Konkursas Fizikos bandymai aplink mus 2017 Panevio Auros

Konkursas "Fizikos bandymai aplink mus 2017" Panevėžio „Aušros“ progimnazija Sukurė: Vanesa Juškaitė iš 8 klasės. Mokytoja: Lina Seliokienė 2017 metai

Turinys Ø Mechaninės energijos samprata Ø Sąlygos kuriomis įvairūs kūnai gali atlikti darbą Ø Mechaninės energijos rūšys Ø Potencinė energija Ø Kinetinė energija Ø Pilnutinė mechaninė energija Ø Užduotys Ø Testas Ø Informacijos šaltiniai

Ø Mechaninė energija - fizikinis dydis, rodantis, kokį darbą gali atlikti kūnas ar kūnų sistema. Ø Mechaninė energija žymima E ir matuojama tais pačiais vienetas, kaip ir darbas – džauliais: [E] = 1 J.

1. Pakelti virš Žemės paviršiaus kūnai. Skrendantis oro balionas. Skrendantys lėktuvai.

2. Deformuoti tamprūs kūnai. Bandymas. Deformuota gumytė "iššauna" popieriuką. Įtempus gumytę ji įgavo energijos ir galėjo atlikti darbą - pastumti popieriuką.

3. Suspaustos dujos. Papurškus iš flakonėlio, suspaustos dujos pasklinda. Bandymas. Suplakus gazuotą vandenį matome, kad suspaustos dujos įgauną energijos ir išpučia butelio sieneles.

4. Judantys kūnai. Bandymas. Riedantis golfo kamuoliukas atsitrenkia į buteliuką ir jį parverčia. Judantis kūnas įgavo energijos.

Potencinė Kinetinė energija

Ø Potencinė energija – energija, kurią turi kūnas ar kūnų sistema dėl kūno dalių tarpusavio padėties ar būsenos. Ji lygi darbui, kuris panaudotas pakeičiant kūno padėtį ar būseną. Ø Potencinės energijos formulė: Ep = mgh. m – kūno masė (kg) g – laisvojo kritimo pagreitis (10 m/s 2) h – aukštis (m)

Ø Kinetinė energija – kūno energija, susijusi su to kūno judėjimu. Ji apibūdinama kaip darbas, kurio reikia išjudinti tam tikros pastovios masės kūną iš ramybės būsenos iki tam tikro judėjimo greičio. Kinetinė kūno energija nekinta, kol nekinta kūno judėjimo greitis ir masė. Ø Kūno kinetinės energijos didumas priklauso nuo kūno masės ir greičio. Kinetinės energijos, kaip ir bet kokios energijos, matavimo vienetas yra džaulis. Ø Greičiui padidėjus dvigubai, kinetinė energija padidėja keturgubai. Į tai atsižvelgiama nustatant leistiną transporto priemonių greitį. EK = mv 2/ 2 m – kūno masė, v – greitis

Ø Kūno potencinės ir kinetinės energijos suma vadinama pilnutine mechanine kūno energija. Ø Ji lygi E = mgh + mv 2/ 2 Ø Energija iš vienos rūšies gali virsti į kitą. Bandymas. Pakėlus popierių baterija nuriedėjo į šoną. Riedant žemyn potencinė energiją virsta į kinetinę.

1. Apskaičiuokite 160 g masės kūno, judančio 55 m/s greičiu, kinetinę energiją. Duota: m= 160 g = 0. 16 kg v= 55 m/s EK = mv 2/2 EK = 0. 16 kg × 3025 m/s : 2= 242 J Atsakymas: 242 J 2. Spyruoklei suspausti 13. 5 cm prireikė vidutiniškai 20 N jėgos. Koks tuo metu buvo atliktas darbas? Duota: F= 20 N s= 13. 5 cm= 0. 135 m A= Fs A= 20 N × 0. 135 m = 2. 7 J Atsakymas: 2. 7 J (Spyruoklė išsitiesdama atlieką darbą, potencinė energija mažėja. )

1. Nuo ko priklauso kinetinės energijos didumas? a) Aukščio ir masės. b) Masės ir pagreičio. c) Greičio ir masės. Atsakymas: Greičio ir masės. 2. Kiek padidės kinetinė energija greičiui padidėjus dvigubai? a) Aštuongubai. b) Keturgubai. c) Dvigubai. Atsakymas: Keturgubai.

3. Ant knygos padėti tokia pat spalva nudažyti du vienodo dydžio, bet skirtingų medžiagų rutuliukai. Rutuliukai pastumiami tokia pat jėga. Kaip atskirti, kuris rutuliukas volframinis, o kuris ― geležinis? a) Judės toliau geležinis rutuliukas. Tankis g/cm 3 Volframas ― 19, 4 Geležis ― 7, 9 b) Judės toliau volframinis rutuliukas. c) Abu judės vienodai. Atsakymas: Judės toliau geležinis rutuliukas, nes jo tankis yra mažesnis. 4. Kurie iš šių kūnų turi mechaninės energijos? a) Važiuojanti mašina. b) Stovinti plyta ant kelio. c) Gulinti padanga garaže. Atsakymas: Važiuojanti mašina.

5. Ar gali du skirtingos masės kūnai turėti tiek pat kinetinės energijos? a) Ne. b) Taip. Atsakymas: Ne, nes energijos didumas priklauso nuo kūno masės. 6. Kaip kinta krintančios kriaušės mechaninė energija? a) Kinetinė didėja, o potencinė mažėja. b) Potencinė didėja, o kinetinė mažėja. c) Kinetinė ir potencinė didėja. Atsakymas: Kinetinė didėja, o potencinė mažėja.

7. Ar atliekamas darbas, jei žmogus (Galimi du atsakymai); a) Pakels nuo grindų pieštuką, b) Laikys jį tam tikrą laiką rankoje, c) Nuneš horizontalia kryptim tam tikrą atstumą? Atsakymas: a) ir c). 8. Kokia yra potencinės energijos formulė? a) E = mv 2/ 2 b) E = mgh c) E = mgh + mv 2/ 2 Atsakymas: Ep = mgh.

9. Kuris kūnas turi tuo pačiu metu ir kinetinės ir potencinės energijos? a) Pakeltas plaktukas. b) Skrendantis lėktuvas. c) Judantis dviratis. Atsakymas: Skrendantis lėktuvas. 10. Kaip žymima mechaninė energija? a) A b) E c) P Atsakymas : E

Ø http: //astronomija. lt/enciklopedija/index. php/Kin etin%C 4%97_energija Ø https: //lt. wikipedia. org/wiki/Kinetin%C 4%97_ener gija Ø https: //lt. wikipedia. org/wiki/Potencin%C 4%97_en ergija Ø Vadovėlis – fizika 8 kl. Autorius – Vladas Valentinavičius. Leidykla „Šviesa“ 2004 m. Ø Jakutis S. , Ragulienė L. , Sitonytė J. , Šlekienė V. , 2004, Fizikos uždavinynas 7 -10 klasei. Kaunas „Šviesa”