Kokia pamoka yra gera Mokymas mokymasis ir vertinimas

Kokia pamoka yra gera? (Mokymas, mokymasis ir vertinimas pamokoje) Nijolė Balčikonytė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui “Vaivorykštės” gimnazija 2007 -03 -20

Pagalvokite. . . “Dirbdami taip, kaip dirbote prieš dvidešimt metų, žinokite, kad yra geresnių darbo būdų”. T. Edisonas

Pagalvokite. . . “Daugelis kilnių sumanymų galėjo likti neįgyvendinti, jeigu iš anksto būtų galima numatyti jų sunkumus ir trūkumus”. T. Kuleris

Kinų bambukas Kai jį pasodinate, pirmais metais nieko nepastebite, antrais ar trečiais ar net ketvirtais metais niekas neišauga. Jūs netgi nematote nei vieno žalio ūglio. Tačiau penktaisiais metais ir tik per šešias savaites bambukas užauga iki 9 pėdų aukščio. Klausimas Jums: ar bambukas užaugo iki 9 pėdų aukščio per šešias savaites ar penkerius metus?

Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta, prisimena: o o o o 10 % to, ką perskaito, 20 % to, ką girdi, 30 % to, ką mato, 50 % to, ką mato ir girdi, 70 % to, ką aptaria su kitais, 80 % to, ką asmeniškai išbando, 95 % to, ko moko kitus. “Kas nelaimingai, netinkamai išmokstama, tas sėkmingai pamirštama”.

Prieš pradedant pokalbį. . . “Jeigu į pasaulį žvelgi siaurai, tai siauras jis ir atrodo! Jei žiūri godžiai, tai jis godus! Tačiau jeigu žiūri į jį atvirai, plačiai ir draugiškai, tai jame randi puikių žmonių”. H. Rutledžas

Mokymas(-is) Kas yra mokymas(-is)? (suformuluokite atsakymą taip, kad jį suprastų paprasta kaimo močiutė) (“minčių lietus”)

Mokymas(-is) Tai Sėkmė Tikslas Žinios Praktika Patirtis Bendradarbiavimas. . . (nieko nėra atskirai!!!!!!!!!!!!!)

Iš nugirstų pokalbių. . . “Geriausias rezultatas, kai mokinys nesuvokia, kad jau išmoko”; “Jūs galite norėti išeiti programą; bet tai nieko gero, jei nesiesite su sukauptomis žiniomis”; “Kuo leidi daugiau tikslingai kalbėti pamokoje, tuo pamoka sėkmingesnė”; “Mokymesi turi būti prasmė”; “Kritikuoju ne žmones, o idėją”; “Aš neužmirštu, kad tai mūsų visų darbas pamokoje”; “Aš įsiklausau į kiekvieno nuomonę, nors nesutinku”; “Į viską pamokoje pirmiausia žvelgiu per pozityvą”;

Iš nugirstų pokalbių. . . “Geriausi namų darbai tie, kurie ruošia kitai pamokai”; “Kuo mažiau bijosime eksperimentuoti, tuo artėsime prie norimo rezultato”; “Mokytojas – kaip vynas: vieni su metais gerėja, kiti išlieka kokie buvo, treti surūgsta”; “Savarankiškai tik vienas kitas gali išmokti”; “Mokytojai rašo daug skaičių, bet ar nuo to keičiasi vertinimo paskirtis? ”; “Vertinimas prasideda tada, kai pradedama pasinaudoti duomenimis”;

Iš nugirstų pokalbių. . . “Mokytojas turi gerai žinoti, ką jis vertins ir ką su tuo darys”; “Kai kažką darai, kažkas ir darosi (pavyksta)”; “Mums ne nepasisekė, tik sėkmė vėluoja”.

