leqcia 2 Tema q Qo n e b
leqcia #2 Tema: q. Qo n e b a
qoneba qonebis sxvadasxva definiciebi: • qoneba warmoadgens ufleba. Ta er. Tobliobas, romel. Ta subieqtia adamiani rogorc calke individi danar. Cen individeb. Tan mimar. Tebi. T. • qoneba unda gavigo. T bunebrivi da iuridiuli gagebi. T: Ø bunebrivi gagebi. T – qoneba warmoadgens im ufleba. Ta er. Tobliobas, romlebic vrceldeba niv. Tebze. igi mcirdeba ara marto gasxvisebis Sedegad, aramed qonebis mesaku. Tris mier Tavis Tavze ama Tu im valdebulebis kisrebi. T. Tu piri kisrulobs valdebulebas, Sedegi amisa aris misi qonebis Semcireba. amitom qonebas bunebrivi gagebi. T Cven vuwodeb. T yvelafers imas, rac r. Ceba mesaku. Tris xel. Si misi valebis dafarvis Semdgom.
Ø iuridiuli gagebi. T – ki igi aris saniv. To, valdebulebi. T-samar. Tlebrivi uflebebisa da valdebulebebis er. Toblioba, romel. Sic Sedis mesaku. Tris ara marto aqtivi, aramed pasivic. am gagebi. T qoneba eqneba imasac, visac aqvs ufro meti vali, vidre arsebuli qonebrivi sike. Te. • vin. Snaidi qonebas ganmartavda, rogorc piris ku. Tvnili qonebrivi uflebebis er. Tianobas, Tumca igi cnobda aseve qonebis cnebas viwro gagebi. Tac – anu qonebad moiazreboda “mxolod ise. Ti qoneba, romelic r. Ceba valebis gamoqvi. Tvis Semdeg, anu qoneba wminda qonebis gagebi. T”. • girke ganasxvavebda qonebis cnebas subieqturi da obieqturi gagebi. T: Ø obieqturi gagebi. T – qoneba warmoadgens yvela im mo. Zravi da u. Zravi niv. Tebis er. Tobliobas, romelic eqvemdebareba piris batonobas; aseve tvir. Ti da valdebulebebi, romlebic qmnis qonebis pasivs (gansaku. Trebuli qoneba)
Ø subieqturi gagebi. T – qoneba warmoadgens obieqturi gagebis Sesabamisad uflebebisa da valdebulebebis er. Tobliobas. • Ser. Senevi. Ci – qonebad mii. Cnevda aqtivebisa da pasivebis er. Tobliobas. • Tanamedrove germaneli civilistebi qonebis qve. S moiazreben mxolod aqtivebs. • estone. Tis kanonmdebloba qonebas Semdegnairad ganmartavs - rogorc piris ku. Tvnil niv. Tebs, uflebebs, romlebic eqvemdebareba fulad Sefasebas da valdebulebebs, Tu kanoni. T sxva ram ar aris dadgenili; • moldovis samoqalaqo kodeqs. Si – qonebas warmoadgens gansaz. Rvruli fizikuri da iuridiuli pirebis ku. Tvnili uflebebisa da valdebulebebis er. Toblioba (romlebic eqvemdebareba fulad Sefasebas), romlebic ganixileba rogorc er. Tmane. TTan m. Widrod dakav. Sirebuli aqtiuri da pasiuri qonebrivi Rirebulebebis jami.
qoneba aris – yvela niv. Ti da aramaterialuri qonebrivi sike. Te, romel. Ta flobac, sargebloba da gankargva Seu. Zlia. T fizikur da iuridiul pirebs da romel. Ta Se. Zenac Sei. Zleba Seuz. Rudavad, Tuki es akr. Zaluli ar aris kanoni. T da ar ewinaa. Rmdegeba zneobriv normebs (saqar. Tvelos sk-is 147 -e muxli). • anu saqar. Tvelos kanonmdebloba qonebis qve. S moiazrebs mxolod aqtivs, Tumca aris gamonaklisebic, magali. Tad: memkvidreobi. T samar. Tal. Si, rodesac saubaria mamkvidreblis qonebis memkvidreebze gadasvlis Sesaxeb – am dros gadadis ara marto samkvidro masas miku. Tvnebuli aqtivebi – niv. Tebi, uflebebi, mo. Txovnebi, aramed – pasivic anu valdebulebebic.
• cocxali adamianis sxeuli Tu misi calkeuli nawili ar aris qoneba – Tavad adamiansac ar gaa. Cnia Tavis sxeulze saku. Trebis ufleba, Tumca mii. Cneva, rom adamianis sxeulze vrceldeba misi neba, rac Sesa. Zlebelia gau. Tanabrdes mesaku. Tris samar. Tlebriv Zalauflebas Tavis saku. Trebaze. adamians aqvs pirovnuli ufleba saku. Tar xel. Seuxeblobaze. ufleba – avnos Tavis sxeuls, rac misi “saku. Trebas. Tan ga. Tanabrebuli” uflebidan Sesa. Zlebelia gamomdinareobdes, ar unda arsebobdes. dasa. Svebia a. Riarebul iqnes mxolod “sikvdilis ufleba”, ufro zustad, “ufleba srulfasovan sicocxleze” samedicino Carevaze uaris Tqmis uflebis gagebi. T.
