Lietuvi kalbos ir literatros egzamino vertinimas 2015 m
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimas 2015 m. Aurelija Lesauskienė, Aldona Šventickienė
2014 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai skirtingo tipo mokyklose ir apskrityse*: Įvertinimas balais Laikė valstybinį brandos egzaminą 16 -100 16 -35 36 -85 86 -100 Skč. Proc. 21691 19155 88. 31 8040 37. 07 8686 40. 04 2429 11. 20 Bendrojo 21149 lavinimo vidurinės mokyklos 18878 89. 26 7825 37 8623 40. 77 2429 11. 20 Prof. 542 mokyklos 277 51. 11 214 39. 48 63 11. 62 0 0 Lietuva
VBE kandidatų surinktų taškų bendras pasiskirstymas
MBE kandidatų surinktų taškų bendras pasiskirstymas
MBE vertinimas Pastebėjimai pervertinant MBE: Vis dar nesilaikoma instrukcijų, vertinimo tvarkos aprašo Akivaizdūs „absoliutūs nuliai“ įvertinti kaip tinkami. Nėra privalomo autoriaus konteksto (1. 4 punktas) – nerašoma 0 taškų. Klaidų žymėjimas Nesutampa klaidų skaičius ir vertinimas kriterijuose. Nevertinamos akivaizdžios klaidos, paliekama nepažymėjus. Nemotyvuotai žymimos klaidos. Nereaguota vertinant į akivaizdų nusirašymą (Vertintojo ir Pirmininko atsakomybė) Vertinta tik vieno vertintojo. Be galo skirtingas vertinimas skirtinguose centruose. Pasekmė – galvojama vertinimą centralizuoti (? )
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa: 27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www. nec. lt iki 2012 m. , 2013 m. , 2014 m. , 2015 m. , 2016 m. , 2017 m. , 2018 m. , 2019 m. lapkričio 15 d. 29. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai – minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 15 d.
Turinio vertinimas Literatūrinis rašinys: Kūrinio analizė, interpretavimas Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo trūkumas / fakto klaida, „arba“ – 1) viena kitą išskiriančioms sakinio dalims ar sakiniams jungti. Samprotavimo rašinys: Argumentavimas, pagrindimas Artgumentai tinkami, svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip 1 argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.
Teksto gilioji struktūra 3 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota. Įžanga motyvuota. Dalinės ir baigiamosios išvados pagrįstos. 2 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiški. Įžanga turi trūkumų / dalinės / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos. 1 Temos plėtotei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis aiški. Įžanga ir išvados turi trūkumų / įžanga / dalinės / baigiamosios išvados netinkamos.
Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu 1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau ne visai tinkamai, kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama. (Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos. ) 6 Rėmimasis privalomu autoriumi vertinamas, jei, pagrindžiant samprotavimo rašinio temos teiginį, yra įvardytas autoriaus kūrinys ir remiamasi jo medžiaga( siužetu / veikėjais / menine raiška ir pan. ).
Formalioji struktūra 3 Teksto struktūros (įžangos, dėstymo dalių ir pabaigos) proporcijos tinkamos. Tekstas pagrįstai suskirstytas pastraipomis. Nėra nemotyvuotų minties šuolių. Nėra nereikalingų minties pasikartojimų. 2 Yra 1– 2 trūkumai. 1 Yra 3– 4 trūkumai. 0 Yra 5 ir daugiau trūkumų.
Paaiškinimai 3. Viena klaida laikoma: a) ta pati žodyno klaida visame rašinyje; b) ta pati gramatikos klaida, pasikartojanti kelis kartus tame pačiame žodyje; c) dvejybinių linksnių, susietų vienu valdymu, vartojimo klaidos tame pačiame sakinyje (pvz. : Lengva žmogui būti geru, sunkiau – teisingu. ). Kitos gramatikos (morfologijos, sintaksės) klaidos laikomos atskiromis. 4. Ta pati žodžių rašybos klaida, pasikartojanti kelis kartus tame pačiame žodyje, laikoma viena klaida. Galūnių rašybos klaidos laikomos atskiromis (išskyrus tą pačią klaidą tame pačiame žodyje).
Paaiškinimai 11. Išskirtiniai gebėjimai analizuoti, vertinti, apibendrinti – kūrėjų novatoriškumo / kūrybos tradicijos / tendencijų atskleidimas / gilesnės kūrinių analizės / originalios įžvalgos lyginant ir vertinant kūrinius pasirinktu aspektu / netikėtų sąsajų su kitais kūriniais pateikimas ir pan. 12. Literatūrinis (kultūrinis) išprusimas – gilus kūrinio išmanymas / kontekstinių autorių pažinimas / platesnio apsiskaitymo pateikimas / ir pan.
