KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAM IR PLAN RENGIMAS Projektas Vieojo

KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMŲ IR PLANŲ RENGIMAS Projektas „Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas antikorupcinės aplinkos kūrimo ir korupcijos prevencijos priemonių vykdymo srityse“ Nr. 10. 1. 2 -ESFA-V 916 -01 -0003

Mokymo tikslas Mokymo programos tikslas – išugdyti gebėjimus planuoti, rengti korupcijos prevencijos programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, suteikti žinių apie korupcijos prevencijos programų ir planų kūrimo būdus ir metodus, supažindinti su programų ir planų rengimo bei įgyvendinimo problemomis.

Uždaviniai 1. Atskleisti korupcijos prevencijos programos tikslų, uždavinių ir siekiamų rezultatų nustatymo žingsnius. Susipažinęs su teoriniais ir praktiniais pagrindais, valstybės tarnautojas gebės formuluoti tikslus ir priemones, rengdamas programas ir planus, vykdyti programos stebėseną. 2. Gilinti žinias apie pagrindinius korupcijos prevencijos programų, planų kūrimo būdus ir metodus, programos efektyvumo vertinimą. Išanalizavęs korupcijos prevencijos programų, planų kūrimo metodus ir vykdymo būdus, valstybės tarnautojas gebės nustatyti ryšį su strateginiu planavimu, organizuoti suinteresuotųjų asmenų diskusiją, sukonstruoti loginį korupcijos prevencijos programos, plano modelį, nustatyti vertinimo kriterijus. 3. Suteikti specialių įgūdžių ir motyvacijos spręsti korupcijos prevencijos programų ir planų rengimo bei įgyvendinimo problemas.

Turinys 1. Esamos situacijos analizė. Korupcijos prevencijos programų hierarchija Lietuvoje. Aplinkos analizės atlikimas rengiant korupcijos prevencijos programą. 2. Programos tikslų, uždavinių, siekiamų rezultatų nustatymas. 3. Korupcijos prevencijos priemonių planavimas. Korupcijos prevencijos programos pavyzdinių priemonių analizė. Priemonių plano struktūra. 4. Korupcijos prevencijos programų ir planų rengimo ryšys su strateginiu planavimu. Loginis programos modelis. 5. Korupcijos prevencijos programų ir planų programų kūrimo būdai ir metodai, jų vykdymas bei įgyvendinimas. Programų stebėsena ir vertinimas. 6. Korupcijos prevencijos programų ir planų programų rengimo bei įgyvendinimo problemos. 7. Kitos temai aktualios potemės. Politinės valios įtaka korupcijos programos rengimui. Komunikacija su žiniasklaida ir programų rengimui reikalingos valstybės tarnautojo kompetencijos. 8. Baigiamasis testas.

1 TEMA. Esamos situacijos analizė. Korupcijos prevencijos programų hierarchija Lietuvoje. Aplinkos analizės atlikimas rengiant korupcijos prevencijos programą.

Jungtinių Tautų konvencija • Tarptautiniai standartai korupcijos prevencijos programoms egzistuoja nuo 2003 metų. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją 5 straipsnyje „Prevencinė antikorupcinė politika ir praktika“ 1 punkte teigiama: Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal pagrindinius savo teisinės sistemos principus parengia ir įgyvendina arba vykdo veiksmingą, koordinuotą antikorupcinę politiką, kuri skatina visuomenės dalyvavimą ir atspindi teisinės valstybės, tinkamo valstybės reikalų tvarkymo ir valstybės turto valdymo, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo principus.

Korupcijos prevencijos įstatymas Nacionalinė korupcijos prevencijos programa Šakinė korupcijos prevencijos programa Institucinė korupcijos prevencijos programa

Nacionalinė kovos su korupcija 2015– 2025 m. programa Programos strateginis tikslas – sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą, atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose, pasiekti, kad: Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2025 metais būtų ne mažesnis nei 70 balų (Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2014 metais – 58 balai). (LR Nacionalinė kovos su korupcija programa 2015– 2025 m. ) LR Seimas nustatė 6 programos tikslus: 1. Siekti didesnio viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo, sprendimų ir procedūrų skaidrumo, viešumo ir atskaitingumo visuomenei, didesnio valstybės tarnybos atsparumo korupcijai. 2. Užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo taikymą. 3. Mažinti veiklos priežiūros ir administracinę naštą ūkio subjektams, pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą. 4. Užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skaidrų ir racionalų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą vykdant viešuosius pirkimus. 5. Didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo galimybes sveikatos priežiūros srityje. 6. Didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenę įsitraukti į antikorupcinę veiklą.

Nacionalinė kovos su korupcija 2015– 2025 m. programa Šioje programoje yra įvardytos prioritetinės kovos su korupcija sritys: • politinė veikla ir teisėkūra; • teismų ir teisėsaugos institucijų veikla; • viešieji pirkimai; • sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga; • teritorijų planavimas; • valstybinė statybų priežiūra ir atliekų tvarkymas; • ūkio subjektų veiklos priežiūra; • viešasis administravimas; • valstybės tarnyba ir turto valdymas.

Šakinė korupcijos prevencijos programa Viešųjų pirkimų Rinkimų ir politinių partijų Sveikatos priežiūros srities Aplinkos apsaugos srities Šakinė korupcijos prevencijos programa Sporto srities

Šakinė korupcijos prevencijos programa Programos pavadinimas Tvirtino Rinkimų, politinių partijų veiklos, politinių kampanijų finansavimo šakinė korupcijos prevencijos programa 2016– 2017 m. LR generalinis prokuroras, LR policijos generalinis komisaras, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Sporto srities šakinė korupcijos prevencijos programa Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Sveikatos priežiūros srities šakinė korupcijos prevencijos programa LR sveikatos apsaugos ministras Priemonių pavyzdžiai Finansavimas Kreiptis į LR finansų ministeriją su Programa vykdoma iš šią programą parengtais pasiūlymais dėl aiškesnės įgyvendinančioms institucijoms skirtų valstybės nepiniginių aukų apskaitos. biudžeto asignavimų. Kartu su STT organizuoti įvadinius naujai paskirtų apygardų (savivaldybės) rinkimų komisijų pirmininkų antikorupcinius mokymus. Didinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo Programa įgyvendinama iš atitinkamų fondo (toliau – fondas) lėšų skyrimo metų Lietuvos Respublikos valstybės proceso skaidrumą. biudžeto ir savivaldybių biudžetų Tobulinti skatinimo už pasiektus sporto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu laimėjimus sistemą. patvirtintų bendrųjų asignavimų. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Sveikatos sistemos įstaigos interneto Programa vykdoma sveikatos sistemos svetainėje ataskaitos apie korupcijos įstaigos lėšomis. prevencijos priemonių plano Atskiros Programos įgyvendinimo 2015− 2019 m. vykdymą skelbimas. priemonių plano priemonės Pagrindinių neoficialių mokėjimų finansuojamos 2014– 2020 m. Europos sveikatos sistemoje atsiradimo Sąjungos fondų investicijų veiksmų priežasčių nustatymo metodikos programos lėšomis. parengimas.

Šakinė korupcijos prevencijos programa Programos pavadinimas Tvirtino Priemonių pavyzdžiai Finansavimas Aplinkos apsaugos srities LR aplinkos ministras šakinė korupcijos prevencijos programa Nenumatyta Programa įgyvendinama iš įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių vykdymą, patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. Už reikalingų lėšų planavimą pagal kompetenciją atsako atitinkamos programos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane nurodytos įstaigos. Viešojo pirkimo šakinė korupcijos prevencijos programa Atlikti sisteminius viešojo pirkimo vykdymo tyrimus maitinimo, statybos, informacinių technologijų, reagentų viešojo pirkimo srityse. Nustatyti rizikingiausias viešojo pirkimo sritis. Nenumatyta Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

Institucinė korupcijos prevencijos programa • Kasmet įgyvendinama daug įvairių prevencinių priemonių. • Tvirtina valstybės ir savivaldybės įstaigos vadovas. • Rengia ir įgyvendina savivaldybių įstaigos, kuriose yra atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiūlyta parengti tokią programą. • Programų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar šių įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje.

Korupcijos prevencijos programos struktūra Programa gali apimti 2 veiklos kryptis: korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo. Programos pavadinimas Bendrosios nuostatos Aplinkos analizė Programos tikslai ir vertinimo kriterijai Programos įgyvendinimas, finansavimas, stebėsena, vertinimas, keitimas Programos įgyvendinimo priemonių planas

Korupcijos prevencijos programos gyvavimo ciklas

Aplinkos analizė • Išorinių ir vidinių aplinkos veiksnių vertinimas. • Siūloma remtis strateginio planavimo aplinkos analizės principais. • Vertinimas padės nustatyti politinį-ekonominį šalies kontekstą; išskirti socialinius ir kultūrinius veiksnius, lemiančius korupcijos paplitimą šalyje. • Svarbu, jog aplinkos analizė neapsiribotų „vien tik veiklos sričių, kuriose galima korupcijos rizika, išvardijimu“.

Aplinkos analizė Siekiant identifikuoti politinius ir ekonominius veiksnius, skatinančius ir mažinančius korupcijos riziką, galima organizuoti sociologines gyventojų apklausas (bet tai brangiai kainuojantis metodas), interviu, sutelktąsias grupes ir atlikti teisinę-institucinę analizę. Sutelktosios grupės – vienas populiariausių kokybinių tyrimų metodų. Tai grupinė diskusija, vedama moderatoriaus, pagal iš anksto parengtą pokalbio planą. Sutelktojoje grupėje dalyvauja vidutiniškai 8– 10 žmonių, atrinktų pagal tikslinius konkretaus tyrimo uždavinius. (Sprinter Research, 2015) Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. Klausimo apibūdinimas Kaip korupcija apibrėžiama šalyje socialiniais-kultūriniais terminais? Kaip korupcija apibūdinama teisiškai? Kur pasireiškia korupcijos rizika: pagal institucijas, pagal sektorius, pagal valdžios lygius? Kokios yra pagrindinės korupcijos apraiškos? Ar daugeliui gyventojų korupcija priimtina ar nepriimtina? Kokios sąlygos šalyje skatina arba slopina korupcijos galimybes (pvz. , ekonominė arba politinė krizė, nepaprastosios situacijos, išorės įtaka)?

