Koks buvo ms senasis tikjimas Gamta buvo ir
Koks buvo mūsų senasis tikėjimas?
Gamta buvo ir draugas, ir priešas, todėl lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena ypatingos būtybės. Jos gali daryti ir gera, ir bloga.
Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus. Šventais laikė upes, ežerus, kalnus ir akmenis.
Lietuviai garbino žalčius. Juos laikė šventais, atnešančiais žmogui sveikatą ir sėkmę.
Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse. Jų centre būdavo aukuras su amžinąja ugnimi.
Aukuras
Ugnį saugojo vaidilutės
Žyniai • Žyniai aiškino dievų valią, užėmė aukštą padėtį visuomenėje, vadovavo apeigoms. Žynius dar vadino kriviais.
Daugelis namuose net turėdavo savo aukurus, kuriuose saugodavo ugnį ir melsdavosi deivei Gabijai.
Aukščiausiasis dievas Deivės Pragimdytojos Patrimpas Dangaus dievai ir deivės Perkūnas Pikuolas Gimimo ir Žemės Namų dievai Ugnies dievai mirties dievai ir ir deivės Vandenų Vėjų dievai Bičių dievai ir deivės Žemesnieji dievai Mitologinės būtybės Miško dievai ir deivės
Aukščiausiasis Dievas Lietuviams ir kitiems baltams žinomi aukščiausiojo Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas, Ūkopirmas - buvo susiję su Visatos kūrimu, pradžios davimu, laiko amžinumu. Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei tvarkytojas. Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis yra šviečiantis dangus, šviesa, diena. Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo, žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė, neturinti ribų. •
Praamžius
Deivės pragimdytojos Lada - didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja. � Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės.
Lada ir Lela
Dievų trejybė Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo Dievo sūnūs: Perkūnas , Patrimpas, Pikuolis
Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Jo žinioje neišsenkamos vandens atsargos sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute, mosuodamas "dievo rykšte" žaibais, svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles, prikelia žemę.
Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus. Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos.
Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis. Jis susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos, pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu, mirtinai išbalusiu veidu, su didele žila barzda, raudonais drabužiais, galvą apsirišęs balta skara. Pikuolio ženklai buvo pamautos ant ragotinių trys kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.
Austėja Šeimos židinio, bitininkystės globėja, geradarė rūpintoja, darbščioji audėja.
Austėja
Žemyna Perkūno žmona, žemės ir derlingumo deivė. Nuo jos priklauso metų laikai.
Ragana ir Laima – seserys dvynės. Jos lemia mirtį ir gyvenimą. Laima atskrenda gegutės pavidalu ir pranašauja žmogaus likimą. Ragana gali atnešti ligas, blogą sėkmę.
Laima
Laima ir Ragana
Gabija Ugnies valdovė, šeimos židinio, sveikatos saugotoja.
Medeinė Miškų deivė.
