Krybingumo kompetencija ugdymo ir vertinimo derms paiekos Muzikos

Kūrybingumo kompetencija: ugdymo ir vertinimo dermės paieškos Muzikos vyr. mokytoja Daiva Kazlauskienė Seirijai 2015 -04 -01

Kas yra kūrybingumas, kūrybiškumas? Kūrybingumas – tai gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėse situacijose, lengvai rasti netipiškus sprendimus (Psichologijos žodynas). Tai yra visos asmenybės gebėjimas originaliai mąstyti ir jausti, kurti idėjas, kurios yra ir naujos, ir vertingos. Moksleivių kūrybingumas pasireiškia minčių, idėjų, sumanymų originalumu, atliekant mokyklines užduotis, senų idėjų kritika, naujų ieškojimu ir atradimu. Kūrybiškas. Ką lietuvių kalba sako šiuo būdvardžiu, kaip atskiria nuo kūrybingo? Kūrybiškai veikiantis žmogus randa netikėtus sprendimus, pamato išeitis, pasisuka nelaukta kryptimi, pamato, kas ligi tol nebuvo pastebėta, suvokta. Įprastume pastebi neįprastumą.

Kūrybingas gali būti tik tas, kas yra kūrybiškas. Nes kūrybingumas ir kūrybiškumas yra tarytum dvi vieno medžio šakos. Kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma Švietimas, kultūra turi atlikti savo pareigą ugdant kūrybinius individo gebėjimus, keliant jų vertę. Iš tiesų į kūrybiškumą reikėtų pažvelgti plačiau ir jį įvertinti kaip gaunamų kompetencijų ir įpročių visumą, kurią galima ugdyti.

Kūrybingumo ir iniacityvumo kompetencija Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija apibrėžiama taip: mato idėjų sąsajas ir kuria naujas idėjas, originaliai mąsto, geba pritaikyti patirtį naujose situacijose, numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus. Atviras pokyčiams, nebijo neapibrėžtumo, nežinomybės, pagrįstos rizikos, aktyviai dalyvauja įgyvendinant naujas idėjas, įtraukia kitus.

Kūrybiškumas ir kūrybingumas suvokiamas siaurai Daugelis mūsų išgirdę žodį „kūrybiškumas“, jį sieja tik su menine veikla – šokiu ar daile, muzika, technologijų pamokomis, gal lietuvių kalba. . . Turėtume pripažinti, jog šie dalykai iš tiesų sudaro labai daug galimybių mokiniams ugdytis kūrybingumą. Tačiau klaidinga manyti, jog šios kompetencijos neugdome per fiziką, geografiją ar kitus dalykus. Kai yra taikomi aktyvaus mokymosi metodai, projektinė ar tiriamoji veikla, mokiniai turi puikią galimybę stiprinti savo kūrybines galias, ugdytis iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos gebėjimus.

Iniacityvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymas Ugdyti kūrybingumą ir iniciatyvumą itin svarbu šiuolaikiniame nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Vis dar yra nusistovėjęs nepalankus požiūris į permainas ir naujoves, todėl inovacijų kūrimą reikėtų skatinti jau vaikystėje – tai ateityje padėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Maži vaikai mus dažnai stebina ir žavi savo laisvumu ir spontaniškumu, gebėjimu fantazuoti ir kurti. Tačiau augdami jie dažniausiai „išbarsto“ šiuos gebėjimus.

Kodėl? Iš dalies tai atsitinka dėl to, kad vis dažniau tenka laikytis griežtų taisyklių, suaugę ne tik pasiūlo įvairių užduočių, bet ir duoda išsamias instrukcijas, kaip jas atlikti. Kūrybingumą ypač žlugdo nuolatinis žinių ir informacijos taikymas sprendžiant problemas pagal gerai „atidirbtus“ algoritmus ir, žinoma, klaidos baimė.

Kam? Turėtume prisiminti, kad ateityje mūsų mokinys, kaip originaliai, nestandartiškai mąstantis darbuotojas, gali tapti vertingesnis už daug žinantį. Ugdydami kūrybingumą ir iniciatyvumą galime atskleisti mokinio lyderio potencialą, gebančio generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų.

Ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Literatūroje aprašyta labai daug ir įdomių aktyvaus mokymosi metodų, kurie tikslingai taikomi ugdymo procese pažadina mokinių smalsumą ir skatina jų kūrybingumą. Svarbu, kad mokiniai ne tik įgyja bendravimo įgūdžių, geriau pažįsta save ir draugus, bet ir plėtoja savo iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Aktyvaus mokymosi metodai išlaisvina mokinių mintis, veiksmus, provokuoja įvairius originalius sprendimus, moko gerbti kitų idėjas, skatina savarankiškumą ir autentiškumą. Jei sukuriama aplinka, kurioje bet kuris mokinys gali aktyviai veikti, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas, galima tikėtis, kad bus sėkmingai ugdomas nuolatinio ieškojimo ir kilusių idėjų įgyvendinimo poreikis. Keletas kūrybingumo skatinimo metodų: minčių lietus, trijų kėdžių metodas, šešių de Bono skrybėlių, minčių žemėlapis, ekskursija, problemos apvertimo, didesnių tikslų metodas, pojūčių karalystės metodas bei kt.

Kaip ugdyti kūrybingumą? 1. Ugdyti asmenybę. Kūrybingi žmonės yra savarankiškos individualybės, todėl kūrybingą vaiką reikia mylėti, tačiau vengti smulkmeniškai kontroliuoti. Vaikui turi likti erdvės – pabūti vienam, turėti laisvo laiko, pasirinkti veiklą, turėti savų paslapčių ir pomėgių, ugdytis savą požiūrį ir vertinimo kriterijus. Drausminti reikėtų ne taisyklėmis, bausmėmis ir suvaržymais, bet ugdant vertybes ir bendruosius elgesio principus, o destruktyvų elgesį pakeisti produktyvia veikla.

2. Skatinti smalsumą, tai yra domėjimąsi įvairiais dalykais ne dėl praktinės naudos, bet siekiant pažinti, atskleisti paslaptį. Mokyti tyrinėti. Gerbti vaikų klausimus ir rimtai atsakyti net į pačius keisčiausius, raginti vaikus klausti. 3. Vertinti originalumą, skatinti divergentinį mąstymą – keistas, retas idėjas ir sprendimus. Išklausyti, paraginti jas išbandyti ar pristatyti kitiems. Skatinti neapsiriboti pirma į galvą atėjusia idėja, vieninteliu sprendimu, bet pabrėžti, kad jų gali būti daug ir įvairių, kad verta jų ieškoti.

4. Leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas neprograminiam, neplaniniam, pačių mokinių inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas, kurios vaikams patinka, problemas, kurios jiems įdomios, ir veiklos būdus bei priemones. Padėti mokiniams atrasti tai, kas jiems iš tiesų patinka, nes tai jie padarys geriausiai. 5. Mažinti algoritminio mokymosi – suteikti būtinų žinių ir įgūdžių, tačiau orientuotis į atradimu grindžiamą mokymą ir užduotis, menkai apibrėžtas problemas, kurias reikėtų savarankiškai formuluoti ir spręsti.

6. Turtinti įspūdžius ir vaizduotę – kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis keliaujant, klausant koncertų, žiūrint spektaklius, sulaukiant svečių klasėje, eksperimentuojant, įsivaizduojant netikėčiausius įvykius ir kt. 7. Leisti klysti, tai yra pakliūti į mąstymo, sprendimų kūrimo akligatvius ir nebaudžiamam, nesmerkiamam pradėti iš naujo. “

Vaikų kūrybingumo vertinimas Kadangi kūrybingumas yra apibrėžiamas kaip ko nors naujo, originalaus ir prasmingo sukūrimas, tai vertinant veiksmus, idėjas ar kūrinius, svarbu atsižvelgti į šiuos kriterijus. Suprantama, kad kūrybingumo vertinimas labai skirsis jaunesniajame mokykliniame amžiuje lyginant su vyresniųjų mokinių vertinimu.