adamianis organos (mag. Tirkmeli) Sesaxeb dadebuli garigeba ba. Tilia, vinaidan ewinaa. Rmdegeba samar. Tlebrivi wesrigis mier a. Riarebul adamianis Ziri. Tad uflebebs, upirvelesad adamianis Rirsebasa da xel. Seuxeblobas. individis Tanxmoba Tavisi “organos gacemaze” unda ganixilebodes individis pirovnuli uflebis realizebad da dasa. Svebia upiratesi interesis, sxva adamianis sicoclisa da janmr. Telobis Sesanar. Cuneblad. germanuli samar. Tlis mixedvi. T gardacvlilis gvami mii. Cneva specialuri kategoriis niv. Tad. masze ar arsebobs saku. Trebis ufleba da is ar gadaecema memkvidreobi. T. gvamis samedicino klinika. Sic mo. Tavseba dasa. Svebi unda iyos mxolod mis mier sicocxle. Si gamovlenili nebis Sedegad, anu igi gardacvalebis Semdeg iqneba klinika. Si Tavisi nebis safu. Zvelze da gardacvalebis Semdegac moemsaxureba upirates sazogadoebriv interess (gvamis gakve. Ta samedicino Tvalsazrisi. T).
qar. Tuli kanonmdeblobis Tanaxmad • pirveli gvami – ar warmoadgens niv. Ts, vidre igi ganasaxierebs pirovnebas; • meore – mas Semdeg rac gvami anatomiis institut. Si moxvdeba, ami. T igi kargavs pirovnebis samosels da niv. Tad iqceva. cxoveli – mas ar gaa. Cnia Rirseba, Sesabamisad arc pirovnuloba da uflebaunarianoba. igi samar. Tlis obieqtad, qonebad ganixileba. cxovelebze Cveulebrivad vrceldeba niv. Tebis mimar. T moqmedi wesebi. Tumca avstriis samoqalaqo kodeqsi ambobs, rom “cxovelebi ar arian niv. Tebi, ma. Ti dacva xorcieldeba specialuri kanonmdeblobi. T. niv. Tebis mimar. T moqmedi debulebebi, mxolod ma. Sin gamoiyeneba cxovelebis mimar. T, Tu ar arsebobs gansxvavebuli mowesrigeba.
qoneba • niv. Tebi – sxeulebrivi niv. Tebi • aramaterialuri qonebrivi sike. Teebi – usxeulo niv. Tebi
niv. Tebi • niv. Ti qonebad iqceva im ufleba-movaleoba. Ta wyalobi. T, romelic am niv. TTanaa dakav. Sirebuli Sei. Zleba i. Tqvas, rom qoneba ufleba-movaleoba. Ta er. Tianobacaa niv. Tebis damaxasia. Tebeli ni. Snebia: • sxeulebrioba - rac fizikuri kanonebidan gamomdinareobs - myar, Txevad, airad mdgomareoba. Si (eleqtroba, si. Tbo, gamosxiveba ar aris niv. Tebi). • niv. Tebi brunvaunariani (pirovnulobas moklebuli) sagnebia – Sesa. Zlebelia ma. Ti Tavisufali, Seuz. Rudavi Se. Zena, Tuki es kanoni. T ar aris akr. Zaluli an ar ewinaa. Rmdegeba zneobis normebs.
• batonobas daqvemdebarebuli sagnebia – anu Sesa. Zlebeli unda iyos ma. Ti floba, sargebloba da gankargva – (wyali z. Rvasa da mdinareeb. Si, atmosferuli haeri Ria mdgomareoba. Si, mze, m. Tvare, varskvlavebi – niv. Tebad ver Cai. Tvleba). • naturi. T gamijnuli sagnebia (gazi, si. Txe, z. Rva, haeri Tavis. Tavad ar warmoadgens niv. Tebs Tu Semosaz. Rvrul are. Si ar movaqcie. T, (gamonaklisis saxi. T _ miwis nakve. Ti Robes. Tan mimar. Teba. Si, aq araa aucilebeli sivrcobrivad misi naturi. T gamijvna) • niv. Tebi sxeulebrivad er. Tiani sagnebia – rac ma. T funqcionalur er. Tianobas ganapirobebs (avtomobili, sayvavilebi. T) (funqcionaluri saku. Treba ni. Snavs er. T niv. Tze saku. Trebas). • (adamianis organoebis gankargva – saqar. Tvelos samoqalaqo kodeqsi organoebis gankargvaze arafers ambobs, Tumca “adamianis sxeulis organo. Ta transplantaciis Sesaxeb” kanoni u. Svebs amis Sesa. Zlebloba). •
niv. Tebis klasifikacia Sei. Zleba gamovyo. T niv. TTa Semdegi klasifikacia: • • • saer. To sargeblobis sajaro da ker. Zo mo. Zravi/u. Zravi Canacvlebadi/ara. Canacvlebadi gvarovnuli/individualuri moxmarebadi/aramoxmarebadi gayofadi/ganuyofli calkeuli niv. Tebi/niv. Tebis er. Toblioba adamianis sxeuli cxoveli
• saer. To sargeblobis - ase. T niv. Tebad zogadi Sexedulebi. T Sei. Zleba mivi. Cnio. T haeri, wyali, z. Rva, bunebrivad modinare wylebi anu ise. Ti obieqti, romelic Tavisi bunebrivi arsi. T ar Sei. Zleba imyofebodes vinmes saku. Treba. Si da romelic Sei. Zleba gamoyenebul iqnas nebismieri piris mier. • sajaro da ker. Zo - sajaro niv. Tebad mii. Cneva niv. Tebi, romlebic eku. Tvnis saxelmwifos an municipalitets an sajaro samar. Tlis iuridiul pirebs, Tumca Sei. Zleba ker. Zo pirebsac eku. Tvnodes, magram ma. Ti dani. Snuleba sajaro miznebs unda emsaxurebodes (mag. gzebi, z. Rvis sanapiro, saxl-muzeumebi da sxva). ker. Zo – cxadia, ker. Zi piris saku. Treba. Si arsebuli niv. Tebia ker. Zo/piradi moxmarebis mizni. T.