Pradedame pokalbį Reikalavimai pamokai Pagalvokite, kas yra pamoka. . . (ir vėl atsakymą suformuluokite taip, kad suprastų paprasta kaimo močiutė) (“minčių lietus”)

Šiuolaikinė pamoka o o o Pamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota tam tikrų dokumentų (standartai, programos) mokytojo ir ugdytinių veikla. Pamoka- mokytojo ir mokinių kūryba. Pamoka- mokymo(-si) procesas. Pamoka- žinios- veikla- rezultatas. Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas mokykloje (!!!).

Ugdymo turinio konkretinimas mokykloje o o o o Mokyklos bendruomenė pasirenka savo veiklos kryptis, kelia ugdymo tikslus, kuria mokyklos veiklos programą. Mokytojų kolektyvas (mokyklos taryba) pasirenka vienus su kitais derančius vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Mokomųjų dalykų blokų ir atskirų dalykų mokytojai derina ugdymo turinį, planuodami ugdymo procesą, nusistato projektinių darbų atlikimo tvarką. Mokyklos kolektyvas (administracija) nustato ugdymo turinio planavimo formas. Į ugdymo turinio planavimą įtraukiami mokiniai ir bendruomenės nariai. Mokyklos administracija sudaro mokyklos tikslus atitinkantį mokymo planą ir tvarkaraštį. Mokytojų rengiamos pasirenkamųjų dalykų programos, ugdymo turinio konkretinimo planai, moduliai ir kiti stambesni darbai, aptariami ir aprobuojami mokyklos taryboje arba metodinėje grupėje. Mokyklos bendruomenė pasirenka mokinių bei visos mokyklos veiklos vertinimo principus ir būdus. Mokyklos bendruomenė kuria ir palaiko mokyklos materialinę bazę.

Bendrosios programos Ko ir kaip turėtų būti mokoma? Ugdymo tikslai ir uždaviniai. Mokymo ir mokymosi turinys bei metodai.

Išsilavinimo standartai Kokių rezultatų tikimės? Esminiai mokinių pasiekimai. Kokiu būdu mokiniai turėtų parodyti savo mokymosi pasiekimus.

Reikalavimai pamokai Šiandien Jūs stebėjote pamoką. Pabandykite atsakyti: kokius stebėjimo tikslus kėlėte? kas pamokoje dominavo: mokytojas ar mokiniai? kokie buvo pamokos vertinimo kriterijai? kokį pažymį (1 -4) parašėte mokiniams/mokytojui ir t. t. O pagal kokius kriterijus tą pažymį rašote? !

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 2. 1. Mokinių pasiekimai klasėje ir atliekant namų darbus.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 3. 1. Ugdymo metodų įvairovė ir tinkamumas, įskaitant namų darbų skyrimą; mokytojo išdėstymo ir paaiškinimų aiškumas ir tikslingumas; mokytojo – mokinio dialogo kokybė.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 3. 2. Mokinių motyvacijos, paremtos jų ugdymosi patirtimi, lygis; mokymosi pažanga; asmeninė atsakomybė už mokymąsi, savarankiškas mąstymas, aktyvus dalyvavimas mokymesi; bendravimas su kitais.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 3. 3. Užduočių, veiklos ir priemonių pasirinkimas; mokymosi sparta siekiant atitinkamų tikslinių užduočių visiems mokiniams; ugdymo tikslo ir konteksto aktualumas mokinių patirčiai ir interesams; pagalbos ugdymuisi darbuotojų parama.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 3. 4. Vertinimo metodai ir užrašymo būdai; ugdymo procese priimtų sprendimų kokybė; vertinimo informacijos naudojimas.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 4. 6. Pagalba specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; veiklos įgyvendinimo tvarka ir proceso rezultatų kokybė.

Reikalavimai šiuolaikinei pamokai 5. 1. Mokinių elgesys ir drausmė.

