Kuo skiriasi grup nuo komandos Grup tai moni

Kuo skiriasi grupė nuo komandos?

Grupė, tai: ü žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai; ü sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač nuo pavienių darbuotojų (Kasiulis, Barvydienė, 2004); ü dviejų ar daugiau individų sistema, kurie tarpusavyje taip susiję, kad tam tikru laipsniu palaiko šios sistemos funkcionalumą; tarp grupės narių susiformuoja tam tikri santykiai, atsižvelgiant į kiekvieno grupės nario vaidmenį ir susiklosto tam tikros normos, reguliuojančios visos grupės ir atskirų narių elgesį (Savanevičienė , Šilingienė, 2005);

Formali grupė Bendri tarpusavio santykiai? Pagrindinis dėmesys skiriamas? Lyderio valdžios šaltinis? Neformali grupė Vadovaujamasi? Valdymo šaltiniai?

Kiekvienai grupei – formaliai ar neformaliai būdingi tam tikri ypatumai: ü grupės narių tarpusavio elgesio kontrolė; ü grupės narių socialiniai santykiai; ü tarp grupės narių neišvengiama konkurencija; ü kiekvienas grupės narys užima tam tikrą vietą, gauna pareigas;

ü kiekvienai pozicijai būdingas savitas vaidmuo; ü kai žmogus imasi vaidmens, tuo pačiu metu pradeda veikti socialinės kontrolės mechanizmas; ü grupėje susidaro hierarchija; ü neišvengiamas konformizmas – prisitaikymas, pasirengimas priimti, vykdyti grupės normas, taisykles, pareigas.

Žmonių grupė, pasiekusi aukščiausią brandos lygį, gali pradėti dirbti kaip komanda. Grupinio darbo organizavimas: ü sudaro sąlygas didesniam darbuotojų skaičiui dalyvauti valdyme, priimant sprendimus; ü didina darbuotojų suinteresuotumą savo ir visos įmonės veiklos rezultatais, skatina iniciatyvos, kūrybiškumo pasireiškimą, sugebėjimų ugdymą; ü labiau sutelkia įmonės narius siekti bendrų tikslų, skatina bendradarbiavimo santykius;

ü leidžia įvertinti įvairias nuomones, pažiūras; ü užtikrina efektyvų pasikeitimą informacija; ü įgalina išspręsti problemas, nepatenkančias nei į vieno padalinio kompetenciją, bei atlikti specialias funkcijas; ü leidžia išlaikyti didesnį įstaigos lankstumą ir sugebėjimą reaguoti į besikeičiančią aplinką; ü leidžia efektyviau koordinuoti įvairių įstaigos padalinių veiklą.

Tiek grupė, tiek vėliau iš jos tapusi komanda, turi praeiti atitinkamą brendimo procesą.

Formalios grupės raidos etapai: grupė turi praeiti keturis etapus: ü formavimo (si), ü šturmo, ü normalizavimosi, ü veikimo ir galiausiai grupė turi būti išformuota, jeigu ji netampa komanda siekianti naujų tikslų.

FORMAVIMASIS KOMANDA AUDRA (SUMAIŠTIS) NORMALIZAVIMAS BRANDA VEIKLA (DARBO ATLIKIMAS) Komandos susiformavimas

Pasiekusios aukščiausią lygį, efektyvios darbo grupės dažniausiai vadinamos komandomis. Kiekviena komanda – būtinai grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda.

Komanda, tai: kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti; ü ü pasiekusios aukščiausią lygį, efektyvios darbo grupės (Barvydienė, Kasiulis, 2001).

