Lietuvos profesini sjung konfederacijos TARYBOS POSDIS PROFESINI SJUNG

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos TARYBOS POSĖDIS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMUO MAŽINANT SKURDĄ IR PAJAMŲ NELYGYBĘ prof. Boguslavas GRUŽEVSKIS Lietuvos Ministro Pirmininko patarėjas 2017, Druskininkai

TURINYS 1. Nelygybės pokyčiai pasaulio šalyse ir Lietuvoje; 2. Nepakankamas perskirstymas ir jo įtaka skurdo paplitimui; 3. Problemų sprendimo keliai; 4. Profesinių sąjungų vaidmuo ir galimybės.

ĮŽANGA 1) Skurdas yra nelygybės pasekmė; 2). . . „visuotinės gerovės pažadas ne tik, kad buvo sulaužytas, bet ir atšauktas“ (prof. Z. Bauman)

Pajamų nelygybė auga daugumoje pasaulių šalių "Little change" in inequality refers to changes of less than 1. 5 percentage points Data year for 2013 (or latest year): see Figure 1. 1. These values differ slightly from those in figure 1. 1 for some countries as they have been adjusted to be comparable with 1985 Source: OECD Income Distribution Database (IDD) www. oecd. org/social/income-distribution-database. htm.

Metinio darbo užmokesčio pokyčiai, pagal DU grupes, USA, 1979– 2014 800 689. 373 700 671. 061 639. 514 581. 738 600 500 400 300 269. 102 200 100 28. 524 33. 277 33. 077 32. 851 33. 297 0 1979 2007 2009 Bottom 90% 2013 2014 Upper 1% Source: Economic Policy Institute analysis of Kopczuk, Saez and Song (2010) and Social Security Administration wage statistics, November 2015

http: //inequality. org/income-inequality/

Pajamų perskirstymas 1 proc. turtingiausių JAV gyventojų

BVP vienam gyventojui dinamika pasaulio šalyse (USD/capita), 1970 -2016

Disponuojamų pajamų diferenciacija (Gini koeficientas) 2015 m. ES šalyse 40. 0 37. 9 37. 4 34. 2 34. 0 34. 6 35. 0 32. 4 31. 0 30. 6 30. 0 25. 2 24. 5 25. 0 26. 7 26. 2 27. 4 27. 2 28. 1 28. 2 28. 5 29. 2 33. 6 37. 0 35. 4 34. 8 30. 6 29. 8 30. 1 23. 7 20. 0 15. 0 10. 0 5. 0 C Source: Statistics Lithuania 2016; Eurostat 2016 Ita l G y re e Po ce rtu ga l Sp a i R om n an ia C yp Li rus th ua n Bu ia lg ar ia La tv i Es a to ni a EU S 28 ze lov e ch R nia ep ub Sw lic ed e Fi n nl an Be d lg iu Sl m ov N et aki a he rla nd D en s m ar k Au st ria M a H lta un Lu g xe ary m bo ur g Fr an c C e ro at ia Ire la n G er d m an y U Po ni te l a d Ki nd ng do m 0. 0

Nepakankamas perskirstymas pagrindinės augančios pajamų nelygybės priežastys

Darbuotojai pagamina daugiau, tačiau pasisavina mažiau: Produktyvumo ir vidutinio darbuotojų pajamų ryšio dinamika JAV, 1948– 2013 300% 243. 13% 250% 200% 150% 108. 86% 100% 50% Hourly compensation 2012 2010 2008 2006 2004 2002 2000 1998 1996 1994 1992 1990 1988 1986 1984 1982 1980 1978 1976 1974 1972 1970 1968 1966 1964 1962 1960 1958 1948 0% Productivity Source: EPI analysis of unpublished Total Economy Productivity data from Bureau of Labor Statistics (BLS) Labor Productivity and Costs program, wage data from the BLS Current Employment Statistics, BLS Employment Cost Trends, BLS Consumer Price Index, and Bureau of Economic Analysis National Income and Product Accounts Updated from Figure A in Raising America’s Pay: Why It’s Our Central Economic Policy Challenge, by Josh Bivens, Elise Gould, Lawrence Mishel, and Heidi Shierholz, Economic Policy Institute, 2014.

Produktyvumo ir realaus darbo užmokesčio pokyčiai 2008 -2014 (%) Šaltinis: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI.

