kompiuterins leidybos sistemos IV paskaita leidinio elementai dr

kompiuterinės leidybos sistemos IV paskaita leidinio elementai dr. R. Pranaitis 2015 10 15

spalis pratybos → kalendorius paskelbimas atviru ir uždaru formatais + kontekstas [sumanymas, motyvacija, kriterijai, technologijos, kt. ]; vertinimas – lapkričio pradžia seminarai → indesign aktualijos +~ paskelbimas, vertinimas - lapkričio pradžia Paskaitos → bylų formatai, spalvos leidyboje, leidinio elementai Indesign testas - 11. 07 [paskaitos metu] i

lapkritis pratybos lankstinukas, ~knygelė paskelbimas + kontekstas [sumanymas, motyvacija, kriterijai, technologijos, kt. ] vertinimas - gruodžio pradžioje seminarai photoshop aktualijos pristatymai - lapkritis paskaitos photoshop testas - gruodžio 5 d. [vuittc; paskaitos laiku]

gruodis pratybos knygelė paskelbimas + kontekstas [idėja, motyvacija, kriterijai, technologijos, kt. ] vertinimas - gruodžio pab. seminarai aktualijos +~ paskaitos kls testas – egz.

leidinio elementai

leidinio elementai pagal paskirtį ir funkcijas: vidiniai tekstas, iliustracijos, antraštiniai elementai ir knygos puslapis Išoriniai formatas, apimtis, viršelis, priešlapis ir aplankas [leidejo-ir-spaudejo-terminu-zodynelis]

leidinio elementai tekstas --> šrifto jėga pagrindinis, papildomas [įžanga, įvadas, komentarai, priedai, metod. nurodymai. . ] leidinio struktūra skyriai, poskyriai, skiltys. . titulinis lapas, turinys, rodyklės. . leidinio maketas įvairių rūšių teksto laužymas pradinė skiltis [nuleista 1/3, 1/4], inicialai, linijos antraščių sistema [numeruotos, mišrios, indeksinės] pagalbiniai el. [psl. nr. . . ] titulinis lapas autorius, pavadinimas, leidybos duomenys [leidykla, metai, vieta] titulinis atvartas. .

šriftai garnitūras (type family) – tai vienodo stiliaus ir vienodo braižo šriftų rinkinys (didžiosios, mažosios raidės ir skaičiai) kursyvas šiek tiek panašus į ranka rašytą šriftą pagal tamsumą (intensyvumą, sodrį) šriftas gali būti šviesus, pusjuodis ir juodas pagal plotį (proporcijos) šriftas gali būti normalus, siauras ir platus → normalus šriftas bus tuomet, kai raidės plotis sudaro 3/5 -5/6 jos aukščio siaurų šriftų raidės plotis yra mažesnis 3/5 už jos aukštį, o plačių šriftų raidės plotis yra didesnis 5/6 už jos aukštį pagrindinis šriftas yra status, šviesus ir normalaus pločio

šriftai šriftų ieška šriftų naudojimas -> 30 šriftų [Įlinkdama fechtuotojo špaga, sublykčiojusi pragręžė apvalų arbūzą]

šriftai šriftų veidai. . ruda lapė ir šuo. .

šriftai su serifais be serifų laisvo stiliaus sodrumas (light-bold) kontrastingumas (pagr. el. /jung. el) proporcijos [įvairiaplotis šriftas]

šriftai kėgelis (šrifto aukštis) išreiškiamas 0, 376 punktais (points) ---> mm (3/8 mm) kvadratais ---> 18 mm (kvadratas lygus 48 punktams) ši matų sistema buvo įvesta XVIII a. (1737 m. prancūzo žodžių liejiko P. -S. Furnje). Ją ištobulino XVIII a. pabaigoje F. -A. Dido

šriftai anglų/amer. sistemoje pika – punktas lygus 0, 352 mm spaustuvinį šriftą priimta žymėti sutrumpintai pvz. , kg. 10 – tai šriftas, kurio kėgelis lygus 10 punktų įvairių garnitūrų tas pats kėgelis gali skirtis, pvz. , kg. 10 1, 78 mm (paprastieji garnitūrai) 1, 68 mm (literatūriniai garnitūrai) 1, 49 mm (Jelizavetiškieji garnitūrai)

