leqcia 1 gansaxilveli Temebi saniv To samar Tlis
leqcia #1 gansaxilveli Temebi: • saniv. To samar. Tlis cneba da adgili samoqalaqo samar. Tal. Si; • saniv. To samar. Tlis gamijvna valdebulebi. Ti samar. Tlisgan • saniv. To samar. Tlis principebi • saniv. To garigeba; abstraqciis principi. • saniv. To uflebebis cneba da saxeebi samoqalaqo samar. Tal. Si; • saniv. To mo. Txovnebi samoqalaqo samar. Tal. Si. 1
saniv. To samar. Tali • saniv. To samar. Tali - warmoadgens im norma. Ta er. Tobliobas, romlebic awesrigeben pir. Ta ur. Tier. Tobebs niv. Teb. Tan. • saniv. To samar. Tali – awesrigebs niv. Tebisadmi mimar. Tul samar. Tlebriv ur. Tier. Tobebs, romlebic Sei. Zleba iyos statikuri (mag. mesaku. Tris uflebebi) da aseve dinamiuri anu Seexebodnen ma. Ti Secvlis stadias (mag. niv. Tis gadacema). saniv. To samar. Tali – absoluturi uflebaa – es ni. Snavs, rom absoluturi uflebis matareblis wina. Sea yvela piri, saniv. To uflebis Sinaarsia niv. Tze batonobis uflebamosileba (mag. saku. Trebis ufleba). valdebulebi. Ti ki – relatiuri (Sefardebi. Ti) – es ni. Snavs, rom relatiuri uflebis matareblis wina. Sea gansaz. Rvruli piri, anu relatiuri ufleba uzrunvelyofs gansaz. Rvruli pirebis uflebamosilebas sxva. Ta mimar. T (mag. qiravnobis Sem. Txveva. Si). 2
• magali. Tad – myidveli, romelsac gamyidvelisgan niv. Ti jer ar miu. Ria, uflebamosilia gamyidvelisagan moi. Txovos niv. Tis gadacema an zianis anaz. Raureba. xolo mesaku. Tres ki Seu. Zlia moi. Txovos niv. Tis ukan dabruneba nebismieri pirisgan, vinc mesaku. Tris nebis winaa. Rmdeg flobs am niv. Ts. • amas ewodeba saniv. To ufleba. Ta sasar. Celo dacvis absoluturoba – e. i. saniv. To ufleba, romelic yvelas mier unda iqnes cnobili, misi xelyofis Sem. Txveva. Si reagirebs yvela xelyofis winaa. Rmdeg vindikaciisa da negatoruli sar. Celis uflebi. T, valdebulebi. T-samar. Tlebrivi ufleba ki sar. Celis Sesa. Zleblobas mxolod movalis wina. Se i. Zleva. • absoluturi – ur. Tier. Toba myardeba samar. Tlis normatiuli nebis safu. Zvelze xolo • Sefardebi. Ti – ur. Tier. Toba myardebs monawile. Ta nebis safu. Zvelze. 3
• • saniv. To uflebis Sinaarsi – kanonis normatiuli nebi. T ganisaz. Rvreba. saniv. To ufleba sajaroobi. T xasia. Tdeba saniv. Ti uflebas axasia. Tebs midevnis (miyolis) Tviseba. saniv. Ti uflebas axasia. Tebs specialuroba. saniv. To uflebebi – prioritetuli uflebebia sxva uflebeb. Tan (valdebulebi. T uflebeb. Tan) Sedarebi. T (giravnoba, ipo. Teka). saniv. To uflebis farglebi gacilebi. T far. Toa, vidre valdebulebi. Tis. saniv. To uflebas axasia. Tebs abstraqtuloba. 4
saniv. To uflebis Sinaarsi – kanonis normatiuli nebi. T ganisaz. Rvreba es imas ni. Snavs, rom saniv. To ufleba. Ta wre kanoni. T amomwuravadaa gansaz. Rvruli (numerus Clausas-s principi). arsebobs imdeni saniv. To ufleba ramdenic kanoni. Taa a. Riarebuli: saku. Treba, a. Rnagoba, servituti, uzufruqti, giravnoba, ipo. Teka. valdebulebi. Ti samar. Tali ki Tavisufalia ase. Ti imperativobisagan. mxareebs ufleba aqv. T dadon ise. Ti xel. Sekrulebebic, romlebic mar. Talia kanoni. T ar arian ga. Tvaliswinebulni, magram ar ewinaa. Rmdegebian mas. aseve, valdebulebi. T samar. Tal. Si mxareebs Tvi. Ton Seu. Zlia. T gansaz. Rvron uflebebi ma. T mier dadebuli xel. Sekrulebebidan gamomdinare. 5
saniv. To ufleba sajaroobi. T xasia. Tdeba saniv. To ufleba ise. T forma. Si hpovebs gamoxatulebas, rom igi advilad xelmisawvdomia dainteresebuli pirisa. Tvis. saniv. To ufleba. Ta registracia xdeba sajaro reestr. Si. rasac ver vityvi. T valdebulebi. T uflebebze. da ramdenadac reestris monacemebis mimar. T moqmedebs utyuarobisa da sisrulis prezumfcia, (reestris Canawerebi i. Tvleba sworad, sanam ar damtkicdeba ma. Ti uzustoba), amdenad saniv. To samar. Tal. Si ke. Tilsindisieri Sem. Zeni uke. Taa daculi vidre valdebulebi. TSi. sajaro reestris monacemebis mimar. T moqmedebs utyuarobisa da sisworis prezumfcia - rac gulisxmobs imas, rom sajaro reestris monacemebi i. Tvleba namdvilad, sworad iqamde, sanam ar damtkicdeba ma. Ti uzustoba, arasworoba. saniv. To samar. Tal. Si - ivaraudeba, rom reestris Canaweri namdvilia, valdebulebi. T samar. Tal. Si - ase. Ti varaudi ki mflobelis ke. Tislsindisierebazea damokidebuli 6
saniv. Ti uflebas axasia. Tebs midevnis (miyolis) Tviseba es imas ni. Snavs, rom saniv. To ufleba mihyveba niv. Ts roca igi sxva piris xel. Si gadadis. magali. Tad: Tu niv. Tze saku. Trebis ufleba servituti. T an giravnobi. Taa datvir. Tuli, niv. Ts axali mesaku. Tris xel. Sic igive mdgomareoba eqneba. Tumca unda av. Rni. Sno. T, rom, valdebulebi. T-samar. Tlebrivi uflebebic analogiurad gadacemadia. magali. Tad -ijara an qiravnoba, rac gulisxmobs, rom mesaku. Tris Secvlisas, axali mesaku. Tre Caanacvlebs Zvel mesaku. Tres da igi gaxdeba saijaro an qiravnobis ur. Tier. Tobis monawile mxare. 7
saniv. Ti uflebas axasia. Tebs specialuroba es imas ni. Snavs, rom saniv. To uflebebi Sesa. Zlebelia mxolod konkretulad gansaz. Rvruli niv. Tebis mimar. T. amitom aq zogadad ki ar saubroben niv. Tebze/qonebaze, aramed akonkretebn ma. T. magali. Tad – “av. Tos aqvs uzufruqtis ufleba benos qonebaze” – es gamona. Tqvami arasworia, magram Tu vityvi. T, rom “av. Tos aqvs uzufruqtis ufleba benos sacxovrebel saxlze” – es ukve mar. Tebuli gamona. Tqvami iqneba. 8