Aplinkos analizė • Aplinkos analizė, atlikta vadovaujantis institucinio strateginio planavimo aplinkos analizės principais, padeda nustatyti išorinius ir vidinius veiksnius, grėsmes ir galimybes. • Tai reiškia, kad korupcijos prevencijos programos planuotojai gauna informaciją apie tai, kaip suinteresuotosios šalys gauna tai, ko nori, konkuruoja su kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir spendžia kolektyvines problemas. Sociologiniai tyrimai Korupcijos prevencijos programų rezultatai Valstybės kontrolės auditai ir vertinimai Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūra Korupcijos rizikos auditas ES poveikio vertinimai Focus grupės Darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausos Žiniasklaidoje pateikta informacija Korupcinio pobūdžio veiklas ir tarnybiniai nusižengimai

Aplinkos analizė Viešųjų pirkimų korupcijos prevencijos programoje apžvelgiami žemiau išvardinti tarptautinio ir nacionalinio lygmens organizacijų (pvz. , OLAF, Transparency International Lietuvos skyriaus, STT, VPT) atlikti tyrimai, studijos ir gairės dėl viešųjų pirkimų skaidrumo tobulinimo: - Europos Komisijos ataskaita apie korupciją; - STT veiklos ataskaitose pateikiama informacija; - STT 2014 m. liepos 21 d. rašte Nr. 4 -01 -4192 aprašyti korupcijos mechanizmai ir problemos; - Nacionalinės kovos su korupcija 2011– 2014 m. programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo iki 2014 m. gruodžio 31 d. ataskaita; - STT atlikta korupcijos rizikos analizė; - Teisės aktų ir jų projektų antikorupciniai vertinimai; - OLAF tyrimas; - 2009 m. vasario 18 d. publikuotos EK rekomendacijos dėl sukčiavimo rizikos rodiklių taikymo Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo agentūros struktūrinių fondų programų valdymo procese; - STT 2014 m. balandžio–gegužės mėn. sudarytas 2014 m. Lietuvos korupcijos žemėlapis; - STT 2014 m. sausio 3 d. patikslinta išvada dėl korupcijos rizikos analizės VPT veiklos srityse; - įvairūs Transparency International tyrimai; - kiti įvairių sociologinių tyrimų duomenys.

Aplinkos analizė TI Lietuvos skyriaus tyrimas, Korupcinių rizikų ES struktūrinių fondų sistemoje Lietuvoje vertinimas (2012) Tyrimas apėmė visus ES SF struktūrinamus projektus. Jame identifikuotos paveikiausios korupcijos rizikai sritys. Jie statistiniais duomenimis ir kokybinio tyrimo rezultatais susieti su viešuoju pirkimu. Autoriai teigia: „Remiantis vidinės informacinės ES struktūrinių fondų valdymo ir priežiūros sistemos statistikos duomenimis, apie 59 proc. visų pažeidimų buvo susiję su viešojo pirkimo taisyklių pažeidimais; 37 proc. buvo susiję su netinkamomis projektų išlaidomis. “ Rizikos sietos su klaidomis ir elgesio kontrolės nebuvimu, proceso uždarumu. Kita vertus, kokybinis tyrimas atskleidė, kad respondentai korupcijos rizikas (pvz. , kaštų naudos analizę) šiek tiek painioja su projektų rizikos vertinimu. Santykinai nedaug dėmesio autoriai kreipė į sisteminį rizikos vertinimą ES SF administruojančiose institucijose ir atliekamą projektų rengėjų.

Suinteresuotųjų asmenų analizė • Skirtingos programos turi visokeriopų privalumų įvairioms grupėms. • Suinteresuotųjų asmenų identifikavimas yra naudinga užduotis siekiant nustatyti korupcijos prevencijos programos rėmėjus ir opoziciją, santykius ir konfliktus. • Svarbu suvokti jų interesus, nuomones, lūkesčius ir motyvaciją bei gebėjimus veikti, kliūtis veiksmingam programos realizavimui

Suinteresuotųjų asmenų analizė • Gaunama suinteresuotųjų asmenų pagalba programos ruošimo metu. • Suinteresuotosios pusės įgyja programos rezultatų nuosavybės jausmą, todėl tikėtina, kad bus parengta veiksminga programa. • Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimas padeda pašalinti programos įgyvendinimo kliūtis, nes įtraukiamas didesnis žmonių skaičius.

Suinteresuotųjų asmenų analizė Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. Klausimo apibūdinimas Kas yra susijęs su korupcijos prevencijos programos veikla? Kas vykdys korupcijos prevencijos programos veiklą? Kas naudosis korupcijos prevencijos programos veiklomis / rezultatais? Kam korupcijos prevencijos programa bus naudinga?

Suinteresuotųjų asmenų analizė

Suinteresuotųjų asmenų analizė • Pagrindinių agentūrų personalo ir kitų kompetentingų asmenų pagalba. • Oficialių dokumentų ir gyventojų duomenų pagalba. • Suinteresuotųjų asmenų savęs identifikavimas. • Kitų suinteresuotųjų asmenų patarimai ir tvirtinimai.

Sektorinė analizė Apimtis Įvairumas Neapibrėžtumas

Praktinė užduotis Suinteresuotųjų asmenų identifikavimas. Užpildykite lentelę, galvodami apie savo institucijos korupcijos prevencijos programą. Kas gali būti pagrindinės programos suinteresuotosios pusės? Kokios, jūsų manymu, priežastys lemia jų priskyrimą prie suinteresuotųjų pusių ir kaip jos gali būti klasifikuojamos?

Praktinė užduotis Suinteresuotos pusės pavadinimas Priežastis, kodėl šie asmenys identifikuojami kaip suinteresuotosios pusės Klasifikacija: vidiniai, išoriniai, klientai

2 TEMA. Programos tikslų, uždavinių, siekiamų rezultatų nustatymas

Tikslinis valdymas • Veiksmingos antikorupcinės programos plano parengimas ir įgyvendinimas priklauso nuo to, kaip gerai bus suformuluoti tikslai. • Labai svarbu, kad tikslai būtų suderinti su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į faktą, kad antikorupcinė veikla yra jautri sritis. aiškių tikslų nustatymas dalyvavimas priimant sprendimus objektyvus grįžtamasis ryšys dėl pasiektų rezultatų

10 pagrindinių tikslinio valdymo žingsnių 1. Aukščiausiojo lygio vadovai apibrėžia bendrus, organizacinius, plačius tikslus ir nustato prioritetus tarp tikslų; tikslai formuluojami kaip įvykdytas rezultatas, pageidautina kaip pasekmė arba išeiga. 2. Aukščiausiojo lygio vadovai įtraukia žemesniojo lygio vadovus, skyrių vedėjus ir valstybės tarnautojus ir suskaido platesnius tikslus į kiekvieno organizacijos padalinio subtikslus, netgi kiekvienam institucijos darbuotojui apibrėždami pamatuotus rezultatus, nustatydami prioritetus tarp subtikslų, nurodydami konkretų laiko tarpą, per kurį subtikslas turi būti pasiektas. Aukščiausiojo lygio vadovai aktyviai palaiko ir dalyvauja tikslų nustatymo diskusijoje. 3. Padaliniai ir atskiri valstybės tarnautojai rengia planus, kad pasiektų numatytus rezultatus. 4. Vadovai laisvai leidžia pavaldiniams nuspręsti dėl tikslų pasiekiamumo, kad pavaldiniai patys priimtų sprendimą, kokiais būdais ir priemonėmis tikslai ir subtikslai bus pasiekti. 5. Atsižvelgdami į tai, vadovai paskirsto finansavimą, nenurodydami konkrečios sumos tikslui įgyvendinti, kad valstybės tarnautojai turėtų priemonės pasirinkimo laisvę tikslams įgyvendinti. 6. Valstybės tarnautojai įgyvendina planus, komunikuoja ir dalijasi informacija apie patvirtintus tikslus, prioritetus ir pan. 7. Veiklos peržiūros sistema institucionalizuota tikslų įgyvendinimo pažangos stebėsenai. 8. Rezultatai dažnai peržiūrimi ir vertinami remiantis veiksmingumo kriterijais. 9. Peržiūros arba vertinimo rezultatai paskleidžiami ne tik aukščiausiojo lygio vadovams, skyrių vedėjams, patarėjams, bet ir žemesniojo lygio valstybės tarnautojams, leidžiant palyginti savo veiklos rezultatus su kitais, siekiant sukurti ir įgyvendinti tikslų bei rezultatų patobulinimą. 10. Sėkmingą darbą įgyvendinant tikslus turi skatinti vadovai (atlyginimais, premijomis, paaukštinimu). Už neatitikimus ir nesėkmes turėtų būti numatytos nuobaudos.

Tikslų funkcinė įvairovė Tikslo funkcija Pokyčių siekimas Apibūdinimas Naujovių diegimas Veiklos plėtra ar siaurinimas Kokybės gerinimas Technologijos modernizavimas Pokyčių kryptis Numato veiksmus Veikla Konkretumas Suvokimas Numatymas Motyvacija Nurodo prioritetus Laikas Gebėjimai Ištekliai Orientuoja planus ir Trumpalaikiai planai sprendimus Ilgalaikiai planai Pažanga Mobilizuoja organizacijos darbuotojus Organizacijos sėkmės istorija

Praktinė užduotis: Sukurkite metaforą Remdamiesi savo interesais ir ekspertize, sukurkite metaforą arba analogiją tikslui, pvz. , „Tikslas yra kaip. . . . , nes. . . . “. Paaiškinkite visiems, kaip jūsų metaforą galima panaudoti antikorupcinėje praktikoje.

