Lietuvos katalik Banyios vaidmuo sovietmeiu Pareng Boena Nevedomska

  • Slides: 15
Download presentation
Lietuvos katalikų Bažnyčios vaidmuo sovietmečiu Parengė: Božena Nevedomska Edita Blažytė

Lietuvos katalikų Bažnyčios vaidmuo sovietmečiu Parengė: Božena Nevedomska Edita Blažytė

Kuo religija buvo svarbi: • Praktiškai visose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, kurios išgyveno

Kuo religija buvo svarbi: • Praktiškai visose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, kurios išgyveno komunistinio totalitarinio režimo laikotarpį, religinės bendruomenės vaidino labai svarbų vaidmenį išsivadavimo judėjime. Jos buvo disidentinės veiklos centrais. • Ypač svarbus vaidmuo religijai teko katalikiškuose kraštuose – Lenkijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lietuvoje.

Vyskupas Sigitas Tamkevičius 1999 metais šitaip nusakė Lietuvos Bažnyčios vaidmenį sovietmečiu: • „Tuo metu,

Vyskupas Sigitas Tamkevičius 1999 metais šitaip nusakė Lietuvos Bažnyčios vaidmenį sovietmečiu: • „Tuo metu, kai totalitarinė sovietinė sistema buvo užgniaužusi kiekvieną laisvą mintį, kai buvo planuojama Lietuvą surusinti, kai už neklusnumą buvo skiriamos sunkios bausmės, Bažnyčia vienintelė sugebėjo atsilaikyti nesutriuškinta ir po jos sparnu „būrėsi“ kitaminčiai – žmonės, norėję apginti ne tik Bažnyčią, bet ir Lietuvą“. • Vyskupas J. Tunaitis pabrėžė, kad sovietmečiu Bažnyčią gerbė ir rėmė taip pat ir laisvamaniai, liberalios pasaulėžiūros atstovai, nes įžvelgė joje galingą kovos prieš sovietizmą jėgą.

Kova prieš Bažnyčią • Sovietinė valdžia rėmėsi ateistinematerialistine ideologija. • Komunistinis režimas jėga siekė

Kova prieš Bažnyčią • Sovietinė valdžia rėmėsi ateistinematerialistine ideologija. • Komunistinis režimas jėga siekė sunaikinti religiją arba bent sudaryti tokias politines bei socialines sąlygas, kuriose religija pati nunyktų. • Aršią sovietinės valdžios kovą su Katalikų Bažmyčia galima paaiškinti ir tuo, kad Katalikų Bažnyčia glaudžiai susijusi su Vatikanu, ir todėl buvo sunku ją kontroliuoti.

Sovietinės valdžios kovos strategijos prieš Katalikų Bažnyčią: • Tiesioginė prievarta- ji pasireiškė kunigų areštais,

Sovietinės valdžios kovos strategijos prieš Katalikų Bažnyčią: • Tiesioginė prievarta- ji pasireiškė kunigų areštais, bažnyčių uždarinėjimu, kunigų veiklos apribojimu, represijomis prieš aktyvius tikinčiuosius. • Ypač dažnai sovietinė valdžia bandė pasinaudoti Bažnyčia, per ją veikiant visuomenės nuomonę. • Išplito itin agresyvi ateistinės komunistinės ideologijos propaganda • Buvo bandyta griauti Bažnyčią iš vidaus.

 • Bažnyčią labai silpnino ir tai, kad jau pačioje okupacijos pradžioje buvo uždrausti

• Bažnyčią labai silpnino ir tai, kad jau pačioje okupacijos pradžioje buvo uždrausti visi katalikiški leidiniai, panaikintos tikybos pamokos, sustabdyta religinės literatūros leidyba. • Sovietmečiu buvo uždraustos anksčiau skaitlingos religinės organizacijos. • Šių organizacijų uždarymas ne tik paralyžavo aktyvesnį pasauliečių įsitraukimą į bažnytinį gyvenimą, bet kartu neleido susiformuoti veiksmingesnei katalikiškai inteligentijai.

Bažnyčios veikla • Sovietinė antireliginė politika ne tik nesugebėjo sunaikinti Bažnyčios, bet paskatino ją

Bažnyčios veikla • Sovietinė antireliginė politika ne tik nesugebėjo sunaikinti Bažnyčios, bet paskatino ją aktyviai įsijungti į išsilaisvinimo judėjimą. • Galima skirti 3 pagrindinius kovos prieš sovietinę santvarką etapus: 1) Pokario rezistenciją, 2) 7 -ojo dešimtmečio disidentinį judėjimą, 3) Atgimimo laikotarpį.

