Lietuvi kalba ir terminija daugiakalbje Europoje Doc dr

Lietuvių kalba ir terminija daugiakalbėje Europoje Doc. dr. Daiva Vaišnienė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Svarstymai • Tarptautinės kalbos politikos temos. Kaip danguje, taip ir ant žemės? • Kaip suprantame daugiakalbystę: vertybiškai ar pragmatiškai? • Kokios pagrindinės lietuvių kalbos politikos temos? Ar pageidausime suspėti į technologijų traukinį?

Kalbėjimas: už ir prieš Kiekviena tauta turi puoselėti savo akademinę kalbą. Tai yra ne tik tam tikras išsivystymo standartas, bet kartu platesnis dalykas - akademinės kalbos plėtotė ilgainiui įvairiais kanalais veikia, turtina, keičia kasdieninę kalbą. (Rimvydas Petrauskas) Labai svarbu kuo sparčiau ir paprasčiau perduoti informaciją. Patogiausia tai daryti anglų kalba, nes ji tiksli, trumpa ir daugeliui suprantama. Šiuolaikinis mokslininkas yra labai siauros srities specialistas, tad specialistų diskusijos eilinis klausytojas nesupras, net jei ta diskusija ir vyks gimtąja, pavyzdžiui, lietuvių, o ne anglų kalba. (Prof. A. Kažukauskas)

Ar yra reglamentuojama, kokiomis kalbomis turi būti dėstomos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programos?

Kiek procentų magistro studijų programų dėstoma anglų kalba? http: //www. efnil. org/

Kiek procentų daktaro disertacijų rašoma anglų kalba? http: //www. efnil. org/

Estija • Aukštojo mokslo vadovėlių estų kalba rengimas ir leidyba (2008– 2012); nauja programa tvirtinama; per penkerius metus parengta ar išversta 50 įvairių sričių vadovėlių; • Estiškos terminijos rėmimas (2008– 2012), (2013– 2017); • Kalbos technologijų rėmimas (2006– 2010), (2011– 2017).

Šiaurės šalys - Mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas bet kuria Šiaurės šalių kalba turi būti vertinamas taip pat kaip skelbimas anglų kalba. - Mokslinės terminologijos ir specialybės kalbos kursai turėtų būti dėstomi anglų ir viena iš Šiaurės šalių kalba. - Universitetai ir kitos aukštojo mokslo įstaigos turi turėti ilgalaikes kalbų vartojimo ir mokymo strategijas: - Šiaurės šalių terminologijos institucijos turi koordinuoti probleminių sričių terminijos kūrimą. Šiaurės šalių kalbų politikos deklaracija (2006)

Vokietija - Leisti Europos institucijoms teikti paraiškas, ataskaitas ir kitus dokumentus ne tik anglų kalba; - Išlaikyti nacionalinę mokslo publikacijų kalbą, skatinant paralelines publikacijas ar santraukas nacionaline kalba; - Mokslo renginių kalba, jei auditorija daugiausia yra gimtakalbė, turėtų būti nacionalinė kalba ir kt. Vokietijos universitetų rektorių konferencijos deklaracija dėl kalbų politikos (2011)

Specialybės kalbos dėstymas (I pakopos studijų programos, kuriose nedėstoma specialybės kalba)

LMA geriausių mokslo darbų konkursas (magistro darbų kalbos vertinimo rezultatai) Iš viso įvertintas 38 studentų mokslo darbų kalbos taisyklingumas. Iš dalies kalbos taisyklingumo reikalavimus atitiko 5 darbai, neatitiko – 33 darbai.

LMA geriausių mokslo darbų konkursas (daktaro disertacijų kalbos vertinimo rezultatai) Iš viso vertintas 31 disertacijos kalbos taisyklingumas. Kalbos taisyklingumo reikalavimus atitiko 4 darbai, iš dalies – 1 darbas, neatitiko – 26 darbai.

Vadovėlių, mokomųjų knygų kalbos vertinimo rezultatai 3 Iš dalies atitinka Neatitinka 7 Iš viso vertintas 10 leidinių kalbos taisyklingumas. Kalbos taisyklingumo reikalavimus iš dalies atitiko – 3 leidiniai, neatitiko – 7 leidiniai.

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS SIŪLYMAI - Visose studijų programose dėstyti specialybės kalbos kursą, didesnį dėmesį kreipiant į srities terminijos dalykus. - Skirti dėmesio studentų ir jaunųjų mokslininkų rašto darbų ir publikacijų kalbai. - Skatinti ir koordinuoti terminijos kūrimą ir aprobavimą. - Užtikrinti galimybę mokslininkams skelbti mokslo rezultatus ir valstybine kalba. - Skatinti mokslo populiarinimo veiklas, per kurias visuomenei būtų pateikiami naujausi mokslo tyrimai (naujų sričių terminija).

Europos kalbos lobynas • Žiniasklaidos rekomendacijos: • Europos institucijos turėtų skatinti garsinės informacijos titravimą, o ne dubliavimą, taip tobulinant piliečių kalbinius įgūdžius. • Viešosios erdvės ir paslaugų rekomendacijos: • Turi būti skatinamos, tiriamos ir plėtojamos daugiakalbės komunikacijos terpės – vertimo, pagalbinių technologijų taikymas. Į Europos kultūros sostinės programą taip pat turi būti įtraukti kriterijai, susiję su daugiakalbių visuomenių poreikiais • Verslo rekomendacijos: • Skatintini tyrimai, kaip daugiakalbystė prisideda prie verslo ir rinkos plėtros, kaip įmonės sėkmę gali lemti pasirinkta daugiakalbystės strategija. Turėtų būti kuriamos praktinės rekomendacijos ir vadovai, kaip sėkmingai vesti derybas daugiakalbėje rinkoje ir pan.

Europos kalbos lobynas Politinės rekomendacijos: • Turi būti plečiamos žinios apie Europos Sąjungos bendruomenėse ir valstybėse vartojamas kalbas bei jų santykius, pavyzdžiui, vertinant vertimų duomenis ir poreikį. Atsakingos institucijos skatinamos atlikti pirminius būklės tyrimus ir toliau tęsti pokyčių stebėjimą. • Tikslintina ir plėstina Europos Komisijos trikalbė formulė (gimtoji kalba ir dar dvi), nes daugelio piliečių gimtoji kalba nebesutampa su valstybine kalba. • Ypatingas anglų kalbos populiarumas lemia, kad praktiškai mokomasi anglų ir dar kurios vienos kalbos. • Kiekvienam vaikui ar suaugusiajam turi būti užtikrinta teisė išmokti tos šalies, kurioje gyvena, valstybinę kalbą iki akademinio rišlumo lygio. Valstybės institucijos turi suteikti visą reikiamą pagalbą ir pašalinti trukdžius.

Bendradarbiavimas su ES institucijomis • Lietuvos Respublikos terminų bankas. • Vieno langelio sistema. • Europos institucijų vertimo vadovas. • Konsultacijų bankas.

Europos kalbos išteklių koordinavimas

Numatyti prioritetai pagal Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014 -2020 m. gaires • Automatinio vertimo sistemų tobulinimas • Sintaksinės ir semantinės analizės tobulinimas • Šnekamosios kalbos technologijų tobulinimas • Infrastruktūros plėtra • Bazinių kalbos išteklių ir įrankių kūrimas