Pagalvokime “Dėl žiedų laistome ir spyglius”. Egiptiečių patarlė

Tęsiame pokalbį Mokymo(-si) samprata Kokią mokymo(-si) sampratą naudojate savo pamokose? (vėl atsakymas – kad suprastų paprasta kaimo močiutė) (“minčių lietus”)

Bihevioristinė mokymosi samprata Atsirado amžiaus pradžioje ir iki pat aštunto dešimtmečio buvo vyraujantis požiūris ir moksliniuose tyrimuose, ir praktikoje. Bihevioristai ieško visuotinio mokymosi modelio, paaiškinančio visų gyvų organizmų veiklą. Pagal šį požiūrį, mokyme ir mokymesi svarbiausi veiksniai yra mokymas, t. y. , stimulas, ir mokymo rezultatas, t. y. , reakcija. Taigi mokymusi (arba išmokimu) yra laikomas pasikeitęs individo išorinis elgesys, kurį galima sustiprinti apdovanojimais ir bausmėmis. Anot bihevioristų, studijuoti besimokančiojo mąstymą ir informacijos apdorojimą neįmanoma, nes tokių dalykų negalima tiesiogiai stebėti. Taigi tyrimo objektas yra mokymo organizavimas, mokinių elgesys ir jų tarpusavio priklausomybė. Tyrimo metodas – pozityvistinis modelis, pasiskolintas iš gamtos mokslų metodų. Didžiausia bihevioristinių mokymosi ir išmokimo sampratų problema yra ta, kad pakitęs elgesys ir jo įsigalėjimas apibūdinami, remiantis “išoriniu” stebėjimu. Mokinys suvokiamas kaip pasyvus gavėjas, kuris neatsako už tai, kaip mokosi ir išmoksta.

Kognityvioji mokymosi samprata Sampratos šaknys taip pat gilios, siekia žmogaus veiklos tyrimus, bet tik 7 ajame dešimtmetyje jos padėtis pradėjo stiprėti. Įvairių srovių atsiradimą galima paaiškinti tuo, kad mokymasis yra įvairiapusis procesas. Naujesnė, kognityvioji mokymosi samprata išsirutuliojo iš bihevioristų neišspręstų problemų. Šių tyrimų metu gilinamasi į kokybines mokymosi ir teorinio mąstymo ypatybes. Kognityvioji mokymosi teorija remiasi kognityviosios psichologijos naudojamu informacijos apdorojimo modeliu, ir žvelgia į žmogų kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį, apdorojantį ir kuriantį informaciją. Taigi labiau pabrėžiamas informacijos apdorojimas, o ne rezultatas. Kognityviuoju požiūriu, mokymasis yra daug potyrių, kurie ne visada pastebimi išoriniame elgesyje. Kognityviosios mokymosi sampratos iškilimas sietinas su technologijų laimėjimais, pirmiausia kibernetika ir dirbtinio intelekto tyrimais. Technologiniai modeliai paakino mus gilintis į mąstymą ir atmintį. Apskritai laikomasi nuomonės, kad mokymosi aiškinimai, remiantis pažinimo procesais, geriau parengti, tikslesni negu bihevioristų teorijos, ir padeda mums geriau suprasti, kaip mes mokomės ir išmokstame.

Pagalvokite. . . “Siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent keliausite žvaigždės link”. V. Rydas

Tęsiame pokalbį. . . 1. 2. 3. Veikla: mokytojas, mokiniai. Informacijos šaltiniai. Ugdymo metodai ir priemonės.

Veikla Ką Jūsų pamokose veikia mokiniai? Kokia Jūsų veikla pamokoje? Kokia medžiaga naudojama pamokose?

Veikla Ar mokiniai dirba savarankiškai, poromis, grupėse, kalba, žiūri, rašo (konspektuoja), raštu atlieka užduotis, dalyvauja diskusijoje, atsako į klausimus? . . . Ar mokytojas aiškina, demonstruoja, bendrauja individualiai, su mokinių poromis, su grupe, su visa klase? . . . Ar pamokos medžiaga: vadovėlis, papildomi leidiniai, darbo vadovai, darbo lapai, vaizdo aparatūra, garso aparatūra, kompiuteris, skaičiuokliai, skaidruolės? . . .