• mo. Zravi/u. Zravi - mas mieku. Tvneba miwis nakve. Ti mas. Si arsebuli wia. Riseuli. T, miwaze a. Rmocenebuli mcenareebi, aseve Senoba-nagebobani, romlebic myarad dgas miwaze (mux. 149). mo. Zravi – mo. Zravia yvela is niv. Ti, rac ar aris u. Zravi. Canacvlebadi/ara. Canacvlebadi – Canacvlebadia niv. Ti, romelic ganisaz. Rvreba raodenobi. T, zomi. T an woni. T da cxadia igi ver iqneba individualuri ni. Sni. T gansaz. Rvruli (mag. fuli, fasiani qa. Raldebi, seriuli warmoebis saqoneli – mag. avtomobili, aveji, gaziani sasmeli, Rvino). Canacvlebadi niv. Tis da. Rupvis Sem. Txveva. Si Sesa. Zlebelia sxva identuri niv. Tis miwodeba, xolo ara. Canacvlebadi niv. Tis dros ki ara. mxolod Canacvlebad niv. Tze Sei. Zleba daidos sesxis xel. Sekruleba. ara. Canacvlebadi niv. Tis magali. Tia – miwis nakve. Ti da sacxovrebeli saxli, saxl. Si Ca. Senebuli samzareulo da sxva.
• gvarovnuli/individualuri – gvarovnuli niv. Ti Canacvlebadia, sesxs da qiravnobas eqvemdebareba (fuli, 100 kg pomidori da sxva). gvarovnulobis dadgena ki mxare. Ta konkretuli Se. Tanxmebis safu. Zvelze xdeba. individualuri – ara. Canacvlebadi niv. Tia da misi ganadgurebis/da. Rupvis Sem. Txveva. Si adgili aqvs kompensaciis mo. Txovnas (daxatuli naxati, damzadebuli samkauli da sxva) • moxmarebadi/aramoxmarebadi - moxmarebadi niv. Tis dani. Snuleba misi moxmarebi. T – galevi. T ganisazrvreba – medikamenti, sa. Wmeli. isini zogadad ver xdebian Txovebis Tu qiravnobis sagani. moxmarebadi niv. Tis gamoyeneba vlindeba mis ganadgureba. Si, galeva. Si. aramoxmarebadi – ase. T niv. Tebs axasia. Tebs bunebrivi cve. Ta, rodesac misi Cveulebrivi dani. Snulebi. T gamoyenebisas xdeba niv. Tis Rirebulebis Semcireba (mag. avtomanqani qiravnoba 3 wli. T).
• gayofadi/ganuyofli – gayofadi niv. Tis nawilebad dayofa Sesa. Zlebelia da Ti. Toeul nawilze warmoi. Soba ufleba, rasac ver vityvi. T ganuyofelze. gayofadis magali. Tia – avtomanqana – saburavebi, saqare mina, Zravi. ganuyofelis magali. Tia – daxatuli naxati – ver gavyof. T tilod da sa. Rebavebad. • calkeuli niv. Tebi/niv. Tebis er. Toblioba – ganisaz. Rvreba ma. Ti funqcionaluri datvir. Tvis mixedvi. T – magali. Tad, avtomobili – m. Tlianoba. Si Seadgens sxvadasxva niv. Tebis er. Tobliobas (saburavi, Zrava da sxva) romlebic calke a. Rebul damoukidebl niv. Tebs warmoadgenen, magram m. Tlianoba. Si warmoadgens niv. TTa er. Tobliobas, romelsac funqcionaluri datvir. Tva – avtomobili - gaa. Cnia m. Tlianoba. Si. meore magali. Ti – saxlis qo. Tnis yvavili, romelic Sedgeba calkeuli niv. Tebisgan (sayvavile/qo. Tani, miwa da yvavili) – magram m. Tlianoba. Si misi funqcionaluri datvir. Tvaa “yvavili qo. Tan. Si”, cxvris fara, biblio. Teka, mzi. Tevi.