saniv. To uflebebi – prioritetuli uflebebia sxva uflebeb. Tan es imas ni. Snavs, rom ma. T Soris koliziis Sem. Txveva. Si, upiratesoba e. Zleva saniv. To uflebas. magali. Tad - Tuki saxezea ramdenime kreditori, romel. Ta mo. Txovnac unda dakmayofildes gansaz. Rvruli sagnidan, ma. Sin upiratesoba eni. Weba im kreditors, romelsac giravnobis ufleba aqvs am saganze. rac Seexeba Tvi. T saniv. To ufleba. Ta Soris kolizias, ase. Ti kolizia Sesa. Zlebelia mxolod er. Ti rangis ufleba. Ta Soris. magali. Tad - Tu er. Ti da igive sagani ramdenimejeraa datvir. Tuli ipo. Teki. T, prioriteti. T sargeblobs pirveli ipo. Tekari. 9
saniv. To uflebis farglebi gacilebi. T far. Toa, vidre valdebulebi. Tis saniv. To da valdebulebi. Ti uflebebi er. Tmane. Tisagan gansxvavdeba niv. Tis sargeblobis Tavisuflebis farglebi. T. magali. Tis. Tvis - er. Tmane. Ts Sevadaro. T qiravnoba (ijara) da uzufruqti. uzufruqts axasia. Tebs garantirebuloba (sajaro reestri. T), uzufruqtuars gaa. Cnia meti uflebebi, uzufruqti midevnebis Tvisebi. T xasia. Tdeba da sxva, vidre ijaras an qiravnobas. Tumca unda av. Rni. Sno. T, rom valdebulebi. Ti uflebebic uaxlovdeba saniv. To uflebebs Tavisi sargeblobis farglebi. T, amitom mkve. Tri mijnis/z. Rvris gavleba am bolo period. Si r. Tuli xdeba. 10
saniv. To uflebis abstraqtuloba es gulisxmobs, rom saniv. To garigeba gamocalkevebulia mis safu. Zvlad arsebuli kauzaluri garigebisagan. amaze dawvrilebi. T qvemo. T visaubreb. T. 11
saniv. To samar. Tlis principebi ganvixilo. T saniv. To samar. Tlis principebi: • absoluturobis principi – yoveli saniv. To ufleba ganixileba, rogorc niv. Tze piris batonobis ufleba, romelic a. Riarebulia da daculia yvelas mier; • numerus Clausas-s principi – ur. Tier. Tobis monawileebs Seu. Zlia. T niv. Tze batonobis mxolod is formebi (uflebebi) gamoiyenon, romlebic dadgenilia kanoni. T; • midevnebis principi – qonebis faqtobrivi gadacema ar iwvevs saniv. To ufleba. Ta Sewyvetas, aramed isini ucvleli Sinaarsi. T mihyvebian mas (giravnobi. T an ipo. Teki. T datvir. Tuli niv. Ts gayidvisas, es orive saniv. To ufleba gadahyveba Tan axali mesaku. Tris xel. Sic) • sajaroobis principi – avaldebulebs ur. Tier. Tobis monawileebs, rom u. Zrav niv. TTan dakav. Sirebuli yvela saniv. To ufleba Seitanon reestr. Si; 12
saniv. To samar. Tlis principebi • sisrulisa da utyuarobis principi– gamoixateba reestrisadmi sajaro ndoba. Si, misi sisworis prezumfcia. Si. • saniv. To mo. Txovna. Ta prioritetulobis principi – reestr. Si registrirebul u. Zrav qonebaze arsebuli uflebebi, ma. Ti samar. Tlebrivi mni. Svnelobis Sesabamisad, gansaz. Rvruli rigi. T aris ganlagebuli. am ufleba. Ta Soris pirvel adgilze dgas saku. Trebis ufleba; aseve a. Rnagobis uflebidan warmo. Sobili anaz. Raurebis mo. Txovnis ufleba. • specialurobis (gansaz. Rvrulobis) principi – am principis Sesabamisad, saniv. To ufleba. Ta mflobeli, am ufleba. Ta sagani da Sinaarsi, aseve er. T obieqtze ramdenime uflebis arsebobis Sem. Txveva. Si am ufleba. Ta rangi zustad unda iyos gansaz. Rvruli da mesame pir. Ta. Tvis na. Tlad gasagebi; 13
saniv. To samar. Tlis principebi specialurobis principi gulisxmobs, rom saniv. To uflebebi arseboben mxolod calkeul niv. Tebze. es ni. Snavs, rom saniv. To garigebebi Sei. Zleba mxolod individualurad gansaz. Rvrul niv. Tebs Seexebodnen, rac gvareobi. T gansaz. Rvrul niv. Tebze saniv. To garigebebis arsebobas gamoricxavs. magali. Tad: biblio. Teka, rogorc m. Tliani eku. Tvnis mesaku. Tres, magram saku. Treba arsebobs mxolod calkeul wignebze. magali. Tad: uzufruqti konkretul qonebaze – av. Tos miwis nakve. Tze da ara av. Tos qonebaze zogadad. • kauzalurobis da abstraqciis principi – am principi. T saniv. To-samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobebi damoukidebelia valdebulebi. T-samar. Tlebrivi garigebebis miznebisa da mdgomareobisagan (garigebis safu. Zvlisgan); 14
saniv. To garigeba • saniv. To garigeba mimar. Tulia saniv. To uflebis warmo. Sobis, Secvlisa da Sewyvetisaken • saniv. To garigebebi kanonis normatiuli nebi. T ganisaz. Rvreba (valdebulebi. TSi saxel. Sekrulebo Tavisuflebis principi moqmedebs) • saniv. To garigeba mimar. Tulia valdebulebi. Ti ur. Tier. Tobis (sesxi) Sesasruleblad (giravnoba, ipo. Teka) • saniv. To garigebebia – mo. Txovnis da. Tmoba, valis gadakisreba 15
valdebulebi. T-samar. Tlebrivi da saniv. To-samar. Tlebrivi garigebani valdebulebi. T da saniv. To samar. Tlebrivi garigeba. Ta klasifikacia germanuli samoqalaqo samar. Tlis Taviseburebaa da igi ucnobia sxva qveynebis ker. Zo samar. Tlisa. Tvis. • valdebulebi. Tia garigeba – romelic mimar. Tulia valdebulebi. Ti ur. Tier. Tobebis warmo. Sobis, Secvlis an Sewyvetisaken. mag: yidva-gayidva, Cuqeba, gacvla da a. S. • valdebulebi. Ti garigebebi - ise. Ti garigebebia, romel. Ta me. Sveobi. Tac er. Ti piri sxva piris mimar. T gansaz. Rvrul valdebulebebs kisrulobs. – misi samar. Tlebrivi Sedegi gansaz. Rvruli moqmedebis Sesrulebis an ar. Sesrulebis valdebulebaa. • saniv. To samar. Tlbrivi (gankargvi. Ti) garigebebia – romlebic mimar. Tulia saniv. To uflebebis warmo. Sobis, Secvlis an Sewyvetisaken. mag: saku. Trebis gadacema 16
ganvixilo. T saniv. To anu gankargvi. Ti garigebani, romelsac qar. Tuli samoqalaqo samar. Tali rogorc bevri sxva qveynis samar. Tali, calke ar gamoyofs da romel. Tan dakav. Sirebulia axal mesaku. Treze saku. Trebis gadasvlis saki. Txi. mag: mesaku. Tris amgvar gankargvas warmoadgens niv. Tis gadacema, saku. Trebis datvir. Tva mesame pir. Ta sasargeblod romelime Sez. Ruduli saniv. To uflebi. T (uzufruqti, ipo. Teka an girao), mo. Txovnis da. Tmoba. valdebulebi. Ti da gankargvi. Ti garigebebis samar. Tlebrivi Sedegi gansxvavebulia: • gankargvi. Ti garigeba iwvevs samar. Tlebrivi mdgomareobis Secvlas da warmo. Sobs absolutur uflebas • valdebulebi. Ti garigeba ki warmo. Sobs valdebulebas mxolod am garigebis monawile. Ta mimar. T, anu relatiur uflebebs. 17