Siekiant suvokti, tarkime, vaiko piešinių kūrybiškumą, verta palyginti juos su kitais jo piešiniais – ar visąlaik piešiami vienas į kitą panašūs piešiniai (net jei jie ir labai įdomūs, tai nerodo didelio kūrybingumo, tiesiog vaikas atrado ką nors sau įdomaus), ar jie yra įvairūs, atspindintys nuotaikas, patyrimus. Taip pat verta palyginti vaiko piešinius su kitų panašaus amžiaus vaikų piešiniais – ar jie tiesiog atitinka to amžiaus vaikų gebėjimus, o gal išsiskiria iš kitų išraiška ar spalvų naudojimu.

Vaiko kūrybinius gebėjimus galima vertinti ir iš kasdienės veiklos ar ypatingų projektų. Pavyzdžiui, leidus patiems organizuoti išvyką į miestą, kūrybiškesnis planas bus to vaiko, kuris įtrauks vietas, kur dar nėra buvęs, sumąstys realų, įgyvendinamą planą. Norint įvertinti kūrybingumą, kai nėra galimybių ilgesniam stebėjimui, galima vaikams pateikti paprastą užduotį – sugalvoti kuo daugiau, pavyzdžiui, apvalių daiktų, arba papasakoti kuo daugiau skirtingų būdų panaudoti plytą ar kitą daiktą. Kaip minėta, svarbu atsižvelgti, kaip atsakymai skiriasi vienas nuo kito ir nuo tokio paties amžiaus vaikų atsakymų, ar jie yra prasmingi, realūs. Panašius testus naudoja ir psichologai. (Garsiausias – Torrance test of creative thinking (TTCT) (1966, 1974); Guilford’s Alternative Uses Task (1967); Wallas and Kogan (1965); Musical creativity test (2010) ir kt. )

Mokiniams atliekant kūrybines užduotis, jie galėtų būti vertinami už šiuos gebėjimus: �kelti originalias idėjas ir numatyti kūrybiškus problemų sprendimus; �įgyvendinti naujas idėjas. Siekiant įvertinti, kaip mokiniai geba kelti originalias idėjas, patartina klasėje pristatyti atliktas kūrybines užduotis ir labai gerai vertinti tik tuos mokinius, kurių sprendimai buvo drąsūs, originalūs. Jei drąsių sprendimų nė vienas mokinys nepateikia, užduotį reikia pakartoti. Mokiniams gali iš pirmo karto nepavykti pateikti originalių idėjų, tačiau nuolat praktikuojantis jų sprendimai bus vis drąsesni.

�Mokiniai taip pat gali patys įsivertinti, kaip jiems pavyko kurti originalias idėjas ir suformuluoti kūrybiškus problemų sprendimus. Tai padės suprasti, kad atliekama veikla yra reikšminga arba įžvelgti klasės draugų atliekamos veiklos reikšmingumą, mokys pasidžiaugti tiek savo, tiek kitų kūrybiniais pasiekimais. Pvz. : Mokiniai toliau pateiktoje schemoje turi: Ø nuspalvinti kiekvieno gebėjimo atitinkamą eilučių skaičių. Ø išskirti du gebėjimus, kurie pavyko geriausiai. Ø išskirti dvi silpnąsias puses, kurias reikia tobulinti.

�Jei yra galimybės įgyvendinti originalią idėją, mokiniai gali įsivertinti, kaip jiems pavyko laikytis numatyto veiksmų plano, ar jų rizika pasiteisino (buvo pagrįsta), kokių rezultatų jie pasiekė, kas jiems pavyko, o kas nepavyko, ką kitą kartą jie darytų kitaip. �Jaunesniame mokykliniame amžiuje siūloma vertinimo skalė, kurioje pasiekimai išreikšti šypsenėlėmis (kai visi veidukai šypsosi-taip gali sukurti visi, o kai šypsosi vienas-taip galiu sukurti tik aš).

�Jei autoriaus ir kitų mokinių vertinimas skirsis-reikėtų su mokiniais padiskutuoti, kodėl taip mano ar vertina. Galiausiai surasti visiems priimtiną sprendimą.