Komanda, tai: ü žmonių grupė, susitelkusi vienam tikslui ir visus savo įgūdžius panaudojanti tam tikslui pasiekti (Tamošiūnas, 1999); ü trys ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo (Stoner ir kt. , 1999); ü grupė žmonių, turinčių tą pačią bendros veiklos viziją bendriems tikslams pasiekti (Kirton, 2000);

Komanda, tai: ü žmonių grupė, kuri gali efektyviai atlikti darbą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, kuriems įgyvendinti ji ir buvo sukurta (Želvys, 2001); ü žmonių grupė, siekianti bendrų tikslų bei sukurianti įdomią, žadinančią, motyvuojančią komandos darbo aplinką (Robbins, 1995); ü žmonių grupė, kurioje individai mokosi prisiimti atsakomybę už savo atliekamą veiklą (Wellins ir kt. , 1991)’

Grupė Komanda Yra vienas ryškus grupės lyderis. Jis atsako už visos grupės darbo rezultatus ir veiklą. Lyderiavimo atsakomybę pasidalina visi komandos nariai. Grupės tikslai nėra specifiniai. Jie atitinka bendrus organizacijos tikslus. Komanda turi specifinius, aiškius ją vienijančius tikslus). Grupės laimėjimai-dažnai individualaus darbo rezultatas. Komandos darbo produktas-individualaus ir visos komandos darbo rezultatas. Grupės darbo efektyvumas parodo grupinio darbo rezultatų įtaką kitų organizacijos padalinių veiklai. Komandos efektyvumą nusako tiesioginis jos darbo rezultatų įvertinimas. Grupės darbe egzistuoja akivaizdi individuali atsakomybė. Komandos darbe yra akivaizdi ir individuali, ir visos komandos atsakomybė. Vertinamas ir atlyginamas individualus darbas. Vertinamas ir atlyginamas komandos darbas, taip pat vertinamos individualios pastangos, atliekant bendrą komandos užduotį. Grupės susitikimai trumpi ir neproduktyvūs. Komandos problemos, klausimų. Susitikimuose grupės nariai paveda kam kokius darbus reikės atlikti. Komandoje visi kartu padaro kas reikia. Kiekvienas prisiima sau rolę pagal pomėgius ir sugebėjimus. Grupė laikosi visuomeninių normų, įstatymų. Komanda turi savo vidaus nerašytas elgesio taisykles (savotišką kodeksą). Grupės struktūra pateikta, ją formuojant. Komanda turi savo vidinę struktūrą. susitikimuose sprendžiamos atvirai diskutuojama dėl iškilusių

GRUPĖ KOMANDA Vienintelis aiškus lyderis, dažnai įkūrėjas ar oficialus vadovas. Vadovavimą pasidalija visi komandos nariai. Kiekvienas atsako tik už save. Kiekvienas atsako ir už save, ir už visą komandą. Kiekvienas dirba nesiderindamas prie kitų Kiekvienas prisideda prie kitų narių veiksmų. Atsakomybė prisiimama tik už asmeninius darbus. Bendra atsakomybė už komandinius rezultatus. Siekdami savo asmeninių tikslų ir interesų asmenys gali bet kuriuo momentu išeiti iš grupės Kiekvienas komandos narys yra įsipareigojęs tam tikrą sutartą laiką dirbti komandoje.

Veiklos kontekste komandos sąvoka tampa kompleksine: joje nebelieka vietos autokratiškumui, o esminiais bruožais tampa bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba, vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra. Komandos sąvoka yra reikšminga situacijose, kai būtinas žmonių sutelktumas, orientuotas į konkrečios užduoties realizavimą.

Komandos charakteristikos üKomandos tikslas. ü Komandos dydis. üSutelktumas. üNormos. üFunkcijos. üNarystė. üMotyvacija. üAplinka. üBendravimas ir bendradarbiavimas. üKomandos narių vaidmenys.

Kiekvienai komandai būdinga: ü komandos narių rolių, funkcijų pasiskirstymas; ü aiškios elgesio normos grupėje; ü išplėtoti bendravimo būdai; ü tarpasmeniniai santykiai: parama, priėmimas, pagarba, pasitikėjimas.