• valdebulebi. Tis dros - er. T pirs Seu. Zlia ramdenime valdebulebis kisreba ma. Sinac ki, roca ma. Ti Sesruleba ar Seu. Zlia • saniv. To garigebis dros – pirs er. Ti uflebis gadacema mxolod er. Txel Seu. Zlia, vinaidan am uflebis gankargvis Semdeg igi kargavs gankargvis uflebamosilebas. magali. Tad: • saniv. To (gankargvi. Ti) garigebis dros - er. Ti da igive niv. Ti Sei. Zleba ramdenjerme gaiyidos; ami. T gamyidveli yoveli myidvelis wina. Se valdebulia niv. Tis gadacemis. Tvis, magram mas Seu. Zlia es valdebuleba mxolod er. Txel Seasrulos. Tuki man niv. Ti er. Txel ukve gadasca sxvas, ma. Sin misi saku. Treba ukve gadasulia myidvelze da ami. T igi kargavs gankargvis uflebamosilebas. adrindeli gankargva, Tu is ukve ganxorcielebulia gamoricxavs mogvianebi. T gankargvis namdvilobas. 18
saniv. To garigeba mimar. Tulia saniv. To uflebis warmo. Sobis, Secvlisa da Sewyvetisaken • saniv. To garigebebi kanonis normatiuli nebi. T ganisaz. Rvreba – anu es ni. Snavs, rom mar. Talia mxareebi Tavisufalni arian ima. Si, saer. Tod dadeben Tu ara saniv. To garigebas, magram misi Sinaarsis gansaz. Rvra. Si Ziri. Tadad imperatiul danawesebs emor. Cilebian (saku. Treba, a. Rnagoba, uzufruqti, ipo. Teka da a. S. ) • valdebulebi. T garigebeb. Si saxel. Sekrulebo Tavisuflebis principi moqmedebs – es ni. Snavs, rom ur. Tier. Tobis monawileebs Seu. Zlia. T kanonis fargleb. Si Tavisuflad dadon xel. Sekrulebebi da gansaz. Rvron ma. Ti Sinaarsi. 19
• saniv. To garigeba. Ta Taviseburebani kargad vlindeba Sez. Rudul saniv. To uflebeb. Tan – a. Rnagobis (uzufruqtis, servitutis, giravnoba Tu ipo. Teka) ufleba saniv. To garigebis safu. Zvelze dgindeba, romelic ideba u. Zravi qonebis mesaku. Tresa da meore mxares Soris da es ar warmoadgens valdebulebi. T garigebas. • saniv. To garigebis safu. Zvelzeve xdeba saniv. To uflebaze uaris Tqma – mag: u. Zravi niv. Tis saku. Trebaze uari sa. Wiroebs nebis gamovlenas amis (uaris) Taobaze gancxadebis saxi. T da am gancxadebis registracias sajaro reestr. Si. • saniv. To garigebas warmoadgens mo. Txovnis da. Tmoba – aq sakmarisia martooden Se. Tanxmeba Zvelsa da axal kreditors Soris – anu moxdeba ur. Tier. Tobis monawile. Ta Canacvleba da ar icvleba mxare. Ta ur. Tier. T-valdebulebani. 20
• saniv. To garigeba x. Sirad mimar. Tulia valdebulebi. Ti ur. Tier. Tobis (sesxi) Sesasruleblad (giravnoba, ipo. Teka) – giravnoba, ipo. Tekis dros ar arsebobs damoukidebeli interesi, garda valdebulebis Sesrulebis (sesxis dabruneba) uzrunvelyofisa. • saniv. To garigebebi gvxvdeba memkvidreobi. T samar. Tal. Sic – samemkvidreo wilis da. Tmoba swored saniv. To garigebas warmoadgens. germanul samar. Tal. Si saniv. To garigebebs gankargvi. T garigebebs uwodeben, radgan igi iwvevs samar. Tlebrivi mdgomareobis Secvlas da warmo. Sobs absolutur uflebas, ma. Sin roca valdebulebi. Ti garigeba warmo. Sobs valdebulebebs mxolod am garigebis monawile. Ta Soris, anu warmo. Sobs relatiur uflebas. B 21
qar. Tuli saniv. To garigeba - ar em. Txveva germanul samar. Tal. Si arsebul saniv. To garigebas, romelic abstraqciis principis gamoxatulebas warmoadgens. qar. Tulma kanonmdeblobam uari Tqva abstraqciis principze, romelic dualistur sawyisebzea agebuli. am principis mixedvi. T, nasyidobisas ideba ara marto valdebulebi. T-samar. Tlebrivi, aramed saniv. Tosamar. Tlebrivi garigeba, rac am niv. Tis gadacema. Si gamoixateba. qar. Tuli samar. Tali xel. Sekrulebis Tvisobrivad er. Tianobis gzas daadga. amitom qar. Tul kanonmdebloba. Si saxezea martooden valdebulebi. T-samar. Tlebrivi nasyidobis garigeba. ganvixilo. T detalurad abstraqciis principi: 22
abstraqciis principi saniv. To da valdebulebi. T samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobebis gamijvna yvelaze na. Tlad Segvi. Zlia abtraqciis proncipze ganvixilo. T. abstraqciis principi nasyidobis magali. Tze gavar. Cio. T. “saku. Trebis gadasvlis” cneba arsebi. Tad sam ki. Txvaze pasuxis gacemas gulisxmobs: 1. gamyidvelsa da myidvels Soris (inter partes) ur. Tier. Toba. Si unda ganisaz. Rros, (a) Tu rodemdea gamyidveli uflebamosili, mii. Ros sargebeli qonebidan, anu rodidan gadadis es sargebeli myidvelze da aseve (b) Tu rodidan gadadis myidvelze niv. Tis Sem. Txvevi. T da. Rupvis riski.
2. (Ega omnes) ni. Snavs im faqtis dadgenas, romel. Tanac aris dakav. Sirebuli niv. Tis gankargvis uflebamosilebis gadasvla gamyidvelidan myidvelze da romlis Semdeg gamyidveli valdebulia ar dau. Svas saku. Trebis gadacema mesame pirze. 3. dasadgenia, Tu ra mimar. Teba unda arsebobdes gamyidvelis kreditorsa da Sem. Zens Soris, e. i. ra moculobi. T unda gadavides gamyidvelis qonebis pasuxismgebloba kreditoris wina. Se myidvelis qonebaze. saqonlis mo. Zraoba gamyidvelidan myidvelze sabolood ma. Sin aris dasrulebuli, roca saxezea rogorc pirveli, (inter partes) aseve meore (Ega omnes) faqti. principuli problema mainc aris gamyidvelidan myidvelze niv. Tis gankargvis uflebamosilebis gadacema da aqedan gamomdinare, myidvelis pasuxismgeblobis moculoba gamyidvelis kreditoris wina. Se.
