Kovo 16 d Pareng lietuvi kalbos mokytoja Jurgita
Kovo 16 d. Parengė: lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Sadzevičienė
Knygnešystė – XIXa. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškusi lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.
1846 m. kovo 16 d. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą.
Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių spaudos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.
Jurgis Bielinis Ypatingai knygų platinimu pasižymėjo prasilavinęs kaimietis biržietis J. Bielinis (1846 – 1918 m. ). Iš pradžių jis buvo patikimas M. Valančiaus pasiuntinys į Mažąją Lietuvą, o vėliau pats suorganizavo didelį knygų platinimo tinklą su centru Garšviuose. Lietuvoje jis išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje.
Keletas iš daugelio knygnešių Jurgis Bielinis Juozas Angrabaitis Kazys Ūdra Juozas Sakalauskas Iš kairės: A. Abromaitis A. Povylius J. Čepulis V. Žirgulienė
Knygnešių keliai. . .
Spaudos draudimas 1864 – 1904 m.
1864 – 1904 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.
Viskas prasidėjo nuo to. . . Nuslopinus 1863 – 1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas, tęsdamas represijas, išleido aplinkraštį Nr. 141, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas spaudos draudimas.
Lietuvos mokykla spaudos draudimo metais <. . . > Naujame "Lietuvos mokyklos" variante geriau susietos motinos ir vaiko figūros ir jų judesiai. Motina, sustabdžiusi ratelį, pirštu rodo raides ar sakinius elementoriuje. Motinos veidas švelnesnis, turi daugiau bendrų tautinių bruožų. Į kompoziciją įvestas naujas komponentas – šuo. Jis guli po suolu ir tarsi saugo "mokyklą" nuo žandarų pasirodymo valstiečių kieme. <. . . >
Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos veikdavo 3 - 8 metų mėnesius, mokydavosi 5 - 15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamos. Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo. Daraktoriai caro valdžios persekioti, bausti iki 300 rublių bauda arba areštu iki 3 mėnesių
Daraktoriaus stalas ir suolas. XIX a. pab. -XX a. pr. Grifelinė lentelė su grifeliu. XIX a. pab. -XX a. pr.
RUSIŠKOS PRADŽIOS MOKYKLOS LIETUVOJE 1898 METAIS GUBERNIJA GYVENTOJŲ SKAIČIUS VIENAI KAIMO MOKYKLAI KAUNO 4427 SUVALKŲ 3040 VILNIAUS 1515 GARDINO 1027 MINSKO 1033 MOGILIOVO 870 VITEBSKO 1481 UŽNEMUNĖJE (SUVALKŲ) 1411
LIETUVOJE RUSIŠKOSE KAIMO PRADŽIOS MOKYKLOSE MOKĖSI METAI 1880 1898 1880 1898 GUBERNIJA SUVALKŲ KAUNO VILNIAUS GARDINO VISOJE EUROPINĖJE RUSIJOS DALYJE (BE LENKIJOS KARALYSTĖS) MOKYKLĄ LANKUSIŲ MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ % BERNIUKŲ MERGAIČIŲ 10, 8 1, 4 26 6 6, 3 0, 4 21 4 7. 4 0. 2 40 8 18. 4 0. 6 77 16 13, 3 3 66 18
Motiejus Valančius, mokė tautą priešintis rusinimo bei pravoslavinimo bangai. Jis ptas rašė daug religinio ir pasaulinio turinio knygų, knygelių lietuviškai; o kai buvo uždrausta spauda lietuviškomis raidėmis, nurodė jai kelią į Prūsus (Mažąją Lietuvą). Jis pats pirmasis organizavo sistemingą lietuviškų knygų gabenimą iš užsienio, ir ten slapta išleido keletą savo paties parašytų (1867 - 1869), kuriose išdėstyta lietuvių pasipriešinimo bei kovos programa.
Spaudos draudimo laikotarpio lietuviški leidiniai
“Aušra” „AUŠRA" (, , Auszra"), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuvių žurnalas lotynišku raidynu. Buvo leidžiamas 1883 m. kovo - 1886 m. birželio mėnesiais Ragainėje ir Tilžėje. Pirmasis leidėjas J. Basanavičius. „Aušra“ buvo platinama Lietuvoje, taip pat ir tuose Rusijos imperijos miestuose, kur gyveno lietuvių inteligentų ir studentų.
