Lietuvi kalbos ir literatros brandos egzamino koncepcija 2013

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepcija 2013 m. • Zita Nauckūnaitė • Ugdymo plėtotės centras Savivaldybių lietuvių kalbos mokytojų metodinių būrelių pirmininkų pasitarimas Lietuvių kalbos institutas, 2011 m. kovo 4 d.

Pranešimo turinys 1. Nacionalinės kalbos (ir literatūros) egzamino modeliai Europos šalyse. 2. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino (LKL BE) koncepcijos pagrindai.

European Centre for Modern Languages Centre Européen pour les Langues Vivantes. Seminaras „Metmenys visuminiam požiūriui į kalbų mokymą“ Gracas (Austrija), 2011 m. vasario 23– 25 d.

Kalba kaip dalykas ir kalba kitų dalykų mokymui Mūsų objektas http: //www. coe. int/t/dg 4/linguistic/langeduc/le_platformintro_EN. asp

Nacionalinės kalbos egzamino modeliai Europoje • Interviu medžiaga (iš seminaro Austrijoje)

Egzaminas – tik rašinys Austrija Rašinys • literatūrinis • neliteratūrinis Kuriamas naujas modelis – kalbėjimo gebėjimams tikrinti.

Egzaminas – tik rašinys Estija Rašinys (600 žodžių; 6 val. ) • pasirenkama viena iš pateikiamų temų, suformuluojamas pavadinimas; • pagal poreikį galima naudotis žodynais; • vertinama: turinys, žodynas ir stilius, kompozicija ir teksto rišlumas, rašyba ir skyryba. Kuriamas naujas modelis – keli trumpi skirtingo tipo rašiniai ir keletas trumpų tekstų, skirtų analizuoti.

Egzaminas – tik testas Ispanija Ispanų kalba ir literatūra: 1) gramatika (sintaksinė ir morfologinė sakinių analizė); 2) teksto (negrožinio) komentavimas (trumpos esė atsakant į klausimus); 3) klausimai iš XIX–XX a. ispanų literatūros (tikrinamos žinios).

Egzaminas – dvi dalys raštu Suomija • Teksto analizė • Tikrinami analitiniai įgūdžiai ir kalbinės raiškos supratimas. • Esė • Tikrinamas bendras išsimokslinimo lygis, mąstymo plėtotė, teksto kalbinė raiška ir nuoseklumas. http: //www. oph. fi/english/publications/2009/national_core_curricula_for_basic_edu cation http: //www. ylioppilastutkinto. fi/en/index. html

Egzaminas – dvi dalys (žodžiu ir raštu) Šveicarija (prancūzų klb. ) I. Raštu Argumentacinis tekstas (filosofine tema). II. Žodžiu Literatūra (reikia perskaityti 4 -5 knygas, iš kurių egzaminuojama).

Egzaminas – dvi dalys (žodžiu ir raštu) Čekija I. Raštu. Duodamos 4 temos – 4 skirtingiems žanrams patikrinti, mokinys renkasi, ką rašyti: • • novelę / pasakojimą duota tema, esė, argumentacinį / poleminį rašinį (? ). . . II. Žodžiu a) gramatika – analizuoja duotą tekstą; b) literatūra – traukia vieną iš 25 klausimų (juos žino iš anksto) – turi apibūdinti tam tikrą literatūros periodą, jam priklausančius rašytojus, jų kūrybą ir pan.