Informacijos šaltiniai Kokius informacijos šaltinius Jūs naudojate?

Informacijos šaltiniai Kokiais informacijos šaltiniais, Jūsų paskatinti, naudojasi Jūsų mokiniai?

Informacijos šaltiniai Knygos: grožinė literatūra, informacinė literatūra, žinynai, enciklopedijos, žinynai, vadovai, žemėlapiai. . . ; Kompiuteriai, kompaktiniai diskai, daugialypė aplinka, internetas, programinė įranga, teletekstai. . . ; Laikraščiai ir žurnalai: dienraščiai, savaitraščiai, vietinės reikšmės ir šalies leidiniai, specifinių sričių leidiniai, iškarpos. . . ; Garsinės ir regimosios priemonės: TV, radijas, kasetės, vaizdajuostės. . . ; Žmonės: bibliotekos personalas, mokytojas, šeima, bendraklasiai. . . ; Organizacijos: bendrijos, visuomeninės organizacijos, verslo organizacijos, viešoji biblioteka, muziejai, vyriausybės ir savivaldos organai, informavimo tarnybos. . .

Ugdymo priemonės ir metodai Ką Jūs naudojate savo pamokose?

Ugdymo priemonės ir metodai Darbas grupėse, projektinis darbas, diskusija, paskaita, teksto analizė, savarankiškas darbas, darbas porose, šaltinių analizė, tiriamieji darbai, eksperimentiniai darbai, žaidimai, kūrybiniai darbai, “voratinklis”, “durstinys”, “proto žemėlapis”, “minčių lietus”, inscenizacijos, ekskursijos, pranešimai-konferencijos. . .

Pagalvokite. . . “Jei matai darbą, kurį reikia padaryti, žinok, kad jis skirtas Tau”. Airių posakis

? ? ? Planavimas

Teminis planas Mokinio sveikatą tausojantis ugdymo dalyko teminis planas Rekomendacijos (parengė pav. ugdymui Nijolė Balčikonytė) Įžanga. o Mokykla. o Mokslo metai. o Klasė. o Srautas. o Dalykas. o Mokytojas (vardas, pavardė). o Kursas (bendrasis, išplėstinis). o Mokinių skaičius. o Ugdymo tikslai. o Ugdymo uždaviniai. o Mokinių gebėjimų analizė. o Vertinimo sistema. o Darbo pamokose metodai. o Ypatingų vaikų ugdymas. o Literatūros atranka ir adaptavimas.

Teminis planas Pastabos: n teminio plano struktūrą aptaria metodinė grupė ir sutaria dėl bendrų plano struktūros dalių; n teminiai planai aprobuojami metodinėse grupėse iki rugpjūčio 29 d. n teminiai planai suderinami su dalyką kuruojančiais mokyklos vadovais iki rugpjūčio 30 d. (iki Mokytojų tarybos posėdžio): o kūno kultūra, rusų k. – …; o lietuvių k. , anglų k. , vokiečių k. , tikyba, pradinis ugdymas – …; tikslieji ir gamtos mokslai – …; o etika, muzika, dailė, technologijos, istorija ir pilietinis ugdymas – …; o rekomenduojamos teminio plano dalys: mėnuo, savaitė; pamokos tema, potemė; metodas (-ai); val. sk. ; kontroliniai darbai; integravimas; ypatingų vaikų ugdymas. o mokytojai, kurie dirba su mokiniais, kurių ugdymas modifikuojamas, rašo modifikuotas programas.

Koks mokymasis yra geras? o o o Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas. Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas. Mokymasis yra bendradarbiavimas. Mokymasis yra savitvarka, jį reikia planuoti ir reguliuoti. Mokymasis turi tikslą, kuris visada siejasi su motyvacija. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis (svarbi mokymosi aplinka).