S. M. A. R. T. tikslų formulavimo metodika

Praktinė užduotis: Tikslų nustatymas Praktinė užduotis. Tikslų nustatymas Apačioje pateikta reitingavimo skalė. Naudodami šią reitingavimo skalę, įvertinkite, kuris iš paminėtų teiginių yra daugiau / mažiau būdingas jūsų organizacijai. 5 – laikomės geriausiosios praktikos, neturime ko tobulinti 4 – šioje srityje reikalingi minimalūs patobulinimai 3 – šioje srityje reikalingi vidutiniai patobulinimai 2 – šioje srityje reikalingi ženklūs patobulinimai 1 – šioje srityje turime didelių problemų, reikalinga nauja prieiga Organizacijos tikslų nustatymo stilius ____Mes tikslus nustatome kasmet, peržiūrime kas mėnesį, bendraujame dėl jų dažnai ir tiksliname planus atsižvelgdami į pažangą. ____Mes pasiekiame daugelio išsikeltų tikslų. ____Mes taikome SMART testą visada, kai nustatome tikslus. ____Ne visi mūsų tikslai finansiškai orientuoti. Apytiksliai – vienas trečdalis iš jų. ____Mes sujungiame savo tikslus ir planus su atskaitomybės sistema ir susiejame su atlyginimu bei rezultatu.

3 TEMA. Korupcijos prevencijos priemonių planavimas. Korupcijos prevencijos programos pavyzdinių priemonių analizė. Priemonių plano struktūra.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas Priemonių planas yra skiriamas Programoje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti, nustatytoms problemoms pašalinti ir tikslams pasiekti“ (STT, 2017). Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai (LR Strateginio planavimo metodika, 2002). Korupcijos prevencijos priemonės planuojamos vadovaujantis tokiais būdais: • iš viršaus žemyn; • nustatomos savarankiškai; • iš apačios į viršų.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas • Planuojamos programos priemonės perkeliamos iš LR nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių. • Šioje programoje institucija gali būti paskirta tam tikrų priemonių vykdytoja, todėl priemonės tiesiog perkeliamos į institucijos rengiamą programą. • Taip pat dalį priemonių galima gauti iš LR STT atliktos korupcijos rizikos analizės rezultatų. Rengiant institucijos korupcijos prevencijos programą šios priemonės gali būti tikslinamos, papildomos, detalizuojamas jų vykdymas. • Korupcijos prevencijos priemones institucija gali nustatyti savarankiškai. Tam institucija gali atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą (STT, 2017). • Kitų priemonių atsakingi darbuotojai gali pasiūlyti, remdamiesi savo įžvalgomis ir nuomonėmis. • Galiausiai pasaulinė korupcijos prevencijos priemonių planavimo praktika numato, kad tokias priemones gali siūlyti iš apačios į viršų piliečiai, nevyriausybinės organizacijos ir verslo įmonės.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas Valstybės ar savivaldybės įstaigos kompetencijai teisės aktuose priskirta vykdyti veikla (funkcija) neturėtų būti traukiama į priemonių planą kaip korupcijos prevencijos priemonė, pvz. , „Pateikti motyvuotą išvadą dėl veiklos sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai“. Priemonių plane gali būti nustatomos priemonės šiai veiklai (funkcijai) vykdyti, pvz. , priemonė „Parengti ir patvirtinti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo aprašą“, taip pat nustatoma tvarka ir terminai, kuriais privalės vadovautis atitinkamos valstybės ar savivaldybės pavaldžios įstaigos, teikdamos informaciją apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą ir pan.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas „Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove“ valstybės ir savivaldybės įstaigoms rekomenduojama programų priemonių planuose nustatyti priemones visose įstaigos veiklos srityse, kuriose nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybės veiksniai.

Programos Priemonių pavyzdžiai Organizuoti žurnalistų mokymus Organizuoti darbuotojų mokymus Elgesio vadovas, etiško elgesio taisyklės Anoniminiai pranešimai Susitikimai ir bendradarbiavimas su visuomenės informavimo priemonių ir pilietinės visuomenės atstovais, mokslininkais Socialinė reklama Populiarinti interneto svetainę Teisės aktų numatytų poveikio priemonių taikymas nustačius teisės pažeidimus Tobulinti sprendimų priėmimą Rinkimų, politinių partijų Sporto srities Sveikatos Aplinkos apsaugos Viešųjų veiklos, politinių šakinė korupcijos priežiūros srities šakinė pirkimų kampanijų finansavimo prevencijos šakinė korupcijos šakinė korupcijos programa prevencijos programa - + - - - + + + - + - + - - + - - -

Korupcijos prevencijos priemonių planavimo paradoksai Viena vertus, gali atrodyti keistai numatyta priemonė organizuoti žurnalistų mokymus. Kita vertus, Didžiosios Britanijos savivaldybių patirtis rodo, kad mokyti žiniasklaidos atstovus reikia, nes, nors ir paradoksalu, viešumo siekis gali turėti neigiamų padarinių proaktyvinei kovai su korupcija. Įgyvendinant sukčiavimo prevenciją išaiškinti sukčiavimo atvejai ir nustatyti sukčiavimo padaryti nuostoliai viešumoje gali atrodyti neigiamai. Žiniasklaida ir centrinė valdžia kaltins savivaldybes dėl sukčiavimo atvejų. Tokia praktika veda į ydingą ciklą, nes savivaldybės, investavusios mažiau į sukčiavimo atvejų prevenciją, deklaruos mažesnius nuostolius (Tiffen, O‘Donnel, 2012).

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas • Skaidrumo apklausos. Tai apklausos, nagrinėjančios daugelį viešųjų paslaugų teikimo aspektų ir padedančios nustatyti neveiksmingo ir neefektyvaus paslaugų teikimo priežastis. Formaliosios skaidrumo apklausos gali būti vykdomos įgyvendinant kitą korupcijos prevencijos priemonę (pvz. , per skaidrumo seminarą), taip sutelkiant dėmesį į tam tikrą korupcijos (neskaidrumo) problemą. • Nacionalinė skaidrumo konferencija. Tokios konferencijos tikslas – skatinti geresnį viešųjų paslaugų teikimą, reformas, kurios didina atskaitomybę ir skaidrumą valstybės ir savivaldybės įstaigose ir tarp skirtingų suinteresuotųjų pusių. Tokioje konferencijoje dalyvauja visų pagrindinių suinteresuotųjų pusių atstovai: Vyriausybės nariai, Seimo nariai, teisėsaugos institucijų pareigūnai, valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai, akademinė bendruomenė. • Savivaldybių skaidrumo seminaras. Sąžiningi merai ir administracijos direktoriai rūpinasi dėl kokybiškų savivaldybių paslaugų ir savivaldybės efektyvumo bei veiksmingumo, skaidrumo, atskaitingumo didinimo ir vertės už pinigus. Todėl jie nori gyventojų nuomonės apie teikiamas paslaugas ir ieško sričių, kur dėl korupcijos ir (arba) neskaidrumo švaistomi riboti finansiniai ištekliai. Savivaldybių skaidrumo seminarai sutelkia dėmesį į diskusijas su vietos suinteresuotosiomis pusėmis, per jas ieškoma susitarimų dėl viešųjų paslaugų sistemos tobulinimo, efektyvumo didinimo.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas • Skaidrumo įsipareigojimai. Skaidrumo konferencijos arba seminaro pabaigoje dalyviai pasirašo skaidrumo įsipareigojimą. Nors toks įsipareigojimas nėra teisiškai privalomas, dalyviai įsipareigoja savo parašais imtis priemonių prieš korupciją. Tokie įsipareigojimai plačiai aptariami žiniasklaidoje. Dalyvių vardai ir parašai spausdinami laikraščiuose. • Skaidrumo salos. Šią prieigą pasiūlė „Transparency International“, siekdama skaidraus viešojo pirkimo. Pavyzdžiui, gali būti pasirašytas skaidrumo įsipareigojimas, kai korumpuotiems tiekėjams bus taikoma diskvalifikacija iš kitų viešai finansuojamų projektų ir neatidėliotinai atleidžiami iš darbo tarnautojai, jei jie bus pripažinti kaltais dėl pažeidimų.

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas STT parengtame „Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove“ (2017) rekomenduojama tokia priemonių plano struktūra: • tikslas; • tikslo rezultato kriterijai; • uždaviniai; • priemonės eilės numeris; • problema; • priemonės pavadinimas; • priemonės vykdytojas (-ai); • priemonių įvykdymo terminas; • laukiamų rezultatų vertinimo kriterijai.