sajaro niv. Tebi (specialuri mowesrigebis sagnebi) • sajaro niv. Tebis samar. Tlebrivi xasia. Ti samoqalaqo kodeqsi. T ki ar wesrigdeba, aramed sajarosamar. Tlebrivi aqtebi. T. • sajaro niv. Tebi – sajaro saniv. To batonobis qve. Saa da sajaro miznebs emsaxurebian. • sajaro niv. Tebi dualistur wesrigs eqvemdebarebian (ker. Zo da sajaro samar. Tlebriv re. Jims) – anu emor. Cilebian ker. Zo samar. Tlebriv re. Jims, Tumca, masze ker. Zo saku. Treba datvir. Tulia sajarosamar. Tlebrivi valdebulebebi. T. • samoqalaqo samar. Tlis mixedvi. T niv. Tebi mxolod sxeulebrivi sagnebia, sajaro niv. Ti ki Sei. Zleba arasxeulebrivi saganic iyos, mag. sahaero sivrce an eleqtrodeni.
samoqalaqo samar. Tal. Si niv. Ti aris er. Teuli sagani, xolo sajaro niv. Ti Sei. Zleba iyos am sagan. Ta er. Toblioba, mag. sajaro niv. Tia biblio. Teka, ma. Sin roca saniv. To samar. Tal. Si niv. Tad i. Tvleba ara m. Tlianad biblio. Teka, aramed Ti. Toeuli wigni. sajaro niv. Tad mii. Cneva mxolod saxelmwifo aqti. T amgvarad a. Riarebuli niv. Ti, anu saxelmwifo aqti adgens, Tu romel miznebs unda emsaxurebodes esa Tu is niv. Ti. mag. z. Rvis sanapiro an mdinare Tavian. Ti Tvisebis gamo ki ar xdebian sajaro niv. Tebi, aramed mxolod mas Semdeg rac saxelmwifos mier gamoicema ma. T mimar. T miku. Tvnadobis aqti. kanonis me. Sveobi. Taa sajaro niv. Tad a. Riarebuli sahaero sivrce, sanaosno gzebi, gzebi da a. S. magram Tavis. Tavad miku. Tvnadobis aqtis arseboba jer kidev ar ni. Snavs niv. Tis a. Riarebas sajaro niv. Tad. aucilebelad unda moxdes misi praqtikulad Cayeneba sazogadoebriobis samsaxur. Si.
sajaro niv. Ti Tavis samar. Tlebriv xasia. Ts kargavs niv. Tis ganadgurebis Sem. Txveva. Si an kompetenturi organos mier specialuri aqtis gamocemi. T, romli. Tac uqmdeba sajaro niv. Tis miznobrivi dani. Snulebis uzrunvelyofis mizni. T arsebobs am niv. Tebis movlis valdebuleba, rogorc wesi es ekisreba im uwyebas, romlis aqti. Tac moxda sagnis a. Riareba sajaro niv. Tad. mag. gzebis movlisa da Senaxvis valdebuleba ekisreba gzebis departaments da a. S.
sajaro niv. Tebi • • saer. To sargebloba. Si arsebuli sajaro niv. Tebi specialuri sargeblobis sajaro niv. Tebi sajaro uflebis mqone dawesebuleba. Ta sargebloba. Si arsebuli niv. Tebi mmar. Tvelobis organizacieb. Si arsebuli sajaro niv. Tebi
saer. To sargebloba. Si arsebuli sajaro niv. Tebi • miku. Tvnebis sajaro-samar. Tlebrivi aqtis safu. Zvelze imyofeba yvelas sargebloba. Si yovelgvari specialuri nebar. Tvisa da Tanxmobis gare. Se. • ma. Ti gamoyeneba unda moxdes sajaro-samar. Tlebrivi aqti. T gansaz. Rvruli miznebisa. Tvis. • am niv. Tebis mesaku. Tre valdebulia i. Tminos ma. Ti saer. To sagebloba. • sajaro gzebi (avtomagistralebi, gzebi, qu. Cebi); Sidawylebi; satransporto gzebi; z. Rvis sanapiro; sahaero sivrce.
