Ledynai ir ems pavirius Darb atliko Kristina Gedvilait

Ledynai ir Žemės paviršius Darbą atliko: Kristina Gedvilaitė 11 a Mokytoja: Laima Railienė Kėdainiai, 2010 m.

Turinys Įvadas. . . . 3 Ledynas………………………… 4 Ledynų susidarymas. . . . 5 Ledynų tipai……………………. 6 Kalnų ledyno susidarymas…………. . 7 Antarktidos ledynai………………. 8 Grenlandijos ledynai………………. . 9 Ledkalniai……………………. . 10 Sublimacija…………………… 11 Ledyno dinamika………………. . 12 Ledyno ardomoji veikla……………. 13 Ledyninės nuogulos……………… 14 Ledynų akumuliaciniai dariniai……………. 15 Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje………… 16 Puokės (Barstyčių) akmuo…………………. 17 Ledyno suformuotas paviršius……… 18, 19 Ledyno dariniai: Dubakloniai……………. . 20 Ozai………………………. . 21 Termokarstinės daubos…………. . 22 Ledyninių ežerų įvairovė: Dubakloniniai ežerai…………… 23 Ledo guolio ežerai……………… 24 Liekaniniai ežerai………………. 25 Užtvenktiniai ežerai…………… 26 Termokarstiniai ežerai…………. 27 Išvados……………………. . 28 Naudoti šaltiniai………………. 29

Įvadas Manoma, jog kas 200 – 250 mln. m. Žemės klimatas taip atšalo, kad didelę jos dalį padengdavo ledynai. Per praėjusius 2 mln. metų pasaulinės temperatūros svyravimai Žemės paviršiuje kito. Šiltus tarpledynmečio laikotarpius keitė šalti ledynmečiai. Paskutinis ir reikšmingiausias apledėjimas įvyko kvartero periodo pleistoceno epochoje. Klimatui atšilus, kontinentiniai ledynai tirpo, tačiau ir dabar jie dengia ne mažiau kaip penktadalį Žemės paviršiaus. Amžinas įšalas sukaustęs Antarktidą, Grenlandiją, kalnų sritis.

Ledynas – didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės plotus. Ledynas sudarytas iš daugiamečio ledo ir juda, veikiamas gravitacinės jėgos. Ledynų yra visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Šiuo metu ledynai talpina tiek vandens, kiek užtektų pasaulio jūros lygį pakelti apie 75 metrus. Su ledynais susijusios šios reljefo formos: galinės, šoninės, vidinės morenos, U formos slėniai, ozai, keimai, drumlinai ir kt.

Ledynų susidarymas Ledynai formuojasi ten, kur oro temperatūra yra neigiama. Tokiose vietose iškritęs sniegas netirpsta, o kaupiasi. Iš pradžių jo snaigės virsta ledo grūdeliais – firnu, vėliau, per keliasdešimt metų, ledu. Taip per kelis šimtus metų susidaro dideli ledyno luitai.

Ledynų tipai Visi sausumos ledynai skirstomi į kalnų ir žemyninius. Kiekvienas ledynas turi savo maitinimo sritį, kur kaupiasi sniegas ir susidaro ledas. Iš maitinimo srities ledynas juda žemyn. Ši labai sunki ledo masė ardo uolienas, kurios šliaužia ir neša jas iki ledyno pakraščio. Ten vyrauja teigiama temperatūra, todėl ledas pradeda tirpti ir palieka savo nešamą krovinį - moreną. Kalnų ledyno dalis, nuslinkusi į sritį, kurioje temperatūra jau būna aukštesnė už 0º, vadinama liežuviu. Iš jo pradeda tekėti upeliai, kurie neša šaltus ledyno tirpsmo vandenis žemyn, į didesnes upes.

Antarktidos ledynai Antarktida – pietų pusrutulio žemynas, kuriame yra pietų ašigalis. Beveik visą paviršių - 98% žemyno dengia ledynai, kurių vidutinis storis – 2160 m, o didžiausias 4776 m storio žemyninis ledynas yra Wilkeso žemėje. Antarktidos ledynai sudaro 86% visų planetos ledynų, ir juose sukaupta 90% pasaulio gėlo vandens atsargų. Ledynų tūris 25, 2 mln. km³

Grenlandijos ledynai Grenlandija - didžiausia pasaulyje sala. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje ledo vidutinis storis 2300 m, didžiausias - 3400 m. Tūris - 2, 6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13 -15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje.

Ledkalniai Žemyniniai ledynai, taip pat kaip ir kalnų, juda slegiami viršutinių sluoksnių. Dalis, kuri pasiekia vandenyną ir atitrūksta, vadinama ledkalniu. Ledkalniai būna iki 700 m aukščio, tačiau tik labai maža jų dalis kyšo virš vandens. Vandenynų srovės juos nuplukdo toli nuo gimtojo ledyno. Patekę į šiltesnius vandenis, ledkalniai ištirpsta. Dažni ledkalnių gyventojai – pingvinai.

