Laimutis Lauikas iniasklaidos kalba ir stilius Sintakss vadas

Laimutis Laužikas Žiniasklaidos kalba ir stilius Sintaksės įvadas. Sintaksiniai ryšiai. 5 paskaita

Sintaksės objektas, uždaviniai ❖ ❖ Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių bei jų formų jungimosi dėsningumus, žodžių junginius, sakinius (sakinių struktūrą, tipus bei funkcijas). Pagrindinis sintaksinės analizės principas – tiriamos ne atskiros, izoliuotos formos, bet formų ryšiai ir santykiai.

Sintaksė ir kiti kalbotyros dalykai ❖ ❖ ❖ Per žodį, žodžio formas, gramatines kategorijas tiesiogiai remiasi morfologija. Per žodžio reikšmes, žodį kaip simbolį siejasi su leksikologija. Per kalbos asmeninę bei visuomeninę praktiką siejasi su normos teorija ir praktika, su stilistika ir retorika.

Valentingumas ir žodžių junglumas ❖ ❖ Valentingumas – tai žodžio, laikomo semantiniu predikatu, potencinė savybė numatyti daugiau ar mažiau jam reikalingus sintagminius partnerius (Jonas skaito knygą). Junglumas – visų galimų sintagminių elementų jungimasis prie žodžio (Žaliose pievose ganosi margų galvijų bandos).

Sintagminiai santykiai ❖ Sintagminiai santykiai – tai bet kurių žodžių ar jų formų prasminio santykiavimo atvejis: tiek realizuotas žodžio valentingumas (vaikas semia vandenį puodeliu: vaikas semia, semia vandenį, semia puodeliu), tiek ir bet kurie kiti galimi sintagminiai elementai (vaikas semia vandenį virtuvėje iš kibiro ir pan. ).

Sintaksiniai ryšiai ir jų rodikliai ❖ Sintaksinius ryšius rodo: ❖ ❖ prasmė tarp žodžių; žodžių formos (tiksliau, jų kaitomieji elementai galūnės); ❖ tarnybiniai žodžiai; ❖ žodžių tvarka, išsidėstymas; ❖ intonacija.

Sintaksinių ryšių skirstymas ❖ Struktūriniai ryšių tipai: ❖ ❖ Formalieji ryšių tipai: ❖ ❖ dvipusė (tarpusavio) sąsaja; prijungimas; sujungimas. koreliavimas; derinimas; valdymas; šliejimas. Semantiniai ryšių (santykių) tipai: ❖ subjektiniai; objektiniai; atributiniai, etc.

Struktūriniai ryšių tipai ❖ ❖ ❖ Sujungimas (koordinacija) – sintaksiškai lygiaverčių vienetų gramatinio (ne)priklausymo ryšys; kiekviena sujungimu susieta forma ar konstrukcija gali būti vartojama viena be kitos (graži ir saulėta diena: graži diena; saulėta diena). Prijungimas (subordinacija) – ryšys tarp sintaksiškai nelygiaverčių vienetų, kurių vienas (priklausomasis) priklauso nuo kito (pagrindinio) ir tik per jį įtraukiamas į sintaksinį vienetą (matau saulę; anksti temsta; pradėjome dirbti; labai gražus). Dvipusė (tarpusavio) sąsaja – ryšys tarp dviejų maždaug lygiaverčių vienetų, kur tie vienetai vienas kitą veikia, vienas nuo kito priklauso (studentai mokosi; mes mokomės; varnos yra paukščiai; laikas – pinigai; tai įdomu).

Formalieji ryšių tipai ❖ ❖ Derinimas – priklausomojo žodžio morfologinės formos (linksnio, skaičiaus, giminės) parinkimas pagal pagrindinį žodį. Valdymas – priklausomojo žodžio parinkimas, nulemtas pagrindinio žodžio junglumo. Šliejimas – priklausomojo žodžio formos parinkimas pagal jos reikšmę (tik semantiškai). Koreliavimas – savarankiškas gramatines kategorijas turinčių žodžių galimas abipusis taikymas.

Ačiū už dėmesį