• Sesa. Zlebelia am niv. Tebi. T specialuri sargeblobac – rac ise. Ti sargeblobaa, romelic scildeba saer. To sargeblobis farglebs (bil-bordebis, sava. Wro jixurebis a. Rmar. Ta). • specialur sargeblobas s. Wirdeba specialuri nebar. Tva. • specialuri nebar. Tva aucilebelia, roca specialuri gamoyeneba xel. Sem. Slelia saer. To sargeblobisa. Tvis, xolo Tuki araa xel. Sem. Sleli, ma. Sin ase. Ti sargebloba gaformdeba samoqalaqo samar. Tlebrivi wesi. T anu daideba garigeba
specialuri sargeblobis sajaro niv. Tebi ma. Ti gamoyeneba yvelas ki ar Seu. Zlia, aramed imas, visac specialuri saxelmwifo aqtis safu. Zvelze aqvs ase. Ti ufleba. mag: wylebi, romel. Ta gamoyeneba xdeba ara sanaosnod, aramed wyalsameurneo miznebisa. Tvis – Sidawylebi, miwisqve. Sa da sanapiro wylebi
sajaro uflebis mqone dawesebuleba. Ta sargebloba. Si arsebuli niv. Tebi es ise. Ti niv. Tebia, romel. Ta gamoyenebac Seuz. Rudavad yvelas ki ar Seu. Zlia, aramed moqalaqeebs specialuri mowmobis safu. Zvelze. mag: gana. Tlebis, jandacvis da sxva dawesebulebebi. aseve dawesebulebebis sargebloba. Si arsebuli qoneba, biblio. Tekebi, Teatrebi, muzeumebi da aseve am dawesebulebeb. Si arsebuli qoneba bibloi. Tekeb. Si - wignebi, muzeumeb. Si – sura. Tebi da a. S. )
mmar. Tvelobis organizacieb. Si arsebuli sajaro niv. Tebi es ise. Ti niv. Tebia, romlebic u. Sualod saxelmwifo miznebs emsaxurebian da am gzi. T moqalaqe. Ta interesebsac mag: administraciuli nagebobebi, sasaz. Rvro da sapolicio sa. Sualebebi
sajaro niv. Tebi • wminda niv. Tebi – (gansaku. Trebuli jgufia), saeklesio niv. Tebi, romlebic Sewirulia religiuri organizaciebisa. Tvis. • Sez. Ruduli sargeblobis niv. Tebi, romel. TTa. Tvisac specialuri nebar. Tvaa sa. Wiro – iara. Ri, Zliermoqmedi Sxamiani da narkotikuli niv. Tierebebis moxmareba, aseve ucxouri valutis mimoqceva
niv. Tis saxeebi mo. Zravi – mo. Zravia yvela is niv. Ti, rac ar aris u. Zravi – mas mieku. Tvneba miwis nakve. Ti mas. Si arsebuli wia. Riseuli. T, miwaze a. Rmocenebuli mcenareebi, aseve Senoba-nagebobani, romlebic myarad dgas miwaze (mux. 149). rogorc miwa, ise wia. Riseuli Sei. Zleba iqces mo. Zrav niv. Tebad, Tu moxdeba sivrcobrivad ma. Ti naturi. T gamijvna (tomrebi. T gasayidi miwa an amo. Rebuli nav. Tobi). wia. Riseuli swored mo. Zrav niv. Tad qcevis safu. Zvelze asrulebs Tavis samomxmareblo funqcias. u. Zravi niv. Tebis Taviseburebaa is, rom radganac ma. T mudmivad er. Ti da igive adgilsamyofeli aqv. T, ma. Ti samar. Tlebrivi mdgomareoba ganisaz. Rvreba im qveynis kanonmdeblobi. T, sadac isini imyofebian. mo. Zravi niv. Tebi, ki gadaadgilebis unarianobis gamo, Sei. Zleba icvlides Tavis samar. Tlebriv re. Jimsac.
iuridiuli fiqcia iuridiuli fiqcii. T, mo. Zravi niv. Ti iqceva u. Zrav niv. Tad, anu fizikurad is isev mo. Zravia da asrulebs Tavis funqcionalur dani. Snulebas, magram samar. Tlebrivi statusi. T igi u. Zravi niv. Tis re. Jims eqvemdebareba anu rogorc ufleba-movaleobebi. T datvir. Tuli saganixileba u. Zrav niv. Tad. • iuridiuli fiqcia kanonismieri fiqciaa da mas saxel. Sekrulebo samar. Tali ver Seqmnis • kontinenturi evropis samar. Tal. Si cnobilia sahaero da saz. Rvao xomaldebis u. Zrav niv. Tebad a. Riarebis magali. Tebi.
aramaterialuri qonebrivi sike. Te es aris is mo. Txovnebi da uflebebi, romlebic Sei. Zleba gadaeces sxva pirebs, an gamiznulia saimisod, rom ma. T mflobels Seeqmnas materialuri sargebeli, anda mieni. Wos ufleba mos. Txovos sxva pirebs raime (latariis bile. Ti, fasiani qa. Raldi, wilze ufleba). • ma. T (1) usxeulo niv. Tebs uwodeben; (2) isini brunvaunariani niv. Tebia; (3) isini emor. Cilebian saku. Trebis uflebis cnebisa. Tvis damaxasia. Tebel ni. Snebs; (4) isini warmoadgenen rogorc valdebulebi. Ti, ise saniv. Tosamar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis obieqtebs. magali. Tad – kompiuteruli programa an monacem. Ta baza aris aramaterialuri qonebrivi sike. Te. aseve musikaluri kompozicia an literaturuli nawarmoebi warmoadgens aramaterialur qonebriv sike. Tes, magram diskze Cawerili es musikaluri nawarmoebi an wignad gamocemuli literaturuli nawarmoebi ukve materialuri qonebaa anu niv. Tia.
arsebi. Ti Semadgeneli nawili • niv. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili • miwis nakve. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili
niv. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili niv. Tis Semadgeneli nawili – romlis gamocalkevebac Seu. Zlebelia m. Tliani niv. Tis an am nawilis ganadgurebis anda ma. Ti dani. Snulebis mospobis gare. Se, calke uflebis obieqtad Sei. Zleba iyos mxolod kanoni. T ga. Tvaliswinebul Sem. Txveveb. Si (mux. 150(2)), anu is rac Ziri. Tadi niv. Tisagan ganuyofelia da mas. Tan er. Tad m. Tlianobad a. Riqmeba. mas ar aqvs damoukidebel niv. Tad Camoyalibebisa. Tvis aucilebeli Tvisebebi da yovel. Tvis niv. Tis nawilad r. Ceba. • calke uflebis obieqtad Sei. Zleba iyos mxolod kanoni. T ga. Tvaliswinebul Sem. Txveveb. Si – magali. Tad, kodeqsis 208 -e muxli. T, bina an arasacxovrebeli far. Tobi saku. Trebis uflebis sagans warmoadgens, magram isini r. Cebian miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawilad.
