KULTROS PAVELDAS BENDRADARBIAVIMO PER SIEN PROGRAMOSE IR VIDAUS

KULTŪROS PAVELDAS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMOSE IR VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMOSE ES INVESTICIJŲ PRIEMONĖSE Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento patarėjas Andrius Valickas 2015 -11 -27

LIETUVOS REGIONINĖ POLITIKA – REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMAS • Nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai, institucijos, įgaliojimai ir kt. nustatyti Regioninės plėtros įstatyme. VRM koordinuoja regioninės politikos įgyvendinimą Nacionalinės regioninės politikos tikslas (dvi dalys): • mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje (korekcinės intervencijos) ir • skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą.

Gamtos ir kultūros paveldas Lietuvoje 9330 kultūros paveldo objektų ir teritorijų (~ 884 km 2) Apsaugos zonos: ~ 3 571 km 2 (5, 5 proc. LR teritorijos ploto)

Gamtos ir kultūros paveldas miestuose ir miesteliuose Telšiai Vilnius

Tikslinės teritorijos 2007 -2013 m.

Papildoma parama tikslinėms teritorijoms 2007– 2013 metų laikotarpiu • 4 priemonės, skirtos tik regioniniams centrams ir probleminėms teritorijoms: • Regioninių centrų miestų infrastruktūros plėtrai (120, 3 mln. EUR); • Probleminių teritorijų miestų infrastruktūros plėtrai (31 mln. EUR); • Daugiabučiams namams probleminės teritorijose renovuoti (47, 3 mln. EUR); • Socialiniam būstui probleminės teritorijose plėtoti (11, 8 mln. EUR). • 1 priemonė skirta įgyvendinti kaimo vietovėse. ES parama skiriama kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai, viešosios poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūros atnaujinimui (100, 4 mln. EUR)

• Įgyvendinant kompleksinius projektus be didelių apribojimų buvo finansuojamos ir tokios sritys, kaip kultūros paveldo apsauga ir išsaugojimas, kultūros infrastruktūros plėtra, kita pagalba, skirta tobulinti kultūros paslaugas.

Telšių regioninio centro plėtros programa 2007 -2013 m.

Probleminių teritorijų plėtra Druskininkų sav. administracija įgyvendino projektą „Kurorto kultūros infrastruktūros kompleksinė plėtra“, kurio metu renovuotas Druskininkų miesto muziejus (M. K. Čiurlionio g. 59 Druskininkų m. ).

Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas • pagal šią priemonę atnaujinta > 30 Kultūros vertybių registre arba Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančių objektų.

Zyplių dvaro rekonstrukcija Lukšių miestelyje Geros praktikos požymiai § Kultūrinė veikla dvare pradėta vykdyti dar iki gaunant 2007– 2013 m. ES struktūrinę paramą (veiklos aktualumu buvo įsitikinta dar prieš pradedant ženklesnes investicijas). § Tai investicijų koncentravimo (vietiniu lygmeniu) pavyzdys. § § Pavyzdys, kaip galima išnaudoti turimus išteklius stiprinant vietovės potencialą. Pavyzdys, rodantis, kiek galima nuveikti turint pasiryžimą (neatmetant ir geros vadybos veiksnio).

INTERREG = ETBT 25 METAI http: //www. esbendradarbiavimas. lt/

INTERREG programų ir projektų skiriamieji bruožai • Projektus įgyvendina projekto partneriai mažiausiai iš dviejų (bendradarbiavimo per sieną programose) arba trijų ES valstybių (tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programose). • Pagrindinis projekto partneris atsako už projekto įgyvendinimą. • Parama skiriama viešojo pobūdžio veikloms įgyvendinti. • Bendradarbiavimo veiklos yra prioritetinės, investicijoms numatyta maža lėšų dalis.

