Kriminologijos informacija 1 Mokymo programa literatros sraas LTU

Kriminologijos informacija (1) Mokymo programa, literatūros sąrašas - LTU Kriminologijos katedros tinklapyje -> Dėstomų dalykų programos -> Kriminologija bakalauro studijose -> Pirmasis programos variantas. Seminarų planai - LTU Kriminologijos katedros tinklapyje 1

Kriminologijos informacija (2) LTU Kriminologijos katedros tinklapyje -> Alfredo Kiškio asmeninė svetainė www. mruni. lt/~akiskis -> Studentams Kriminologijos tinklalapis (autorius Saulius Starkus) http: //kriminologija. tripod. com/index 2. html : Naudingi patarimai, kaip atsakinėti Atmintinė (pateikiama labai glausta informacija beveik iš visų skaitomo kriminologijos kurso temų) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklapis www. nplc. lt: Statistika Kriminologinė literatūra Nuorodos ir kt. 2

Rašto darbai (Neakivaizdininkams) Reikalavimai darbams ir temos: Kriminologijos katedros tinklalapyje -> Dėstomų dalykų programos-> Bakalauro studijų Kriminologijos rašto darbai. Rašto darbai turi būti atiduoti į Kriminologijos katedrą (nurodant dėstytoją). Pirmoji diena sesijos, kurioje laikomas Kriminologijos egzaminas, yra paskutinė rašto darbų pristatymo diena. Darbai, pristatyti po nurodyto termino, nebus vertinami. 3

• Kriminologija - mokslas apie nusikalstamumą. Lotyniškai crimen (nusikaltimas), graikiškai logos (mokymas). 4

Kam reikalinga kriminologija? ü Baudžiamoji, bausmių vykdymo teisė be kriminologijos žinių negalėtų pasiekti savo tikslų; ü Nusikalstamumo profesionalus supratimas - socialiai reikšmingas. Nusikaltimais padaroma labai didelė žala. Nusikalstamumo mokslinis supratimas įgalina visus asmenis, kurie priima socialiai reikšmingus sprendimus, prisidėti prie nusikaltimų prevencijos, mažinti nusikalstamumą ir jo daromą žalą; ü Padeda objektyviau vertinti nusikaltimus padariusius asmenis, aukas, atitinkamai elgtis su jais. ü Kriminologijos žinios padeda išvengti nusikaltimo, netapti nusikaltimo auka. 5

„Mūsų tikslas – baimę pakeisti žiniomis“, „Mes tikime, kad asmens saugumas yra universali teisė. … Visi kartu mes galime sumažinti nusikalstamumo lygį“ – taip savo tinklalapyje lankytoją pasitinka Kanados nusikalstamumo prevencijos centras 6

Kriminologija bakalauro studijos (1) Anotacija Dalyko tikslai: • suformuoti kriminologijos mokslo sampratą, • supažindinti su kriminologinio pažinimo objektais, metodais, rezultatais ir nusikaltimų problemos sprendimo būdais, • sudaryti prielaidas studentų kvalifikuotam nusikalstamumo, nusikaltėlių, nusikaltimo aukų ir socialinių procesų vertinimui kriminologiniu aspektu. 7

Kriminologija bakalauro studijos (2) Anotacija Turinys: • • Kriminologijos samprata. Kriminologinių idėjų raida. Kriminologinės teorijos. Nusikalstamumas ir jo pažinimas. Latentinis nusikalstamumas. Kriminalizacijos kriminologiniai aspektai. Nusikaltimus įtakojantys veiksniai. Nusikaltimus padariusių asmenų ir aukų ypatybės. Nusikaltimo mechanizmas. 8

Kriminologija bakalauro studijos (3) Anotacija. Turinys: • • • Nusikalstamumas Lietuvoje ir pasaulyje. Nusikaltimų daroma žala. Kriminologinės informacinės sistemos. Nusikaltimų prevencija ir baudžiamoji politika. Baudžiamojo teisingumo modeliai. Poveikio nusikalstamumui būdų veiksmingumas. 9