šriftai, matavimo vienetai daugelyje garnitūrų pats smulkiausias, mažiausias šriftas yra kg. 6 - nonparelis (mažytis, šiek tiek pasviręs) kg. 8 - petitas (mažas) kg. 9 vadinamas “borges” – pilietinis (knygos eiliniams piliečiams) kg. 10 - korpusas – nuo knygos pavadinimo “Corpus juris” (“Įstatymų sąvadas”) kg. 12 - ciceras, kilęs nuo Cicerono, kurio laiškai parašyti šio dydžio šriftu kg. 16 kg. 20 kg. 24 kg. 28 kg. 36 kg. 48 --> proporcijos kitokios nei mažiems šriftams

šriftui keliami reikalavimai patogus skaityti suaugusiam skaitytojui labiausiai tinka 1, 7 -1, 6 mm aukščio šriftas, t. y. kg. 10 meniškas. (liet. Bačėno šriftas) technologiškas geri atspaudai labai ploni šrifto elementai spausdinant išnyksta šriftas turi būti ekonomiškas, tai pasiekiama mažinant kėgelį raidžių plotį

svarbiausios istorinės šriftų šeimos XII-XIVa. Vakarų Europoje viešpatavo lotyniško šrifto gotiškoji forma XV-XVIa. renesanso epochos lotyniškų šriftų šeima Romos kapitalinis šriftas ir humanistinis šriftas yra išlikę net Leonardo da Vinci šrifto piešiniai [kaip jis kūrė šriftą]. renesanso šriftui būdinga tai, kad jo geometrinės formos labai paprastos. Jų pagrindą sudaro kvadratas, skritulys, trikampis. klasicizmo laikotarpio šriftai kontrastingesni. Pagrindas – ovalas. [XVII-XIXa. vid. ] vėliau sukurtas romantinis šriftas, literatūrinis ir įvairiausi kiti šriftas lotyniški šriftai vizualioji komunikacija

įvairių kėgelių šriftų naudojimas kg. 10 – suaugusiems skaitytojams (skaitymas 30 -35 cm atstumu) kg. 9 – kvalifikuotam skaitytojui (padidinus vienu punktu intervalą) eilutės ilgis 5½ kvadrato (kvadratas – 18 mm) kg. 8 – žinynams. Šis šriftas tinka ir eilėraščių rinkiniams, kur eilutės ilgis 4 -4 ½ kvadrato kg. 8 šriftas tinka ir pagalbiniam tekstui (kai pagrindinis tekstas – kg. 10) kg. 7 – dideliems žinynams

įvairių kėgelių šriftų naudojimas kg. 6 – labai smulkus, sunkiai skaitomas (nykštukiniams leidiniams, išnašoms, enciklopedijoms, parašams po paveiksklais, dalykinėms rodyklėms) kg. 10 – naudojamas pagrindiniam tekstui. Be to, rekomenduoja-mas vaikų literatūrai (~) kg. 12 – tinka pradinių klasių mokinių vadovėliams ir įvairioms knygelėms jaunesniojo amžiaus moksleiviams; kartais naudojamas didelio formato meno leidiniams, kur esti labai ilga eilutė kg. 14, 16, 20 – naudojami daugiausia elementoriams

įvairių rūšių tekstas paprastasis tekstas ištisinis, kuriame nėra išskiriamų elementų ištisinis, kuriame yra išskiriami kai kurie elementai (pavyzdžiui, terminai, teiginiai, taisyklės). tekstą lengviau skaityti, kai eilutėje tarp žodžių yra vienodi tarpeliai. Jie turi būti nei labai siauri, nes susilieja žodžiai, nei labai platūs, nes tuomet tekstas atrodo tarsi nutrūkęs ir dėlto sunku jį skaityti. tarpelis turi būti pusė kėgelio. kartais jį galima sumažinti iki ¼ kėgelio arba padidinti iki ¾ kėgelio. daugelyje valstybių priimtas tarpelis 1/3 kėgelio. pastraipos atitraukimas priklauso nuo eilutės ilgio = šrifto kg. (trumpa eilutė) jeigu eilutė vidutinio ilgio, tai atitraukimas padidinamas pusantro karto, o kai labai ilga – du kartus.