Egzaminas – trys dalys (rašinys + testas + žodžiu) Slovėnija I. Raštu 1. Literatūrinis rašinys (2, 5 val. ) – iš dviejų knygų (romanų, novelių, dramos). • • • Kiekvienais metais išrenkama tema ir paskelbiama vasario mėn. – mokiniai turi pasirengti ją analizuoti (kokie bus kūriniai, jie nežino). Temos formuluotė duoda orientaciją – argumentuoti, aiškinti, komentuoti. . . Pateikiami klausimai – jei mokinys nežino, ką rašyti, jis atsako į klausimus. [50 taškų: 30 už turinį, 20 už kalbą] 2. Kalba [30 taškų] a) teksto suvokimas, b) gramatika (testas), c) funkcinio raštingumo užduotis (pvz. , parašyti kvietimą). II. Žodžiu (literatūra) [20 taškų] 1. Analizuoti tekstą, parinktą iš tekstų sąrašo. 2. Atsakyti į bendro pobūdžio klausimą (pvz. , apibūdinti antikinį teatrą).

Egzaminas – 3 dalys (du testai + rašinėlis) Rusija • 1 dalis – 30 užduočių. Į kiekvieną klausimą pateikti 4 atsakymai, kurių tik vienas teisingas (tikrinama kompiuteriu). • 2 dalis – 8 užduotys (trumpi atviri atsakymai). • 3 dalis – samprotavimo rašinėlis pagal duotą tekstą (90 min. ; 150 žodžių). http: //www 1. ege. edu. ru/classes-11/egerus http: //www 1. ege. edu. ru/files/demo_2011/ru_demo_2011. pdf

Egzaminų nėra. . . Islandija prieš 3 m. atsisakė visų privalomų egzaminų, nes • „mokytojai ne moko, o rengia tik egzaminui“, • „mes esame per maža tauta, kad galėtume šitaip žudytis. . . “ • kiekvienas universitetas organizuoja savo stojamuosius egzaminus

• Leo Lionni. Žuvis yra žuvis. 1970

Ką supranta žuvis, kai varlė jai pasakoja apie gyvenimą sausumoje. . .

Galima TIK susipažinti su KITŲ šalių patirtimi – savo modelį turime kurti patys!

LKL BE specifika 2013– 2015 m. Bendras gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalomas MOKYKLINIS Vertinimo normos gimtakalbiams Vertinimo normos negimtakalbiams VALSTYBINIS Vertinimo normos gimtakalbiams Vertinimo normos negimtakalbiams

BE programos rengimas Galutinis redagavimas ir tvirtinimas Pirmasis projektas Svarstymai su interesų grupėmis ir tobulinimas Įvadinės diskusijos su mokytojais 2011 m. gegužė 2011 m. kovas – balandis 2011 m. kovo 7 d. 2011 m. vasaris

2011 m. vasario 7– 14 d. „Lituanistų avilio“ apklausa dėl BE Dalyvavo 233 lietuvių kalbos mokytojai. • Neišsakė savo pozicijos – 24 proc. respondentų! • Daugiausiai pritartų šiems modeliams • tik viena užduotis – dviejų tipų rašinys (literatūrinis ir samprotavimo) – 28 proc. • dvi užduotys: rašinys ir teksto suvokimo testas (dabartinis variantas) – 16 proc. • dvi užduotys: rašinys ir kalbos vartojimo testas – 13 proc.

2011 m. vasario 7– 14 d. „Lituanistų avilio“ apklausa dėl BE Dalyvavo 233 lietuvių kalbos mokytojai. • Neišsakė savo pozicijos – 24 proc. respondentų. • Daugiausiai pritartų šiems rėmimosi variantams samprotavimo rašinyje: 1) palikti antro kūrinio ir kultūrinio konteksto pasirinkimo laisvę (1 autorius nurodytas) – 31 proc. 2) palikti didelę pasirinkimo laisvę (dabartinė situacija) – 24 proc. 3) leisti remtis tik programiniais kūriniais ir jų kontekstu – 14 proc.