Pask. tema: Kriminologijos samprata Iš programos: - Kriminologijos samprata. - Teisinis, sociologinis požiūris į kriminologiją. - Kriminologijos tyrimo objektas. - Pagrindinis ir papildomi kriminologijos objektai. - Nusikaltimas, nusikalstamumas, nusikaltėlis, nusikaltimo auka. - Kriminologija ir kiti teisės, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, matematikos mokslai. . . 10

1 klaus. Kriminologijos samprata (1) Daug kriminologijos apibrėžimų. Nėra vienintelio teisingo. • Kriminologija - tai mokslas, tyrinėjantis nusikalstamumą ir visuomenės reakcijas į jį // Justickis V. Kriminologija. 1 d. , V. 2001 - p. 10. • Kriminologija tyrinėja nusikalstamumo kilmę, nusikalstamumo dėsningumus, procesus bei reiškinius sukeliančius nusikalstamumą, nusikaltimus darančius asmenis, priemones galinčias sulaikyti asmenis nuo nusikalstamo elgesio // Kriminologija, V. 1994 - P. 6; 11

1 klaus. Kriminologijos samprata (2) • Kriminologija - mokslas, siekiantis suformuoti visapusišką nusikalstamumo kaip socialinio reiškinio sampratą, nustatyti šiam reiškiniui būdingus dėsningumus, nagrinėti jo ryšius su kitais socialiniais procesais bei reiškiniais, aptarti prevencijos kelius bei priemones // Kriminologija, V. 1994 - P. 15 12

1 klaus. Kriminologijos samprata (3) • Kriminologija - kompleksinis mokslas, nagrinėjantis nusikalstamumą kaip socialinį reiškinį, jį įtakojančius faktorius, metodus, kaip reikia reaguoti į nusikalstamumą, nusikaltėlį ir auką // prof. dr. G. Babachinaitė, 3 kurso paskaita 1996 m. 13

1 klaus. Kriminologijos samprata (4) Kriminologijos sąvokos suformuotos pagal jos tikslus, pagal jos nagrinėjamus objektus. Nusikalstamumas yra pagrindinis kriminologijos objektas. ? Kriminologas ir filosofas prof. dr. Aleksandras Dobryninas sako, kad nusikalstamumo nėra, o yra nusikaltimai. Kaip yra stalai, o nėra "stalumo". ? Kitas požiūris: miškas - nėra tik medžiai. Nusikalstamumas kaip visuma pasižymi specifinėmis savybėmis ir dėsningumais, kas įgalina jį tyrinėti, kaip atskirą socialinį reiškinį. 14

1 klaus. Kriminologijos samprata (5) Papildomi kriminologijos objektai: ü Nusikalstamumą įtakojantys veiksniai; ü Kitoks, ne nusikalstamas, nepageidautinas elgesys amoralus elgesys, teisės deliktai (administraciniai teisės pažeidimai), alkoholizmas, narkomanija, . . . ; ü Nusikaltėlis, auka ir visuomenė nusikaltimų genezėje; ü Visuomenės ir valstybės reakcijos į nusikalstamumą; ü Socialiniai stereotipai apie nusikalstamumą, jo priežastis, nusikaltimo auką, nusikaltėlį, galimas poveikio priemones jam; ü. . . 15

1 klaus. Kriminologijos samprata (6) Ne tik kriminologija nagrinėja šiuos objektus vienu ar kitu aspektu. Mokslai, nagrinėjantys ir kriminologijos objektus: sociologija, teisė, psichologija, medicina, pedagogika, ekonomika, matematika, informatika, . . . Tik kriminologijos moksle nusikalstamumas yra pagrindinis jo objektas. Kriminologija - kompleksinis mokslas, t. y. jis naudojasi daugeliu kitų mokslų sąvokų, metodų, jų pasiekimų. 16

1 klaus. Kriminologijos samprata (7) Teisinis (norminis) požiūris į kriminologiją: ü Kriminologija - baudžiamosios teisės šaka arba viena iš pagalbinių bauž. teisės disciplinų. ü Egzistuoja dvi teisės: prigimtinė (atrandama) ir pozityvioji (kuriama). Pozityvioji teisė yra gera ir reikalinga, kai ji atitinka prigimtinę teisę. Jei pozityvioji teisė prieštarauja prigimtinei, tai ji visuomenei žalinga. + Šio požiūrio esmę sudaranti prigimtinės teisės idėja gerai dera su visuomenės sąmonėje egzistuojančia aukščiausio teisingumo idėja. Įstatymo tikslas - pasiekti šį teisingumą. + Norminė kriminologija verčia įstatymo leidėją nuolat ieškoti sprendimų, atitinkančių visuomenės dorovines vertybes. 17