saki. Txi, Tu romeli winapirobebis arsebobisas gadadis gayiduli niv. Tis saku. Treba myidvelze, sxvadasxva qveyneb. Si gansxvavebulad wydeba. romanul qveyneb. Si da Common Law–s qveyneb. Si saku. Treba gadadis yidva-gayidvis xel. Sekrulebis dadebis moment. Si. sxva qveynebi ami. T ar kmayofildebian da damatebi. T mo. Txoven, rom gayiduli niv. Ti fizikurad gadavides mesaku. Treze da mxolod amis Semdeg warmoi. Soba saku. Treba. germaniis sk-is mixedvi. T, qonebis gadacemis. Tvis damatebi. T sa. Wiroa “mxare. Ta gansaku. Trebuli saxel. Sekrulebo Tanxmoba”, rom gayidul niv. Tze saku. Treba amieridan gadadis sxvaze. amgvar Tanxmobas germanul samar. Tal. Si “saniv. To xel. Sekrulebas” anda “saniv. To Se. Tanxmebas” uwodeben, romelic gansxvavdeba yvela im Se. Tanxmebisagan, rasac mxareebi yidva-gayidvis xel. Sekruleba. Si a. Rweven: anu
yidva-gayidvis xel. Sekrulebi. T gamyidveli, uwinares yovlisa, valdebulia gadasces niv. Ti, ma. Sin roca saniv. To xel. Sekruleba. Si igi a. Rasrulebs am valdebulebas (anu gadascems) – am xel. Sekruleba. Si igi myidvel. Tan “er. Tiania”, rom amieridan myidveli iqneba mesaku. Trebis gadasvlis am me. Tods “abstraqciis principi” ewodeba, xolo saniv. Ti xel. Sekrulebas – “abstraqtuli saniv. To xel. Sekruleba”. abstraqtuli saniv. To xel. Sekrulebis Tavisebureba ima. Sia, rom igi damoukidebelia valdebulebi. Ti xel. Sekrulebis namdvilobisagan – es ni. Savs, rom myidveli, romelic “niv. Tobrivad” Se. Tanxmda gamyidvel. Tan da misgan fizikurad mii. Ro gayiduli niv. Ti, principulad am niv. Tze saku. Trebas Sei. Zens ma. Sinac, roca yidva-gayidvis xel. Sekruleba Tavidanve ba. Tili iyo an Semdgomi Sedavebis gzi. T moi. Sala an sxva safu. Zvli. T mi. Cneulia ba. Tilad: anu
abstraqciis principi saniv. To Se. Tanxmeba aq “abstarqtulia”, radgan igi niv. Tis fizikurad gadacemas. Tan er. Tad saku. Trebis gadasvlas iwvevs ma. Sinac ki, roca namdvili yidva-gayidvis xel. Sekruleba Zala. Si ar Sesula anda mogvianebi. T dakarga Zala. cxadia, rom ase. T Sem. Txveva. Si myidvels ara aqvs niv. Tis Senar. Cunebis ufleba, e. i. man saku. Treba Sei. Zina “samar. Tlebrivi safu. Zvlebis gare. Se” da “usafu. Zvlo gamdidrebis” normebis Sesabamisad, ukanve unda daubrunos igi gamyidvels, e. i. vindikaciis safu. Zvels Seadgens ara saniv. Tosamar. Tlebrivi mo. Txovna, aramed valdebulebi. T-samar. Tlebrivi. germanul samar. Tal. Si es wesi moqmedebs rogorc yidva-gayidvis, ise Cuqebis, gacvlis dros, anu iq, sadac saku. Trebis gadasvlas aqvs adgili.
yvela am Sem. Txveva. Si er. Tmane. Tisagan gansxvavdeba “Ziri. Tadi garigeba” anu “kauzaluri garigeba” da “a. Rsrulebis garigeba” (saku. Trebis gadacema). Ziri. Tadi garigebis ba. Tilobis miuxedavad, Sei. Zleba “abstraqtuli” “a. Rsrulebis garigeba” namdvili iyos da Sesabamisad, myidvelma saku. Treba Sei. Zinos. Se. Zenili saku. Treba Ziri. Tadi xel. Sekrulebis ba. Tilobis Semdeg avtomaturad ar ubrundeba Zvel mesaku. Tres (gamyidvels). “abstarqtuli saniv. To xel-bis” mo. ZRvreba pirvelad XIX ss ganvi. Tarda. manamde (abstraqciamde) ganmtkicebuli iyo Sexeduleba, rom niv. Tis gadacemis. Tvis sa. Wiroa ori ram: 1. titulus- Si igulisxmeboda namdvili samar. Tlebrivi ur. Tier. Toba, rogoricaa, mag. yidva-gayidvis xelba 2. modus - ni. Snavda niv. Tis fizikur gadacemas.
titulus- modus –s. Tvis ucxo iyo saniv. To xel-ba. Tu ar arsebobda namdvili titulus (yidva-gayidvis xel-ba), ma. Sin, niv. Tis gadacemis miuxedavad, Sem. Zeni mesaku. Tre ver gaxdeboda. titulus- modus mo. ZRvreba gavrcelebuli iyo prusiisa da avstriis samoqalao kodeqseb. Si. abstraqciis principi savinma ganavi. Tara. igi a. Rni. Snavda, rom niv. Tis gadacema, romelic yidva-gayidvis xelbas mosdevs Tan, ar aris mxolod faqtobrivi a. Rsrulebis faqti, aramed moicavs specialur saku. Trebis gadasvlis saniv. To xel-bas. savinis azri. T, saniv. To xel-bis abstrahireba unda momxdariyo, Ziri. Tadi yidv-gayidvis garigebisagan. ma. Sinac ki, roca gansaz. Rvruli sagani er. Ti mxaridan yidva-gayidvis xel. Sekrulebis a. Rsasruleblad gadadis, xolo meore mxaris mier mii. Reba rogorc sa. Cuqari (anu cdomilebis safu. Zvleze), mxare. Ta es cdomileba ar Seexeba ma. T mier dadebul saniv. To xel-bas da amitom, ar gamoricxavs saku. Trebis gadacemas.
cdomilebis safu. Zvelze Se. Zenili saku. Treba i. Tvleba Sem. Zenis saku. Trebad. gamsxvisebels, romelmac Secdomis safu. Zvelze dakarga niv. Ti, Seu. Zlia mesaku. Trisagan (axali) misi ukan mo. Txovna sxva safu. Zvli. T. abstraqciis principis daqvemdebarebas mo. Zrav niv. Tebsac upirebdnen. abstraqciis principi gierkes mier seriozuli kritikis qve. S moeqca, radgan igi ucxo iyo realuri cxovrebis. Tvis. gaumarleblad Tlidnen adamianebis mier er. Tian ur. Tier. Tobad gagebuli ur. Tier. Tobebis daqucmacebas ramdenime nawilad. magali. Tad: ma. Razia. Si vyidulob. T raime mo. Zrav niv. Ts, romlis. Tisac vixdi. T fuls da es niv. Ti gadmogvecema Cven. Znelia am dros ifiqro im sam proceduraze rac axlavs am nasyidobas:
1. 2. daido da Sesrulda valdebulebi. T-samar. Tlebrivi xel-ba – nasyidobis xel. Sekruleba; amave dros, valdebulebi. T-samar. Tlebrivi xel-bis garda dadebulia saniv. To xel. Sekruleba, ri. Tac niv. Ti myidvelis unda gadaeces fizikurad; 3. am ori garigebis garda, ganxorcielda samar. Tlebrivi qmedeba - niv. Tis gadacema gierke Tvlida, es aris mxolod fiqcia, romelsac ur. Tier. Tobebis gar. Tulebis garda sxva sike. Te ar moaqvs. kritikis miuxedavad, abstraqciis principi bevr samoqalaqo kodeqs. Si hpovebs adgils. mag: germanul sk-Si mo. Zrav niv. Tze saku. Trebis gadatanis. Tvis niv. Tis gadacemis garda, aucilebelia rom mesaku. Tre da Sem. Zeni Se. Tanxmdnen imaze, rom saku. Treba unda gadavides; igive wesi moqmedebs miwis nakve. Tzec im gansxvavebi. T, rom saniv. To Se. Tanxmebas aq “da. Tmoba” hqvia da gadacemis adgils ikavebs saadgilmamulo wign. Si registracia.
