Kristijonas Donelaitis Liuteron pastorius lietuvi groins literatros pradininkas

Kristijonas Donelaitis Liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas

Mažoji Lietuva XVIII a. (Rusiški pavadinimai žymi dabartinę padėtį)

Istoriniai kontekstai XVIII a. Lietuvą sudaro: § § Didžioji Lietuva (Lenkijos-Lietuvos valstybės dalis). Tikėjimas - katalikai. Didelė lenkų įtaka lemia nutautėjimą, sulenkėjimą. Mažoji Lietuva (priklauso Prūsijos imperijai). Tikėjimas-evangelikai, liuteronai. Kolonistai iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos tampa laisvaisiais ūkininkais, amatininkais, valdininkais, o lietuviai lieka baudžiauninkais. Kyla tarpusavio nesutarimai, lietuviai žeminami.

Pamokos tema n K. Donelaičio gyvenimas, asmenybės bruožai, kūrybos apžvalga

Pamokos uždavinys: Klausydamiesi pranešimo, remdamiesi vadovėlio medžiaga pasižymėsite 3 -5 svarbiausius K. Donelaičio gyvenimo faktus, skaitydami pateiktą medžiagą įvardysite 3 -4 K. Donelaičio asmenybės bruožus bei atsakysite į 4 -6 pateiktus klausimus ir įsivertinsite.

K. Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. daugiavaikėje šeimoje Lazdynėliuose. • • Tėvai buvo laisvi valstiečiai. Kai Kristijonui buvo viso labo tik 6 metai, mirė jo tėvas, palikęs motiną su 7 vaikais.

Lazdynėliuose, K. Donelaičio gimtinėje, 2002 m. pastatytas paminklas

Gumbinės senamiesčio bažnyčioje 1714 m. pakrikštytas poetas K. Donelaitis Paminklo autorius V. Chvalėjus Gumbinė, 2004 m.

Donelaičių šeima buvo darbšti, naginga mechanikų ir meistrų šeima. • • • Daugelis brolių buvo auksakaliai, gamino muzikos ir fizikos instrumentus. Vienas jų – ginklakalys. Brolis Frydrichas pagarsėjęs tuo, kad padirbo pirmąjį fortepijoną Prūsijoje.

Moksleivis. Nuo 1732 m. mokėsi Karaliaučiaus keturklasėje katedros mokykloje ir gyveno beturčių bendrabutyje. • Karaliaučiaus katedra

1736 m. rugsėjo 27 d. Kristijonas Donelaitis buvo įrašytas į Karaliaučiaus universitetą Teologijos fakultetą

Naujasis Karaliaučiaus universitetas

1740 m. baigė universitetą • • • Paskirtas į Stalupėnus mokytojo padėjėju. Taip pat užėmė bažnytinio choro vadovo ir vargonininko pareigas. 1742 m. tapo Stalupėnų mokyklos rektoriumi.

Stalupėnų bažnyčia, kurioje dirbo K. Donelaitis

Šeima • • 1744 m. vedė Stalupėnų mokyklos vedėjo našlę Oną Reginą Olefant. Vaikų nesusilaukė, guodėsi, kad su mažu atlyginimu būtų sunkiai įmanoma užauginti vaikus, be to, vis šlubavo sveikata. • K. Donelaičio muziejuje

1743 m. pakviestas pastoriauti į Tolminkiemį.

Tolminkiemio bažnyčios vidus. Manoma, kad čia K. Donelaitis būrams skaitydavo savo , , Metus”.

1979 m. spalio mėn. Tolminkiemyje atidarytas K. Donelaičio muziejus K. Donelaičio knygos K. Donelaičio rankraščiai

Bažnyčios langų vitražai

Namas, kuriame gyveno K. Donelaitis

1757 m. įsiveržė rusų armija. • • • Slėpdamasis nuo armijos jis išbuvo tris savaites Romintos girioje, medžiokliniame karaliaus namelyje. Jame laikė pamaldas, krikštijo vaikus. Dėl karo pakriko žmonių dorovė, dėl kurios K. Donelaitis skaudžiai išgyveno.