Vidutinis darbo užmokestis (neto) ES 2015 (EUR) Luxembourg Sweden Denmark Finland United Kingdom France Netherlands Germany Ireland Austria Belgium Italy Spain Cyprus Slovenia Malta Greece Portugal Estonia Czech Republic Croatia Poland Slovakia Hungary Latvia Lithuania Romania Bulgaria 3149 2551 2307 2300 2253 2180 2158 2155 2129 2124 2091 2033 1734 1574 1092 1021 1004 1001 832 765 735 704 643 601 544 417 356 0 500 (568 EUR) 1000 1500 2000 2500 3000 3500

BVP vienam žmogui, ES, 2016 (EU-28 = 100%) Luxembourg Ireland Netherlands Austria Denmark Germany Sweden Belgium Finland United Kingdom France Italy Spain Malta Czech Republic Slovenia Cyprus Portugal Slovakia Lithuania Estonia Poland Greece Hungary Latvia Croatia Romania Bulgaria 267 177 128 126 125 123 124 118 109 108 105 96 92 95 88 83 81 77 77 75 74 69 67 67 65 59 59 48 0 50 100 150 200 250 300

Nepakankamas perskirstymas žemų pajamų pagrindas

Dėl žemų pajamų priežasčių 1. Žemas darbo našumas; 2. Neefektyvus ekonomikos valdymas; 3. Žemas išsilavinimas; 4. Ekonomikos ciklų svyravimai; 5. Technologinis atsilikimas; 6. Aukšti mokesčiai; 7. Nelanksti darbo rinka, darbo santykiai; 8. Tinginiai; 9. Tinginiai; 10. .

Socialinės destrukcijos ciklas Nepakankamas perskirstymas Žemos pajamos Skurdas Socialinė atskirtis Socialinė destrukcija

Būtiniausios išlaidos padidėjus pajamoms (proc. ; N = 1054) Šaltinis: 2014 m. kiekybinis socialinės paramos gavėjų tyrimas. LSTC

Socialinės destrukcijos prevencija 1) Siekiant pažaboti socialinės destrukcijos apraiškas, pasaulio šalyse plėtojamos socialinės politikos, o ypač socialinės apsaugos ir paramos priemonės; 2) Nuolat auga jų įvairovė ir finansinės išlaidos.

Socialinės apsaugos programų paplitimas pasaulio šalyse 1900 -2005 metais (programas turinčių šalių procentas) Sources: Based on SSA and ISSA, 2012; SSA and ISSA, 2013 a; SSA and ISSA, 2013 b; SSA and ISSA, 2014; ILO NATLEX database. Link: http: //www. social-protection. org/gimi/gess/Ressource. Download. action? ressource. Id=36924

30 Valstybės išlaidos socialinei apsaugai pasaulio regionuose (% nuo BVP) 27. 2 25 26. 7 23. 3 20. 9 19. 7 20 19. 4 19. 2 17. 6 14 15 14. 7 13. 6 12. 8 13. 2 10 8. 8 8 4. 9 5 2. 7 6. 6 5. 8 8. 7 6. 5 5. 4 5. 3 5. 1 5. 3 3. 7 3. 5 3. 4 0 1990 2009 2010– 11 Africa Asia and the Pacific Middle East Western Europe Central and Eastern Europe Latin America and the Caribbean North America World Šaltinis: TDO ataskaita 2014/2015. 8. 6

Socialinės apsaugos priemonių nepakankamumas (1) Atlikti tyrimai (Lewis 1968; Niskanen 1996; Hill, Gaines 2007, Spannagel 2013) parodė, kad ekonomikos (pajamų ir pelno perskirstymo) srityje besiformuojanti nelygybė išsivysčiusiose šalyse labiausiai skatina skurdo ir socialinės atskirties formavimą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje perauga į skurdo kultūros fenomeną bei NEET jaunimo paplitimą.

Socialinės apsaugos priemonių nepakankamumas (2) Ø Ilgesnį laiką (10 -20 metų) išgyvenama pajamų ir gerovės nelygybė keičia žmogaus vertybes ir nuostatas savo ir visuomenės atžvilgiu, pradeda dominuoti apatijos ir nihilizmo elementai, kurie yra socialinės destrukcijos požymiais (beždžionių tyrimai); Ø Tokioje situacijoje šiuo metu įgyvendinamos socialinės apsaugos priemonės yra mažai veiksmingos, o ilgalaikėje perspektyvoje jos veda prie institucinės priklausomybės. .