amrigad, germanuli samar. Tlis mixedvi. T, saku. Trebis Sesa. Zenad ar kmara mxolod xel-bis (valdebulebi. Tsamar. Tlebrivi nasyidobis garigeba) dadeba, aramed aucilebelia saniv. To xel-bac, rac gulisxmobs mxare. Ta Se. Tanxmebas gadascen niv. Ti. Ziri. Tadi (valdebulebi. Ti) xel-bis ba. Tilad a. Riarebis Sem. Txveva. Si, saniv. To xel-bis (gadacema niv. Tis) Zali. T mesaku. Tred mainc axali Sem. Zeni r. Ceba. xolo yofili mesaku. Tre moi. Txovs niv. Tis dabrunebas ara vindikaciis saniv. To uflebis (sxvisi mflobelobidan niv. Tis gamo. Txova) safu. Zvelze, aramed usafu. Zvlo gamdidrebi. T mi. Rebuli qonebis vindikaciis valdebulebi. T-samar. Tlebrivi mo. Txovnis safu. Zvelze. sxva qveynebis samoqalaqo samar. Tali ar cnobs abstraqciis princips (amgvar dayofas) da yidva-gayidvis xelba da niv. Tis gadacema ganixileba rogorc er. Tiani aqti.
saqar. Tvelos samoqalaqo kodeqsis mixedvi. T: • ������������� �������� �������� , ������������� �� ��������. abstraqciis principi, anu igive rac valdebulebi. T-samar. Tlebrivi garigebebis da saniv. To-samar. Tlebrivi garigebebis er. Tmane. Tisgan gayofis principi, d. Res a. Riarebulia rogorc mecniereba. Si, ise praqtika. Sic. abstraqciis principis garda arsebobs saku. Trebis gadacemis ori forma: 1. saku. Treba Sei. Zleba gadavides –“wminda xel. Sekrulebis principi. T” anu mxolod valdebulebi. Tsamar. Tlebrivi xel-bis safu. Zvelze da 2. valdebulebi. T-samar. Tlebrivi xel-bi. T, magram realur a. Rsrulebas. Tan m. Widro kav. Sir. Si (er. Tianobis principisa da gadacemis principis kav. Siri anu orive er. Tmane. TTan kav. Sir. Si ganixileba er. Ti rogorc m. Tliani)
pirveli forma - “wminda xel-bis principi” ganmtkicebulia safrange. Tis, romanul da skandinaviis qveynebis samar. Tal. Si. safrange. Tis code civil-is Tanaxmad, yidva-gayidvis xel-ba Zala. Sia da saku. Treba myidvelze gadadis im wu. Tidan, roca mxareebi Se. Tanxmdnen niv. Tze da mis fasze, ma. Sinac ki, roca niv. Ti jer ar gadacemula da fasi jer ar gadaxdila. yidva-gayidvis xel-ba ukve Tavis. Tavad iwvevs saku. Trebis gadasvlas. frangi avtorebis azri. T, yidva-gayidvis xel-ba aris valdebulebi. Ti garigeba da gamyidveli valdebulia gadasces myidvels saku. Treba am valdebulebi. Ti xel-bis safu. Zvelze (da ar aris sa. Wiro saniv. To garigeba germanulisgan gansxvavebi. T). • “wminda xel-bis” er. T-er. Ti Sedegia is, rom niv. Tis Sem. Txvevi. Ti da. Rupvis riski warmoi. Soba ara niv. Tis gadacemis momentidan, aramed xel-bis dadebis momentidan.
• Sem. Txvevi. Ti da. Rupvis risks principulad atarebs mesaku. Tre ki yidva-gayidvis xel-bis dadebis momentidan aris axali myidveli. • myidvelma am “wminda xel-bis” Zali. T unda gadaixados niv. Tis Rirebuleba ma. Sinac, ki roca igi mas realurad ar miu. Ria. • Tu xel-ba ba. Tilia anda gamyidveli moi. Txovs fasis gadauxdelobis gamo am xel-bis mo. Slas, saku. Treba r. Ceba gamyidvel. Tan anda ubrundeba mas, Tu is ukve gadacemulia axal myidvelze. saqar. Tvelos samoqalaqo kodeqsis mixedvi. T: ���������� ���� 1. ������������ ������ �������� , ������ �� ������.
frangulisgan gansxvavebi. T prusiis samar. Tali saku. Trebis gadasvlisa. Tvis moi. Txovda yidva-gayidvis xel-bis garda niv. Tis gadacemasac, e. i aq moqmedebs “er. Tianobis principi” (aravi. Tari dayofa yidva-gayidvis xel-basa da saniv. To garigebas -niv. Tis gadacemas - Soris). prusiuli samar. Tlis mixedvi. T, Se. Zenis garigebas uwodebdnen “titulus”, xolo gadacemas ki “modus”. “titulus” da “modus” er. Tad gadascemdnen saku. Trebas. mxolod “titulus”-i. T myidveli moipovebda mxolod niv. Tis mi. Rebis uflebas da ara saku. Trebas, da “modus”-is Semdeg myidveli ukve sruluflebiani mesaku. Tre xdeboda.
daskvnis saxi. T: “abstraqciis principis” warmo. Sobis er. T-er. Ti mizezi iyo saku. Trebi. T ur. Tier. Toba. Ta garantirebulobisa da usafr. Txoebis uzrunvelyofa, ker. Zod, rogorc myidvelis, aseve gamyidvelis dacva moulodneli da Sem. Txvevi. Ti faqtebisagan. miuxedavad amisa, “abstraqciis principi” mravalgzis iyo kritikis sagani, da amis safu. Zveli iyo is, rom er. Tiani aqtis amgvari orsafexurovani dayofa (valdebulebi. T-samar. Tlebrivi da saniv. To-samar. Tlebrivi) ucxoa normaluri adamianuri fsiqikisa. Tvis. rac Seexeba “wminda xel. Sekrulebis princips”, igi gamoir. Ceva Tvalsa. Cino simartivi. T. igi gamyidels xelsayrel pirobebs uqmnis imi. T, rom niv. Tis Sem. Txvevi. T da. Rupvis riski u. Sualod xel-bis dadebis momentidan gadadis myidvelze, miuxedavad imisa, gadavida Tu ara niv. Ti masze. “wminda xel. Sekrulebis principi. T”, myidvels ar Seu. Zlia niv. Tis gamoyeneba, vidre ar moipovebs mflobelobas (anu sanam ar gadaecema).
ramdenad gamar. Tlebulia ma. Sin is, rom axali myidveli ukve niv. Tis Sem. Txvevi. Ti da. Rupvis riskis matarebelia im moment. Sic, sanam niv. Ti mas gadascemia mflobeloba. Si? “wminda xel. Sekrulebis principi”, aseve nakleb yurad. Rebas aqcevs – saku. Trebis garegnul ni. Sans, rac gulisxmobs mflobelobis Secvlis samar. Tlebriv Sedegebs. magali. Tad: franguli samar. Tali or myidvels Soris upiratesobas ani. Weba imas, vinc pirvelma mii. Ro mflobeloba, (o. Rond ke. Tilsindisieri myidvelia) miuxedavad imisa, rom “wminda xel-ba” man ufro gvian daido vidre realurad (xel-bi. T) pirvelma myidvelma. “abstaraqciis principsac” gaa. Cnia Tavisi nakli, rac gamoixateba ima. Si, rom gamyidvels ara aqvs sa. Tanado saniv. To dacva rodesac xel-ba ba. Tilad mii. Cneva, anu myidveli mainc mesaku. Tred mii. Cneva. am dros gamyidveli mimar. Tavs valdebulebi. T-samar. Tlebriv sa. Sualebebs niv. Tis dasabruneblad, e. i. usafu. Zvlo gamdidrebis normebis Sesabamisad.
anu abstraqciis principis safu. Zvelze u. Zravi qonebis nasyidobis xel. Sekruleba praqtikulad efu. Zneba or garigebas: pirveli garigeba (valdebulebi. T-samar. Tlebrivi garigeba) - gulisxmobs Sem. Zenisa. Tvis uflebis warmo. Sobamde valdebulebi. Ti Sinaarsis moqmedebebis ganxorcielebas – niv. Tis gadacemasa da nasyidobis fasis gadaxdas, xolo meore garigeba (saniv. To garigeba) – gulisxmobs valdebulebi. T-samar. Tlebrivi garigebis anu pirveli garigebis Sesrulebis Semdeg, garigebis obieqtze (u. Zravi qoneba) saku. Trebis uflebis warmo. Sobas.