Bažnyčios vaidmuo pokario laikotarpiu • Lietuvos ir Bažnyčios laisvė pokario kovose buvo neatsiejami dalyviai,

Bažnyčios vaidmuo pokario laikotarpiu • Lietuvos ir Bažnyčios laisvė pokario kovose buvo neatsiejami dalyviai, o kunigų padrąsinimas ar net tiesioginė parama buvo nepaprastai svarbus, stiprybę teikiantis veiksnys. • Kunigams labai svarbus vaidmuo teko ir tremtyje- kolektyvinės religijos praktikos buvo iš esmės vienintelė susibūrimo forma Sibire, kuri padėjo išlaikyti dvasinę stiprybę.

 • Užsienio šalims imta teikti objektyvią informaciją apie padėtį sovietinėje Lietuvoje- tai tapo

• Užsienio šalims imta teikti objektyvią informaciją apie padėtį sovietinėje Lietuvoje- tai tapo pagrindiniu disidentinio judėjimo ginklu. • Ši informacija labai kontrastavo su sovietinės valdžios kuriama kauke ir turėjo įtakos tarptautiniam Sovietų Sąjungos vertinimui. • 1948 m. Vakarus pasiekė pirmasis Lietuvos katalikų laiškas popiežiui vėliau paskelbtas „Mirštančios tautos pagalbos šauksmo“pavadinimu.

Bažnyčios vaidmuo disidentiniame judėjime. • XX amžiaus 7 -ojo dešimtmečio pabaigoje buvo pastebimas didžiulis

Bažnyčios vaidmuo disidentiniame judėjime. • XX amžiaus 7 -ojo dešimtmečio pabaigoje buvo pastebimas didžiulis prieš valdžią nukreiptos veiklos aktyvumas: pradėjo veikti pogrindinė kunigų seminarija, pradėti leisti įvairūs pogrindiniai leidiniai. • 1972 metais buvo parengtas ir pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ tomas. „Kronika“ tapo seniausiu periodiškai leidžiamu pogrindiniu leidiniu Sovietų Sąjungoje.

 • „Kronikos“ egzistavimas veikė kaip tam tikras saugiklis, skatino valdžią atsisakyti tiesioginių represijų,

• „Kronikos“ egzistavimas veikė kaip tam tikras saugiklis, skatino valdžią atsisakyti tiesioginių represijų, baiminantis jų paviešinimo tarptautiniame lygmenyje. • Lietuvos katalikai taip pat aktyviai dalyvavo viešuose, vadinamuose Helsinkio, komitetuose, kurie stebėjo kaip Maskva vykdė tarptautinį 1975 metų Helsinkio susitarimą.

Bažnyčios vaidmuo Atgimimo laikotarpiu • Lietuvos kunigai, ypač tie, kurie garsėjo disidentine laikysena, turėjo

Bažnyčios vaidmuo Atgimimo laikotarpiu • Lietuvos kunigai, ypač tie, kurie garsėjo disidentine laikysena, turėjo didžiulę įtaką Sąjūdžio lyderiams. • Taip pat ne vienoje Lietuvos vietovėje Sąjūdžio grupės formavosi apie aktyvų kunigą, o Sąjūdžio susirinkimus lydėjo šv. Mišios. • Katalikų Bažnyčia nuo 1989 metų ėmėsi misijos atkurti mokyklose dorinį ugdymą.

Kunigo Juozo Zdebskio veikla: • Jau kunigystės kelio pradžioje, iš karto po kunigų seminarijos

Kunigo Juozo Zdebskio veikla: • Jau kunigystės kelio pradžioje, iš karto po kunigų seminarijos baigimo 1953 metais, J. Zdebskis pradėjo aktyvią šviečiamąją veiklą. • Daug laiko ir pastangų kunigas J. Zdebskis skyrė misionieriškai veiklai. • J. Zdebskis XX amžiaus aštuntajame dešimtyje aktyviai įsitraukė į tikinčiųjų teisių gynimo veiklą.

 • KGB persekiojo kunigą J. Zdebskį. Šios žinybos dokumentuose jis buvo įvardijamas ,

• KGB persekiojo kunigą J. Zdebskį. Šios žinybos dokumentuose jis buvo įvardijamas , , Akiplėšos“ slapyvardžiu. • Galiausiai 1986 metų pradžioje sovietinis saugumas ėmėsi drastiškų veiksmų. J. Zdebskiui važiuojant per Šalčininkų rajoną, Eišiškių-Kalesninkų keliu, prie Valkininkų kryžkelės į jo automobilį trenkėsi pienovežis. • Šio autoįvykio tyrimas buvo paviršutinis, visą tyrimo eigą kontroliavo KGB.

Literatūra: • Rita Šerpytytė, Andrius Navickas Katalikų Bažnyčia ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. • Valdas

Literatūra: • Rita Šerpytytė, Andrius Navickas Katalikų Bažnyčia ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. • Valdas Pruskus Katalikų bažnyčios kaita Lietuvoje transformacijų laikotarpiu. • “Mylėti artimą” 1998, Vilnius • http: //www. lkbkronika. lt/index. php? option=co m_content&view=article&id=268&Itemid=199