Per 25 metus ES įgyvendinta apie 32 tūkstančiai teritorinio bendradarbiavimo projektų už daugiau nei 20, 6 mlrd eurų: • 28, 3 tūkstančiai bendradarbiavimo per sieną projektų • 3280 tarptautinio bendradarbiavimo projektų • 340 regioninio bendradarbiavimo projektų

TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO 2007 -2013 M. PROGRAMOS • Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT) programos – – – Lietuva-Lenkija Latvija-Lietuva Pietų Baltija (Lietuva, Lenkija, Danija, Švedija ir Vokietija) Baltijos jūros regiono programa INTERREG IVC URBACT II • + Europos kaimynystės priemonės (EKP) programos – Latvija-Lietuva-Baltarusija – Lietuva-Lenkija-Rusija

Lietuva-Lenkija: Istorinės Jotvingių žemės gyventojų pasaulėžiūros pažinimas per simbolius ir jos pristatymas archeologinėje ekspozicijoje Dviejų pasienio regiono muziejų bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas, kadangi projekto metu buvo įrengtos dvi archeologinės ekspozicijos, papildžiusios kultūros institucijų fondus: viena Alytaus kraštotyros muziejuje, o antroji - Suvalkų regiono muziejuje. Be to, partneriai parengė 2 koncepcijas archeologinėms ekspozicijoms demonstruoti, surengė keliaujančias parodas, konferencijas ir archeologinį festivalį, išleido publikacijų archeologine tematika, siekiant sužinoti geriausių Europos muziejų praktiką archeologinių ekspozicijų srityje, išspausdino žemėlapį su Alytaus ir Suvalkų regionų įdomiausių archeloginių vietų trumpais aprašymais.

2014– 2020 modelis miestuose Integruotosios teritorinės investicijos/tvari miestų plėtra

Iššūkiai: • Miestų išskydimas („urban sprawl“) – resursų netausojanti plėtra; • Netolygus vidinis miestų vystymasis (socialinių problemų židiniai apleistuose mikrorajonuose); • Netolygus ekonominis vystymasis – neišnaudotas miestų (ypač mažų ir vidutinių) potencialas užimtumui didinti; • Neigiami demografiniai pokyčiai

Darnaus vystymosi principai: RIO 20+ Darnūs didmiesčiai ir gyvenvietės 134. Pripažįstame, kad gerai suplanuoti ir sukurti miestai, pasitelkiant integruotus gali skatinti darnią visuomenę ekonomine, socialine ir aplinkos prasme. Šiuo atžvilgiu pripažįstame, planavimo ir valdymo metodus, kad reikia taikyti kompleksinį miestų ir gyvenviečių plėtros metodą, kuriuo būtų numatomas įperkamas būstas ir infrastruktūra, taip pat nustatytas prioritetas renovuoti lūšnas ir atkurti miestus. Įsipareigojame dirbti, kad pagerintume gyvenviečių kokybę, įskaitant miesto ir kaimo žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, ir panaikintume skurdą, kad visi žmonės turėtų teisę į pagrindines paslaugas, būstą ir mobilumą. Taip pat pabrėžiame, kad reikia atitinkamai apsaugoti gyvenviečių gamtos ir kultūros paveldą, atgaivinti istorinius rajonus ir atkurti miestų centrus.

Darnaus vystymosi principai: RIO 20+ Darnūs didmiesčiai ir gyvenvietės • 135. Įsipareigojame remti integruotą metodą, planuojant ir statant darnius miestus ir gyvenvietes, įskaitant paramą vietos valdžios institucijoms, didinant visuomenės informuotumą ir miesto gyventojų, taip pat neturtingųjų, dalyvavimą, priimant sprendimus. Taip pat įsipareigojame skatinti darnaus vystymosi politiką, remiančią integruotą apgyvendinimą ir socialines paslaugas; saugią ir sveiką gyvenimo aplinką visiems, visų pirma vaikams, jaunimui, moterims, pagyvenusiesiems ir neįgaliesiems; įperkamą ir darnų transportą ir energiją; saugių žaliųjų miesto teritorijų skatinimą, apsaugą ir atkūrimą; saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitariją; švaraus oro kokybę; deramų darbo vietų kūrimą; geresnį miesto planavimą ir lūšnų remontą. Be to, remiame darnų atliekų tvarkymą, taip pat atliekų mažinimą, antrinį naudojimą ir perdirbimą. Pabrėžiame, kad planuojant miestus svarbu svarstyti, kaip sumažinti katastrofų riziką, atstatymo ir klimato riziką. Pripažįstame miestų pastangas palaikyti vystymosi su kaimo teritorijomis pusiausvyrą.