Brandos egzamino prielaidos • Vertinimas tarnauja mokymui(si) • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004 m. Nr. ISAK 256) • Užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą • Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (2007 m. Nr. ISAK-970) • Lituanistinis ugdymas – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens ugdymo pagrindas • Literatūros mokyti pabrėžiant literatūros vertybinį aspektą • Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010– 2014 metų strategija (2010 m. Nr. V-2455)

Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Tikslas ne skaitymas, bet kūrimas remiantis literatūrine, kultūrine patirtim. • Kūrinio (ne fragmento!) analizė su kultūros konteksto išmanymu – būdas suvokti literatūrą. • Tikslas – literatūrinė patirtis kaip aktyvi, duodanti intelektinę medžiagą asmenybės brandai, identitetui (autentiškumui) reikštis, humanitariniam išsilavinimui.

Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Mokymosi procese: kontekstas – kūrinio analizė (su teksto analize) – kūrinio vertinimas, aktualizavimas siejant su laikotarpio istoriniu – kultūriniu kontekstu, aktualumu dabartyje, egzistencine problematika.

Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Vertinimui: vertinamas turėtų būti gebėjimas formuluoti (kurti) savo idėjas, remiantis literatūra ir kontekstų išmanymu, nes vidurinio ugdymo tikslas – ne tik skaitytojas, bet ir savarankiškai mąstantis idėjų kūrėjas.

Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai Nuo informacinės visuomenės valdyti, atsirinkti, vertinti informaciją kurti idėjas, remiantis informacija, žiniomis, kultūrine patirtimi Kūrybos visuomenės link

Šiandien reikia susitarti dėl 1. Lietuvių kalbos ir literatūros BE tikslų ir uždavinių. 2. Vertinamų mokinių pasiekimų. 3. Egzamino užduoties tipų ir jų vertinimo ypatumų.

Kuriame brandos egzaminų modelį • Darbas grupėse (1 val. )

Dalomoji medžiaga: BE VERTINAMOS ŽINIOS IR GEBĖJIMAI Brandos egzaminu tikrinama mokinių – žinios ir supratimas; – žinių ir mokėjimų taikymas; – problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas. • Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai: – – aptaria nurodytų autorių kūrybą, jos savitumą, istorinį, kultūrinį kontekstą; geba paaiškinti, kuo nurodyti kūrėjai ir jų kūriniai reikšmingi Lietuvos kultūros raidai ir dabarčiai; geba paaiškinti pagrindinius literatūros reiškinius ir idėjas; geba paaiškinti svarbiausius savosios ir visuotinės kultūros ženklus. • Dalyko žinias ir mokėjimus mokinys taiko, kai: – – – vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas; tikslingai, tinkamai vartoja kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas; taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų; komponuoja tekstą, siekdamas teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės; laikosi citavimo ir perfrazavimo taisyklių. • Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai: – planuoja rašymo eigą; nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją; – formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai paremdamas jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; – analizuoja ir vertina kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais; – pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu, istoriniu, kultūriniu, meniniu); – argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūrine ir kultūrine patirtimi.

Mokytojų grupinio darbo rezultatai 2011 -03 -04 (1 grupė) VBE MBE (skirtumai nuo VBE) Samprotaujamasis rašinys: • remiamasi tik literatūrine patirtimi • 3 skirtingos temos • atsisakoma įvesčių Samprotaujamasis rašinys: • remiamasi ir socialine patirtimi • privalo remtis vienu iš 5 -ių autorių Atsisakoma teksto suvokimo Kalbėjimo įskaita Tikslas – teksto suvokimui patikrinti ir kalbėjimui įvertinti. Tekstas grožinis ir negrožinis.

Mokytojų grupinio darbo rezultatai 2011 -03 -04 (2 grupė) VBE MBE Kalbėjimo įskaita I var. 1. Teksto suvokimo testas (2– 3 skirtingų stilių tekstai). 2. Literatūrinis rašinys. Arba tik rašinys, arba tik testas (? ) I var. Palikti tik kalbos ir literatūros temas, atsisakyti kultūros temų. II var. 1. Teksto suvokimo testas (2– 3 skirtingų stilių tekstai). 2. Literatūrinis rašinys ir samprotavimas. Samprotavimo tipo rašinys turėtų būti su nukreipiamaisiais klausimais. Rašinyje remtis 1 lietuvių autoriaus kūriniu. II var. Įskaita nereikalinga, nes tie patys gebėjimai tikrinami procese. Pažymys procese geriau nei tokia įskaita. . .

