Lietuvi kalba Vasario 16 osios Respublikoje Doc dr

Lietuvių kalba Vasario 16 -osios Respublikoje Doc. dr. Daiva Vaišnienė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos edukologijos universitetas

Kalbos politikos formavimo kryptys Teisės aktai • Konstitucija • Įstatymai • Įsakymai • Nuostatai ir kt. Politinės nuostatos • Politinė lyderystė • Vykdomosios valdžios įtraukimas Visuomenės nuostatos • Kalbos praktika • Visuomenės švietimas

Kalbos vartojimo teisinės nuostatos • Kalbos mokėjimo reikalavimai • Viešosios kalbos ir raštvedybos reikalavimai • Kitų kalbų vartojimas • Kalbos mokymas • Oficialių, asmens dokumentų reikalavimai • Taisyklingumo reikalavimai • Kalbos norminimas

Konstitucija 1922 m. Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų Lietuvos vartojimą nustato įstatymas. Valstybės Konstitucija 1928 m. Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų Lietuvos vartojimą nustato įstatymas. Valstybės Konstitucija 1938 m. Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Įstatymu nustatoma, Lietuvos kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose Konstitucija įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos.

Kalbos vartojimas (I) Lietuvos pilietybės įstatymas Nelietuvis gali būti priimtas Lietuvos piliečiu, jei jis (. . . ) žodžiu ir raštu moka lietuvių kalbą. Lietuvos stačiatikių bažnyčios santykiams su Lietuvos Vyriausybe normuoti laikinosios taisyklės Visi tarybos nariai turi būti Lietuvos piliečiai ir mokėti lietuvių kalbos. Lietuvos sentikių organizacijos santykiams su Lietuvos Vyriausybe normuoti laikinosios taisyklės Visi tarybos nariai turi būti Lietuvos piliečiai ir mokėti lietuvių kalbos. Žydų sinagogų ir maldos namų valdybų rinkimų instrukcija Sinagogų ir maldos namų valdybos kandidatais gali būti Lietuvos piliečiai, kurie turi teisę rinkti, gali susikalbėti lietuviškai.

Kalbos vartojimas (II) Medicinos praktikos teisių Lietuvoje įstatymas Draugijų įstatymas Visi norintieji gauti teises eiti medicinos praktiką gydytojai privalo mokėti susikalbėti valstybine kalba. Draugijų vadovybės nariai Lietuvos piliečiai turi mokėti žodžiu ir raštu lietuvių kalbą. Kalbos mokėjimas gali būti patikrintas. Taisyklės draugijų įstatymui vykdyti Spaustuvių ir spausdinimo reikmenų įstatymas Knygynų įstatymas Kalbos mokėjimo programą ir jo tikrinimo tvarką nustato Vidaus reikalų Ministeris, susitaręs su Švietimo Ministeriu. Spaustuvės vedėju tegali būti Lietuvos pilietis, suėjęs dvidešimt keturių metų amžiaus, mokąs žodžiu ir raštu lietuvių kalbą. Kalbos mokėjimas gali būti patikrintas. Knygyno vedėju tegali būti Lietuvos pilietis, suėjęs dvidešimt vienus metus amžiaus, mokąs žodžiu ir raštu lietuvių kalbą. Kalbos mokėjimas gali būti patikrintas.