Dangaus dievai ir deivės Mitinis Kalvis Saulė Mėnesis (Mėnulis) Ašvieniai Žvaigždikis
Aušrinė Aušra Vakarinė Žvorūna Indraja Vaivora Žiezdrė Sėlija Pažarinis
Gimimo ir mirties deivės Laima Laimė (Dalia) Giltinė Veliona Mėnulė Deivės valdytojos Maro deivės
Žemės dievai ir deivės Puškaitis Pergubrė Kaupolius Rasa Vaisgamta Jievaras Laukpatis Lauksargis Javų dvasios
Namų, sodybų dievai ir deivės Nonadievis Dimstipatis Žemyna Žemėpatis Pagirnis Dirvolira Nosolius Slenkstinis Mitiniai sargai Gabjauja Beaukuris Javinė Jėvulis Dvargantis
Ugnies dievai ir deivės Gabija Jagaubis Užpelenė Polengabija Praurimė
Miško dievai ir deivės Medeina Žvėrinė Miško Motė Lazdona Kerpyčius
Bičių dievai ir deivės Bubilas Austėja
Vandenų dievai ir deivės Gyvybės vanduo Bangpūtys Varūna Gardaitis Upinė Upinis Divytis Ežerinis Grauduša Undinė Jūratė Jumpyra Balta Boba
Vėjų dievai ir deivės Vėjų motė Bangpūtys Vėjopatis Gardaitis Vėjas Vajas Šiaurės Vėjas Auštrinis Viesulas
Žemesnieji dievai Andaja Pilnytis Kovas Aušlavis Ganiklis Keliukis Milda Junda Krūminė Nijolė
Tikėta, kad yra ir kitų paslaptingų būtybių Aitvaras Baubas Gaila Kaukas Laumė Maumas Ragana Ragė Slogutis Žiburinis
Pagrindinių senovės lietuvių dievų lentelė Dievas ar deivė Apibūdinimas AUSTĖJA Šeimos židinio, bitininkystės globėja, geradarė rūpintoja, darbščioji audėja. AUŠRINĖ Grožio, jaunystės deivė, pasaulio karalienė. GABIJA Namų židinio ugnies dievaitė. GILTINĖ( VELIONA) Laimos sesuo, lemianti žmogaus likimą gyvenimo pabaigoje. IEVARAS Gyvybės medis, javų ir visos augalijos globėjas. LAIMA Gimimo deivė, skirianti žmogui dalią. MEDEINA Girios dievaitė. MĖNULIS Žmogaus gyvenimo palydovas: grožio, sveikatos teikėjas, mirusiųjų globėjas. PRAAMŽIUS, PRAKŪRIMAS, ŪKOPIRMAS Labiausiai gerbiamas dievas. SAULĖ Dangaus šeimininkė, gyvybės teikėja. VAIŽGANTAS( VAISGAMTA) Linų dievas. VĖJAS Visagalis, žinantis visus oro, žemės ir dangaus kelius. ŽEMĖPATIS Sodybos, gyvenamosios vietos viešpats. ŽEMYNA Žemės, derlingumo deivė. PERKŪNAS Valdė atmosferos reiškinius, palaikė tvarką žemėje: saugojo teisybę, baudė bloguosius. LADA Didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja. LELA Tarpininkė tarp dangaus ir žemės. PATRIMPAS Šilumos ir vaisių dievas, su žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos. PIKUOLIS Mirusiųjų pasaulio valdovas. KAUPOLĖ Augalijos klestėjimo, augimo jėgų suaktyvėjimo deivė.
Suraskite, kurie dievai minimi šiuose tautosakos kūrinėliuose Dievuli Dunduli, pro šalį Mes - maži piemenėliai, mūs ploni marškinėliai, bailūs gyvulėliai. . . Miegok, ugnele, miegok, Galiete, Kai aš atsikelsiu, tave gyvą rasiu. Dienužę vargstant, vakaro sulaukus, Saulyte močiute, pastiprink mus. Tirštas krūmas, šalta rasa, brandžią varpą, Žemynėle, Žiedkėle, išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje. . . Veliona velos ateik pavalgyti drauge su mumis dešrų su mirusiai. Tavo lauke dievui dėkui, - ei lalo Kur užarta, ten juoduoja, - ei lalo, Kur akėta, ten lygiuoja, - ei lalo.
Testukas 1. Kaip senovėje buvo vadinamas Aukščiausias dievas: 4. Kurie dievai senovėje sudarė trejybę: Mėnulis, Žvaigždikis, Mitinis kalvis Praamžius Aitvaras, Kaukas, Baubas Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas Vėjas 2. Kas kūreno senovėje šventąją ugnį: 5. Ką garbino senovės lietuviai: Kriviai Jo kūrinius Vaidilutės Žmogų. Žyniai 3. Kaip vadinosi Žemės deivė: Austėja Leda Žemyna Kūrėją
Testo atsakymai 1 A; 2 B; 3 C; 4 C; 5 B.
Namų darbai • Pasirinkti vieną dievą ar deivę ir nupiešti iliustraciją.
- Slides: 44