, paežerėse, paraistėse. Alksnynuose vanduo visai netoli paviršiaus arba tiesiog žliugsi tarp medžių. Kartais alksnynas tampa raistu, kur medžiai auga ant kupstų ir pamažu susidaro pelkė. • Neretai alksnyne auga beržai, eglės, bet jos būna labai menkos ir skurdžios, iš krūmų auga daugiausiai šaltekšniai. Gana dažni didžiuliai dilgėlynai. Greta vingiorykščių auga ryškiai geltonais žiedais vilkdalgiai.

Ąžuolynas Oak forests • • Ąžuolynas – tai senovinė giria. Čia auga šimtamečiai ąžuolai, plačiai šakas išskėtę keroja uosiai. Pietų arba pietvakarių Lietuvos ąžuolynuose gausu skroblų. Šiaurės bei rytų Lietuvoje ąžuolynuose stiebiasi lieknosios liepos bei gražuoliai klevai. Nereti beržai ir eglės. Ąžuolynas – saulėtas miškas. Čia neretos ir miško aikštelės. Tai tipiškas lapuočių miškas, nors kartais drėgnokose vietose gausu eglių, auga daug krūmų ir žolinių augalų. Drėgnokuose šiaurės Lietuvos ąžuolynuose nereti burbuliai. Jų stambūs geltoni žiedai. Vilniaus apylinkių ąžuolynuose neretai galima rasti ir gražuolę miškinę leliją ar geltonžiedę rusmenę.