Komandos elementai

1. Komandos pradžia – komandos nariai (kvadratėliai) prižiūrimi komandos lyderio (apskritimas viduryje) 2. Pereinamoji komanda – komandos lyderis darbus pradeda koordinuoti, o ne prižiūrėti 3. Patyrusi komanda – komandos lyderis (ar koordinatorius) tik prižiūri komandos darbą 4. Brandi komanda – komandos lyderis išnyksta, komanda visiškai atsakinga už savo darbus

Komandos vaidmenys: Į veiksmą orientuoti vaidmenys: üModeliuotojas üVykdytojas üUžbaigiantis Į žmones orientuoti vaidmenys: ü Koordinatorius ü Komandoje dirbantis ü Išgalių. resursų tyrėjas Racionalūs vaidmenys: ü Tyrėjas ü Informatorius ü (Į)vertintojas ü Specialistas

A A 4. Spindulinė a) Galią turi A b) Vadovas apsaugotas nuo kritikos B C 3. Grandininė C D E a) Lėta, neefektyvi b) Lyderis paprastai C F A a) Galią turi A b) Greita, tvarkinga 1. Greita, tiksli 2. Slopina pakeitimus dominuoja A A C D E 1. Žiedinė 1. Keli kanalai, lengva naudotis 2. Lėta, triukšminga D B C B 2. Ratu 5. Tiesioginė B E B D E C A D F E 4 pav. Komunikacija – susijusių linijų ir tinklų modelis (Appleby, 2003)

Komandos formavimo sunkumai ir kliūtys Netikęs vadovas – prastas specialistas, nevykęs organizatorius ar ydinga asmenybė. Vadovavimas – svarbiausias komandos rezultatų faktorius. Nepakankama darbuotojų kvalifikacija. Komanda – ne tik individualių talentų suma. Būtinas galinčių dirbti drauge bendradarbių kolektyvas. Nekonstruktyvus klimatas. Teigiamo klimato požymis – komandos narių ištikimybė jos uždaviniams. Ištikimybę, lojalumą komandai būtina ugdyti sąmoningai.

Migloti tikslai. Pirmas žingsnis į sėkmę – suprasti, ko siekiama. Gabi ir brandi komanda dažniausiai pajėgi pasiekti tikslą, jei kiekvienas aiškiai įsivaizduoja norimą rezultatą. Žemi darbo rezultatai. Kartais teigiamas klimatas, efektyvus vadovavimas, tačiau nepakanka atkaklumo uždaviniams spręsti. Komandos tikslas – gauti apčiuopiamus rezultatus, kokių organizacija siekia, kitaip komandos egzistavimas nepateisinamas. Neefektyvūs darbo metodai. Optimalūs darbo metodai, efektyvūs sprendimai būtini kiekvienai komandai.

Atvirumo stygius ir konfrontacija. Našiai dirbančioje komandoje nevengiama delikačių ir nemalonių klausimų, o imamasi juos spręsti sąžiningai, garbingai, tiesiai. Nebrandūs bendradarbiai. Išsivysčiusiose komandose didžiausią potencialą turi gabiausi darbuotojai. Sugebėjimai ne visuomet priklauso nuo išsilavinimo, kvalifikacijos bei patirties.

Nepakankamas novatoriškumas ir kūryba. Naši komanda sugeba kurti ir įgyvendinti kūrybines idėjas. Nekonstruktyvūs santykiai su kitais kolektyvais. Lyderis – pagrindinė figūra santykiuose su kitais kolektyvais.

Komandos veiklos efektyvumą sąlygoja šie veiksniai: ükomandos tikslas; ükomandos narių skaičius; ünarystė ir sąveika komandoje; ükomandos narių lojalumas ir entuziazmas; üaukšta motyvacija ir komandos įgalinimas.

1) komandos narių pastangos; 2) komandos atsiskaitomybė ir narių įsipareigojimai; 3) vaidmenų pasiskirstymas komandoje; 4) palanki aplinka ir atmosfera; 5) narių kompetencija; 6) vadovo ir narių asmeninės savybės, interesai, vertybės, nuomonė; 6) normos; 7) sprendimų priėmimas; 8) vadovavimas – lyderiavimas; 9) komunikavimo tinklo parinkimas; 10) problemų sprendimas; 11) tarpasmeniniai santykiai komandoje; 12) komandos sutelktumas.

Klausimai diskusijai: • Ar visur įmanomas ir tinkamas komandinis darbas? Atsakymą pagrįskite. • Kodėl žmonės nemėgsta komandinio darbo?