miwis nakve. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili • miwis nakve. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili – mas ganeku. Tvneba Senoba-nagebobani da niv. Tebi, romlebic myaradaa dakav. Sirebuli miwas. Tan da ar aris gamiznuli droebi. Ti sargeblobisa. Tvis (mux. 150(2)). • myar kav. Sirad unda mivi. Cnio. T ise. Ti kav. Siri, roca miwis nakve. Tidan niv. Tis mocileba moi. Txovs did energias da danaxarjebs • qvi. Tkiris galavnebi, yru Robeebi, arxebi, sadrena. Jo Tu sxva milebi – mieku. Tvnebian miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawils.
• miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawilad unda Cai. Tvalos mas. Tan dakav. Sirebuli produqtebi, rogoricaa nayofi, bostneuli, marcvleuli kulturebi da a. S. (rodesac miwas moscildebian warmoadgenen damoukidebel niv. Tebs). • miwis nakve. Tze damdgari wyali aris am miwis nakve. Tis arsebi. Ti Semadgeneli nawili. • niadagi, qvebi, qvi. Sa, xre. Si, torfi da a. S. ar warmoadgenen miwis nake. Tis arsebi. T Semadgenel nawilebs, aramed isini miwis nakve. TTan er. Tad ganixileba rogorc er. Tiani niv. Ti, romel. Taganac Sedgeba miwis nakve. Ti • mcenaris Tesli miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawilad iqceva da. Tesvis momentidan, xolo mcenareuloba dargvis momentidan
• miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawilad ar Cai. Tvleba droebi. Ti sargeblobis. Tvis, gardamavali miznebisa. Tvis ganku. Tvnili niv. Tebi – mag: droebi. Ti nagebobani – sam. Seneblo droebi. Ti nagebobani, sava. Wro jixurebi, sagamofeno pavilionebi, nayofis momcemi mcenareuloba, romelic gamiznulia gasayidad da droebi. Taa miwas. Tan dakav. Sirebuli • is rac ar warmoadgens arsebi. T Semadgenel nawils, masze gavrceldeba mo. Zravi niv. Tebis re. Jimi. • niv. Tis arsebi. T Semadgenel nawils mieku. Tneba ara is, rac am niv. Tis arsebas gansaz. Rvravs, aramed is, rac samar. Tlebrivad dakav. Sirebulia niv. TTan da ar Sei. Zleba iyos calke uflebis obieqti
• arsebi. Ti Semadgeneli nawilis iuridiuli bedi m. Tlianadaa dakav. Sirebuli niv. TTan da Seu. Zlebelia misi damoukidebeli gankargva, girao. Ti datvir. Tva da a. S. ����� 171. ������ ���������� ��������� �� ������������. (saku. Treba. Si viswavli. T am muxls, magram exlac unda vicode. T) • damoukidebeli saniv. To ufleba niv. Tis arsebi. T Semadgenel nawilze Seu. Zlebelia, samagierod dasa. Svebia damoukidebeli valdebulebi. Ti uflebani, mag: Sei. Zleba gaqiravdes marto saxli, magram marto saxlis gayidva im miwis nakve. Tis gare. Se, romelzedac igi dgas ar Sei. Zleba
saku. Tvnebeli • saku. Tvnebeli aris mo. Zravi niv. Ti, romelic, Tumca ar aris m. Tavari niv. Tis Semadgeneli nawili, magram ganku. Tvnilia m. Tavari niv. Tis samsaxuris. Tvis, dakav. Sirebulia mas. Tan saer. To sameurneo dani. Snulebi. T, ris gamoc igi sivrcobriv kav. Sir. Sia m. Tavar niv. TTan da damkvidrebuli Sexedulebis mixedvi. T, i. Tvleba saku. Tvneblad. saku. Tvnebeli: • mxolod mo. Zravi niv. Tia • ar aris m. Tavari niv. Tis Semadgeneli nawili • ganku. Tvnilia m. Tavari niv. Tis samsaxuris. Tvis (o. Rond es samsaxuri ar unda atarebdes gardamaval xasia. Ts) • m. Tavar niv. TTan dakav. Sirebulia saer. To sameurneo dani. Snulebi. T
saku. Tvnebeli • sivrcobriv kav. Sir. Sia m. Tavar niv. TTan. • saku. Tvnebeli specialur-unariani niv. Tia. igi warmoadgens damoukidebel niv. Ts da m. Tavar niv. TTan er. Tad ar qmnis raime niv. Tobriv er. Tobas. • saku. Tvnebelze avtomaturad ar vrceldeba (amas mere avxsni. T rom vrceldeba valdebul. 324 -e muxli) m. Tavar niv. TTan dakav. Sirebuli uflebebi – (saku. Tvnebels da m. Tavar niv. Ts Sei. Zleba sxvadasxva mesaku. Tre hyavdes). • Senobis saku. Tvnebeli iqneba iq arsebuli inventari, manqana-danadgarebi, sasoflo-sameurneo warmoebis iara. Rebi, mu. Sa-pirutyvi, soflis meurneobis produqcia. • eleqtrogayvanilobis qseli, gazsadeni milebi i. Tvleba im miwis nake. Tis saku. Tvneblad, romelzedac ganlagebulia eletrosadguri an gazis qarxana (sivrcobrivi kav. Siri). isini ar warmoadgenen im sxva miwis nakve. Tis arsebi. T Semadgenel nawilebs, romelzedac isini gadian.