uflebebis cneba • ufleba warmoadgens – ker. Zosamar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis elements. ker. Zo samar. Tlis mecnierebis istoria icnobs uflebis mravalgvar ganmartebas: • i. baroni uflebad mii. Cnevda - “batonobas, romelic samar. Tlis normis safu. Zvelze eku. Tvnis gansaz. Rvrul pirs (an ramodenime pirs) konkretul saganze ma. Ti interesebis dakmayofilebis mizni. T”. • b. vind. Saidis ganmartebi. T – “ufleba warmoadgens mar. Tlwesrigis mier mini. Webul nebis Zalauflebas an nebis batonobas” • l. enekcerusis ganmartebi. T – ufleba warmoadgens mar. Tlwesrigis mier calkeuli pirisa. Tvis mini. Webul Zalauflebas; Tavisi mizni. T ufleba aris adamianis interesebis dakmayofilebis sa. Sualeba”. 40
• h. broqsis ganmartebi. T– “ker. Zosamar. Tlebrivi uflebis cnebis qve. S moiazreba ker. Zo samar. Tlis mier calkeuli pirisa. Tvis mini. Webuli Zalaufleba”. am gansaz. Rvrebidan h. broqsi gamoyofs uflebis Sinaarsis Semadgenel 4 arsebi. T elements: 1. ufleba yovel. Tvis mini. Webulia samar. Tlis, kanonis mier. Sesabamisad, ar arsebobs ufleba, rodesac raime uflebamosileba gamomdinareobs ara samar. Tlidan, aramed – zneobidan, moraluri mo. Txovnidan. 2. ufleba unda eku. Tvnodes pirs; 3. ufleba aris e. w. “nebis Zalaufleba”, romelic gulisxmobs uflebis mflobelisa. Tvis Tavisi Sexedulebi. T moqmedebas da 4. uflebis mizania adamianis interesebis dakmayofileba. 41
uflebis saxeebi ker. Zosamar. Tlebrivi uflebis Sinaarsis garkvevis. Tvis gansaku. Trebuli mni. Svneloba eni. Weba ufleba. Ta klasifikacias. l. enekcerusis mixedvi. T arsebobs ufleba. Ta klasifikacia 2 sxvadasxva ni. Sni. T: 1. 2. ufleba. Ta klasifikacia ma. TSi arsebuli samar. Tlebrivi batonobis bunebis mixedvi. T da ufleba. Ta dayofa ma. Ti miznebis mixedvi. T 42
• • • pirvel ni. Sni. T klasifikacia. Si l. enekcerusi gamoyofs 3 saxis uflebas: batonobis ufleba – aq moiazreba gansaz. Rvrul obieqtze samar. Tlebrivi Zalaufleba an masze gare. Se zemoqmdebis gamoricxva mo. Txovnis ufleba – aq avtori gulisxmobs gansaz. Rvruli piris mimar. T moqmedebis an moqmedebis ganxorcielebisagan Tavis Sekavebis mo. Txovnis uflebas. uflebrivi mdgomareobis Secvlis ufleba – aq igulisxmeba ise. Ti samar. Tlebrivi Zalaufleba, romlis sa. Sualebi. Tac uflebis dadgena, Sewyveta an Secvla Sei. Zleba ganxorcieldes an Tavad uflebamosili piris mier an a. Rni. Snuli Sedegi dgeba uflebamosili piris intereseb. Si Tvi. T am ukanasknelis nebis gare. Sec. mag: Secilebis ufleba, xel. Sekrulebidan gasvla, xel-bis vadamde Sewyvetis ufleba da sxva. 43
uflebis saxeebi meore ni. Sni. T kalsifikaciisas gvaqvs: • piradi uflebebi • saojaxo uflebebi • qonebrivi uflebebi – saniv. To uflebebi, uflebebi aramaterialur sike. Teze, valdebulebi. Tsamar. Tlebrivi uflebebi, samemkvidreo uflebebi. 44
ganvixilo. T saniv. To uflebebi: l. enekcerusi ganasxvavebs batonobis da Se. Zenis saniv. To uflebebs: • batonobis saniv. To uflebebi – uflebamosil pirs ani. Webs niv. Tze batonobis uflebas da Sesabamisad, ani. Webs niv. Tze zemoqmedebis ganxorcielebis an sxva piris mier masze zemoqmedebis ganxorcielebis gamoricxvis uflebamosilebas. mag: saku. Trebis uflebas, saku. Trebis uflebis msgavss miwis nakve. Ti. T sargeblobis uflebebs, Sez. Ruduli sargeblobis uflebas (servituti), giravnobisa da ipo. Tekis uflebebs. • Se. Zenis saniv. To uflebebis – me. Sveobi. T xorcieldeba niv. Tze saku. Trebis uflebis an sxva saniv. To uflebis Se. Zena (napovarze saku. Trebis uflebis mi. Reba, niv. Tze mier. Tebuli Semadgeneli nawilebis miku. Tvnebis ufleba da sxva). 45
uflebis saxeebi Tanamedrove klasifikacia xorcieldeba 2 Ziri. Tadi ni. Snis mixedvi. T: • • uflebebis dayofa calkeuli mini. Webuli samar. Tlebrivi Zalauflebis Sinaarsis mixedvi. T da uflebebis dayofa valdebuli piris pirovnebis mixedvi. T. 46
samar. Tlebrivi Zalauflebis Sinaarsis mixedvi. T ganasxvaveben Semdegi 4 saxis uflebebs: 1. piradi uflebebi – romlebic calkeul adamians rogorc pirovnebas eku. Tvnis (ssk-is 18 muxl. Si a. Rni. Snuli piradi araqonebrivi uflebebi). 2. batonobis uflebebi – romlebic uflebamosil pirs gansaz. Rvrul saganze ani. Webs absolutur da u. Sualo batonobis Zalauflebas, rogoricaa saku. Trebis ufleba, Sez. Ruduli saniv. To uflebebi (a. Rnagoba, uzufruqti, servituti). 3. mo. Txovnis uflebebi – romlebic pirs ani. Webs uflebamosilebas, sxva gansaz. Rvruli pirisagan moi. Txovos moqmedebis Sesruleba an moqmedebis Sesrulebisagan Tavis Sekaveba. 4. uflebrivi mdgomareobis Secvlis uflebebi – romlebic uflebamosil pirs ani. Webs uflebamosilebas, damoukideblad anu sxva piris monawileobis gare. Se, moaxdinos zemoqmedba arsebul uflebriv mdgomareobaze, (mag: Secilebis ufleba, xel. Sekrulebidan gasvla, xel-bis vadamde Sewyvetis ufleba da sxva). pir. Ta mimar. T. 47
uflebis saxeebi uflebebis dayofa valdebuli piris pirovnebis mixedvi. T: • • absoluturi – ise. Ti uflebebia, romlebic moqmedebs yoveli piris mimar. T. relatiuri - ise. Ti uflebebia, romlebic moqmedebs mxolod er. Ti an Sez. Ruduli raodenobis pir. Ta mimar. T. 48
• • • absolutur – uflebas Seesabameba mxolod saer. To valdebuleba yoveli adamianisa, romlebic mdgomareobs uflebamosili piris samar. Tlebriv batonoba. Si Se. Wrisagan Tavis Sekaveba. Si. relatiur – uflebas Seesabameba gansaz. Rvruli piris gansaku. Trebuli valdebuleba. aqedan gamomdinare: absoluturi ufleba - Sei. Zleba dair. Rves nebsimieri piris mier, xolo relatiuri ufleba - ki mxolod valdebuli piris mier. absoluturi uflebebi– saniv. To uflebebia – saku. Trebisa da Sez. Ruduli uflebebi, giravnoba, ipo. Teka relatiuri uflebebi – ki valdebulebi. T-samar. Tlebrivi uflebebia 49