Mokytojų grupinio darbo rezultatai 2011 -03 -04 (3 grupė) VBE (pasirinktinai) MBE (pasirinktinai) 1. Samprotavimo rašinys, remiantis literatūra. 2. Literatūrinis rašinys. 1. Tas pats. 2. Tas pats. Pateiktos temos nurodo svarstymo / analizės diapazoną, tačiau argumentai t. b. iš literatūros. Prie temos nurodomi 3– 4 autoriai, iš kurių vienas privalomas, tačiau remtis reikia bent 2 autoriais. 2 -asis autorius pasirenkamas. Apimtis – 500 žodžių. Pailginti laiką! Argumentai t. b. iš literatūros, tačiau galima remtis ir kultūrine socialine patirtimi. Galima pateikti pagalbinių klausimų. Apimtis – 350 žodžių. Kalbėjimo įskaita (nepateikė)

Mokytojų grupinio darbo rezultatai 2011 -03 -04 (4 grupė) VBE MBE 1. Teksto suvokimas (4– 5 Analogiškas, tik išplėstinio atsakymo daug lengvesnis. reikalaujantys klausimai, 2– 3 tekstai – grožiniai ir negrožiniai). 2. Rašinys (pasirinktinai): • Samprotavimas su kultūriniais kontekstais (dabartinis variantas); • Literatūrinis rašinys su samprotavimo elementais. Kalbėjimo įskaita T. b. iš anksto žinomi klausimai, bet dalyko mokytojas kalbėjimą vertina procese, kad tai turėtų įtakos metiniam pažymiui (kalbama klasėje, vertinimą mato visi). Tokia pat, kaip 2010 – 2011 m.

Mokytojų grupinio darbo rezultatai 2011 -03 -04 (5 grupė) VBE MBE Kalbėjimo įskaita Samprotavimo rašinys, kurį rašant privalu remtis bent vieno iš trijų nurodytų privalomųjų autorių kūryba ir pasirinktaisiais savo nuožiūra. Samprotavimo rašinys, kurį rašant privalu remtis paties pasirinktais autorių kūriniais, nurodytais tarp privalomųjų programoje. • Apimtis 250– 300 žodžių. • Formuluoti paprastesnes, lakoniškesnes, suprantamesnes temas. • Vadovautis globaliuoju vertinimu. Jeigu ji lieka – literatūros kūrinio (ne ištraukos!) komentavimas ARBA kalbėjimas apie grožinės literatūros kūrinį. Atsisakyti teksto suvokimo! Atsisakyti įskaitos, jeigu jos vertinimas neįeina į egzaminą.

Užuot apibendrinus. . . Nors siūlomi egzamino modeliai kiek įvairuoja, tačiau tendencija atsisakyti teksto suvokimo ir palikti vien tik rašinį, t. y. vieną užduotį, yra akivaizdi. Todėl prašyčiau apmąstyti BE, susidedančio tik iš vienos užduoties, pliusus ir minusus. Neužmirškime mūsų prioritetų: 1) egzaminas turi teigiamai veikti mokymo procesą, 2) egzaminą organizuojame iš savo dalyko turinio, 3) egzamino užduotys turi padengti numatytas vertinti žinias ir gebėjimus (arba kai kurių iš jų galima atsisakyti – egzamino programa t. b. siauresnė ir konkretesnė nei VU BP). Laukiu Jūsų metodinio būrelio sprendimų iki kovo 15 d. zita. nauckunaite@upc. smm. lt Nuoširdžiai ačiū už bendradarbiavimą!