Lapkriio 29 j minime Juozo Gruo 110 sias

Lapkričio 29 -ąją minime Juozo Grušo 110 -ąsias gimimo metines

Juozas Grušas gimė 1901 metais, lapkričio 29 dieną KalniškiųŽadžiūnų kaime (Šiaulių apskritis), valstiečio šeimoje ir vaikystėje buvo mokomas visų žemės ūkio darbų. 1912 m. Grušai persikėlė į Miesmedžio kaimą, nusipirko žemės sklypą, nuo kurio ką tik buvo nukirstas miškas. Jaunutis Juozas padėjo tėvui darbuotis ūkyje, bet tuo pat metu širdyje kaupėsi dvasiniai turtai – meilė gamtai, grožio pajautimas, polinkis stebėti žmones. Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. Vėliau baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. . 1917 m. , mirus motinai ir tėvui antrą kartą vedus, Juozas Grušas nusprendė pradėti savarankišką gyvenimą. Savarankiškai pasimokęs, 1920 m. jis įstojo į Šiaulių gimnaziją, kurią 1924 m. baigė. 1924– 1931 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultete.

Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vokiečių literatūrą, pedagogiką. Šio fakulteto studentai-literatai jungėsi į „Šatrijos” draugiją“, Juozas Grušas taip pat įsitraukė į šį sambūrį. 1928 m. buvo šios draugijos pirmininku. 1931 m. dėstė lietuvių kalbą ir istoriją žydų mokytojų pedagoginiuose „Tarbut“ kursuose. 1928 m. išėjo pirmoji J. Grušo knygutė, pavadinta vieno apsakymo vardu „Ponia Bertulienė“. Šitaip buvo žengtas žingsnis į literatūrinį gyvenimą. Papildomai studijavo germanistiką, pramoko vokiečių kalbos. Pagrindinė studijų kryptis tapo lituanistika. Spaudoje J. Grušas pradėjo reikštis su literatūros kritikos straipsniais ir recenzijomis. 1931 m. J. Grušas baigė studijas universitete. Netrukus sukūrė šeimą – vedė humanitarinių mokslų fakulteto studentę Pulcheriją Račytę. Vertėsi daugiausia pedagoginiu darbu ir žurnalistika. Dėstė

A. Valeška. Juozo Grušo portretas. 1930 m.

1931 m. kartu su Baliu Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų draugijos įsteigimą, 1937– 1938 m. buvo šios draugijos pirmininkas. 1928– 1939 m. redagavo katalikišką savaitraštį „Mūsų laikraštis“. Savo kūrybos kelią J. Grušas pradėjo eilėraščiais, kuriuos nuo 1925 m. spausdino laikraščiuose. Greitai poeziją pakeitė proza. Pirmoji rašytojo knyga „Ponia Bertulienė“ spaudoje pasirodė 1928 m. , o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935 m. ). Dramaturgijos tikslas - kuo tobuliau išreikšti gyvenimo tiesą (J Grušas). 1940– 1941 m. dirbo Valstybinėje leidykloje Grožinės literatūros skyriaus atsakinguoju redaktoriumi. 1941– 1949 m. gyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, mokytojavo, ūkininkavo. Nuo 1948 m. rašytojų sąjungos narys. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui.

Nuo šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama "Herkus Mantas") ir tragikomedijos (drama "Meilė, džiazas ir velnias") žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos.

Daugelis dramų pastatytos Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972 m. ). Barboros Radvilaitės vaidmenyje aktorė Rūta Staliliūnaitė

1980– 1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1984 m. išėjo pjesių rinkinys „Mykolas Glinskis“, o 1986 m. – apsakymų ir novelių rinkinys „Gyvų sienojų namai“. 1957 m. paskirta Valstybinė premija už tragediją „Herkus Mantas“, 1976 m. – už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“.

1962 m. J. Grušui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo, 1971 m. – Liaudies rašytojo garbės vardas. 1972 m. sukurtas portretinis biustas (skulpt. Danutė Danytė). 1976 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). Tais pačiais metais skulptorė Danutė DanytėVarnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“. 1989 m. rašytojo namuose Žaliakalnyje pradeda veikti Maironio lietuvių literatūros muziejaus

J. Grušas mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Antkapinis paminklas J. Grušui Petrašiūnų kapinėse

Parašė buitines ir istorines dramas: „Tėvas ir sūnus“ (1945 m. ), „Dūmai“ („Smalkės“, 1956 m. ) „Herkus Mantas“ (1957 m. ) „Adomo Brunzos paslaptis“ (1967 m. ) „Barbora Radvilaitė“ (1972 m. ) „Švitrigaila“ (1975 m. ) „Unija“ (1977 m. ) „Gintarinė vila“ (1979 m. ) „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967 m. )

Juozo Grušo memorialinis muziejus Kaune (namas statytas 1936 m. )

Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti. (Juozas Grušas).

Dėkojame už dėmesį ! md. biblioteka