Turinys – 0 S 1 (Vaižgantas, Katiliškis, Kunčinas) <. . . > Meilė gali būti įvairi, pradedant nuo meilės gyvai būtybei ir baigiant neapčiuopiamais dalykais, kaip meilė tėvynei. Viename iš Jono Tumo Vaižganto kurinyje , , Dėdės ir diedienės“ aprašyta Mykoliuko ir Severjos meilė, kuri tikrai suteikia jų gyvenimo kasdienybėje kilnumo. Visą tai parodo Mykoliuko meilę. Taigi visiškai nesvarbu ką myli ir kaip myli, bet meilė verčia elgtis žmogų kitaip. Problema! Įvardytas autorius, kūrinys ir veikėjai, pagrindžiama tik tiek, kiek pasakyta temos pavadinime
Turinys – 0 S 2 (Mačernis, Škėma, Martinaitis) <. . . > Pakanka tik išvažiuoti į tolimą kelionę ar į mokslus, iš karto mums galvoje sukasi mintis apie tą žmogų. Todėl Antano Škėmos parašytame kūrinyje , , Erčia kur gaivus vanduo” dukra išvažiuoja iš savo gimtojo kaimo į kitą miestą, tėvai liūdnai atsisveikina su ja. Jie negali nustoti jaudintis dėl savo dukros. Nors ir ji pati visada atsimena savo gimtąjį kraštą. <. . . > Problema! Įvardijamas tik privalomas autorius. Kūrinio pavadinimas ir argumentai pateikiami iš autoriaus kūrinio (J. Apučio novelė “Erčia kur gaivus vanduo”), kuris nėra pateiktas po nagrinėjama rašinio tema.
Turinys – 0 S 2 (Mačernis, Škėma, Martinaitis) <. . . > Skaudžius prisiminimus kelia prarasta šeima, artimojo netektis ar emigracija. Išvykę gyvename prisiminimais, nes tai teikia stiprybės, neleidžia palūžti, vis prisimename linksmus nutikimus ir šeimą. Vienas rašytojas taip pat gyvena prisiminimais, tai M. Martinaitis. Šis kūrinys nėra iš jo biografijos. Parašė epinę dramą , , Mažvydas“. Mažvydas turėjo žmoną, kuri laukėsi, bet jis to nežinojo. Vardan Lietuvos išsikėlė gyventi svetur, palikdamas besilaukiančią žmoną. Taip pat Mažvydui trūko Lietuvos, gimto krašto. Vieną dieną laivu buvo atplukdytas ąžuoliukas iš Lietuvos Mažvydui. Pasisodinęs ąžuoliuką Mažvydas sėdėdavo prie lango ir prisimindavo Lietuvą, bei žmoną, tai teikė stiprybės. Antano Škėmos kūrinyje , , Balta drobulė“, taip pat rašoma apie atsiminimus ir įvykius kurie galbūt nebepasikartos. Taigi, kad ir kur toli gali bebūti, bet šeimos ir tėvynės niekada nepamirši. Problema! Įvardijamas tik privalomas autorius. Kūrinio pavadinimas ir argumentai pateikiami iš autoriaus kūrinio (Just. Marcinkevičiaus “Mažvydas”), kuris nėra pateiktas po nagrinėjama rašinio tema. Škėmos – tik kūrinio pavadinimas.
Turinys – 0 L 1 (Putinas, <. . . > Pirmasis rašytojas būtų Vincas Mykolaitis-Putinas, tai rašytojas, kurį žino galbūt tik kas Sruoga, trečias mokinys, tačiau jo psichologinį romaną , , Altorių šešelį“ žino netgi kas trečias žmogus. Škėma) Nuotaikingam kūrinyje vaizduojamą kunigo gyvenimas carų valdžioje. Pagrindinis veikėjas Mykoliukas, kuris yra kūnigas, tačiau vis dar neapsisprendes dėl savo pasirinkimo, ar jis tikrai nori būti kunigų. Mykoliukui atitenką daugybę privilegijų, kurias daro ne savo norų, bet jog tai jam tiesiog yra , , pareiga“ – tą pareiga būtų skenduolių gelbėjimas. Tačiau Mykokliukas – pagrindinis kurinio veikėjas, turi ir kitą problemą – jis turi mylimąją kuria jam teko palikti dėl kunigo statuso. Toks neapsisprendimas labai sutrikdo žmogaus asmenybę, nuolatinis kamojimas ar teisingą kelią pasirinko, ar teisingai pasielgė palykdamas savo mylimąją dėl viskupistes. Tačiau Mykoliukui visad stengdavosi padėti , , špitolnikai“ – (skenduoliai), kadangi kūrinio pradžioje vyksta veiksmas, kur špitolnikai bando parplukdyti ąžuoliuką iš Lietuvos bei kuri paprašė Mykoliukas. Bet kodėl gi tas ąžuoliukas toks įpatingas? O gi ąžuoliukas kuri jis taip norėjo, buvo iš Lietuvos, gimtosios žemės, kuriai jis paliko dėl viskupistės posto. <. . . > Problema! Įvardijamas autorius, kūrinio pavadinimas. Argumentuojama dviejų skirtingų autorių, kurie nepateikti po tema, kūrinių detalėmis, be to, padaroma fakto klaidų
Tiesa – vis gilesnis pasaulio suvokimo procesas, kilimas nuo nežinojimo prie žinojimo, nuo neišsamaus žinojimo prie išsamesnio, kilimas, kuris negali liautis, nes pasaulis neišsemiamas. Hėgelis
- Slides: 17