Lietuvos pajrio urbanistins raidos kodas Baltijos kontekste Vilniaus

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas Eglė Truskauskienė

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Šalis Švedija Danija Suomija Vokietija Lenkija Estija Latvija Lietuva Uostų skaičius* 60 49 34 16 7 6 6 2 Iškasamo grunto kiekis (mln. m 3) per metus** 1999 2000 2001 2002 2003 2004 0 0 0 2, 1 2, 09 2, 15 2, 07 2, 12 2, 28 0 0 0 1, 6 1, 8 2, 7 1, 6 0, 21 1, 88 0 0, 45 0, 52 0, 19 0, 53 0, 5 0, 85 n/d n/d 1, 3 2, 37 1, 4 3, 74 2, 39 2, 38 n/d n/d 1, 75 0, 4 1, 8 0, 8 1, 7 1, 25 Klaipėdos uosto pakrančių ilgis yra pats didžiausias iš visų Baltijos uostų. Sankt Peterburgas ir Gioteborgas net ir turėdami trumpesnes pakrančių atkarpas uosto veiklai naudoja mažesnius plotus. Dešimt uostų, tarp jų ir Klaipėda turi labai didelį plėtros potencialą, kurį galima panaudoti sisteminiam uosto ir miesto vystymui

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Teorinė pakrančių urbanistinės raidos samprata

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Pakrančių funkcionalumo analizė. Lietuvos jūrinės pakrantės BSR sistemoje

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Pakrančių funkcionalumo analizė. Lietuvos jūrinės pakrantės nacionaliniu mastu

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Uosto raidos ciklas

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Lokalūs sprendimai Uosto teritorijos atitolusios nuo istorinių miestų centrų Stokholme, Helsinkyje, Gdanske, Rygoje. Klaipėdos uostas užimantis didžiąją dalį miesto pakrantės.

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Krantinių Gyvento-jų efektyvusk. mas Uostamiestis Pakrančių projektai Sankt Peterburgas (RU) 212 3, 19 4662, 55 Ryga (LV) 123 1, 82 735, 241 Kopenhaga (DK)/Malmė (S) 390 1, 1 768, 835 Gioteborgas (S) 290 2, 02 478, 055 Talinas (E) 52, 9 3, 52 392, 306 Gdanskas (PL) 73 0, 94 459, 072 Liubekas (DE) 11, 5 3, 99 Klaipėda (LT) 26, 8 Rostokas (DE) Uosto ploto Krovinių efektyvu kiekis mln. t mas Miesto vertė ○ ○ ○ Uostasmetropolis 211, 874 ○ Vartai 1, 02 183, 828 ○ Vartai nenumatyta 0, 74 198, 993 ○ Vartai Stokholmas (S) 654 0, 55 761, 721 Paprastas didmiestis Helsinkis (FI) 170 1, 57 559, 716 Orhusas (DK) 70 0, 9 293, 51 ○ ○ ○ ↑ ↑ ↑ □ □ □ □ □ ↑ Uosto plėtros planai 596, 09 0, 07 450 252, 16 0, 01 esamose 180, 51 0, 09 300 403, 53 0, 11 esamose 358, 65 0, 01 93, 7 199, 44 0, 03 260 221, 75 0, 13 20 273, 62 0, 05 195, 85 0, 03 40 □ 45, 99 0, 08 68 jūrinis didmiestis □ 134, 43 0, 06 150 jūrinis didmiestis □ 121, 89 0, 05 133 Uostasmetropolis uostasmetropolis ↑ ↑

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Uosto ploto efektyvu Krovinių mas kiekis mln. t Pakrančių projektai Krantinių efektyvumas Gyvento-jų sk. Miesto vertė Gdynia (PL) 100 0, 84 252, 443 ○ Uostamiestis □ 148, 49 0, 03 62 Szczecin (PL)/ Swinoujscie (PL) 90 1, 6 82, 089 ○ Uostamiestis □ 153, 93 0, 27 76 Helsingborgas (SE) 100 1, 87 93, 838 ○ Uostamiestis □ 76, 65 0, 05 nenumatyt a Kotka (FI) 40 2, 64 54, 705 ○ Uostamiestis □ 106, 06 0, 02 100 nenumatyta 2, 09 76, 426 ○ Miesto uostas □ 0, 09 200 42, 5 2, 32 68, 7 ○ Miesto uostas □ 0, 15 30 20 3, 83 49, 463 ○ Išorinis uostas □ 153, 26 0, 2 10 nenumatyta 6, 65 14, 291 ○ Išorinis uostas □ 85, 1 0, 35 nenumatyt a 67, 8 2, 77 43, 806 ○ Mazgas □ ↑ 304, 73 0, 01 1000 Kokola (FI) nenumatyta 2, 43 37, 266 Pakrantės miestelis □ ↑ 47, 91 ○ 0, 03 30 Rauma (FI) nenumatyta 2, 12 36, 489 Pakrantės miestelis □ ↑ 68, 6 ○ 0, 06 7 Hamina (FI) nenumatyta 1, 97 21, 576 Pakrantės miestelis □ ↑ 58, 77 ○ 0, 02 200 4, 5 2, 44 Pakrantės miestelis □ ↑ 73, 28 ○ 0, 1 100 Uostamiestis Pori (FI) Gavle (DK) Fredericia (DK) Nantali (FI) Ventspilis (LV) Karlshamn (DK) ↑ ↑ 18, 768 Uosto vertė ↑ 56, 48 46, 49 Uosto plėtros planai

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste 1. Lietuvos pajūriui svarbu tapti Baltijos regiono aukštesnio, globaliai orientuoto, rango mazgu, nes tai suteikia dominavimo ir kitimo prielaidas – atsirasti giliavandeniam uostui, vystyti Šventosios uosto projektą ir kokybiškai planuoti kitas pakrantės dalis 2. Baltijos regiono erdvinė plėtra disbalanso nepatirs, jei Klaipėdos uosto potencialas pasiskirstys Kaliningrado ir Rygos uostuose, tačiau Lietuvos pajūrio regionas patirs, nes šio potencialo neteks 3. Galimas lėtas Lietuvos jūrinių pakrančių evoliucionavimo variantas, tačiau šiuo būdu urbanistinės raidos procesai lėti, paremti klaidų ir bandymų metodu. Tai lemia intensyvią privačių interesų intervenciją, kuri nepajėgi užtikrinti gerą pakrančių ryšį su sausumą ir efektyvų pakrančių panaudojimą. 4. Sistemiškai pagrįstas urbanistinis karkasas leidžia lygiagrečiai vystyti skirtingo masto urbanistinius projektus ir inspiruoti teigiamus pokyčius pakrantėse.