Žemas pajamas turinčių gyventojų elgesio ciklas Užburtas ratas Institucinė priklausomybė ir skurdo kultūros formavimas, visuomenės gamybinio potencialo sumažėjimas Pajamų sumažėjimas, auganti priklausomybė nuo socialinės paramos, pasyvių nuostatų dominavimas Ilgalaikė pajamų ir gerovės nelygybė, savęs kaip pažeminto žmogaus suvokimas Institucinė priklausomybė Nepasitikėjimas savo jėgomis, savivertės praradimas Ekonominių ambicijų sumažėjimas, užimtumo nestabilumas, vertybinių nuostatų kaita

Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį (1) Būtina žymiai efektyviau naudoti pajamas ir turtą kaip visuomenės raidą formuojančią jėgą, kuri šiandien dėl augančios gerovės nelygybės vis labiau atlieka socialinės destrukcijos funkciją.

Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį (2) 1) Pirmiausia reikia ekonominėmis priemonėmis kryptingai mažinti pajamų nelygybę (tarp šalių bei šalių viduje). Būtinos tarptautinės iniciatyvos, tačiau ir nacionalinio lygio sprendimai gali būti iki tam tikro laipsnio veiksmingos.

Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį (3) 2) Nacionaliniame lygmenyje būtina didinti socialinės apsaugos ir švietimo politikos sinergiją, didinant švietimo politikos vaidmenį socialinės atskirties mažinimo srityje. Šiam tikslui švietimas turi ne tiek akcentuoti žinių bei kompetencijų įsigijimą, kiek prosocialinio aktyvumo motyvacijos formavimą per asmens pilnavertės savirealizacijos atskleidimą.

Profesinių sąjungų vaidmuo

Narystės profesinėje sąjungoje ir aukščiausių pajamų darbuotojų (top 10%) pasisavinamų pajamų dalies dinamika JAV, 1917– 2012 metais 60% Union membership 50% Share of income going to the top 10 percent 40% 30% 20% 1917 1920 1923 1926 1929 1932 1935 1938 1941 1944 1947 1950 1953 1956 1959 1962 1965 1968 1971 1974 1977 1980 1983 1986 1989 1992 1995 1998 2001 2004 2007 2010 0% Source: Data on union density follow the composite series found in Historical Statistics of the United States, updated to 2012 from unionstats. com. Income inequality (share of income to top 10%) from Piketty and Saez, “Income Inequality in the United States, 1913 -1998, Quarterly Journal of Economics, 118(1), 2003, 1– 39. Updated and downloadable data, for this series and other countries, are available at The World's Top Income Database. Updated September 2013. "

Profesinių sąjungų vaidmuo (1) 1) Didina pelno paskirstymo tolygumą; 2) Mažina pajamų nelygybę; 3) Didina darbo santykių socialinį jautrumą; 4) Didina darbuotojų pasitenkinimą darbo sferoje (šalies darbo rinkos patrauklumą).

Profesinių sąjungų vaidmuo (2) 5) Mažina neskaidrių veiksmų įmonės lygmenyje galimybes; 6) Mažina darbdavio pasisavinamą pelno dalį; 7) Didina darbo išteklių panaudojimo efektyvumą.

Pagrindinė darbuotojų įtraukimo į įmonės valdymą problema ĮMONĖS PAJAMŲ PASKIRSTYMO TARP DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PROBLEMA a) DAUGIAU PASISAVINTI (be darbuotojų) b) DAUGIAU UŽDIRBTI (su darbuotojais).

Veiklos galimybės Lietuvoje 1) Kolektyvinių sutarčių pasirašymo iniciavimas visuose lygmenyse; 2) Narystės PS patrauklumo didinimas (raudonų vokų akcija rizikingoms profesijoms); 3) Darbuotojų dalyvavimo pelne formų plėtra ir skatinimas (informacija, mokymai).

Veiklos galimybės Lietuvoje 4) Socialinės akcijos „Pakalbėk su darbdaviu apie Tavo atlyginimą“; 5) Sąjūdis prieš korupciją ir neefektyvų valstybės valdymą (sisteminis informacijos apie nusižengimus kaupimas ir viešinimas – LABAI SVARBU) 6) Labiausiai patrauklių ir nepatrauklių darbdavių konkurso organizavimas.

Judėti nuo konfrontacijos link bendradarbiavimo galima tik ryžtingų veiksmų pagalba!