Lietuvi kalbos krybinis aidimas viktorina Dalyviai 3 komandos

Lietuvių kalbos kūrybinis žaidimas - viktorina Dalyviai: 3 komandos po vieną mokinį iš 5 - 10 klasių Rokiškio “Romuvos” gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina Bitinienė

Mintys apie kalbą Žodžiai, kaip ir daiktai, atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, o prieš ištariant dulkes nušluostyti, kaip nušluostome juos nuo paveikslo. Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais. Justinas Marcinkevičius

Programa n n n n n Komandų prisistatymas. Pasisveikinimų “lenktynės”. Gramatinės užduotys. Padainuoti lietuvių liaudies dainą. Kaip kalba paukščiai? Ketureilio kūrimas. Užduotis kapitonui. Įminti minkles. Užminti mįslę. Patarlių “lenktynės”. Suvaidinti pasaką.

Užduotys sirgaliams n n n Paaiškinti frazeologizmus. Rašytojo pavardė “pametė” slapyvardį, profesiją ar pomėgį ir parašytus kūrinius. Įminti minkles. Pratęsti palyginimus. Lietuvių tarmės. Lietuvių liaudies dainų “lenktynės” (duota tema).

Prieš jus – Just. Marcinkevičiaus eil. “Lietus” pirmas posmas, o antrojo – tik išbarstyti eilučių žodžiai. Sudarykite tą posmą, kad jis derėtų prie pirmojo I Plonyčiais lietaus spindulėliais į žemę lietus nusileido ir garsiai čiurlena grioviais per didelį žemės veidą. II laikai, palaima, apsvaigsta/ angelai, lyg, ir, atplasnoję/ vaikai, dangų, teškenas, po/ pasiraitoję kelnes/

Justino Marcinkevičiaus “Lietus” 2 posmas Apsvaigsta palaima laukai Ir lyg angelai atplasnoję Teškenas po dangų vaikai, Kelnes pasiraitoję.

Ištaisyti žargonus, barbarizmus, svetimybes n n n Pončka Nedakepęs Semkos Papkė Ofisas Bachuras daeiti sklepas bulkutė tapkės sponsorius fuginti dušnas ženytis išmiera imidžas liustras bičas 0, 5 taško už teisingą atsakymą

Taip taisome Spurga Neiškepęs Saulėgrąžos Segtuvas Įstaiga Vaikinas prieiti rūsys bandelė šlepetės rėmėjas dingti tvankus tuoktis dydis įvaizdis šviestuvas bičiulis

Įrašyti praleistas raides Kur dėt_si mano mintys, j_igu man_s neb_tų? Maironio k_rybinis gyvenimas t_sėsi beveik penk_sdešimt metų. Alksniu gim_s, ąžuolu neau_si. Žiūriu į paž_stamą raš_seną ir t_liu. Buvau paraš_s vieną laišką, bet jis buvo toks nuob_dus, jog nedr_sau si_sti. Gulbinas išt_kimai saugo savo išrinkt_j_. “Lietuvos r_tas” – šalies čemp_onas. 0, 5 taško už teisingą atsakymą

Teisingai Kur dėtųsi mano mintys, jeigu manęs nebūtų? Maironio kūrybinis gyvenimas tęsėsi beveik penkiasdešimt metų. Alksniu gimęs, ąžuolu neaugsi. Žiūriu į pažįstamą rašyseną ir tyliu. Buvau parašęs vieną laišką, bet jis buvo toks nuobodus, jog nedrįsau siųsti. Gulbinas ištikimai saugo savo išrinktąją. “Lietuvos rytas” – šalies čempionas.

Paaiškinkite paryškintų raidžių rašybą n n n Už vieną mokytą duoda dešimt nemokytų. Bičiulį nelaimėje pažinsi. Kastuvą įsmeikite į žemę. Virginija siūs naują prijuostę. Lęšis – gaubtas stiklas, laužiantis spindulius. 0, 5 taško už teisingą atsakymą.