relatiuri uflebebi - valdebulebi. T-samar. Tlebrivi uflebebia, magram gamonaklisis saxi. T kanoni i. Tvaliswinebs saniv. To-samar. Tlebriv Sedegebsac: mag: qiravnobis ur. Tier. Toba wminda valdebulebi. T-samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobaa gansaz. Rvrul pirebs Soris (gamqiravebeli da damqiravebeli), Tumca samoqalaqo brunvis stabilurobis interesebma ganapiroba qiravnobis ur. Tier. Tobis Senar. Cunebis aucilebloba damqiraveblis gardacvalebis an gaqiravebuli niv. Tis gasxvisebis Sem. Txveva. Si, anu sxva pirebze - Camnacvleblebzec gavrceldeba qiravnoba, rogorc valdebulebi. T-samar. Tlebrivi ur. Tier. Toba. 50
ufleba Sei. Zleba iyos: obieqturi – igi kanoni. T (obieqturad) a. Riarebuli uflebaa. igi mini. Webuli aqvs individs, misi individualurobis ga. Tvaliswinebisa da calkeuli vi. Tarebis mxedveloba. Si mi. Rebis miuxedavad. igi abstraqtulia im gagebi. T, rom konkretul subieqt. Tan dakav. Sirebuli ar aris. mag: pirovnebis Tavisufali ganvi. Tarebis ufleba individis obieqturi uflebaa, saidanac gamomdinareobs moqmedebis Tavisufleba; sicocxlis ufleba da sxva subieqturi – uflebas moipovebs konkretuli individi. (neba Sei. Zinos u. Zravi qoneba) igi warmoi. Soba individis nebis gamovlenis da/an kanoni. T gansaz. Rvruli sxva garemoebis dadgomis safu. Zvelze anu zogjer marto nebis gamovlena ar aris sakmarisi da aucilebelia nebis gamovlenas. Tan er. Tad garkveuli faqtis dadgoma (mag. u. Zrav qonebaze saku. Trebis uflebis gadacemisas registracia sajaro reestr. Si) 51
mo. Txovna uflebis realizaciis kanoni. T ga. Tvaliswinebuli Sesa. Zleblobaa. mo. Txovna aris is, risi mi. Rwevac surs pirs, romlis uflebac dair. Rva, xolo mo. Txovnis safu. Zveli aris kanonis norma, anu is samar. Tlebrivi meqanizmi, romlis me. Sveobi. Tac uflebamosil pirs Seu. Zlia ganaxorcielos Tavisi mo. Txovna mii. Ros ku. Tvnili da a. Ridginos dar. Rveuli ufleba sasamar. Tlos me. Sveobi. T an mis gare. Sesabamisad, mo. Txovna da mo. Txovnis safu. Zveli sxvadasxva cnebaa da sasurvelia, ma. Ti a. Rreva Tavidan iqnes acilebuli. am gamijvnas gansaku. Trebuli praqtikuli mni. Svneloba aqvs imis ga. Tvaliswinebi. T, rom mo. Txovna. Ta Soris ar. Cevanis ufleba mosar. Celis uflebamosilebaa, xolo mosar. Celis mier wardgenili mo. Txovnis damfu. Znebeli mo. Txovnis samar. Tlebriv safu. Zvel. Ta Soris er. T-er. Tis misadageba sasamar. Tlos uflebamosileba da valdebulebaa. 52
mo. Txovnis safu. Zveli aris samar. Tlis norma, romelic calkeuli samar. Tlebrivi ur. Tier. Tobis monawiles ani. Webs meore monawilisagan garkveuli moqmedebis Sesrulebis an moqmedebisagan Tavis Sekavebis mo. Txovnis uflebas. • moqmedeba. Si igulisxmeba nebismieri Sesa. Zlo aqtiuri moqmedeba, rogorebicaa: Tanxis gadaxda, niv. Tis gadacema, momsaxurebis ganxorcieleba, nebis gamovlena. • umoqmedoba ki, sapirispirod amisa, aris nebismieri Sesa. Zlo umoqmedoba, ma. T Soris samar. Tlebrivi Tu faqtobrivi zemoqmedebis Tmena. xolo mo. Txovna _ es aris Tavad mo. Txovnis samar. Tlebrivi safu. Zvli. T ga. Tvaliswinebuli Sedegi, rac piris mier garkveuli moqmedebis Sesrulebisa Tu. U moqmedebisagan Sekavebis valdebulebas warmo. Sobs. 53
mo. Txovnis mimar. Teba uflebas. Tan subieqturi ufleba aris saxelmwifos mier a. Riarebuli abstraqtuli uflebidan warmo. Sobili konkretuli, individ. Tan u. Sualod dakav. Sirebuli ufleba, romelic moqmedebs mesame pireb. Tan mimar. Tebi. T. ufleba da mo. Txovna ar aris identuri cnebebi, Tumca uflebis safu. Zvelze warmoi. Soba mo. Txovna. ufleba ufro far. To cnebaa da is mo. Txovneb. Tan er. Tad ise. T uflebebsac gulisxmobs, rogoricaa, magali. Tad, absoluturi uflebebi. absoluturi uflebis arseboba Tavis. Tavad ar warmo. Sobs mo. Txovnas, igi warmoi. Soba mxolod am uflebis xelyofis Sem. Txveva. Si. uflebisagan gansxvavebi. T, mo. Txovna yovel. Tvis gansaz. Rvruli pirisaken konkretuli qmedebis ganxorcielebazea mimar. Tuli. mo. Txovna warmoi. Soba nebismieri subieqturi uflebisagan, ma. T Soris, igi Sesa. Zloa gamomdinareobdes absoluturi batonobis uflebidan, an warmoi. Svas damfu. Znebeli uflebis ganxorcielebis Sedegad. 54
uflebis ganxorcieleba gamoxatulia nebelobi. Ti moqmedebi. Ta da umoqmedobi. T. mo. Txovna pirisa. Tvis mini. Webuli Zalauflebaa, kanoni. T dadgenil fargleb. Si moi. Txovos „sxvisagan“ calkeuli moqmedebis ganxorcieleba an misgan Tavis Sekaveba. magali. Tad, saqar. Tvelos konstitucii. T a. Riarebulia saku. Trebis ufleba, romlis mixedvi. T, calkeuli piri uflebamosilia, konkretul niv. Tze moipovos saku. Trebis ufleba sa. Tanado garigebis dadebi. T Tu kanonis safu. Zvelze. Sesabamisad, mas warmoe. Soba subieqturi, mas. Tan u. Sualod dakav. Sirebuli absoluturi ufleba, romelic moqmedebs yvela sxva individis mimar. T. saku. Trebis subieqturi uflebis safu. Zvelze Sesa. Zlebelia warmoi. Svas konkretuli mo. Txovna sxva individebis mimar. T (magali. Tad, ssk-is 172 -e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, Seu. Zlia mos. Txovos mflobels Tavisi saku. Trebis ukan dabruneba). 55
Sesabamisad, uflebis arseboba Tavis. Tavad ar miu. Ti. Tebs mo. Txovnis arsebobaze. vin. Saidis mixedvi. T, yoveli ufleba warmo. Sobs valdebulebas. uflebebi er. Tgvarovani ar aris da ma. Ti gamijvna mni. Svnelovania sasamar. Tlo praqtikis sworad warmar. Tvisa. Tvis. ase magali. Tad, er. T Sem. Txveva. Si valdebuleba zogadi xasia. Tisaa da igi gansaz. Rvravs nebismieri mesame pirisa. Tvis moqmedebis Tavisuflebis savaldebulo Car. Coebs am valdebulebis damfu. Znebel uflebas. Tan mimar. Tebi. T; meore mxriv ki, valdebuleba Sesa. Zloa konkretuli piris mimar. T arsebobdes da konkretuli moqmedebisa Tu moqmedebisagan Tavis Sekavebis mo. Txovnas warmo. Sobdes. 56