Geri darbai parapijai • • • Pastatė našlių prieglaudą už savo lėšas; atnaujino kleboniją, prisidėjo prie mūrinės bažnyčios statybos ir sudegusios mokyklos atstatymo. Su malonumu atlikdavo visas jam skirtas pareigas krikšto, vedybų. . . Pamokslavo du kartus per dieną, vieną kartą vokiškai, kitą lietuviškai.

Čia perlaidotas K. Donelaitis

Užduotis. Darbas porose. n n Perskaitykite straipsnį „Iš prigimties buvau gyvo temperamento“. Išrinkite 3 -5 K. Donelaičio asmenybės bruožus.

Kristijono Donelaičio asmenybės bruožai § § § Temperamentingas, jautrus, sąžiningas pareigingas žmogus. Mokėjo tausoti draugystę. Buvo aukštos moralės žmogus. Rūpinosi dvasiniais, kūrybiniais dalykais. Buvo nusistatęs prieš ponus. Kovojo prieš lietuvininkų nutautinimą. ir

K. Donelaičio kūryba § § Rašė pasakėčias (išlikusios šešios: „Lapės ir gandro česnis”, „Rudikis jomarkininks”, „Šuo Didgalvis”, „Pasaka apie šūdvabalį”, „Vilks provininks”, „Aužuols gyrpelnys”). Apie 1765 -1775 m. sukurta epinė poema „Metai”, kurią sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės”, „Vasaros darbai”, „Rudenio gėrybės”, „Žiemos rūpesčiai”. Ji 1818 m. išleista profesoriaus L. Rėzos dėka. Parengė pamokomąją knygelę ūkininkams. Yra išlikę keli vokiškai rašyti eilėraščiai.

L. Rėzos(1818 m. ) ir A. Šleicherio(1865 m. ) parengtų K. Donelaičio kūrinių leidimų tituliniai puslapiai

K. Donelaičio atminimo įamžinimas Taip galėjo atrodyti K. Donelaitis. Archeologo V. Urbonavičiaus rekonstrukcija

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo P. Kalpokas. 1932

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo V. Grybas. 1940

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo K. Bogdanas. 1963

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo A. Aleksandravičius. 1963

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo S. Ušinskas. 1964

§ § § Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių apie K. Donelaitį. Poezijos ir prozos kūrinius parašė J. Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E. Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A. Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J. Bobrovskis, H. -J. Cyrkė (Zierke). Vokiečių kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai”.

Pasitikrinkime 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kuriais metais ir kur gimė K. Donelaitis? Kur mokėsi K. Donelaitis? Kur dirbo baigęs universitetą? Kokioje bažnyčioje dirbo iki pat mirties? Ką yra K. Donelaitis parašęs? Kas išleido K. Donelaičio „Metus“? Kaip yra įamžintas K. Donelaičio atminimas? Kokius žinote K. Donelaičio asmenybės bruožus?

Pamokos uždavinys: Klausydamiesi pranešimo, remdamiesi vadovėlio medžiaga pasižymėsite 3 -5 svarbiausius K. Donelaičio gyvenimo faktus, skaitydami pateiktą medžiagą įvardysite 3 -4 K. Donelaičio asmenybės bruožus bei atsakysite į 4 -8 pateiktus klausimus ir įsivertinsite.

Po mirties L. Rėza pasakė: „K. Donelaitis mirė branginamas savo viršininkų, mylimas savo parapijiečių ir gailimas savo draugų“. • Buvo griežtas religiniuose dalykuose, tačiau kitais klausimais su visais sutardavo ir po mirties žmonės dar ilgai jį prisiminė. • Nemėgo dvariškių, negalėdavo susitaikyti su neteisingumu. • Esant baudžiavai užjausdavo ne tik lietuvius, bet ir kitų tautybių žmones.

• Buvo griežtas religiniuose dalykuose, tačiau kitais klausimais su visais sutartavo ir po mirties žmonės dar ilgai jį prisiminė. • Nemėgo dvariškių, negalėdavo susitaikyti su neteisingumu. • Esant baudžiavai užjausdavo ne tik lietuvius, bet ir kitų tautybių žmones.