Atvejo analizė

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas „Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove“ pažymima, kad „<. . . > priemonių plane priemonės grupuojamos atsižvelgiant į nustatytus programos tikslus ir uždavinius. Nustatant tikslo rezultato kriterijų apibrėžiamas teigiamas pokytis, kurio naudą, įgyvendinus programą, gaus visuomenė ar kiti tiesioginiai programos naudos gavėjai. Priemonės vykdytojas (-ai) gali būti valstybės ar savivaldybės įstaiga (-os), jos struktūriniai padaliniai ar atsakingi asmenys. “

Korupcijos prevencijos priemonių planavimas • „Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove“ siūloma, kad „<. . . > tuo atveju, kai nurodomi keli priemonės vykdytojai, atsakingu vykdytoju ar priemonės įgyvendinimą koordinuojančiu vykdytoju, kuriam kiti vykdytojai padeda vykdyti priemonę, laikomas tas, kuris nurodytas pirmas priemonės vykdytojų sąraše. • Nustatytas priemonių plano priemonių įvykdymo laikotarpis turi sutapti su programos įgyvendinimo pradžia ir pabaiga. Jei nurodoma tęstinė priemonė, nustatomi jos įgyvendinimo laikotarpio etapai (pusmečiai, metų ketvirčiai, mėnesiai) ir apibrėžiami kiekvieno etapo vertinimo kriterijai. “ (STT, 2017) • STT (2017) teigimu, „<. . . > priemonės laukiamų rezultatų vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, objektyvūs, apskaičiuojami ir pamatuojami, kad būtų galima tinkamai įvertinti prevencinės veiklos veiksmingumą. • Valstybės įstaiga gali savarankiškai parengti programos rengimo tvarkos aprašą. Programos ir programos plano projektus, tvirtinant programą, programos projekte aprašant programos ir informacijos, susijusios su programos įgyvendinimu ir vertinimu, viešinimo tvarką, reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015– 2025 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 (toliau – NKKP), 43 punkto nuostatas. “

Praktinė komandinė užduotis: Anketos sudarymas Praktinė komandinė užduotis. Anketos sudarymas Kiekvienoje savivaldybėje atsirinkote 60 aukščiausiojo lygio verslo vadovų grupę. Vadovai atstovauja verslo bendruomenei, atsižvelgiant į verslo sektorių, įmonės dydį, nuosavybės struktūrą ir orientaciją į eksporto rinką. Paruoškite trumpą anketą (apie 10 klausimų), ji jums leis adekvačiai nustatyti korupcijos lygį Lietuvoje.

4 TEMA. Korupcijos prevencijos programų ir planų rengimo ryšys su strateginiu planavimu. Loginis programos modelis.

Programos loginis modelis • Loginiai programos modeliai padeda kurti, planuoti, komunikuoti, vertinti ir mokytis. • Paprastai jie naudojami norint paaiškinti idėją, išspręsti iššūkį arba įvertinti programą. • Loginis programos modelis yra grafinis būdas organizuoti informaciją ir parodyti planuotojų mąstymą. • Loginis modelis yra priemonė, perkelianti korupcijos prevencijos programą į vizualinį formatą. • Modeliavimas yra technika, numatanti kruopštų ryšių tarp veiklų ir rezultatų nagrinėjimą.

Loginio modelio privalumai Eil. Nr. Apibūdinimas 1. Padeda surasti bendrą kalbą su suinteresuotosiomis pusėmis 2. Siūlo dalyvavimu grįstas mokymo galimybes 3. Pabrėžia aiškius rezultatus 4. Išaiškina žinias apie tai, kas veikia ir kodėl 5. 6. Nustato svarbius kintamuosius matavimus ir leidžia žymiai efektyvesnį vertinimo išteklių panaudojimą Apibrėžia patikimą ataskaitų teikimo struktūrą 7. Skatina tobulinti programos kūrimą, planavimą ir vadybą

Programos loginis modelis Programos teorijos modelis detalizuoja išteklius, numatytas veiklas, išeigas, numatytus rezultatus ir poveikį. Pokyčių teorijos modelis yra bendras atvaizdavimas to, kaip jums atrodo, kad vyks pokyčiai ateityje. Šie du modeliai yra skirtingi pagal apiforminimą ir naudojimą.

Programos loginis modelis yra operatyvinis. Programos modelis pateikia daug detalių, papildomos informacijos, padeda rengti, planuoti, vystyti, stebėti ir vertinti programą. Pokyčių teorijos – konceptualus. Pokyčių teorijos modelis pateikia programą paprasta forma naudojant ribotą informaciją.

Programos loginis modelis Svarbu pasakyti, kad loginis modelis negarantuoja logikos. Visada egzistuoja pavojus, kad, matydami vaizdinį programos paveikslą, laikysime jį tiesa (Knowlton, Phillips, 2012). Dažniausiai loginis modelis neapima nenumatytų pasekmių. Be to, kiekviena korupcijos prevencijos programa turi šalutinių efektų. Kinijoje prasidėjusi antikorupcijos kampanija turėjo šalutinį efektą viešbučių rinkai. Buvo įsakyta, kad daugelis konferencijų ir renginių turi vykti keturių ir mažiau žvaigždučių turinčiuose viešbučiuose. Vietos valdžios institucijoms buvo uždrausta organizuoti renginius ir konferencijas penkių žvaigždučių viešbučiuose. Todėl 2013 m. 56 penkių žvaigždučių viešbučiai paprašė sumažinti žvaigždučių skaičių. Daug viešbučių, kurie planavo gauti penkias žvaigždutes, sustabdė savo paraiškas, o kai kurie nusprendė iš viso neteikti prašymų (Zhu, 2014). Modeliavimo procesas neapima programos kritikos. Daugelis suinteresuotųjų pusių nėra susipažinusios su mokslinio tyrimo organizavimo literatūra. Kiekvienas modelis turi būti laikomas juodraščiu. Tai – tik loginė iliustracija, ji parodo programos vertinimą ir patobulinimo prieinamumą atskiriems žmonėms ir grupėms.

Programos loginis modelis Visos programos yra teorijos, nes niekas nežino, kas vyksta planuotojų galvose, kai jie rengia programas. Nors programos skiriasi pagal dydžius ir apimtis, jos turi daug bendro. Iš esmės tai – hipotezė: „Jeigu mes suteiksime žmonėms šiuos išteklius, tai pakeis jų elgseną. “ Todėl programų planuotojų ir vertintojų profesinės ir akademinės bendruomenės teigia, kad kiekviena programa turi programos teoriją.

Programos loginis modelis • Tai, ką planuotojai numano, paaiškina programos teorija. Dėl programos teorijos planuotojai gali nustatyti programos spragas arba neatitikimus ir nedelsdami keisti programos įgyvendinimą. • Turėdami bendrą ir aiškią programos teoriją, darbuotojai gali sutelkti dėmesį į svarbiausius aspektus savo darbe. • Surinkti duomenys suteikia grįžtamąjį ryšį ir gali nurodyti būtinas programos teorijos korekcijas ir programos pokyčius. • Programos teorijos gali padėti nustatyti sėkmingus ir nesėkmingus programos elementus, remti sprendimų tęsimą, nutraukimą ar programos kartojimą.

Programos loginis modelis • Rengdami korupcijos prevencijos programą, planuotojai turi detaliai išnagrinėti, kaip įvyks pokyčiai, ir tiksliai nustatyti, kokius tiesioginius ir netiesioginius pokyčius tikėtinai sukels antikorupcinė iniciatyva. • Paruošiamieji darbai turi padėti nustatyti numatomų žingsnių seką antikorupcinio poveikio link, t. y. rezultatų grandinę ir indikatorius, kurie bus naudojami pamatuoti kiekvieno žingsnio efektams. • Analizuojant antikorupcinės intervencijos rezultatų grandinę ir indikatorius, daugiausia dėmesio telkiama į pagrindines prielaidas (Johnsøn, J. , Søreide, T. , 2013).

Programos logika Indėlis Intervencija Jūsų suplanuoti darbai Išeiga Rezultatas Jūsų numatyti rezultatai Poveikis

Programos logika Jūsų suplanuoti darbai aprašo, kokie ištekliai, jūsų manymu, bus reikalingi korupcijos prevencijos programai įgyvendinti ir tai, ką numatote daryti. Indėlis. Tai yra jūsų programos žmogiškieji, finansiniai, organizaciniai ir bendruomeniniai ištekliai, ir jie yra prieinami numatytiems darbams atlikti. Intervencija. Tai yra tai, kas bus daroma su ištekliais programoje. Programos intervencija – procesai, priemonės, renginiai, technologijos ir veiksmai, kurie yra numatyti įgyvendinant programą. Šios intervencijos naudojamos numatytiems programos pokyčiams ir rezultatams pasiekti (W. K. Kellogg Foundation, 2004).

Programos logika Jūsų numatyti rezultatai apima visus pageidaujamus programos rezultatus (išeigas, rezultatus ir poveikius). Išeigos. Tiesioginiai programos veiklos produktai gali apimti paslaugų tipus, lygius ir tikslus, kuriuos turi pasiūlyti programa. Rezultatai. Tai specifiniai pokyčiai programos dalyvių elgsenoje, žiniose, įgūdžiuose, statuse ir veikimo lygyje. Trumpalaikiai rezultatai turi būti pasiekiami per 1– 3 metų laikotarpį (W. K. Kellogg Foundation, 2004), tačiau ilgalaikiai rezultatai pasiekiami per 4 – 6 metų laikotarpį (W. K. Kellogg Foundation, 2004). Poveikis. Tai fundamentalieji numatyti arba nenumatyti pokyčiai, atsirandantys valstybės ir savivaldybės įstaigose, bendruomenėje ir sistemoje kaip programos veiklos rezultatas nuo 7 iki 10 metų (W. K. Kellogg Foundation, 2004). Faktiškas poveikis nustatomas atlikus programos vertinimą. Indikatorius. Priemonė, matuojanti pažangą rezultatų link arba tai, kas pasiekta.

Programos logika Planuotojas turi galvoti apie priežastinius ryšius tarp to, kas gali būti padaryta ir kokie gali būti laukiami rezultatai. Be tikėtino teigiamo poveikio, planuotojai turi atkreipti dėmesį ir į neigiamą poveikį. Intervencijos veikla yra jų galimos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veiklos bei poveikio, ir tarp poveikio pačios formos priežastinės grandinės. Priežastinė grandinė suteikia galimybę pažvelgti į intervenciją ir į tai, kas atsitinka procesui įvykus. Kiekviena veikla ir poveikis gali turėti daug galimų pasekmių ir kiekvienas poveikis gali turėti daug priežasčių, todėl nuosekliai ir kruopščiai sukurta priežastinė grandinė gali tapti labai sudėtinga.