Darnaus vystymosi principai: RIO 20+ Darnūs didmiesčiai ir gyvenvietės 136. Pabrėžiame, kad turi būti daugiau didmiesčių rajonų, miestų ir miestelių, įgyvendinančių darnaus miesto planavimo ir projektavimo politiką, kad galėtume veiksmingai reaguoti į numatomą miesto gyventojų augimą per ateinančius dešimtmečius. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant darnaus miestų planavimo reikia, kad dalyvautų keletas suinteresuotųjų šalių, taip pat reikia visapusiškai panaudoti pagal lytį suskirstytus duomenis, įskaitant demografines tendencijas, pajamų pasiskirstymą ir neoficialius atsiskaitymus. Pripažįstame, kad savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį, kurdamos darnių miestų viziją nuo pat miesto planavimo pradžios, kai atgaivinami senesni miestai ir aplinkinės teritorijos, taip pat priimamos efektyvaus energijos vartojimo programos statybų valdymo srityse ir kuriamos darnios, prie vietos sąlygų pritaikytos transporto sistemos. Taip pat pripažįstame mišriojo naudojimo planavimo svarbą ir nemotorinio mobilumo skatinimą, taip pat pėstiesiems ir dviratininkams skirtą infrastruktūrą.

Darnaus vystymosi principai: RIO 20+ Darnūs didmiesčiai ir gyvenvietės • 137. Pripažįstame svarbų miestų ir bendruomenių vaidmenį, skatinant darnų vystymąsi. Šiuo atžvilgiu pabrėžiame, kad svarbu stiprinti dabartinius bendradarbiavimo mechanizmus ir platformas, partnerystės susitarimus ir kitas įgyvendinimo priemones, siekiant užtikrinti suderintą buveinių darbotvarkę, įtraukiant aktyviai dalyvauti visas svarbias Jungtinių Tautų institucijas, turint bendrąjį darnaus miestų vystymosi tikslą. Taip pat pripažįstame, kad reikia ir toliau skirti tinkamą ir prognozuojamą finansinį indėlį į Jungtinių Tautų buveinių ir žmonių gyvenviečių fondą, siekiant laiku, veiksmingai ir konkrečiai visame pasaulyje įgyvendinti buveinių darbotvarkę.

„nuskurdusiems miestų rajonams yra labai svarbios žemiau pateikiamos veiksmų strategijos, paremtos integruoto urbanistinio vystymo politika*: Fizinės aplinkos kokybės gerinimas pagerinti nuskurdusių miesto rajonų pastatų išvaizdą, fizines sąlygas ir juose naudojamos energijos efektyvumą Vietos ekonomikos ir vietos darbo rinkos politikos stiprinimas ? Aktyvi vaikų ir jaunimo mokymo ir ugdymo politika ? Efektyvaus ir nebrangaus miesto transporto rėmimas ? Priemonės, užtikrinančios nuskurdusių miesto rajonų ekonomikos stabilizaciją, taip pat turi apimti vidines pačių regionų ekonomines galias. Esant šioms aplinkybėms, tinkamos priemonės bus darbo rinkos ir ekonomikos politika, pritaikytos gyvenamųjų teritorijų poreikiams. mokymo ir ugdymo sistemos gerinimas vietos bendruomenėse *Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija (2007)

Integruotos teritorinės investicijos Esmė – nustatomas įgyvendinimo mechanizmas • orientuotas į konkrečios vietovės specifiką investicijų koncentravimas (gali būti ne tik miestas); • naudojami bent 2 veiksmų programų prioritetai; • Įgyvendinama daugiasektorinių strategijų pagrindu; • Lietuva ITI naudoja tvariai miestų plėtrai (t. y. ITI strategijos=URBAN strategijos). • Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra – ITI/URBAN dalis.