Veiksmingai dirbantis mokytojas Lanksčiai planuoja. o Formuluoja ir paaiškina mokiniams mokymosi uždavinius. o Gerai išmano dalyką. o Naudoja mokymo metodus, kurie įgalina visus mokinius efektyviai mokytis. o Gerai elgiasi su mokiniais ir reikalauja laikytis gero elgesio taisyklių. o Kruopščiai vertina mokinių darbą ir suteikia savalaikį grįžtamąjį ryšį. o Efektyviai naudoja laiką ir išteklius. o Užduoda namų darbus, kurie padeda mokiniams įtvirtini ir plėtoti mokymąsi. o Moko taip, kad kiekvienas mokinys padaro pažangą.

Kas turi įtakos mokinių mokymosi motyvacijai? o Klasės aplinka; o Mokytojo elgesys; o Mokinių ir mokytojo tarpusavio santykiai.

Pamokos planavimas Pamokos plano pavyzdys o o o Dalykas………………………………………. Pamokos tema…………………………………………. . Mokymosi uždaviniai (rezultatai)……………………………………… Klasės pasirengimo lygis: Puikus Vidutiniškas Nepakankamas Mokinių motyvacija……………………………………… Mokomoji veikla: Klausimai (iš visų 6 pažinimo lygmenų): Taikymas: Aktyvaus mokymosi metodai: Tarpiniai apžvalginiai klausimai: Įvertinimas (ar tinkamai iškelti uždaviniai):

1. Tikslai- aiškūs, glausti teiginiai, nusakantys, ko mokytojas tikisi pasiekti. Šiais teiginiais nurodomi gana platūs apibendrinti ketinimai. Pavyzdžiui: o plėtoti mokinių mokslinio tyrimo supratimą ir gebėjimus. o pagerinti mokinių gebėjimus komunikuoti anglų kalba raštu.

Tikslų niekada nepasieksime, jeigu aiškiai neįsivaizduosime, kokie jie yra 1. 1. Iškeliame tikslus 2. 2. Ko Konorime pasiekti? 4. Vertiname veiklas 2. 2. Planuojame veiklas Ar pasiekėme tikslus? Kaipgeriau pasiekti tikslą? Ar norime juos keisti? 3. 3. Veiklos Vykdome planą

2. Mokymosi uždaviniai - ketinimai, nusakomi konkrečiais, pamatuojamais teiginiais, rodančiais laukiamus mokinių mokymosi rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).

Mokymosi uždavinių klasifikavimas Pažinimo (kognityvinė) sritis o Žinios. Gebėti: pasakyti; pakartoti; išvardinti; atpažinti; rūšiuoti; atkartoti; informuoti; aprašyti. . . o Supratimas. Gebėti: paaiškinti; pateikti argumentus; nustatyti priežastis; iliustruoti. . . o Taikymas. Gebėti: naudoti; taikyti; konstruoti; spręsti; rūšiuoti. . .

Mokymosi uždavinių klasifikavimas o Analizė. Gebėti: suskaidyti į dalis; išvardinti komponentus; palyginti ir priešinti; paskirstyti pagal skirtumus. . . o Sintezė. Gebėti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti; organizuoti; projektuoti; sukurti; paaiškinti priežastis. . . o Vertinimas. Gebėti: padaryti sprendimą; pateikti argumentus už ir prieš; kritikuoti. . .

Mokymosi uždaviniai Mokymosi uždavinių komponentai: Atlikimas (veikla)- ką mokiniai gebės padaryti; svarbiausias ketinimas. Kokiomis sąlygomis (sąlyga)- tinkamas kontekstas. Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (kriterijus)su kokiu standartu lyginti sėkmę.

Mokymosi uždavinių bruožai o o o Turi būti nustatyti konkretūs laukiami rezultatai. Konkretumas. Aiškumas ir glaustumas. Jie turi būti išmatuojami. Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas (vartojami žodžiai, išreiškiantys veiksmus).

