KOLINAI VU EAC 2014 APIBRIMAS Cheminiai junginiai kuriuos

KOLINAI VU EAC 2014

APIBRĖŽIMAS § Cheminiai junginiai, kuriuos išskiria aukštesnieji augalai ir kurie neigiamai veikia kitus aukštesniuosius augalus (KITUS – tos pat rūšies arba kitų rūšių augalus)

ISTORIJA § Pirmieji spėjimai, kad augalų šaknys gali išskirti medžiagas, neigiamai veikiančias kitus augalus, greičiausiai priklauso Dekandoliui § De. Candolle M. A. -P. , Augalų fiziologija, išleista 1832 m. Paryžiuje

Dekandolio pastebėjimai Euphorbia esula Scabiosa lucida Cirsium arvense Lolium perenne § Usnys (Cirsium) slopina avižas § Karpažolės (Euphorbia) – linus § Žvaigždūnės (Scabiosa) – linus § Svidrės (Lolium) kviečius

ISTORIJA 2 § Dekandolis aprašė M. Makero bandymus, kuriais jis parodė, jog pupelės augalą pamerkus į vandenį, kuriame yra medžiagų iš anksčiau ten buvusio pamerkto kito pupelės augalo, pamerktasis vysta ir žūsta. § Pamerkus kvietį – laikosi kuo puikiausiai, netgi geriau nei paprastame vandenyje

Dekandolis apie dirvą § Aiškino, jog dėl augalų šaknų išskiriamų medžiagų dirva nualinama, reikalinga sėjomaina.

Dekandolio pažiūros § Apie 50 metų nesulaukė pritarimo, tik pastebėjus, kad po juoduoju riešutmedžiu (Juglans nigra) augalija daug skurdesnė nei po kitais panašų šešėlį metančiais medžiais, kad po juo neauga nei viena iš lauko kultūrų, tyrimų padaugėjo, Dekandolio pažiūros susilaukė įvertinimo

Juodojo riešutmedžio (Juglans nigra) poveikio tyrimas Sutartiniai ženklai: § Juodi rutuliukai – augalai neauga § balti rutuliukai – auga § rutuliukas su S –auga silpnai

Hoy išvada: § Augalai po riešutmedžiu neauga dėl to, kad nuo medžio lapų į dirva krenta nuodingų išskyrų lašai. § Augalo sultys nuodingos: ištepus arklius, musės vengia ant jų tūpti!

B. E. Livingstonas, 1905: § JAV (Čikagoje) paskelbtas darbas “Pelkių vandens fiziologinės savybės”, § Ypač svarbus ekologiniu požiūriu Čepkelių pelkė

B. E. Livingstonas, 1905: § Pelkių vandenyje esančios medžiagos trukdo įsikurti ne pelkių augalijai. § Būtent nuo šių medžiagų priklauso kserofitinė* pelkių augalija § * kseros – sausas + phytos - augalas

Šreineris, Rydas 1907*: § Parodė, kad ilgesnį laiką auginant monokultūrą, dirvoje susikaupia augimo inhibitoriai. § Įrodė, kad kviečių, avižų ir kitų varpinių šaknys išskiria medžiagas, kurios kviečių ir avižų šaknims sukelia chemotropinę** reakciją *Schreiner O. , Reed H. S. Certain organic constituents of soil in relation to soil fertility. US Bur. Soils, Bull. , 47 (1907) ** chemo + tropos (posūkis, kryptis)

Schreiner O. , Reed H. S. § Iš “nuvargintos” dirvos, kur augo ankštinis augalas vigna (Vigna catjang), ekstrahavo cheminę medžiagą, kuri slopina šio augalo augimą. Ekstrahuota dirva augimo nebeslopino, tapo “nebenuvargusi”

Cowless*, 1911 § HIPOTEZĖ: Dirvoje susikaupiančios augalų išskirtos medžiagos svarbios rūšių ekologinei kaitai (sukcesijai)! …Vis daugiau ją patvirtinančių faktų * Cowless H. C. The causes of vegetative cycles. Bot. Gaz (Chicago), 51, 161 -183 (1911)

Kolinų pavyzdžiai: § Graikškojo riešutmedžio – (Juglans regia) juglonas* (= 5 -oksi-α-naftachinonas) C 10 H 6 O 3 * Davis R. F. , 1928 • Ta pati medžiaga ir juodajame riešutmedyje

Kolinų pavyzdžiai: § BRAŠKĖ (Fragaria ananassa L. ) Iš braškių šaknų ekstrakto buvo išskirti tokie cheminiai junginiai. pieno rūgštis benzoinė rūgštis gintaro rūgštis adipino rūgštis p-hidroksibenzoinė rūgštis

Braškių kolinas Aktyviausia iš visų minėtų junginių – Benzoinė rūgštis jos poveikis: • inhibuoja braškių šaknų augimą; • inhibuoja braškių ūglių vystymąsi.

Kolinų pavyzdžiai: (CN 2 H 2) § Ruginis vikis, Vicia vilosa § Išskiria cianamidą* – gerai žinomą azotinę trąšą ir herbicidą, naudojamą susintetintą jau prieš ~ 100 m. § *Kamo ir kt. , 2003

Kolinas ir nematocidas § Metil izotiocianatas (skleidžia lapai, mažiau – šaknys) Žydinti dygioji kleomė (Cleome spinosa) (Capparaceae – Magnoliopsida) Metilizotiocianatas KOLINAS (nes inhibuoja salotų sėklų dygimą, pakanka 18 ppm (tūrio/tūryje) PESTICIDAS (seniai registruotas, sintetinis, naikina nematodus), 2008 rastas kaip gamtinis augalo išskiriamas junginys. . . Siūloma juo pakeisti metil bromidą – draudžiamą naudoti pesticidą Sekine ir kt. , 2008

Plačiai taikomas kolinas § AZADIRACHTINAS iš Azadirachta indica

KOLINAI – ir sėklų dygimo inhibitoriai § Pelargonijų lapuose § Pomidorų vaisiuose

Literatūra § Sekine T. , M. Sugano, A. Majid, Y. Fuji panašus straipsnis Antifungal effects of volatile compounds from Black Zira (Bunium persicum) and other spices and herbs J. Cem. Ecol, 2008, 33 (11)2123 -2132. § Kamo ir kt. , 2003.

Papildymai: Alelopatinės invazinių augalų savybės Žiūr šia tema 2008 Iik mag Gerdvilio medž.