aqcesoruli ufleba • aqcesorulia ufleba – romelic isea dakav. Sirebuli sxva uflebas. Tan (m. Tavar uflebas. Tan), rom mis gare. Se arc Sei. Zleba arsebobdes • anu aqcesoruli ufleba m. Tavari uflebis mizans emsaxureba, ker. Zod mis gafar. Toebas an ganmtkicebas. aqcesoruli uflebebia: • saniv. To - giravnoba, ipo. Teka; • valdebulebi. Ti – Tavdebis mimar. T mo. Txovna, procentze mo. Txovna, saxel. Sekrulebo pirgasamtexlo, zianis anaz. Raurebaze an vadis gadacilebisa. Tvis mo. Txovna.
aqcesoruli ufleba • zogier. T aqcesorul uflebebs ar aqv. T raime damoukidebeli faseuloba, mag: Tavdeboba, giravnoba. • zogier. Ti aqcesoruli uflebebi ki materialurad afar. Toeben m. Tavar uflebebs, mag: procenti, avansi, pirgasamtexlo. • m. Tavari (sxva) uflebis Sewyveta iwvevs aqcesoruli uflebis Sewyvetas (dabrunda vali, Sesabamisad gauqmda Tavdeboba an giravnoba) • aqcesoruli ufleba gadacemisas Tan mihyveba m. Tavar uflebas (sxva pirisa. Tvis mo. Txovnis gadacemi. T, am pirze gadadis giravnobis uflebac)
Sez. Ruduli ufleba Sez. Rudulia ufleba – romelic nawarmoebia im ufro far. To uflebisgan (m. Tavari ufleba), romelic datvir. Tulia am Sez. Ruduli uflebi. T (a. Rnagoba, uzufruqti, servituti). • Sez. Ruduli ufleba damoukidebeli uflebaa. igi emsaxureba m. Tavari uflebis uke. T ganxorcielebas – mag: saku. Trebis uflebis uke. T gamoyenebas. • Sez. Ruduli uflebebi Sei. Zleba iyos rogorc saniv. To (a. Rnagoba, uzufruqti, servituti), ise valdebulebi. Ti (qiravnoba, ijara). • Sez. Ruduli saniv. To uflebis Tviseba isaa, rom igi mihyveba m. Tavar uflebas, (mag: roca icvleba misi mesaku. Tre), ma. Sin roca zogier. Ti valdebulebi. Ti Sez. Ruduli ufleba xasia. Tdeba am Tvisebi. T, mag: qiravnoba. Sez. Ruduli saniv. To uflebis warmo. Sobisa. Tis aucilebelia ma. Ti sajaro reestr. Si registracia
nayofi • nayofi – esaa sameurneo Semosavlebi, rasac niv. Ti an aramaterialuri qonebrivi sike. Te i. Zleva Tavisi dani. Snulebi. T pirdapir (bunebrivi nayofi) an arapirdapir, samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis safu. Zvelze (samoqalaqo, iuridiuli nayofi). • nayofad - mii. Cneva mxolod is sike. Te, rasac niv. Ti i. Zleva ise, rom ar ispoba misi substancia. amitom dakluli cxovelis xorci da gan. Zi, romelic miwa. Sia napovni ar Cai. Tvleba nayofad.
nayofis saxeebi • organuli - xil-bostneuli, r. Ze, matyli, pirutyvis namati – swori sameurneo gamoyenebis Sedegs warmoadgens Ønanadirevi, romelic mopoebulia akr. Zalul drosa da akr. Zalul adgilas, nayofad ver Cai. Tvleba • sameurneo - qvi. Sis sabado, sam. To wia. Ris da torfis damu. Savebis Sedegad mi. Rebuli nayofi – swori sameurneo gamoyenebis Sedegs warmoadgens • samoqalaqo - qiravnobi. T, ijari. T mi. Rebuli Semosavali, asee Ziri. Tad val. Tan dakav. Sirebuli procenti
• niv. Tis nayofi – aris is (1) Semosavali, (3) namati an/da (2) upiratesoba, romel. Tac es niv. Ti i. Zleva (mux. 154 (1) samoqalaqo kodeqsi. T gansaz. Rvruli niv. Tis nayofi moicavs organul da sameurneo nayofs. • uflebis nayofi – aris (1) Semosavali an/da (2) upiratesoba, rac mii. Reba am uflebis gamoyenebis Sedegad. gansxvaveba niv. Tisa da uflebis nayof. Si niv. Tis namat. Si mdgomareobs, radgan uflebis nayofs namati ar gaa. Cnia, namats mxolod niv. Ti i. Zleva adamianis Carevis gare. Se (rogoricaa magali. Tad, bunebrivi nayofi) • samoqalaqo kodeqsi. T gansaz. Rvruli uflebis nayofi moicavs samoqalaqo nayofs.