Mokymosi uždaviniai Taisyklingumas Laikas Tikslumas Kiekis Kokybė Ne daugiau kaip dvi klaidos puslapyje. Suskaičiuoti vokiškai iki 20 be klaidų. Per dešimt minučių atlikti du sudėties uždavinius. Per minutę surinkti 40 žodžių. Atmatuoti liniją 3 mm. tikslumu. Pateikti termometro duomenis dviejų dešimtųjų laipsnio tikslumu. Atlikti 20 laboratorinių bandymų. Aptarti 5 reikšmingus veikėjo bruožus. Parašyti tvarkingą verslo laišką. Teisingai atlikti krakmolo tyrimą.

Mokymosi uždaviniai Procentų atitikimas Išspręsti 85 procentus matematikos uždavinių. Teisingai parašyti 90 procentų žodžių iš pateikto žodžių sąrašo. Reikalaujami žingsniai Išspręsti uždavinį nurodytu būdu. Taikant teisingą veiksmų seką nustatyti kompiuterio klaidą. Medžiagos naudojimas Padaryti knygų lentyną, paliekant tik 10 procentų atliekų. Iškirpti suknelę, paliekant tik 10 procentų atraižų. Saugumas Prieš paleidžiant mechanizmą patikrinti visas apsaugas. Vairuoti automobilį nepažeidžiant nė vienos saugumo taisykles.

Mokymosi uždaviniai Mokinys, naudodamas pieštuką ir skriestuvą, sąsiuvinio lape nubraižys 5 laipsnių kampą ir padalins jį per pusę vieno laipsnio tikslumu. Sąlyga – naudodamas pieštuką ir skriestuvą; Veikla – nubraižys 5 laipsnių kampą padalins jį per pusę; Kriterijus – vieno laipsnio tikslumu.

Mokymosi uždaviniai Remdamiesi statistika, metraščio duomenimis (sąlyga), mokiniai išanalizuos Lietuvos gyventojų tautinę ir kalbinę sudėtį bei demografinę struktūrą pagal lytį ir amžių 2005/2006 metais ir pavaizduos šiuos duomenis (veikla) stulpeline arba skrituline diagrama (kriterijus).

Mokymosi uždaviniai Pagal duotą modelį(sąlyga) mokiniai mokės sukurti pasakojimą(veikla), atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją(kriterijus).

Mokymosi uždaviniai Skaitydami nežinomą prozos tekstą (sąlyga), mokiniai mokės išsamiai (kriterijus) apibūdinti pagrindinį veikėją(veikla).

Mokymosi uždaviniai Lygindami Šatrijos Raganos “Irkos tragediją” ir N. Jankutės “Ketvirtoj eilutėj-diagnozė”, mokiniai argumentuotai išsakys savo nuomonę apie tai, ar turi teisę tėvai turėti savo gyvenimą, ar privalo daug ko atsisakyti dėl vaikų.

Mokymosi uždaviniai Sudarant diagramą, aktyviai dalyvaus visi grupės nariai.

Mokymosi uždaviniai Geras mokymosi uždavinys o Nukreipia mokymą; o Suprantamas mokiniams; o Leidžia spręsti apie pamokos sėkmę. Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi uždavinių išsiaiškinimui klasėje, mokiniai: o Pozityviau žvelgia į mokymąsi; o Labiau pasitiki savimi; o Supranta mokymosi prasmingumą.

Kaip parinkti veiklas pamokai? o o o o Mokytojas aiškina. Mokytojas parodo gero atlikimo pavyzdžius, aptariami sėkmės kriterijai, mokiniai pabando. Mokiniai dirba individualiai arba grupėmis, užduodami klausimai. Darbai tikrinami ir vertinami mokytojo, mokiniai vertina vieni kitus, įsivertina patys, užduodami klausimai. Užsirašomos pastabos, mintys. . . Apibendrinimas, namų darbai. Vertinimas.