Sublimacija - tai sniego ar ledo garavimas. Sublimacijos metu vandens molekulės tiesiogiai nuo sniego ar ledo kyla į atmosferą ir virsta garu. Tam tikro klimato sąlygomis sublimacija yra įprastas būdas sniegui išnykti. Ji vyksta tinkamomis oro sąlygomis: kai maža santykinė oro drėgmė, pučia sausi vėjai. Ji intensyvesnė ten, kur didesnės žemės paviršiaus altitudės (kur oro slėgis mažesnis). Kad vyktų sublimacijos procesas, reikalinga ir energija - stipri saulės šviesa.

Ledyno dinamika Ledynai juda lėtai, tačiau, kaip ir tekantis vanduo, vykdo smarkią ardomąją, irimo produktų ir akumuliacinę veiklą. Ledynų judėjimo greitis įvairuoja ir priklauso nuo metų temperatūros, laiko ir vietos. Judantis ledynas smarkiai keičia paklotinį paviršių. Kaitos intensyvumas priklauso nuo šį paviršių sudarančių uolienų atsparumo, reljefo ir ledyno storio. Ledynų poveikis Žemės paviršiui labai įvairus. Kai temperatūra žema, o ledas trapus ir tvirtai prišalęs prie paviršinių uolienų, judėdami ledynai atplėšia masyvius uolienų luistus. Aukštesnėje temperatūroje ir dėl didelio slėgio ledas lengviau deformuojasi, o po juo atsiradęs vanduo sąlytyje su Žemės paviršiumi lengvina slydimą. Ledyno tirpsmo rajonuose vyksta ledyno velkamų medžiagų – nešmenų akumuliacija.

Ledyno ardomoji veikla Judančio ledyno veikla, pasireiškianti ledyno guolį sudarančių uolienų ardymu ir irimo produktais – egzaracija. Ji būdingiausia besiplečiantiems ledynams. Kalnuose ji suformuoja stačiašlaičius, lėkštadugnius taurės pavidalo įdubimus – karas. Jos susidaro kalnų šlaitų pažemėjimuose, plytinčiuose aukščiau sniego ribos, kur susikaupęs sniegas nespėja per vasarą ištirpti ir iš pradžių virsta firnu, o vėliau ledu.

Ledyninės nuogulos Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos skirstomos į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios riedulių, molio ir smėlio sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims perklosčius morenines nuogulas; ledynų pakraštinių darinių lankams patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja prieledyniniai ežerai, kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.

Ledynų akumuliaciniai dariniai Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo vandenų akumuliacijos produktai suformuoja įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių ledyno sustojimo vietas. Kalnų slėniuose likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai sudaro stambios nuolaužinės uolienos, iš toliau atnešti eratiniai rieduliai.

Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį akmenį velkant per kietą paviršių.

Puokės (Barstyčių) akmuo Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.

Ledyno suformuotas paviršius Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.

Ledyno dariniai Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias – Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.

Ledyninių ežerų įvairovė Dubakloniniai ežerai Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui, susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų. Vieni iš jų – giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja.

Ledo guolio ežerai Atsitraukus ledynui, kai kur liko gulėti didelių ledo luistų. Kai jie ištirpo, vanduo užpildė išgulėtas dubumas. Taip susidarė Dusia, Metelys, Obelija, Kretuonas.

Liekaniniai ežerai Ledyno pakraštyje telkšojo didelių prieledyninių ežerų. Kai kur ir dabar yra jų liekanų. Tai dideli, negilūs, pelkynų apsupti Žuvinto, Amalvo ir Rėkyvos ežerai.

Užtvenktiniai ežerai Susidarė galinėms morenoms užtvėrus kelią ledo tirpsmo vandeniui ir jam užpildžius reljefo pažemėjimus. Tokie yra Platelių ež. , Dysnai, Vištytis.

Termokarstiniai ežerai Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado tuštumų, todėl aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė nedidelių, apvalių ir gana gilių ežerėlių.

Išvados n n Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo Žemės paviršių sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija. Ledynų ardomoji veikla, intensyviausiai vykstanti aukščiau sniego ribos plytinčiose kalnų srityse ir poliariniuose rajonuose, suformuoja egzaracinį reljefą.

Prisimink, ką sužinojai. . . 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Kas yra ledynas? Kokiame žemyne ledynų nėra? Išvardink su ledynais susijusias reljefo formas. Kurio žemyno beveik visą paviršių dengia ledynai? Kas yra egzaracija ir kokiems ledynams ji būdingiausia? Išvardink ledyninių nuogulų tipus ir apibūdink juos. Išvardink ledyno darinius Lietuvoje, pateik jų pavyzdžių. Apibūdink, kaip susidarė ledo guolio ežerai, pateik bent du ežerų pavyzdžius. Koks reiškinys vyksta ledyno tirpsmo rajonuose? Trumpai apibūdink ledynų formavimąsi.

Naudoti šaltiniai: n n n n http: //lt. wikipedia. org/wiki/Ledynas http: //geografija. lt/2009/11/ledynai/ http: //ga. water. usgs. gov/edu/watercyclelithuanian. html http: //www. globalwarmingart. com/wiki/Wikipedia: glacier http: //www. kalnuslidinejimas. com/puslapis/informacijaapie-antarktida http: //lt. wikipedia. org/wiki/Grenlandija V. Gerulaitis, D. Česnavičius: Bendroji geografija 11 -12 klasei, psl. 45 -49 Geografijos vadovėlis ŽEMĖ 9 kl. , I d. psl. 32 -36, 38, 96