mo. Txovna aris piris uflebamosileba, moi. Txovos sxva pirisagan moqmedeba an moqmedebisagan Tavis Sekaveba, ma. T Soris ganaxorcielos a. Rni. Snuli mo. Txovna sasamar. Tlosa. Tvis sar. Celi. T mimar. Tvis gzi. Ta da sasamar. Tlos gadawyvetilebis Semdgomi a. Rsrulebis me. Sveobi. T. Sei. Zleba i. Tqvas, rom mo. Txovna materialursamar. Tlebrivi institutia procesualur-samar. Tlebrivi elementebi. T. mo. Txovna ganxorcielebadia mo. Txovnis safu. Zvlis me. Sveobi. T. mo. Txovnas yovel. Tvis Seesabameba valdebuleba uflebis analogiurad Sei. Zleba or kategoriad daiyos: • er. Ti mxriv -es aris zogadi xasia. Tis valdebuleba, romelic gulisxmobs samoqalaqo-samar. Tlebrivi kanonmdeblobi. T individisa. Tvis mini. Webuli moqmedebis Tavisuflebis farglebi. T bo. Wvas (mag; ar xelyos sxvisi saku. Treba); • meore mxriv - ki, es aris piris mimar. T arsebuli konkretuli moqmedebis Sesrulebisa Tu moqmedebisagan Tavis Sekavebis valdebuleba (mag: daabrunos ukanonod mi. Tvisebuli niv. Ti) 57
mo. Txovnis safu. Zveli mo. Txovnis samar. Tlebrivi safu. Zveli aris samar. Tlis norma, romlis samar. Tlebrivi Sedegi. T ga. Tvaliswinebulia piris mier raime moqmedebis ganxorcielebisa Tu moqmedebisgan Tavis Sekavebis valdebuleba. mo. Txovnis samar. Tlebriv safu. Zvel. Ta ganxorcielebis Sesa. Zlebloba iz. Rudeba kanoni. T dadgenili xandazmulobis vadebi. T. ssk-is 316 -e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, `valdebulebis Zali. T kreditori uflebamosilia, mos. Txovos movales raime moqmedebis Sesruleba Sei. Zleba gamoixatos moqmedebisagan Tavis Sekaveba. Sic. ~ mo. Txovnis ufleba mas Seu. Zlia ganaxorcielos sasamar. Tlos me. Sveobi. T. 58
mo. Txovnis safu. Zvlis sworad Ser. Ceva mosamar. Tlis umni. Svnelovanesi funqciaa, vinaidan mosamar. Tles konkretul saqmeze gadawyvetileba swored mis mier upiratesad gamosayenebel mo. Txovnis samar. Tlebriv safu. Zvlad mi. Cneuli normis safu. Zvelze gamoaqvs. ama Tu im mo. Txovnis damfu. Znebeli normis Ser. Ceva, mxare. Ta mier moxsenebuli faqtobrivi garemoebebis safu. Zvelze, mis mier momzadebuli samar. Tlebrivi daskvnis Sesabamisad xorcieldeba. samar. Tlis normam Sesa. Zloa, pirdapir gansaz. Rvros valdebuli piris mier Sesasrulebel moqmedeba. Tumca zogier. T Sem. Txveva. Si mo. Txovnis samar. Tlebrivi safu. Zveli mxolod zogad valdebulebas awesebs. 59
magali. Tad, ssk-is 477 -e muxlis me-2 nawili adgens, rom nasyidobis xel. Sekrulebi. T myidveli valdebulia, gamyidvels gadauxados fasi da mii. Ros qoneba. es norma zustad gansaz. Rvravs myidvelis valdebulebas. gansxvavebulia ssk-is 316 -e muxlis me-2 nawilis debuleba, romlis Tanaxmad, Tavisi Sinaarsisa da xasia. Tis ga. Tvaliswinebi. T, valdebuleba Sei. Zleba yovel mxares akisrebdes meore mxaris uflebebisa da qonebisadmi gansaku. Trebul gulisxmierebas. Ti. Toeuli mo. Txovnis damfu. Znebeli samar. Tlis norma gansaz. Rvravs mo. Txovnis samar. Tlebriv safu. Zvels, Tumca misi ganmarteba da faqtobriv garemoebebze misadageba sasamar. Tlos kompetenciaa. 60
mo. Txovnis safu. Zveli, rogorc wesi, ori nawilisagan Sedgeba: • normis Semadgenloba, romelic moicavs calkeul winapirobebs da • samar. Tlebrivi Sedegi, romelic kanonis safu. Zvelze dadgeba im Sem. Txveva. Si, Tu saxezea normis Semadgenlobi. T gansaz. Rvruli yvela winapiroba, e. i. a. Rwerilobi. Ti nawilis Semadgeneli elementebi. mo. Txovnis ganxorcieleba aris calkeuli Sem. Txvevis arsebobisas abstraqtuli normisagan konkretuli samar. Tlebrivi Sedegis gamoyvana. 61
mo. Txovnis samar. Tlebrivi safu. Zvlis Sefardebisas unda dadgindes, mocemulia Tu ara gansaxilvel Sem. Txveva. Si Ser. Ceuli mo. Txovnis safu. Zvli. T (misi a. Rwerilobi. Ti nawili. T) gansaz. Rvrul winapiroba. Ta er. Toblioba, romel. Ta arsebobac konkretul Sem. Txveva. Si warmo. Sobs mo. Txovnis safu. Zvli. T dadgenil samar. Tlebriv Sedegs. magali. Tad, ssk-is 172 -e muxlis pirveli nawilis winapirobebia: • piri, romelic i. Txovs niv. Ts, unda iyos am niv. Tis mesaku. Tre; • xolo piri, romlisaganac i. Txovs mesaku. Tre niv. Ts, unda iyos niv. Tis mflobeli. amas. Tan, mas ar unda hqondes am niv. Tis flobis ufleba. es winapirobebi aris normis Semadgenloba, xolo samar. Tlebrivi Sedegia: mesaku. Tris uflebamosileba, gamoi. Txovos niv. Ti ukan. 62
saniv. To samar. Tali Sedgeba: • qoneba (mo. Zravi/u. Zravi niv. Tebi, aramaterialuri qonebrivi sike. Te); • mflobeloba (ke. Tilsindisieri/arake. Tilsindisieri) • saku. Treba (saku. Trebis Se. Zena/dakargva mo. Zrav/u. Zrav niv. Tebze, mo. Txovnis da. Tmoba, valis gadakisreba, saku. Trebis dacva); • samezoblo samar. Tali; • a. Rnagoba, uzufruqti, servituti (sxvisi saku. Trebi. T Sez. Ruduli sargebloba); • giravnoba, ipo. Teka (mo. Txovnis uzrunvelyofis sa. Sualebani); • sajaro reestri. mokled mimovixilo. T Ti. Toeuli ma. Tgani (auditoria. Si) 63
literatura • besarion zoi. Ze “qar. Tuli saniv. To samar. Tali”; gv: 1 -25 • lado Wanturia “u. Zravi niv. Tebis saku. Treba”; gv. 181 -195 • zurab We. Wela. Sili “saniv. To samar. Tali”; gv: 11 -20 • davi. T keerseli. Ze “ker. Zo samar. Tlis uzogadesi sistemuri cnebebi”; gv 76 -80 • sofio Ca. Cava “mo. Txovnebis da mo. Txovnis safu. Zvlebis konkurencia ker. Zo samar. Tal. Si” (sadisertacio na. Sromi) gv: 13 -18 • Tamar So. Ta. Ze “saniv. To samar. Tali”, gv: 20 -40. 64
- Slides: 64