Reikia aiškinti taip: n n n Neveikiamosios rūšies dalyvio dgs. kilm. Vienaskaitos vietininko galūnė. Paskutinė liepiamosios nuosakos kamieno priebalsė rašoma pagal tarimą (k – priesaga). Išimtis iš taisyklės. Įsidėmėtinos rašybos žodis. Giminiškuose žodžiuose prieš balsį tariamas b (gaubia).

Kaip kalba paukščiai? Parašyti sinonimų n n n n n Varna – karksi, krankia, rėkia Pelėda – Karvelis Vieversys – Gandras – Žvirblis – Gandras – Gervė – Žąsis - Kurių paukščių čiulbėjimą nusakome šiais veiksmažodžiais: n n n Kukuoja – Griežia – Suokia – Klykauja – Burbuliuoja – Švilpauja -

Atsakymai n n n n Pelėda – ūbauja, ūkia, ūksi, ūbia, ūkauja, ūkčioja, ūbčioja Karvelis – burkuoja, ulbauja, ulbuoja, brukuoja Vieversys – čirena, čiulba, čirliuoja, čiviruoja, čyruoja Gandras – klegena, kalena, tarškina, kleketuoja, klekena Žvirblis – čirškia, čerška, čirškauja, čiauška Gervė – gagena, gaguoja, klykia Žąsis – girgsi, girga, klegina, skardena Griežia – griežlė, suokia – lakštingala, klykauja – pempė, burbuliuoja – tetervinas, švilpauja – varnėnas.

Paaiškinti frazeologizmus Akių kaitinimas; akių kampučiu; akies mirksniu; akį glostyti; akis įbesti; bloga akis; geras akis turėti; akis apdumti; akių atplėšti negaliu; kaip iš akies trauktas; žaisti su ugnimi; šaltasis karas; pastatė ant kojų; kiaulę pakišti; stogas nuvažiavo; makaronus ant ausų kabinti; sukti uodegą; iš piršto laužti; traukia kaip šuva ratus.

Rašytojo pavardė “pametė” slapyvardį, profesiją ar pomėgį, savo kūrinius. Padėkite surasti. V. Mickevičius, M. Pečkauskaitė, J. Mačiulis, A. Baranauskas, J. Žymantienė, J. Tumas. Jurkštas Smalaūsis, Maironis, Žemaitė, Šatrijos Ragana, Krėvė, Vaižgantas. Namų šeimininkė, mokytoja, bitininkė, kunigas, vyskupas, tautosakininkas, kunigas, literatūros mokslininkas. “Irkos tragedija”, “Trakų pilis”, “Napalys darbus dirba”, “Anykščių šilelis”, “Milžinkapis”, “Marti”.

Atsakymai V. Mickevičius – Krėvė – tautosakininkas, literatūros mokslininkas – “Milžinkapis”. M. Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana – mokytoja, bitininkė – “Irkos tragedija”. J. Mačiulis – Maironis – kunigas – “Trakų pilis”. A. Baranauskas – Jurkštas Smalaūsis – vyskupas – “Anykščių šilelis”. J. Žymantienė – Žemaitė – namų šeimininkė – “Marti”. J. Tumas – Važgantas – kunigas – “Napalys darbus dirba”

Ko trūksta palyginimuose? . . . kaip lapė. . . kaip kiškis. . . kaip asilas. . . kaip vilkas . . . kaip katinėlis. . . kaip višta. . . kaip varna. . . kaip kalakutas . . . kaip avis. . . kaip ožka. . . kaip meška. . . kaip liūtas

Palyginimai Gudrus kaip lapė. Meilus kaip katinėlis. Nuolankus kaip avis. Bailus kaip kiškis. Kvaila kaip višta. Užsispyrusi kaip ožka. Kvailas kaip asilas. Juoda kaip varna. Nerangus kaip meška. Piktas (godus) kaip vilkas. Pasipūtęs kaip kalakutas. Narsus (stiprus) kaip liūtas.

Kalba gimtoji - kasdieninė Kalba gimtoji – kasdieninė tu duona mums esi, Kai tariam: motina, gimtinė, dangus – ir mes visi. Justinas Marcinkevičius