Atvejo analizė Problema Įmonės skundžiasi dėl augančių išlaidų, susijusių su korupcija muitinėje Patvirtinta pranešėjų apsaugos politika. Informacijos paskleidimas. Sukurtas saugaus pranešimo mechanizmas Indėlis Pateikiama informacija įmonėms, jog joms bus atlygintas jų kyšio dydis, jei jos praneš apie nusikaltimą Praneštų atvejų skaičius Išeiga Daugiau įmonių informuoja apie kyšininkavimo atvejus muitinėje Rezultatas Daugiau muitinės pareigūnų, nubaustų dėl kyšininkavimo atvejų Indikatoriai Nubaustų muitinės Praneštų atvejų pareigūnų skaičius Apskaičiuotas vidutinis įmonės kyšio dydis Poveikis Mažiau kyšininkavimo atvejų muitinėje Pasaulio banko tyrimo „Doing business“ šalies rezultatai Ilgalaikis tikslas Verslui palanki ir konkurencinga aplinka

Efektyvios korupcijos prevencijos programos remiantis valdysenos kokybe Korupcija Aukšta Valdysena Silpna Vidutinė Žema Gera Antikorupcinių pastangų prioritetai Stiprinama teisėkūra. Stiprinamas institucijų dalyvavimas ir atskaitomybė. Ribojama vyriausybės intervencija apsiribojant pagrindinėmis funkcijomis. Decentralizacija ir ekonominės politikos reformos. Į rezultatus orientuotas valdymas ir vertinimas. Paskatų pristatymas konkurencingam viešųjų paslaugų teikimui. Aiškios antikorupcijos programos. Stiprinamas finansų valdymas. Didinamas visuomenės ir tarnautojų sąmoningumas. Skaidrumo įsipareigojimai.

Atvejo analizė

Praktinė komandinė užduotis: Loginis modelis Praktinė komandinė užduotis. Loginis modelis 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. I-28/5 -V-68/Į 1 -2/MS-2 -(6. 10) „Dėl LR rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių kampanijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016– 2017 m. programos tvirtinimo“ numatyta priemonė „Kartu su STT organizuoti naujai paskirtų apygardų (savivaldybės) rinkimų komisijų pirmininkų įvadinius antikorupcinius mokymus“. Komandos nariai parengia loginį priemonės modelį ir savo variantą pristato kitiems dalyviams.

5 TEMA. Korupcijos prevencijos programų ir planų programų kūrimo būdai ir metodai, jų vykdymas ir įgyvendinimas. Programų stebėsena ir vertinimas.

Tarptautinių organizacijų nuomonės apie programų stebėsenos svarbą Institucija Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (2009) Apibūdinimas Šios institucijos kovos su korupcija prieiga numato nuoseklios struktūros poreikį einant nuo bendrųjų principų aiškių ir realistinių strategijų bei veiksmų planų, procedūrų ir nuolatinių korupcijos prevencijos priemonių stebėsenos link. Tai reikalauja išsamios ir koordinuotos prieigos: nuo sistemingo kokybinės ir kiekybinės informacijos apie bendrąją situaciją šalyje surinkimo ir palyginimo iki strategijos, nustatant bendrus tikslus, kurie perkeliami į uždavinius ir veiksmų planus. Tai leidžia palyginti pasiektus rezultatus, koreguoti programas ir jų įgyvendinimą. Korupcijos prevencijos programos rengimas, adaptavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimo procesas turi būti planuojami, skatinami, koordinuojami tarp skirtingų suinteresuotųjų pusių (viešosios, privačiosios ir pilietinės visuomenės) ir apimti daugelį sričių, kur gali atsirasti korupcija. Europos Tarybos „Grupė valstybių prieš korupciją“ (2000) (angl. GRECO) GRECO rekomenduoja imtis žingsnių įgyvendinant programą, veiksmų planą ir tęstinę esamų teisės aktų stebėseną. Tam būtina sukurti stebėsenos komisiją (susijusią su parlamentu ir apimančią skirtingų valdžios organų atstovus, pilietinę visuomenę ir verslo bendruomenę). Ši komisija, stebėdama pasiektą pažangą ir naujų problemų atsiradimą, turi būti atsakinga už nuolatinį programos ir veiksmų plano adaptavimą. Europos Tarybos „Grupė valstybių prieš korupciją“ (2008) (angl. GRECO) Europos Tarybos „Grupė valstybių prieš korupciją“ (2012) (angl. GRECO) Valdžia turi suformuluoti antikorupcinę strategiją, kuri paremta prevenciniais ir represiniais mechanizmais, kur tikslai, veiklos, terminai ir laimėjimų kriterijai yra stebimi. Strategijos <. . . > turi būti koordinuojamos, turi būti sudaryti apibrėžti, išmatuojami tikslai. Turi būti garantuojama, kad jie bus įgyvendinami ir vertinami.

Stebėsenos sąvokos apibūdinimai Šaltinis, metai LR viešojo administravimo įstatymas, 2002 Damirova, Šnapštienė, 2005 Encyclopaedia of Public Policy and Public Administration, 2008 Žmogiškųjų išteklių valdyme, 2016 Marshall Santarpio, 2014 Sirbu and all, 2015 Perfomance Management: Background. . . Stebėsenos sąvokos apibrėžimas Siekiama laiku pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų pasekmių prevencijos priemones. Veiklos stebėsena yra besitęsiantis duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu lyginama, ar analizuojamoje srityje veikla įgyvendinama atsižvelgiant į siekiamus rezultatus. Pastovus ir nuoseklus veiklos sistemos veikimo matavimas, besitęsiantis grįžtamasis ryšys, siekiant nustatytų tikslų. Organizacijos, kaip veiklos sistemos, veikimo stebėjimo sistema, kuri apima veiklos tendencijų, gairių, paslaugų, programų ir kt. aspektų vertinimą ir yra naudojama formuojant ir aiškinantis užduotis, tikslų siekimo procesus, padeda vertinti kokybę ir siekti tobulinimo. Tai ekstrasisteminių problemų atsiradimo fiksavimo užtikrinimo sistema, kuri veikia lyginant esamus ir anksčiau buvusius duomenis. Tai organizacijos veikimo sistemos, vykdomų programų (projektų, veiklos ir kt. ) pažangos vertinimas, atliekamas reguliariais programų (projektų, veiklos ar kt. ) gyvavimo etapais ir atliekamas vidinės veiklos valdymo sistemose. Tai tęstinis dokumentų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu lyginama, kaip projektas, programa ar viešoji politika yra įgyvendinama, atsižvelgiant į siektinus rezultatus.

Stebėsenos pagalba įgyvendinamos užduotys • Atliekama programos veiklos (ar jos srities) priežiūra siekiant optimaliai įgyvendinti išsikeltus tikslus. • Atliekama programos veiklos (ar jos srities) priežiūra siekiant identifikuoti problemines vietas. • Atliekama programos veiklos (ar jos srities) priežiūra siekiant pagerinti esamą situaciją. • Taip pat tai duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu lyginama, kaip programa įgyvendinama, atsižvelgiant į išsikeltus tikslus.

Stebėsenos komponentai Žmogiškieji ištekliai Duomenys Procedūros Technologijos

Programos stebėsenos tikslai PAGALBA ADAPTUOJANTIS PASIKEITUS APLINKAI KLAIDŲ SKAIČIAUS MAŽINIMAS PAGALBA SPRENDŽIANT PROBLEMAS SĄNAUDŲ MINIMIZAVIMAS STEBĖSENOS TIKSLAI SISTEMOJE ATSIRANDANČIŲ PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS PAGALBA VERTINANT KOKYBĘ VEIKLOS TOBULINIMAS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO SEKIMAS

3 pagrindiniai stebėsenos elementai • Kriterijų nustatymas sėkmingam įgyvendinimui. • Pranešimas apie pažangą siekiant numatytų kriterijų. • Kompetentingos suinteresuotosios pusės, analizuojančios duomenis ir stebinčios, ar jie atitinka.

Kriterijų klasifikacija ir sėkmės pavyzdžiai Sėkmė Išeiga Rezultatas Poveikis Aprašymas Veiklos pabaiga Pavyzdžiai Pradėjo veikti nauja pasų išdavimo procedūra Piliečiai gali gauti pasą Tiesioginiai išeigos per 3 d. d. (anksčiau pokyčiai galėdavo per kelias savaites) Bendras rezultato pokytis Piliečiai moka mažiau pagreitinimo kyšių (angl. speed bribes)

Programos indikatoriai • Vidiniai kriterijai – pasiekiami vykdant užduotis (pvz. , programos išteklių panaudojimo efektyvumas). • Išoriniai kriterijai – apibrėžiantys veiklos rezultatus vartotojo požiūriu (kokybė, kiekybė, sąnaudos, terminai ir kt. ). • Kiekybiniai kriterijai – juos dažniausiai galima tikrinti ir analizuoti kiekybiškai: vartotojų ar tam tikros paslaugos teikėjų skaičius, pinigų srautai ir juose atsirandantys pokyčiai, laiko, per kurį suteikiama paslauga, kitimas ir pan. • Kokybiniai kriterijai mokslininkų darbuose dažniausiai siejami ne su kiekio, o su kokybės pokyčiais.

Atvejo analizė Kriterijus: efektyvaus viešojo pirkimo taisyklės parengtos ir patvirtintos savivaldybės taryboje, vadovaujantis „Transparency International“ Praktiniu kovos su korupcija vadovu viešuosiuose pirkimuose, ir išmokyti 33 valstybės tarnautojai bei savivaldybių įstaigų darbuotojai, atsakingi už viešąjį pirkimą, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai. Patvirtintos taisyklės parodo, kad dokumentas priimtas. Nuoroda į jo kokybę parodo, kad buvo vadovaujamasi gerąja praktika, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos patirtimi. Parodyta, kiek žmonių dalyvavo mokymuose. Tačiau ne visi kriterijai būna suformuluoti tinkamai. Galima atrasti ir tokių pavyzdžių.