Tvari miestų plėtra (arba URBAN): Esmė – nustatomas turinys ir principai. • ü ü ü • • Remiamos strategijos, skirtos miestų: ekonomikai; aplinkai; klimato kaitai; socialinėms sąlygoms; demografiniams pokyčiams. Investicijų sutelkimas (tikslinės teritorijos). Būtinas pačių miestų dalyvavimas (nustatant strategijų turinį).

TIKSLINĖS TERITORIJOS Tikslinė teritorija 2014 -2020 ES struktūrinių fondų Veiksmų programa 5 didžiųjų miestų dalys ir savivaldybių centrų ir miestų virš 6 tūkst. gyventojų grupėje išskirtos tikslinės teritorijos; pereinamojo laikotrapio tiklsinės teritorijos (7+23+20) 7. 1. Investicinis prioritetas: Užimtumui palankaus ekonomikos augimo rėmimas kuriant vidinį potencialą, kaip teritorinės strategijos konkrečioms vietovėms dalį, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą ir specifinių gamtos ir kultūros išteklių prieinamumo bei naudojimosi jais gerinimas 8. 6. Investicinis prioritetas: Bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros strategijų įgyvendinimas 1 -6 tūkst. gyventojų gyvenamosios vietovės (išskyrus savivaldybių centrus) 8. 2. Investicinis prioritetas: Parama fiziniam, ekonominiam ir socialiniam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių bei vietovių atnaujinimui

Užimtumui palankaus ekonomikos augimo rėmimas kuriant vidinį potencialą. . . ? = endogeninio augimo teorija (ideologija): • Ekonominis augimas daugiau nulemtas vidaus, o ne išorinių veiksnių; • Svarbiausi vidiniai potencialai: ü Žmogiškieji ištekliai; ü Inovacijos (gebėjimas keistis); ü Žinios. • Vidinė plėtra veikia į išorę, turi teigiamą poveikį (spillover); • Plėtrą galima paveikti politikos priemonėms.

Kiti raktiniai žodžiai: • užimtumas; • teritorinė strategija konkrečioms vietovėms • pertvarkymas.

Tikslinės teritorijos 2014 – 2020 m.

2014 -2020 m. finansinio laikotarpio regioninės politikos priemonės Vidaus reikalų ministerija Kompleksinis tikslinių teritorijų (miestų) vystymas: viešosios infrastruktūros pritaikymas pramonės teritorijose, buvusiuose kariniuose miesteliuose, išvalytose užterštose teritorijose, pastatų pritaikymas naujai paskirčiai (konversija); Viešųjų erdvių modernizavimas, miestų traukos centrų formavimas, gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių atnaujinimas Atrankos būdas Skirti asignavimai (ES dalis) 315, 6 mln. eur. (1089, 7 mln. Lt) Iš viso: Regioniniai centrai (pereinamojo laikotarpio) V (ITI) 7, 2 mln. eur (25 mln. Lt) Probleminės teritorijos (pereinamojo laikotarpio) R (ITI) 4, 8 mln. eur (16, 5 mln. Lt) 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos R (ITI) 139, 6 mln. eur (482 mln. Lt) Tikslinės teritorijos (miestai) nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų R (ITI) 98, 7 mln. eur (340, 7 mln. Lt) Kompleksiniai paslaugų centrai (nacionalinės svarbos objektai) V (ITI) 66, 5 mln. eur (229, 5 mln. Lt)

Vilniaus miesto saugomos teritorijos Vilniaus miesto integruota teritorijų vystymo programa