Vertinant atliktą darbą, galima naudoti kaupiamąjį vertinimą bei remtis lentele, kurioje išskirti etapai, už ką bus vertinama. Kūrybiškumo vertinimo kriterijai Originalu, nauja Pozityviai nuteikia, pralinksmina Netikėta, nustebina Skatina susimąstyti Apjungia kelias temas Taškai (0 – 5)

Kaip nesumažinti kūrybingumo? Suaugusiems įsiterpiant į vaikų kūrybinį procesą iškyla grėsmė sumažinti vaikų kūrybingumą. Ir tai gali padaryti pagyrimai ir kritika. Kritika įvardinama kaip didžiausias kūrybingumo priešas tiek dideliam, tiek mažam. Kuriant naujas idėjas, elgiantis kitaip nei įprasta, užsiimant kūrybine veikla, svarbiausias yra visai paprastas patarimas – pasistengti kuo labiau atsiriboti nuo kritikos. Kritika stabdo bet kokį kūrybingumą, nors konstruktyvi kritika gali būti reikalinga vertinimo procese. Tačiau visuomet yra geriau nurodyti idėjų, veiksmų ar kūrinių stipriąsias puses, o ne kritikuoti. Nurodyti stipriąsias puses nėra tas pats, kas girti, nes tai, priešingai gyrimui, suteikia informacijos.

Pagyrimai paprastai jokios informacijos nesuteikia, kaip, pavyzdžiui, tokie pasakymai: „šaunuolis, kaip gražiai nupiešei“, „ak, kaip gražu“. Daugiausiai, ką galima iš šių pagyrimų sužinoti, kad tam, kuris taip sako, patinka, ką nuveikė vaikas. Pirmiausiai, ką gali padaryti suaugęs, tai skirti vaikui savo laiką, dėmesį. Tuomet gali būti naudinga įvardinti tokius dalykus, kurie yra svarbūs vaiko tobulėjimui, pavyzdžiui, „aš matau, kad tu tikrai stengeisi, darydamas šį projektą“, „tu pati nupiešei be jokios pagalbos“. Tokie pasakymai vaikui suteikia informaciją, kad mums svarbu, ką ir kaip jis daro, kad pastebime, kaip jis stengiasi.

Pabaigai. . . Apibendrinant, svarbu prisiminti, kad visiems vaikams lemta būti kūrybingais, vieniems daugiau, kitiems – mažiau. Siekiant išlaikyti jų kūrybingumą, kartais pakanka atsižvelgti į vaikų jausmus, norus, išklausyti juos, paskatinti išreikšti tai ant popieriaus, suvaidinti, išreikšti save daina, papasakoti kaip pasaką, paraginti patiems rasti sprendimą, įveikti kliūtis, pasitelkti vaizduotę, padėti įžvelgti kūrybos malonumą. Ir nepamiršti patiems būti bent šiek tiek kūrybingesniais nei vakar.

O mums, mokytojams, linkiu pagal savo išgales kurti aplinką, kuri skatintų būti drąsiems, ragintų eksperimentuoti, ieškoti kūrybingumo kompetencijos ugdymo ir vertinimo kelių. Kviečiu sau atsakyti į klausimą – ko aš siekiu, ar kad vaikas būtų kūrybiškas ar, paklusęs mano reikalavimams, elgtųsi „kaip visi“?

Ačiū už dėmesį

Literatūra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. http: //mokslasplius. lt/mokslo-lietuva/2006 -2011/node/2450. html http: //www. lmaleidykla. lt/publ/0235 -7186/2014/1/19 -28. pdf http: //www. ikimokyklinis. lt/index. php/straipsniai/tevams/kas-yrakurybingumas-ir-kaip-ji-skatinti/5226 http: //www. upc. smm. lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/fail ai/fizika/Iniciatyvumo_ir_kurybingumo_kompetencijos_ugdymas. pdf V. Vaicekauskienės parengtaŠvietimo problemos analizė “Kūrybiškumo (ne)ugdymas mokykloje”, 2009, rugpjūtis, Nr. 3 (31); A. Kazlauskienė, R. Gaučaitė , R. Pocevičienė, E. Masiliauskienė, R. Vilutienė, L. Norutienė “Pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymas sprendžiant praktines problemas”, Vilnius, 2014.