Mokymasis keičia mokymą!!! Mokinys Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems, o Tyrinėja gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką, o Nustato problemas, ieško sprendimų ir juos pagrindžia, o Pristato savo darbo rezultatus, o Klausia, siūlo, kuria, vertina, numato, Mokytojas o Parenka, pritaiko ugdo turinį ir metodus, o Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsi, o Padeda, nukreipia, o Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja.

!!! ? ? ? Ką šie du žmonės turi bendro? Ruth Lawrence gimė 1971 m. Būdama 12 metų įstojo į Oksfordo universitetą studijuoti matematikos ir būdama 14 metų geriausiai iš visų baigė pirmojo laipsnio studijas. Mrs Fannie Truner gimė 1903 m. 1978 metais po 104 bandymo išlaikė testą raštu vairuotojo teisėms gauti.

Pagalvokite. . . “Mes niekada neišmoktume būti narsūs ir kantrūs, jei pasaulyje būtų vien džiaugsmas”. Helen Keler

? ? ? Vertinimas “Dabartinis lietuvių kalbos žodynas” Vertinti – pripažinti vertę, reikšmę, branginti, spręsti, ko vertas.

Vertinimo nuostatos ir principai Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata: o Vertinimas padeda mokytis. o Vertinamos žinios, supratimas, gebėjimai, nuostatos. o Vertinama individuali mokinio pažanga. o Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus. o Vertinimas atviras ir skaidrus. o Vertinimas objektyvus ir veiksmingas. o Vertinimas informatyvus.

Vertinimo uždaviniai o Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti, kelti mokymosi tikslus. o Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti mokymą bei vertinimą. o Suteikti tėvams ( globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, gerinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir mokyklos. o Mokyklai nusistatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymą, suteikti pagalbą pagal mokinių poreikius.

Mokytis padedantis vertinimas žadina motyvaciją o o o o o Mokytojas planuoja lanksčiai. Mokytojas pasidalina su mokiniais atsakomybe už jų mokymąsi. Klasėje palaikomas pozityvus požiūris į mokymąsi: Mokiniai skatinami užduoti klausimus: kaip? kodėl? Derinant individualų darbą ir darbą su klase, ugdoma mokinių savigarba. Vengiama lyginti mokinius tarpusavyje. Vertinamos pastangos. Išryškinami mokinių individualūs mokymosi siekiai, o ne galutiniai pasiekimai. Aiškūs vertinimo kriterijai ir komentarai apie jų įvykdymą.

Vertinimas ugdymo procese: o Formuojamasis vertinimas o Diagnostinis vertinimas Vertinimas baigus programą: o Apibendrinamasis vertinimas

Vertinimas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija Mokytojas(-a). . . . . . . Kvalifikacinė kategorija. . . . . . Mokomasis(-ieji) dalykas(-ai). . . . . . Klasė(-ės). . . . . . . . Vertinimo būdai pagal vertinimo ir įvertinimo pobūdį. . . . . . . . . Vertinimo tipai pagal rezultatų panaudojimo tikslą. . . . . . . . . Vertinimo tipai pagal tai, su kuo lyginami mokinio pasiekti rezultatai. . . . . . . . . Įvertinimo formos. . . . . . . . . Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokose. . . . . . . . . Kokia vertinimo patirtimi galėtumėte pasidalinti su kolegomis? . . . . . . . . 2006 -09 -28 (Vardas, pavardė)

Apibendrinamojo vertinimo paskirtis o Įvertinti mokinių pasiekimus. o Padėti įvertinti mokytojo darbo ar kurso veiksmingumą. o Padėti besimokančiajam išsikelti tikslą.

Formuojamojo vertinimo paskirtis o Mokymosi metu spręsti, ar/kiek mokymasis yra/buvo sėkmingas. o Nustatyti sunkumus, kad būtų galima koreguoti mokymąsi, padėti mokiniui. Formuojamasis vertinimas padeda mokytis, o ne kontroliuoti.