Misionierių sodai Projekto tikslas – išsaugant vertingus kraštovaizdžio elementus ir atkuriant prarastas dalis, suformuoti vieningą istorinių Misionierių sodų sistemą, atspindinčią sunykusios vertybės požymius bei pritaikyti teritoriją nūdienos poreikiams. Projekte siūloma egzistuojančius istorinius kultūrinio kraštovaizdžio elementus restauruoti ir atkurti prarastas jų dalis, bei atstatyti šių vertybių reikšmę bendroje teritorijos struktūroje. Projektu siekiama atkurti XVIII a sodų sistemą bei vizualinius ir funkcinius ryšius tarp atskirų jų zonų, restauruoti istorinį reljefą, vandens telkinių (tvenkinių, šaltinių) sistemą, mūrinės tvoros liekanas, atkurti vaismedžių sodus ir bendrą teritorijos vientisumą

Panevėžio regiono integruota teritorijų vystymo programa Biržų miesto saugomos teritorijos

Panevėžio regiono integruota teritorijų vystymo programa: Biržų miesto traukos zonos tarp Agluonos upės, Gimnazijos g. , Maironio g. , Vilniaus g. , Rinkos g. , Apaščios upės vystymas siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir didinti verslumą. 7, 6 mln. Eur. investicijų; Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 95 000 m 2 BIRŽŲ VIEŠŲ ERDVIŲ VIZIJA

Iššūkiai: • Skurdas kaimo vietovėse; • Demografinis senėjimas (poreikis optimizuoti, pertvarkyti infrastruktūrą); • Nepakankamas pagrindinių paslaugų prieinamumas; • Prasta gyvenamosios aplinkos kokybė.

2014 -2020 m. finansinio laikotarpio regioninės politikos priemonės Vidaus reikalų ministerija (II) Atrankos būdas Kompleksinis mažiausių miestų, miestelių R ir kaimų (nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. ) vystymas: atvirų viešųjų erdvių (aikščių, parkų, skverų ir pan. ) infrastruktūros atnaujinimas (takų, dangų, želdinių, mažosios architektūros lementų sutvarkymas, įrengimas); apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversija, pritaikymas bendruomenių veiklai, socialinei veiklai, smulkiam verslui, amatams; verslui svarbių teritorijų (pvz. nedidelių pramonės zonų, turgaviečių) viešosios infrastruktūros sutvarkymas Skirti asignavimai (ES dalis) 52, 6 mln. eur.

Interreg 2014 – 2020 m. INTERREG ženkliai pakeistas siekiant: • harmoningo Sąjungos teritorinio vystymo įvairiais lygiais ir efektyviai prisidedant prie Europe 2020 strategijos tikslo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo – pasiekimo • programų prioritetai apima visus 11 tematinių tikslų (tikslai tie patys, kaip ir kitai struktūrinių fondų paramai)

populiariausi tematiniai tikslai: 4, 6, 8, 9, 10 • (4) perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; • (6) aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas; • (8) tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; • (9) socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija; • (10) investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;

TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO 2014 -2020 M. PROGRAMOS • Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT) programos – – – Lietuva-Lenkija Latvija-Lietuva Pietų Baltija (Lietuva, Lenkija, Danija, Švedija ir Vokietija) Baltijos jūros regiono programa INTERREG EUROPA URBACT III • + Europos kaimynystės priemonės (EKP) programos – Latvija-Lietuva-Baltarusija – Lietuva-Rusija

TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO PROGRAMŲ BIUDŽETAS Programos pavadinimas 2014 -2020 m. Programos biudžetas, mln. EUR ERPF lėšų LT įnašas į programą (programavimo metu), mln. EUR LT – PL 51, 49 21, 5 LV – LT 54, 97 26 Pietų Baltijos 83, 98 2, 4 Baltijos jūros 263, 8 13, 9 INTERREG EUROPE 359, 3 * 813, 54 apie 65 LT-LV-BY 72 27 LT-RU ? ? VISO: *EK skirtos lėšos, duomenų pagal šalis nėra Lyginant su 2007 -2013 m. laikotarpiu didesnė lėšų dalis skiriama EKP programoms, taip pat įvertintos kitų programose dalyvaujančių šalių alokacijos

Ačiū už dėmesį