įvairių rūšių tekstas įtraukos manoma, kad pastraipų atitraukimai griauna knygos puslapio stačiakampį (puslapis atrodo netvarkingas) tačiau skaitytojui yra kur kas lengviau skaityti, kai pastraipos atitrauktos paskutinė pastraipos eilutė turi būti ne mažiau kaip pusantro karto ilgesnė už pastraipos atitraukimą trumpesnės eilutės prastai suvokiamos akimi, jos tarsi pametamos 5 kvadratų ilgio ir ilgesnių eilučių galuose leistini 4 perkėlimai ir jokiu būdu ne daugiau perkėlimų – žmogaus akis sunkiai pereina į kitą eilutę neturi nebūti dviprasmiškų perkėlimų ir prastai skambančių perkėlimų

įvairių rūšių tekstas visiškai neleistini vadinamieji “koridoriai”, t. y. vertikalūs ir įstriži tarpai per kelias eilutes iš eilės tarpeliai tarp eilučių (interlinijos) turi būti vienodi. Jeigu eilutės sutankinamos arba išretinamos, tai skaitytojui atrodo, kad tai yra prasminis signalas teksto eilutės puslapyje arba skiltyje turi būti vienodo ilgio tuomet puslapis daro stačiakampio įspūdį ir tekstą lengviau skaityti kai kurie maketų apipavidalintojai mano, kad reikėtų pereiti prie neišlygintų eilučių. Tuomet bus išvengta perkėlimų. Tai vėliavos tipo eilutės

teksto išskirtiniai elementai daugelyje leidinių ( vadovėliuose, mokslo leidiniuose, masiniuose politiniuose leidiniuose ir kt. ) kai kurie teksto elementai išskiriami, norint atkreipti skaitytojo dėmesį teksto dalys sakiniai (citatos, taisyklės, formuluotės) sakinių dalys apibrėžimai atskiri žodžiai (terminai, vardai) žodžių dalys (priesagos) raidės (sutartiniai ženklai, matematiniai dydžiai) teksto išskyrimo būdai šriftiniai (labiausiai paplitę) kursyvas (lengvai pastebimas, sunkiai skaitomas) Nepageidautinas ten, kur daug matematinių simbolių, metrinių vienetų pusjuodis (nemėgsta skaitytojai) nešriftiniai

teksto išskirtiniai elementai išretinimas retinti galima tik nedidelius teksto gabalėlius, t. y. vieną arba keletą žodžių teksto surinkimas didžiosiomis raidėmis, pvz. , reklamose (ištisų eilučių, surinktų didžiosiomis raidėmis labai nemėgsta skaitytojai) pusjuodžiu kursyvu pusjuodžiu stačiu šriftu juodu šriftu Jeigu reikalingi du išskyrimo šriftai, tai naudojamas pusjuodis kursyvas (pavyzdžiui, gramatikose). Gali būti ir pusjuodis status šriftas

teksto išskirtiniai elementai nešriftiniai išskyrimo būdai tai įtraukimo būdas, kai išskiriamos eilutės surenkamos ne per visą formatą (atitraukiama tik nuo kairiojo šono) kartais gali būti nubrėžiamas ties tomis eilutėmis vertikalus brūkšnys įtraukimo plotis turi būti du kartus aukštesnis už pastraipos atitraukimo plotį išskiriamasis tekstas gali būti atskirtas linija iš vienos pusės – iš kairės, arba iš abiejų pusių – iš kairės ir dešinės tarp linijos ir teksto turi būti tarpelis, ne mažesnis kaip pusė kėgelio reikalingi žodžiai ir sakiniai gali būti pabraukti horizontalia linija nerekomenduotina, nes griauna puslapio kompoziciją labai geras būdas išskirti spalva (taip galima išskirti reikalingas teksto dalis, sakinius, žodžius, formules ir kt. ) tačiau čia turi būti sistema, tam tikra kompozicija gali būti išskirta ir keliomis spalvomis