nayofi moicavs: (1) niv. Tis nayofs - (Semosavali, upiratesoba, namati) (2) uflebis nayofs - (Semosavali, upiratesoba) ganvixilo. T niv. Tis nayofi Semosavali – niv. Ti Sesa. Zlebelia gamoyenebul iqnes rogorc piradi moxmarebis mizni. T, aseve garkveuli sargeblobis momtani iyos misi mesaku. Trisa. Tvis. niv. Tidan mi. Rebuli Semosavlis magali. Tad Segvi. Zlia moviyvano. T u. Zravi qonebis gaqiravebis Sedegad mi. Rebuli qira. upiratesoba – niv. Tis nayofis safu. Zvelze mi. Rebul upiratesobad Sesa. Zlebelia ganvixilo. T Sem. Txveva, rodesac miwis damu. Saveba a. Zlevs moijares sxvis saku. Trebaze mosavlis mi. Rebis an mosavlis Rirebulebis mo. Txovnis upirates uflebas.
magali. Tad – sk-s 600 -e muxlis mixedvi. T: ����� 600. �������� ���������� ����� , �������� ��������� �������� ���� , ������ �������� �����. namati – namats i. Zleva mcenareebi da cxovelebi, radgan mcenareebi da cxovelebi am Sem. Txveva. Si ganixileba rogorc samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis obieqti. Sesa. Zlebelia pirma saxel. Sekrulebo ur. Tier. Tobis safu. Zvelze (ijara, qiravnoba) mii. Ros msxmoiare xexilidan nayofi an cxovelidan misi na. Sieri, rac bunebrivi gzi. T mi. Rebul nayofs – namats warmoadgens.
ganvixilo. T uflebis nayofi Semosavali – uflebis safu. Zvelze mi. Rebuli Semosavlis saxeebia, magali. Tad – gacemuli sesxis safu. Zvelze mi. Rebuli procenti, samewarmeo sazogadoebis mier gacemuli dividendi, saavtoro uflebis safu. Zvelze honoraris mi. Rebis ufleba. upiratesoba – uflebis safu. Zvelze pirs upiratesoba, rogorc nayofi, Sesa. Zlebelia warmoe. Svas xel. Sekrulebis an kanonis safu. Zvelze. magali. Tad – saxel. Sekrulebo Se. Tanxmebis safu. Zvelze, mesaku. Tris mier niv. Tis gasxvisebis Sem. Txveva. Si, pirs warmoe. Soba upiratesi Sesyidvis ufleba (mag: gamqiravebeli da damqiravebeli qiravnobis xel. Sekrulebi. T Se. Tanxmdnen upirates Sesyidvis uflebaze, rac gulisxmobs, rom Tu gamqiravebeli qiravnobis period. Si gadawyvets qonebis gayidvas, jer upiratesad unda Ses. Tavazos damqiravebels).
kidev magali. Ti – Tu piri ss-Si flobs privilegirebul aqcias, mas Cveulebrivi klasis aqciis mesaku. Trisagan upiratesad aqvs dividendis mi. Rebis ufleba (mewarme. Ta kanonis 52. 1 muxli). kidev magali. Ti – ipo. Tekari an mogiravne, datvir. Tuli qonebis xarjze, kanoni. T ganmtkicebul upiratesad dakmayofilebis uflebas flobs.
samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis (154 muxlis me-3 nawili) Sedegad Sei. Zleba mivi. Ro. T pirdapiri da arapirdapiri nayofi • pirdapiri nayofi mii. Reba - rodesac piri u. Sualod flobs raimes, magali. Tad: uzufruqtuari an moijare. ma. T uzufruqtis an ijaris safu. Zvelze (meurneobis swori ga. ZRoli. T) aqv. T ufleba pirdapir mii. Ron miwis nakve. Tidan nayofi da sargebelic (mosavali an sxva Semosavali). • arapirdapiri nayofi - mii. Reba, rodesac piri u. Sualod ar flobs qonebas, magram Semosavals Rebulobs, magali. Tad gamqiravebels saxli gaqiravebuli aqvs, u. Sualod ar flobs, magram qiras Rebulobs, an saz. Rvris damr. Rvevi mezobeli miwis mesaku. Tres uxdis fulad kompensacias
literatura • • • besarion zoi. Ze “qaruli saniv. To samar. Tali” gv: 19 -37 lado Wanturia “u. Zravi niv. Tebis saku. Treba” gv: 159 -168; 239 -250 zurab We. Wela. Svili “saniv. To samar. Tali” gv: 21 -48 davi. T kereseli. Ze “ker. Zo samar. Tlis uzogadesi sistemuri cnebebi” gv. 183 -217; 227 -231 samoqalaqo kodeqsis komentari, wigni meore, gv: 15 -40, muxlebi 147 -154, 171, 324. Tamar So. Ta. Ze “saniv. To samar. Tali”, gv: 59 - 84.
- Slides: 55