Kokiu bdu galima paveikti kito jausmus ir mintis

Kokiu būdu galima paveikti kito jausmus ir mintis?

Aptarkite šunelių daromą įspūdį: q ką sako gyvūno išvaizda, aplinka? q ką šuneliui suteikia kilmės dokumentų turėjimas?

Koks Lietuvos įvaizdis viduramžių Europoje? (skaitome K. Gudmanto tekstą „Miškų ir pelkių kraštas“, p. 36) Kokie svarbiausi įvaizdžio akcentai? Ko reikėtų vengti pristatant savo šalį renesansinei Europai?

Pamokos tema J. Radvano „Radviliada“ – poetinis Lietuvos pristatymas renesansinei Europai Uždavinys: Išanalizavę tekstą porose gebėsime sukurti literatūrinę pastraipą apie renesansinį Lietuvos įvaizdį ir sieti jį su kontekstu.

Analizuojame poemos tekstą. I dalis, 31 -96 eilutės J. Radvano tekstą drauge su kontekstu rasite „Rašinio gide, p. 3233. Atliekate I-II lygio užduotis.

1. Lietuvos pristatymas pasauliui Žemė nuo Baltijos iki Juodosios jūros (imperinė Žemė Žmonės Vytauto laikų Lietuva) Vandenys: tyros 1 peizažo elementas kaip stiklas upės, jų daug, ežerai=marios, Baltijos jūra. Daug didžiažuvių. Upės personifikuojamos. Aukštos girios, miškai, pilni 2 gyvūnų peizažo (elniai, briedžių, stumbrų. elementas Lūšių, stirnų, taurų), apstu medaus. Platūs, našūs laukai, skalsūs derliai, žemėje 3 peizažo elementas lengva išmisti. Romėniška lietuvių Kilmė kilmė Genties ypatumai Genties (šlovinga, įgudusi kariauti, nebijanti mirties, stiprūs narsiaširdžiai. . . ) ypatumai Jos kunigaikščiai Sąsajos su tampa valdovais, karaliaisšalimis kitose kitomis šalyse.

2. 1. M. Mažvydo lotyniška „Katekizmo“ epigrama, skirta LDK Laimingoji tėvynė didžių valdovų, garsinga Lietuva, Dievo žodžius gryna priimki širdim, Kad kai duosi teisme aukštajam apyskaitą savo, Neprispaustų tavęs pyktis teisėjo baisaus.

2. 2 „Čia minimos vietos Renesanso skaitytojui turėjo priminti kraštus, kuriuos visa Europa laikė civilizacijos lopšiais. „Kampanijos kloniai" ir „derlingojo Pešto rožynai" - tai Italija, „Panchajos Tempėjai" - Arabija, „Alkinojo miškai" - Graikija, o „persų laukai ir upeliai, turtingi metalo" Persija. Paskutinėje šio epizodo eilutėje Radvanas pažymi, kad kaip tik šitokių vietų lietuviams gyventi „išmintinga gamta" neskyrusi. “ Kodėl nelepindama savo gyventojų gausiais ištekliais, gamta elgiasi „išmintingai“.

2. 3 Pagoniško mąstymo ženklai 1) Pasaulio medžio metafora 2) Minimos deivės, gyvenančios ąžuolyne 3) Gamta personifikuojama

2. 4 Ką reiškia lietuvių kilmės sąsajos su romėnais? http: //m. ldkistorija. lt/index. php/i storiniai-faktai/is-kuratkeliavome-lietuviu-kilmes-isromenu-mitas/315

2. 5 Kas būdinga peizažo ir žmonių pristatymui? Kokiomis priemonėmis jis kuriamas? Elementas Jų bruožai Žemė ir laukai Platūs, našūs Vandenys: upės, ežerai marios, jūra Tyros kaip stiklas; vandeniu upės, ežerai prilygsta marioms; upes girdo skirtingi šaltiniai; skaidriausioji upė; upės personifikuojamos: sesuo Vilija, brolis Nemunas, gražuolė Šventoji skaistesnė už gintarą Miškai ir girios Aukštom karūnom; remia žvaigždynus, šaknimis iki požemio, žvėrių namai; gūdūs, slepiantys turtus; ąžuolynuose pagoniškos deivės Dydis: nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Gamta išmintinga.

Kokių gamtos turtų pilna Lietuvos krašte? Kraštas garsėja skalsiais derliais, (lengva išmisti); Elnias, briedis ir galiūnas stumbras, galintis bet ką liežuviu į orą išmesti, lūšis, žvitri stirnelė, tauras. Čia netrūksta didžuvių; Ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro, bėga tyriausias medus dovanai valstiečiams.

2. 5. Epitetai, apibūdinantys Lietuvos žmogų – – Garbingos kilmės (iš Romos) Įgudę kariauti; Narsūs, narsiaširdžiai kunigaikščiai; Valdantys žemes, o savo šlove Olimpą siekią; – Krašte gyvena kelios tautos: lietuviai, ryžtingi sūduviai, nebijantys mirties jotvingiai, klajokliai poloviečiai, sena prūsų giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai, vieno kilimo su jais gepidai ir kitos dar tautos.

Koks žmogaus santykis su gamta herojiniuose epuose? Gamta - piemenų, o ne valstybės vyrų sfera.

2. 6. Koks pasirinkto Lietuvos ir jos žmonių įvaizdžio sukūrimo tikslas? Pamąstykite: q kodėl Radvanas, užuot sekęs tradiciniu požiūriu į gamtą herojiniuose epuose, gamtos tapatinimo su atsilikimu, tiek daug dėmesio skiria gamtos aprašymams, taip priartėdamas prie viduramžių įvaizdžio? q ką nauja apie Lietuvą galima sužinoti poemoje?

Literatūrinio rašinio pastraipa (150 -180 žodžių) Ø sukurti teiginį: J. Radvano poemoje kuriamas. . . Ø įvardyti, kas (kokie vaizdai) padeda pristatyti Lietuvą; Ø paanalizuoti 2 įvaizdžio kūrimo elementus išsamiau (kaip? kodėl? kokios priežastys? ); Ø palyginti su viduramžių Lietuvos įvaizdžiu; Ø susieti su žinomais kontekstais ir menine raiška (ką ji suteikia poetiniam vaizdui? ) Ø pavartoti mokslo terminus: poemos pasakotojas, įvaizdis, peizažas, istorinė savimonė, panegirika, hegzametras; Ø apibendrinti pastraipą.