įvairių rūšių tektas lentelės visos lentelės surenkamos petitu kg. 8

įvairių rūšių tekstas matematinės formulių kalba – speciali tarptautinė kalba. Ji turi griežtai nustatytas taisykles. Kiekvienas formulės elementas – raidė, skaitmuo, ženklas – turi tam tikrą nustatytą reikšmę. Jeigu pakeisime šių elementų braižą, didumą ir jų vietą, tai tuo pačiu jie įgis ir kitą reikšmę. Dėl to formulėse griežtai laikomasi nustatytos šriftų ir specialiųjų ženklų sistemos. skaitmenys formulėse, išreiškiantys tam tikrus skaičius, turi būti statūs ir šviesūs. dydžiams (simboliams) reikšti vartojamos lotyniškos, graikiškos ir rečiau gotiškos raidės. lotyniškos raidės, reiškiančios dydžius, turi būti renkamos kursyvu. Kai kuriuose matematikos skyriuose naudojamos dvejopo braižo lotyniškos raidės. Antrasis variantas – status pusjuodis šriftas (gali būti koks nors groteskinis). graikiškos ir gotiškos raidės gali būti ir stačios, ir kursyvinės. sin, arctg, lim, maks gali būti tik lotyniškos, stataus braižo. jeigu formulė apima tik vieną eilutę, tai kėgelis gali būti toks pat kaip pagrindinio teksto. jeigu formulė užima dvi eilutees ir daugiau (trupmenos), tai kėgelis gali būti kaip ir vienos eilutės formulės arba mažesnis, pavyzdžiui, petitas. laipsniai ir indeksai turi būti pakelti arba nuleisti per pusę raidės (km 2) skliaustai pagal aukštį turi apimti visą reiškinį. šaknies ženklas ir viršutinė linija aukščio atžvilgiu turi apimti visą reiškinį. sumos ženklas , sandaugos ženklas ir integralo ženklas renkami vienu kėgeliu didesniu šriftu. tarpeliai tarp formulių – 2 punktai. Jeigu surinkta nonpareliu – vienas punktas. jeigu teks rinkti formules, tai reikės dar išsamiau panagrinėti taisykles. labai griežtos taisyklės yra chemijos formulėms rinkti, taip pat elektros krūviams žymėti.

terminai tvarkant tekstą Kerningas trekingas leidybos terminai

aukso pjūvis harmoningas santykis (atkarpai) visos atkarpos ir didesnios jos dalies santykis yra lygus didesniosios ir mažesniosios dalių santykiui v d v/d = ?

harmoningas santykis plokštumai harmoningas santykis formatui (Ostvald) atversto leidinio proporcijos turi būti tokios pačios kaip ir užversto a b a/b = ?

auksinė skaičių eilutė. . Fibonači kitas skaičius yra lygus dviejų ankstesnių sumai 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, . . .

paraštės

paraštės Senųjų meistrų paslaptyje saugotas kanonas yra viduramžių rankraščių ir spausdintų knygų pagrindas. Puslapio ir rinkinio kraštinių proporcijos 2: 3. Paraščių santykiai 2: 3: 4: 6. [http: //www. culture. lt/daile/02(1)/akp. htm]

Gutenberg, Le Corbusier Gutenbergo biblijos (1455) kairysis puslapis. http: //www. culture. lt/daile/0 2(1)/akp. htm Le Corbusier sistema paremta aukso pjūviu ir žmogaus proporcijomis [modulioras]. Joje pažymėti trys pagrindiniai atramos taškai viršugalvis, saulės rezginys ir pakeltos rankos viršutinis taškas.

pagrindiniai dizaino principai kitąkart: Iliustracijų maketavimo dėsningumai ir paruošimas spaudai Dar šaltinių: http: //www. frogsign. lt/populiariausi-lietuviski-sriftai-apklausus-34 -dizainerius/ http: //www. zara. lt/dokumentai/Leidyba/KLP-02 dalis-pirmosios_pamokos. pdf

Klausimai?