“Varpas” „VARPAS“ – literatūros politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, ėjęs 1889 m. sausio mėn. -1906 m. Tilžėje ir Ragainėje. Pirmasis leidėjas V. Kudirka.
“Apžvalga” daugiausiai buvo skiriama liaudžiai, ir vyriausias jos šūkis buvo “lietuvių tautos vienybė su katalikų bažnyčia”. Siekdama to tikslo, ji labiausiai kovojo prieš pravoslavinamąjį rusinimą, ragino tėvus neleisti savo vaikų rusinti mokyklose. Apskritai “Apžvalga” buvo nepaprastai karinga. “Varpas” visų pirma kėlė susipratimą, o ji raginte ragino kovoti su rusinimu, jam priešintis.
Širvintos tiltas. Rusijos–Vokietijos pasienis. Per šį tiltą knygnešiai pernešdavo daug draudžiamos spaudos. Šalia vienas iš draudžiamos literatūros pavyzdžių – „Aukso altorius“ (Tilžė, 1899. O. Mauderodės spaustuvė).
„Knygnešys“ Su nelegaliąja spauda įkliuvo apie 2900 asmenų. Kai kurie iš jų – po kelis kartus. Įkliuvusių laukė piniginės baudos, suėmimas ar kalėjimas.
Babtų knygnešiai
Kazimieras Jonaitis (1863 -1962 m. ) Septynių vaikų tėvas, ūkininkas, kalvis, ypač dievobaimingas žmogus Kazimieras Jonaitis slėpė ir platino uždraustas knygas. ”Raštai gulėjo paslėpti po grindimis medinėje dėžėje(. . . ) Pavojus buvo nemažas. Žinojau, kad jeigu rastų pas mane lietuvišką elementorių ir vogtą arklį, tai už elementorių man tektų daugiau nukentėti. ” Pasakojo knygnešys
Jurgis Keruckas (1855 -1950 m. ) Gyveno Vosiškių km. Lietuviškų knygų parsigabendavo iš Tilžės. Draudžiamas knygas jam padėdavo slėpti Babtų bažnyčioje kamendorius Vincas Zapkus. J. Keruckas išvengė Sibiro caro laikais, bet 1949 m. buvo ištremtas į Irkutską.
Kazimieras Liukomas (1878 -1956 m. ) Iš Jurgio Kerucko lietuviškas knygas gaudavo ir jomis aprūpindavo aplink Babtus buvusias daraktorines mokyklas knygnešys K. Liukomas. Tai stambus ūkininkas , Steigiamojo seimo narys, dirbęs babtų valsčiaus viršaičiu, Vosiškių vienkiemio gyventojas.
Kazimieras Urniežius gyveno Naujatrobio kaime, jis slapta platino ir slėpė klojimo peludėje kitų knygnešių atneštas uždraustasias knygas. Tėvai buvo prieš, todėl išėjęs iš namų jis nebaigė savo pradėto darbo.
1999 m. Babtų miestelio centre atidengta Remigijaus Lauručio skulptūra „Knygnešys“, skirta Babtų krašto knygnešiams atminti.
Dvilypis ąžuolas Prie šio ąžuolo Dasiūnų kaime spaudos draudimo metais glaudėsi ne vienas knygnešys su ryšulėliu uzdraustos spaudos. Būtent čia buvo pagrindinė slapyvietė
Spaudos draudimo panaikinimas Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda auga, nepasydama jokių persekiojimų. Rusų valdžia įsitiko, kad ji veltui kovojo su lotyniškomis raidėmis, kad tatai ne tik nieko nepadėjo krašto rusinimui, bet dar pakenkė, ir 1904 m. gegužės 7 d. caras paskelbė lietuviškosios spaudos laisvę.
Naudota literatūra: ¨E. Barkauskas, T. Stonys. “Mažoji Babtų enciklopedija” ¨M. Markauskienė. “Babtai istorijos vingiuose” ¨A. Šapoka. “Lietuvos istorija” ¨lt. vikipedia. org ¨pirmojiknyga. mch. mii. lt/Leidiniai/garsviai. lt
- Slides: 31