Viešoji kalba ir raštvedyba Savivaldybių įstatymas Visose savivaldybės įstaigose rašomasis darbas atliekamas valstybine lietuvių kalba. Greta valstybinės lietuvių kalbos leidžiama vartoti ir kitos kalbos. Įstatymas apie draugijas Draugijų įstatymas Kooperacijos bendrovių ir sąjungų įstatymas Akcinių bendrovių įstatymas Kinoteatrų įstatymas Pradžios mokyklų įstatymas Pareiškimai ir įstatai turi būti paduodami valstybine lietuvių kalba surašyti. Pastaba. Vidaus Reikalų Ministeriui duodama teisė leisti kai kuriose Valstybės dalyse pristatyti pareiškimus ir įstatus ne lietuvių kalboje be pinigų vertimui. Draugijos protokolai, apyskaitos, narių knygos, pajamų ir išlaidų sąmatos ir pajamų, išlaidų ir turto knygos rašomos lietuvių kalba. Greta lietuvių kalbos jie gali būti rašomi dar ir nelietuvių kalba, tačiau teisinę reikšmę teturi tai, kas parašyta lietuvių kalba. Jeigu draugija savo pavadinimą trumpina į vieną ar kelis sudurtinius žodžius, tai šie žodžiai negali būti priešingi lietuvių kalbos dėsniams. Bendrovės sąskaityba ir reikalų vedimas, o taipogi ir visi bendrovės posėdžiai rašomi lietuvių kalba, jei įstatuose nėra kokio kito nusprendimo. Už knygų vedimą atsako valdyba. Viešos atskaitomybės knygos vedamos valstybine kalba. Kinofilmų antraštėms ir rašytiniams tekstams turi būti vartojama tiktai lietuvių kalba. Kinofilmų cenzūrai veikti instrukcija Prie prašymo pridedamas kinofilmos turinys turi būti išsamus ir taisyklinga lietuvių kalba surašytas. Nelietuvių dėstomąja kalba mokyklų raštvedyba turi būti vedama lietuvių kalba.

Teisės sritis Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas Teismų santvarkos įstatymas Laikinasis Lietuvos notariato sutvarkymas Teismas atliekamas valstybine lietuvių kalba; ta kalba rašomi protokolai ir sprendimai. Teisėjai privalo mokėti susikalbėti ir kitomis vietos kalbomis (lenkų ir gudų), jei bylos dalyviai nemoka valstybinės kalbos. Nemokantiems valstybinės ir čion paminėtų vietos kalbų, duodamas vertėjas. Pastebėjimas. Ministerių kabinetui leidžiama daryti iš šio įstatymo reikalingos išimtys, kiek to reikalauja gyvenimo aplinkybės. Teismo kalba yra lietuvių kalba. Tie bylos dalyviai, liudytojai ir žinovai, kurie nemoka lietuvių kalbos, gali daryti teismui žodinius pareiškimus nelietuvių kalba. Šiais atsitikimais teismas turi naudotis vertėjo pagalba. Įrodomieji raštai, jeigu jie parašyti nelietuvių kalba, pristatomi teismui su lietuvišku vertimu. Aktai rašomi lietuvių kalba, bet notarai turi mokėti be lietuvių kalbos dar vieną vietos kalbą. Pastebėjimas. Ministerių kabinetui leidžiama daryti iš šio įstatymo reikalingos išimtys, kiek to reikalauja gyvenimo aplinkybės.

Tautinių mažumų kalbos Savivaldybių įstatymas Vidurinių mokyklų įstatymas Pradžios mokyklų įstatymas Greta valstybinės lietuvių kalbos leidžiama vartoti ir kitos kalbos. Dėstomoji vidurinių mokyklų kalba gali būti ir nelietuvių. Tokiose mokyklose lietuvių kalba turi būti dėstoma: lietuvių kalba, lietuvių literatūra, istorija, Lietuvos geografija, kūno kultūra ir karinis parengimas. Privatinių nelietuvių dėstomąja kalba mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, kūno kultūros ir karinio parengimo mokytojus Švietimo Ministeris gali skirti ir savo pasirinkimu. Pradžios mokyklų dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Pradžios mokyklos apylinkėje, kurioje yra ne mažiau kaip 30 kurios nelietuvių tautybės vaikų, gali būti steigiama pradžios mokykla nelietuvių dėstomąja kalba. Tokiose mokyklose lietuvių kalba dėstoma kaip atskiras privalomas dalykas, pradedant nuo antrojo skyriaus, pradedant nuo trečiojo skyriaus lietuvių kalba dėstomas tėvynės pažinimas, istorija ir geografija.