1 klaus. Kriminologijos samprata (8) Sociologinis požiūris į kriminologiją: ü Kriminologija - viena iš specializuotų sociologinių disciplinų. Bendroji sociologija - kaip užtikrinti tvarką visuomenėje? Kriminologija: kodėl pažeidžiama tvarka visuomenėje? Kriminologija - nusikalstamumo sociologija. Bendroji sociologija tyrinėja normalų elgesį, o kriminologija - elgesį, kuris šią tvarką pažeidžia. ü Kriminalizuoti reikia tik kraštutinius šių normų pažeidimus. ü Nusikalstamumas nėra unikalus fenomenas, kokybiškai besiskiriantis nuo kitų socialinių reiškinių (biurokratizmo, nekompetentingumo, girtavimo, narkomanijos ir t. t. ). ü Nusikalstamumas - tai kraštutinė visuomenei nepriimtino (deviacinio) elgesio forma. + Nusikalstamumo sociologija yra vertinga dėl siekimo vystyti kriminologijos teoriją, vadovaujantis ne abstrakčiais samprotavimais apie prigimtinę teisę, bet maksimaliai plačia faktų, kuriuos galima stebėti, tikrinti ir vienareikšmiškai traktuoti, visuma. 18

1 klaus. Kriminologijos samprata (9) Pagrindinės kriminologijos tyrimo kryptys: • Nusikalstamumą įtakojančių veiksnių tyrimas; • Nusikaltimus padariusių asmenų ypatybių tyrimas; • Aukos asmenybės tyrimas; • Galimų poveikio priemonių nusikalstamumui tyrimas; • Šių tyrimų metodologija (metodika). 19

2 klaus. Kriminologijos objektai (1) Nusikalstamumas • Sociologiniu aspektu: konkrečioje visomenėje ir konkrečiu laikotarpiu paplitusi viena iš labiausiai nepageidaujamo elgesio formų. • Teisiniu aspektu: (apibrėžiamos tokio elgesio ribos) tai visuma atskirų nusikalstamų veikų, įvykdytų konkrečioje erdvėje per konkretų laikotarpį. 20

2 klaus. Kriminologijos objektai (2) Nusikalstamumas Heterogeninis polistruktūrinis reiškinys: • Priklausantis nuo daugybės veiksnių, aplinkybių. • Susidedantis iš daugelio rūšių, jų grupių, tarpusavyje besiskiriančių: jų vertinimu, savo priežastimis bei sąlygomis, galimais poveikio būdais. Šias savybes svarbu atsiminti imantis poveikio priemonių prieš nusikalstamumą. 21

2 klaus. Kriminologijos objektai (3) Nusikalstamumas. Problema: sąvokos "nusikaltimas" neapibrėžtumas, dideli jos turinio, supratimo skirtumai, ypač lyginant atskirų valstybių nusikalstamumą. Nusikalstamumo ribos: - BK - Platesnis požiūris: + nukrypstamasis (deviacinis) elgesys, apimantis kriminalizuotas ir nekriminalizuotas veikas (kriminalizuotinas ir kt. ) + administraciniai teisės pažeidimai (tik formali skiriamoji riba nuo nusik. veikų). Variacijos laiko, šalių atžvilgiu (kriminalizacija, mažareikšmiškumas, tyčia, bendrininkavimas). Naujasis BK -> nusikalstamos veikos = nusikaltimai + baudžiamieji 22 nusižengimai.

2 klaus. Kriminologijos objektai (4) Visuomenės socialinė reakcija į nusikalstamumą yra procesai, kurie vyksta, kai padaroma nusikalstama veika, toje visuomenėje pripažįstama nusikaltimu: · nusikaltimo aukos reakcija (pareiškimas, …) · nusikaltimus tiriančių institucijų reakcija, · baudžiamojo proceso dalyvių, · aplinkinių, · žiniasklaidos, … 23