Atvejo analizė Kriterijus: efektyvaus viešojo pirkimo taisyklės parengtos ir patvirtintos. Problema: kriterijus nieko nepasako apie taisyklių kokybę. Kriterijus: išmokyti valstybės tarnautojai dėl korupcijos prevencijos. Problema: kriterijus nieko nepasako apie valstybės tarnautojų skaičių. Kriterijus neapima tinkamų pilietinės visuomenės atstovų. Akivaizdu, kad nebaigti kriterijai nebūtinai yra aplaidumo rezultatas. Kartais korupcijos prevencijos programos rengėjas neturi pakankamai informacijos, kad suformuluotų pakankamai tikslų kriterijų (Hoppe, 2015). Be to, kriterijai susiduria ir su kita problema – daugelis dalykų negali būti pamatuota. Esant tokioms aplinkybėms, siūloma ieškoti galimybių perfrazuoti kriterijus. Vienas iš būdų siekiant kriterijų kokybės – susieti juos su tarptautiniais standartais. Ypač svarbu susieti su specifiniais tarptautiniais standartais arba gerosios praktikos pavyzdžiais.

Atvejo analizė Kriterijus: lobizmo įstatymas parengtas vadovaujantis tarptautiniais standartais. Problema: lobizmo įstatymas parengtas remiantis 10 OECD principų skaidrumui lobizmo veikloje ir GRECO 4 turo vertinimo rekomendacijomis. Dar vienas būdas siekiant kriterijų kokybės – susieti juos su išoriniais stebėsenos organais, tokiais kaip OECD (liet. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO) (Hoppe, 2015).

Kriterijų kokybė Siekiant patikrinti kriterijų kokybę, rekomenduojama patikrinti kriterijus pagal 4 parametrus: • kiekybinis; • išmatuojamumas; • aiškumas; • informacijos trūkumas.

Atvejo analizė Kriterijus: Problema: Sprendimas: Kriterijus: Problema: Sprendimas: Kiekybinis 100 gimnazijų mokytojų kasmet dalyvaus mokymuose apie etiką ir dovanų dovanojimą. Pats kriterijus tinkamas, nes jame pateikiama kiekybinė informacija apie dalyvių skaičių. Tačiau, kodėl 100? Kokia yra pradinė reikšmė, t. y. iš viso gimnazijų mokytojų šalyje – 100, 1 000 ar 10 000? Papildoma informacija pateiks skaitytojui skirtumą ir suteiks suvokimo, kokios yra suplanuotos priemonės ambicijos. 2017 m. 100 gimnazijų mokytojų (iš dabar dirbančių 500) dalyvaus mokymuose apie etiką ir dovanų dovanojimą. Skaičiuojant su anksčiau įvykusiuose mokymuose dalyvavusiais mokytojais – 400 gimnazijų mokytojų. Ši papildoma informacija parodys skaitytojui, kad 2016– 2017 m. programos įgyvendinimas vyksta tinkamai ir 2017 m. bus išmokyti visi 500 gimnazijų mokytojų. išmatuojamumas Žiniasklaida bus geriau informuota apie N institucijos veiklą. Kriterijus savaime reikalauja kriterijaus: kaip įsitikinti, kad žiniasklaida bus geriau informuota? Tinkama nuoroda į N institucijos veiklą žiniasklaidoje turi būti laikoma kriterijumi. Stebėsena turi būti paremta straipsnių skaičiumi žiniasklaidoje: ne mažiau kaip 15 straipsnių žiniasklaidoje pateiks tinkamą nuorodą į N institucijos veiklą.

Atvejo analizė Kriterijus: Problema: Sprendimas: Kriterijus: Problema: Sprendimas: Aiškumas Nagrinėjamų etikos komisijoje atvejų, susijusių su nekilnojamojo turto, pajamų ir interesų deklaravimu, procentas nuo bendrojo etikos komisijoje nagrinėjamų atvejų skaičiaus. Didesnis ar mažesnis procentas parodo laimėjimus? Abu atvejai turi būti laikomi sėkme. Atvejų, susijusių su turto deklaravimu, procento sumažėjimas turi būti laikomas sėkme, nes tai rodo, kad politikai ir valstybės tarnautojai laikosi savo įsipareigojimų deklaruodami turtą. Informacijos trūkumas 100 gimnazijų mokytojų kasmet dalyvaus mokymuose apie etiką ir dovanų dovanojimą. Ataskaita apie pažangą turi būti prasminga ir turi turėti kiekybinę išraišką: 100 gimnazijų mokytojų (iš dabar dirbančių 500) dalyvaus mokymuose apie etiką ir dovanų dovanojimą 2017 m. Tačiau skaitytojui gali būti įdomu sužinoti, ką konkrečiai reiškia „mokymai“: pusė dienos – interaktyvusis seminaras, 1 valandos prezentacija, raštiškos instrukcijos. 100 gimnazijų mokytojų (iš dabar dirbančių 500) dalyvaus mokymuose apie etiką ir dovanų dovanojimą 2017 m. Mokymus sudarys: pusė dienos – interaktyvusis seminaras, mokymų medžiaga prieinama internetu Švietimo ir mokslo ministerijos korupcijos prevencijos skyriaus svetainėje.

Stebėsenos informacijos šaltiniai • Valstybės institucijos; • pilietinės visuomenės organizacijos; • tarptautinės organizacijos. Labai svarbu, jog ataskaitos turėtų kiekybinę informaciją apie programos įgyvendinimo lygį. Remiantis tarptautine patirtimi, rekomenduojama rengti ketvirtines ir metines ataskaitas (Hoppe, Council of Europe, 2013). Dažniausiai duomenų kokybė yra įvardijama kaip viena iš svarbiausių programų stebėsenos įgyvendinimo problemų. Tam gali turėti įtakos darbuotojų kaita, duomenų suvedimas ir informacinių sistemų diegimas. Todėl valstybės ir savivaldybės įstaigos turi imtis toliau nurodytų iniciatyvų (Hoppe, 2015).

Valstybės ir savivaldybės įstaigų iniciatyvos tobulinant stebėseną • Institucinė atsakomybė. Turi būti aiški atsakomybė, kas ir kokią informaciją pateikia. Jei priemonę įgyvendina kelios valstybės ir savivaldybių įstaigos, turi būti aiškiai įvardyta, kuri įstaiga bus vadovaujančioji. • Individuali atsakomybė. Teisės aktai arba vidinės taisyklės turi įpareigoti atsakingų padalinių vadovus užtikrinti ataskaitų teikimą. Turi būti aišku, kad gali būti taikomos disciplinarinės sankcijos, jei nebus teikiamos tinkamos ataskaitos. • Aiškios instrukcijos. Korupcijos prevencijos programa turi turėti aiškias ir lengvai suprantamas instrukcijas, kaip teikiamos ataskaitos. Už stebėseną atsakinga institucija turi patarti arba organizuoti trumpus seminarus. • Aukšto lygio vadovų pritarimas. Tai reiškia, kad ministerijos arba agentūros vadovas ataskaitų teikimą laiko prioritetiniu reikalu ir pasirašo asmeniškai. • Prieinamumas visuomenei. Tikėtina, kad pagrindinė ataskaitos teikimo iniciatyva yra prieinamumas visuomenei. Jei valstybės ir savivaldybių įstaigų ataskaitos yra prieinamos internete, tai sukuria konkurenciją tarp institucijų ir piliečių spaudimą. • IT palaikymas. IT priemonės palengvina ataskaitų teikimą, nes suvienodina ataskaitų formas. Gali būti naudojamos programos ataskaitoms rengti ir įgyvendinti ir t. t. Informacija apie pažangą gali būti pateikiama realiuoju laiku. • Auditas. Stebėsenos organas gali atlikti auditą ir paskatinti vengti nebaigtų ataskaitų teikimo.

Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja valstybės įstaigos vadovas ar šios valstybės įstaigos struktūrinis padalinys ar asmenys, valstybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje. Programoje nustatoma Programos stebėsenos, vertinimo ir kontrolės tvarka, įvardijami subjektai, atsakingi už Programos stebėseną, vertinimą ir kontrolę. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, laiku nustatyti kliūtis ir problemas įgyvendinant Programą, siūloma: • Reguliariai vykdyti Programos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos Programos įgyvendinimui. • Periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus (pvz. , pasibaigus kalendoriniams metams), apibendrintą informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą, veiksmingumą ir prireikus tai pagrindžiančius dokumentus teikti Programos įgyvendinimą koordinuojantiems ir kontroliuojantiems asmenims. • Programos įgyvendinimą koordinuojantiems ir kontroliuojantiems asmenims įvertinti pateiktą informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą ir prireikus nedelsiant imtis priemonių šalinti nustatytas kliūtis ir problemas, dėl kurių gali būti nepasiekti Programos tikslai ir uždaviniai, laiku neįvykdytos priemonių plano priemonės.

Praktinė užduotis: Stebėsenos kriterijai.

Vertinimas – tai sistemingas arba kruopštus nuopelnų, kainos ir administravimo vertingumo, išeigos ir Vyriausybės intervencijų pasekmių įvertinimas, kuris, kaip tikimasi, turės svarbos ateityje praktinėms situacijoms spręsti. Programos vertinimas – tai sistemingas tyrimas, vykdomas įvertinti, kaip valdoma programa, dažniausiai dėmesys sutelkiamas išsiaiškinti, ar buvo pasiekti programos tikslai. Vertinimas yra ypatingas programos stiprybių ir silpnųjų pusių aprašymas, atsižvelgiant į numatytus tikslus. Vertinimas – kaip objektyvaus, nepriklausomo, nešališko nustatytų tikslų įgyvendinimo lygio matas,

Vertinimo funkcijos • Planavimo tobulinimas. • Atskaitomybės užtikrinimo dilema. • Programos įgyvendinimo tobulinimas. • Žinių kūrimas. • Institucinis ir bendruomenės stiprinimas. • Organizacinis mokymasis.