Studijos ir mokslas Žemės ūkio akademijos statutas Konservatorijos statutas Aukštojo mokslo teisių įstatymas Akademijos Taryba, Žemės Ūkio Ministeriui sutikus, gali leisti kai kuriems dėstytojams laikinai dėstyti akademijoje ir ne lietuvių kalba. Konservatorijoje mokslas einamas lietuvių kalba. Švietimo Ministeris gali leisti kai kuriems mokytojams mokyti savo dalyko ir kitomis kalbomis. Numatyti šio įstatymo 2 ir 3 str. asmens [baigę studijas užsienyje- DV. ], kurie savo dokumentuose neturi valstybinės kalbos pažymio, turi išlaikyti egzaminus iš valstybinės kalbos Švietimo Ministerio nustatyta programa. Terminologijos komisijos sudarymo įsakymas Terminologijos komisiją sudaro 10 žmonių, kuriuos kviečia Švietimo ministerija. Terminologijos komisija žiūri terminų sąrašus, kuriuos gamina atskiros komisijėlės. Šias komisijėles sudaro suinteresuotos valstybės įstaigos. Visi Terminologijos komisijos priimti terminai atiduodami “Švietimo darbui” išspausdinti ir yra privalomi visoms valstybės įstaigoms ir jų leidiniams.

Asmenvardžių ir vietovardžių rašyba Įsakymas dėl žmonių vardų, pavardžių ir pravardžių, taip pat vietų vardų rašymo Pavardžių įstatymas Dokumentuose ir oficialiuose raštuose (lietuvių kalba rašomuose) žmonių vardai, pavardės ir pravardės, taip pat vietų (kaimų, sodžių, miestų ir miestelių) vardai turi būti rašomi nelaužant lietuvių kalbos dėsnių. Ne lietuvių vardai ir pavardės rašomos nekeičiant jų šaknies, tik prikergiant lietuviškas galūnes. Toms vietoms, kurios, svetimiesiems valdant Lietuvą, dokumentuose ir oficialiniuose raštuose buvo vadinamos kitokiu vardu, ne tuo, kuriuo tos pat vietos gyventojų vadinamos, turi būti paliktas žmonių vartojamas vardas ir šitasai oficialiniuose raštuose vardo skliausteliuose turi būt įrašomas svetimų duotas ir tuose dokumentuose vartojamas vardas. Lietuvio pavardė rašoma bendrinės kalbos rašyba ir lytimis pagal Pavardžių Žodyną. Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas. Pavardžių įstatymui vykdyti taisyklės Lietuvių svetimos kilmės pavardės yra atitinkamai pažymėtos Pavardžių žodyne. Žodyne neįrašytų ar nepažymėtų tos rūšies pavardžių svetimumą nustato Administracijos departamentas.

Taisyklingumas Spaudos įstatymas . Spaudinių lietuvių kalba turi būti gryna ir taisyklinga Kalbos grynumą ir taisyklingumą prižiūri Švietimo Ministeris, pastebėjęs, kad spaudinio kalba negryna ar netaisyklinga, praneša tatai Vidaus Reikalų Ministeriui. Vidaus Reikalų Ministeris, gavęs nurodytą pranešimą, turi teisę: 1) įspėti spaudinio leidėją ir redaktorių, 2) sustabdyti ligi trijų mėnesių leidimą laikraščio, kurio kalba ir po įspėjimo tebėra darkyta, arba ir visiškai jį uždaryti, 3) konfiskuoti spaudinį, kurio kalba yra itin darkyta. Draugijų įstatymas Jeigu draugija savo pavadinimą trumpina į vieną ar kelis sudurtinius žodžius, tai šie žodžiai negali būti priešingi lietuvių kalbos dėsniams. Taisyklės draugijų įstatymui vykdyti Kinofilmų cenzūrai veikti instrukcija Pridedami prie prašymo steigiamosios draugijos įstatai turi būti surašyti gryna ir taisyklinga lietuvių kalba. Prie prašymo pridedamas kinofilmos turinys turi būti išsamus ir taisyklinga lietuvių kalba surašytas.

Ačiū už dėmesį Daiva Vaišnienė, el. p. daiva. vaisniene@vlkk. lt