Programoje nustatytų tikslų pasiekimas vertinamas pagal priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus. Programos uždaviniai vertinami pagal priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus. Visa informacija, susijusi su Programos įgyvendinimu ir vertinimu, skelbiama Programą parengusios ir patvirtinusios valstybės įstaigos interneto svetainėje. Programoje nustatoma Programos keitimo, papildymo ir atnaujinimo tvarka ir nurodomi atsakingi subjektai. Suinteresuoti subjektai gali teikti pasiūlymus dėl Programos nuostatų atnaujinimo per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį. Už netinkamą Programos vykdymą, informacijos teikimą asmenims, kontroliuojantiems, kaip vykdoma Programa, nesilaikant Programoje nustatytų terminų, turėtų būti taikoma tarnybinė ar drausminė atsakomybė. Programa suderinama su valstybės įstaigų, dalyvausiančių vykdant Programą, strateginiais veiklos planais. Programoje nustatomas Programos įgyvendinimo finansavimo šaltinis. Rengiant naujo laikotarpio Programą atliekamas ankstesnės Programos veiksmingumo ir (ar) poveikio vertinimas. Programoje nustatoma Programos veiksmingumo vertinimo tvarka, pagal kurią vertinama, ar įvykdytos Programos priemonės pašalino ar sumažino nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, ar būtina nustatyti naujas priemones šiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ar mažinti.

Vertinimas remiasi šaltinių analize • Ataskaitos apie stebėseną ir vykdymą siekiant nustatytų vertinimo kriterijų. • Atliktų rizikos vertinimų rezultatai skirtingose visuomeninio gyvenimo srityse. • Grįžtamasis ryšys iš valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų pusių. • Rekomendacijos iš tarptautinių organizacijų. • Kiti dokumentai ir tyrimai.

Vertinimo atlikimo būdai Vertinimą gali atlikti valstybės ir savivaldybės įstaigos tarnautojai arba vertinimo paslauga gali būti įsigyta iš išorinių vertinimo paslaugų tiekėjų. 2012– 2015 m. Rumunijos antikorupcinės strategijos paskesnį („ex-post“) poveikio vertinimą atliko išorinis vertinimo paslaugų teikėjas.

Pasirinkimas tarp išorinių ir vidinių vertintojų Išorinis vertintojas Privalumai Trūkumai Politinis režimas daro jam Jis menkiau žino tikrąją mažesnį poveikį situaciją Brangiai kainuoja Nepriklausomas Turi mažiau galimybių Vertinimo ekspertizė įgyvendinti pakeitimus, siūlomus vertinimo Gali pateikti naujų idėjų ir rekomendacijų šiuolaikinių prieigų Dėmesio sutelkimas į atskaitomybę Mokymosi funkcija Vidinis vertintojas Privalumai Trūkumai Jis žymiai įžvalgesnis, nes žino Jis yra priklausomas realią situaciją Etinė dilema Turi daugiau galimybių Vertinimo metu atlieka pakeisti programą / politiką kitus darbus Jį labiau palaiko programą Maža tikimybė, kad pateiks įgyvendinantys naujoviškų idėjų administratoriai Mažiau kainuoja Kaupia organizacijos atmintį / patirtį

Vertinimo panaudojimas Hoppe (2015) siūlo vertinimą atlikti vieną kartą per metus. Nors programa gali būti ilgalaikė, tačiau vidutinis vertinimas gali parodyti, ar programos tikslai, priemonės vis dar aktualūs. Vertinimas turi pateikti rekomendacijas programos atnaujinimui, todėl rekomendacijos turi apimti tokias sritis: • • • nauji programos tikslai; naujos priemonės; iš naujo apibrėžti kriterijai; realus įgyvendinimo laikas; atsakingų suinteresuotųjų pusių pakeitimas.

Praktinė užduotis: Skaičiuojame saldainius Ši užduotis padės dalyviams suprasti, kad programą vertinantys žmonės gali turėti skirtingas nuomones ir dalijimąsi žiniomis; konsultacijos padeda gauti išsamų programos vykdymo vaizdą. Suskaičiuoti saldainiai sudedami į indą. Dalyviams duodami trys lapeliai ir prašoma prisiartinti prie indo 1 m atstumu (liesti indo ir saldainių negalima). Suskaičiavę saldainius, dalyviai užrašo savo skaičių ant pirmojo lapelio. Toliau kiekvienas dalyvis susijungia su kitu dalyviu (paprastai su tokiu, kurio nepažįsta); jie palygina savo skaičiavimus ir nusprendžia, koks bus skaičius, ir abu užrašo antrojo lapelio. Tada dalyviai sujungiami į mažą grupę ir dalijasi / diskutuoja / sutaria / nusprendžia dėl grupės skaičiaus. Skaičių užrašo visi grupės nariai ant trečiojo lapelio ir informuoja apie savo pasirinkimą. Laimi ta grupė, kuri yra arčiausiai tikrojo skaičiaus.

6 TEMA. Korupcijos prevencijos programų ir planų programų rengimo ir įgyvendinimo problemos

Korupcijos prevencijos programų rengimo klaidos • Programos rengimo klaidos. • Tikslų, priemonių ir kriterijų formulavimo klaidos. • Suinteresuotųjų pusių neįtraukimo klaidos. • Programos administravimo klaidos.

Programos rengimo klaidos • Nors valstybės ar savivaldybės įstaigos vieną iš Programos skyrių įvardija „Aplinkos analizė“ ar pan. , tačiau aplinkos analizė dažniausia apsiriboja bendrų korupcijos prielaidų įvardijimu. • Programos rengimo metu nevertinamas valstybės ar savivaldybės įstaigos anksčiau vykdytos antikorupcinės politikos efektyvumas, dėl to nėra aišku, kurios įgyvendintos korupcijos prevencijos priemonės buvo veiksmingos, o kurios nedavė norimų rezultatų, ar sumažėjo (ir kiek) korupcijos pasireiškimo tikimybė valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įgyvendinus Priemonių plane numatytas priemones.

Tikslų, priemonių ir kriterijų formulavimo klaidos • Programoje suformuluoti tikslai būna abstraktūs, deklaratyvūs, suformuluoti kaip paskirtis, pvz. , „veiksmingos korupcijos prevencijos siekimas vykdant prevencijos priemones ir bendros antikorupcinės kultūros ugdymas“, „ugdyti antikorupcinę kultūrą įstaigoje“ ir kt. , todėl kyla abejonių, kad tokiems tikslams pasiekti numatytos pakankamai efektyvios priemonės. • Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai nėra pakankamai tikslūs ir aiškūs, pvz. , „svaresnė visuomenės parama atitinkamoms antikorupcinėms iniciatyvoms“, „didėjantis nepakantumas korupcijai“, „didėjantis visuomenės pasitikėjimas įstaiga“ ir pan.

Tikslų, priemonių ir kriterijų formulavimo klaidos • Atskirų Priemonių plano priemonių laukiamo rezultato vertinimo kriterijai yra apibrėžiami „skaičiumi“, pvz. , „x įstaigų, kuriose įdiegtas antikorupcinis mokymas, skaičius“, „atliktų apklausų skaičius“, „paskelbtų pranešimų apie korupcijos prevencijos priemones skaičius“, organizuotų mokymų skaičius“ ir t. , tačiau nenustatoma, koks skaičius bus laikomas ribiniu siekiant efektyvaus Programoje įtvirtintų priemonių įgyvendinimo ir kokia iš to bus gauta nauda. • Dažnai Priemonių plane įtvirtintos priemonės yra Lietuvos Respublikos įstatymuose valstybės įstaigai nustatytos funkcijos, kurių vykdymas nėra išsamiau detalizuojamas ir jos neturėtų būti įtraukiamos į Priemonių planą kaip korupcijos prevencijos priemonės, pvz. , „nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę x įstaigoje“, „teisės aktų nustatytais atvejais atlikti teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą“ ar pan.

Suinteresuotųjų pusių neįtraukimas • Dažnai pasigendama valstybės ar savivaldybės įstaigų pavaldžių institucijų bei vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į Programos ir Priemonių plano vykdymą. • Programoje nėra numatoma galimybė visuomenei ir suinteresuotiems subjektams teikti pasiūlymus dėl Programos nuostatų atnaujinimo per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį.

Programos administravimas • Programoje nepakankamai detalizuojamas Programos administravimo mechanizmas (Programos įgyvendinimas, finansavimas, stebėsena, vertinimas, kontrolė, atskaitomybė), kadangi šie procesai Programoje nėra pakankamai atskleidžiami. • Dažniausiai yra tobulintina Priemonių plano struktūra, kadangi jame nėra nustatomas tikslas, tikslo rezultato kriterijai, taip pat numatytoms priemonėms nėra iškeliamos problemos. Pažymėtina, kad, nustatant tikslo rezultato kriterijų, turėtų būti apibrėžiamas konkretus teigiamas poveikis, kurio naudą, įgyvendinus Programą, gaus visuomenė ar kiti tiesioginiai Programos naudos gavėjai.

Tarptautinė patirtis • Politinės valios stoka. Be įstaigos vadovybės palaikymo, net ir gerai parengta korupcijos prevencijos programa nepasieks numatytų tikslų. • Korupcijos prevencijos programos kūrėjas turi skirtingą išsilavinimą, departamentinę kultūrą, darbo kalbą nei tų valstybės tarnautojų, kurie turės įgyvendinti programą. • Kopijavimas nuo kitų organizacijų, valstybių gali būtų neveiksmingas, nes gali skirtis ištekliai, politinės, ekonominės ir socialinės sąlygos. • Programos nuosavybės problema. Jei valstybės tarnautojai nejaučia nuosavybės dėl įstaigos korupcijos prevencijos programos, nesėkmės rizika yra labai didelė. • Vertinimo rezultatai gali būti nepanaudoti dėl netinkamumo. Tai gali būti rezultatas, kurį viešojo sektoriaus organizacija mato kaip pavėluotą grįžtamąjį ryšį. Kita vertus, vertinimo rezultatai gali būti pateikti laiku, bet dėl ribotumo ir netobulumo menkai naudingi, visai nenaudingi, kenksmingi sprendimams priimti. Sprendimų priėmėjai pirmenybę teikia tiksliai ir išsamiai informacijai. Vienoje Pietų Azijos planavimo ministerijoje buvo sukurta sistema siekiant biudžetinius sprendimus padaryti gerokai skaidresnius. Tarptautinis konsultantas vadovavo programos rengimo komandai ir įtraukė prielaidų rinkinį apie ministerijos procesus ir kultūrą į sistemą. Taip pat prielaidą, kad sprendimų priėmimo procesas dėl biudžeto projektams ir programoms yra formalus, atviras ir racionalus. Realybėje sprendimų priėmimas ministerijoje buvo kitokios kokybės – jis buvo neformalus, uždaras ir politizuotas. Šis neatitikimas veikė sistemos gebėjimus veikti efektyviai (Heeks, Mathisen, 2012).

Valstybės kontrolės pozicija • Kriterijai nerodo programos tikslo pasiekimo ir programos naudos tiesioginiams jos gavėjams. • Sudaromi kriterijai, kurių įgyvendinimui ministerija neturi įtakos. • Vidutinis ministerijose nustatomų vertinimo kriterijų skaičius iki 6 kartų viršija teisės aktais nustatytą minimalų būtinąjį skaičių, o visų ministerijų veiklai stebėti 2016 m. nustatyta beveik 1 800 vertinimo kriterijų. Tai neatitinka gerosios praktikos, siūlančios matuoti veiklos rezultatus taikant nedidelį gerai suformuluotų pagrindinių kriterijų rinkinį. • Ministerijų veiklos ataskaitų duomenys yra nepakankami objektyviai įvertinti, kaip ministerijos įgyvendino planuotus tikslus ir uždavinius. • Ataskaitose pasigendama kritinio požiūrio į tikslų ir uždavinių įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

Praktinė užduotis – Diskusija Seminaro dalyviai dalijasi savo patirtimis apie korupcijos prevencijos programų sudarymo klaidas ir problematiką Lietuvoje.

7 TEMA. Kitos temai aktualios potemės. Politinės valios įtaka korupcijos programos rengimui. Komunikacija su žiniasklaida ir programų rengimui reikalingos valstybės tarnautojo kompetencijos.

Programų rengimo ir įgyvendinimo sėkmės veiksniai • Politinė valia. • Komunikacija su žiniasklaida. • Valstybės tarnautojų kompetencijos.

Politinė valia • Svarbiausias iššūkis kuriant institucionalizuotą korupcijos prevencijos programos aplinką / kultūrą yra būtinas politinės valios egzistavimas. • Korupcijos prevencijos aplinkos institucionalizacija – tai legitimacijos procesas, kurio metu korupcijos prevencijos praktika formaliai tampa Vyriausybės, viešosios organizacijos sprendimų priėmimo proceso dalimi. • Kitaip sakant, tai – taisyklės ir procedūros, kuriomis legitimuojama korupcijos prevencija, nustatoma aiški pozicija visuomenėje.

Politinė valia • Politinė valia suprantama kaip veiksmais grįstų komponentų rinkinys, jis yra pastebimas, patikimas ir išmatuojamas. • Politinė valia pasireiškia raštiškai arba žodžiu (teisiniai dokumentai, kalbos). • Ji pasireiškia tik veikiant. Siaurąja prasme politinė valia – tai politikos veikėjų pasižadėjimas imtis veiksmų siekiant numatytų tikslų, pvz. , sumažinti korupciją.

Politinė valia • Pagrindinis politinės valios įgalinimo veiksnys yra valdysenos kokybė. Nesant gerai sukurtoms valdysenos struktūroms, procedūroms tarp skirtingų valstybinių ir savivaldybių įstaigų, piliečių balso ir atskaitomybės mechanizmo politinė valia kovoti su korupcija bus silpna. • Silpnos valdysenos aplinkoje bus mažai galimybių pakeisti korumpuotą elgseną. • Silpna valdysena apriboja stiprios pilietinės visuomenės atsiradimą ir yra nepriimtina piliečiams, kurie tapo korupcijos prevencijos programos šalininkais. • Korupcijos prevencija reikalauja geros valdysenos, o ji pasižymi korupcijos netoleravimu. Išskiriami toliau nurodyti politinės valios komponentai.

Politinė valia Valdžios iniciatyvos. Norint kalbėti apie politinę valią korupcijos prevencijos iniciatyvos turi ateiti iš sprendimų priėmėjų. Politinė valia yra neaiški, jei postūmį pokyčiams duoda išoriniai veikėjai. Programos pasirinkimas. Kai politikai pasirenka korupcijos prevencijos programą, remdamiesi asmeniniais vertinimais, tikėtina, kad programą lydės sėkmė, bus skirta finansinių išteklių ir atsiras noras veikti. Suinteresuotųjų šalių mobilizacija. Labai svarbu, kokia apimtimi sprendimų priėmėjai konsultuosis, mobilizuos suinteresuotąsias puses. Viešas įsipareigojimas ir išteklių skyrimas. Tai parodo, kokiu mastu sprendimų priėmėjai atskleis viešai korupcijos prevencijos politikos prioritetus ir paskirs išteklių programos tikslams įgyvendinti. Tinkamų sankcijų taikymas. Be veiksmingų sankcijų, korupcijos lygis nemažės. Pastangų tęstinumas. Korupcijos.

Bendravimas su žiniasklaida • Žiniasklaidos, kaip komunikacinio korupcijos prevencijos programos partnerio, potencialas yra milžiniškas. Galimybė pranešti auditorijai apie korupcijos prevencijos programos rezultatus ir poveikį yra išskirtinė galia. Žiniasklaida platina informaciją, pateikia rekomendacijų, kaip pateikti informaciją, didina visuomenės informuotumą ir formuoja visuomenės nuomonę. • Be to, žiniasklaida gali turėti dvigubą vaidmenį (Byrne, Arnold, Nagano, 2011). Viena vertus, ji tyrinėja ir atskleidžia korupcijos atvejus. Kita vertus, ji gali užkirsti kelią korupcijai, viešindama informaciją apie įvykius ir korumpuotą elgseną, korupcijos prevencijos priemones ir jų poveikį.

Bendravimas su žiniasklaida Viešąją nuomonę formuoja trys veiksniai: lyderiaujančio elito nuomonė, statistikos duomenys ir žmonių suvokimas (Byrne, Arnold, Nagano, 2011). • Lyderiaujantis elitas išreiškia ir publikuoja nuomonę, turi didelę socialinę įtaką ir institucinės galios laipsnį. • Statistiniai duomenys pristato ir matuoja nuomonės pagrįstumą per atliktas apklausas. • Žmonių suvokimas – jų vyraujanti nuomonė socialinėje ir žiniasklaidos aplinkoje ir tai, kaip ta nuomonė susiderina su kitais ir turi įtakos viešajai nuomonei.

Jei daugiau žmonių kalbės prie korupciją, tai paskatins daugiau žmonių daryti tą patį. Jei valstybės ir savivaldybės įstaigos į savo korupcijos prevencijos programas įtrauks priemonių, palenksiančių žiniasklaidą į savo pusę, ir žiniasklaida pasisakys prieš korupciją, žmonės supras, kad ši pozicija yra plačiai priimta pozicija, ir jos laikosi dauguma. . Vietos laikraštis pateiks keletą informacinių pranešimų ir nuomonių, nurodančių į sėkmingą korupcijos prevencijos programos priemonių poveikį. Jei kitos žiniasklaidos priemonės nepasakys kažkokių neigiamų dalykų apie programos įgyvendinimą, žmonės tikės, kad institucija ir programa atlieka gerą darbą. Natūralu, kad korupcijos prevencijos programoje turi būti numatytos priemonės, mobilizuojančios viešąją nuomonę ir sukuriančios sąlygas sistemingiems pokyčiams. Pvz. , atlikus korupcijos prevencijos programos vertinimą, galima pasinaudoti universitetų pagalba, kad universiteto profesorius pakomentuotų rezultatus. Toks ekspertas (-ė) atliks mokslinę rezultatų ekspertizę, o ji palaikys programos rezultatus ir formuos teigiamą viešąją nuomonę.

Vertinimo rezultatų pristatymas • Rezultatų santraukos. Didesnė tikimybė, kad trumpas dokumentas bus perskaitytas, o to negalima pasakyti apie visą ataskaitą. • Rezultatų lentelės. Padeda padaryti gerą pranešimo vizualizaciją. • Paveikslai, komiksai ir nuotraukos. Šiandien žmonės geriau priima vaizdinę, emocinę informaciją. • Tinklaraščiai. Gali būti naudojami aprašant korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo metu vykusius renginius, perskaitytus pranešimus ir pan. • Vaizdo ataskaita. Gali būti pateikta vaizdo ataskaita su tiesioginiais programos dalyvių atsiliepimais ir pan.

Praktinė užduotis – Kompetencijos / gebėjimai programų rengimui Siekiant aptarti kompetencijų ir gebėjimų klausimą bus pristatyti 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatai, kurio metu valstybės tarnautojų buvo klausiama apie jų tipinius ir netipinius darbus, gebėjimus, įgytus darbo metu, ir sėkmingą patirtį. Atsižvelgiant į tai, bus siekiama diskutuoti, kokių kompetencijų ir gebėjimų reikia rengiant korupcijos prevencijos programas.

8 Tema. Baigiamasis testas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