Formuojamasis vertinimas Bus veiksmingas, jeigu mokytojas: Paaiškins mokiniams, kaip šis vertinimas padeda mokytis. Paaiškins grįžtamosios informacijos svarbą. Bendradarbiaus su mokiniu aiškindamas pasiekimų reikalavimus, vertinimo kriterijus, aptardamas mokymosi spragas. Pateiks pavyzdžių, kaip galima gerai atlikti užduotis. Paskatins mokinį tobulinti savo darbą. Pastebės ir pripažins įvairius, net ir menkiausius, mokinio pasiekimus, jo daromą pažangą.

Mokytis padedančio vertinimo elementai pamokoje o Klausinėjimas. o Grįžtamasis ryšys. o Mokinių vienas kito ir savęs vertinimas. o Formuojamasis apibendrinamųjų testų panaudojimas.

Diagnostinis vertinimas Tai vertinimas, padedantis išsiaiškinti, ką mokinys žino ir geba, pradedant ar baigus temą, kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, padedančią įveikiant sunkumus.

Diagnostinis vertinimas Bus efektyvus, jeigu mokytojas: Aiškiai ir suprantamai nusakys mokiniams mokymo ir mokymosi tikslus bei laukiamus pasiekimus. Mokys mokinius palyginti tai, ko jie išmoko, su tuo, ko buvo siekiama, kad jie suprastų, kaip ištaisyti mokymosi nesėkmes ir užpildyti spragas.

Diagnostinis vertinimas Tinkamai parinks grįžtamosios informacijos pateikimo būdą, apimtį, laiką bei formą. Stengsis paaiškinti ir aptarti mokinio mokymosi rezultatus nepriklausomai nuo to, ar jie įvertinami pažymiu, ar ne.

Informacija apie mokymąsi Kaip Jūs informuojate apie pažangą? . .

Vertinimo informacija pateikiama o o Pokalbiuose ir diskusijose su mokiniais juos mokant. Komentarais raštu mokinių darbuose. Komentarais kalbantis su mokiniu atskirai arba kartu klasėje apie jų darbą. Aprašais, raštu pateikiamose ataskaitose ir konsultacijose su tėvais.

Vertinimo informacija Padeda mokiniams nustatyti: Kas jiems pavyko. Ko jie dar turi išmokti ar kur pasistengti. Galimus tolesnius mokymosi žingsnius.

Pamokos stebėjimas/vertinimas Šiandien stebėjote pamoką. Pabandykite ją įvertinti tokiu požiūriu. . .

Pamokos stebėjimas o o o Ar tinkamai (atsižvelgiant į mokinių grupės, mokinių individualias savybes) buvo parinkta mokomoji medžiaga? Ar pamokos turinys vertė mokinius mąstyti ir tobulėti? Ar buvo tinkamai pasirinkti mokymo metodai ir būdai? Ar atsižvelgta į mokinių, mokinių grupės ypatumus?

Pamokos stebėjimas o o Ar pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai? Ar pamoka buvo siejama su ankstesne? Ar nurodyti ryšiai su būsima pamoka? Kokie gebėjimai ir kaip buvo ugdomi? Ar jie bus reikalingi tolimesnėje mokinių veikloje? Ar pamokoje sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai? Koks pamokos mikroklimatas, mokytojo ir mokinių santykiai?

Pamokos stebėjimas o o o Ar pasiekti pamokai keliami tikslai? Ar tinkamai suformuluoti mokymosi uždaviniai? Ar mokiniai suprato ir įsisavino pamokoje nagrinėtą medžiagą? Kokios priemonės buvo naudojamos? Koks jų veiksmingumas? Ko pamokoje išmoko mokinys? Kokie įgūdžiai buvo lavinami? Kokie vertinimo būdai naudoti pamokoje?

Pamokos stebėjimas o o Ar naudotas vertinimas skatino mokinių motyvaciją? Ar panaudota vertinimo metu gauta informacija? Ar mokiniai aktyviai dalyvavo mokymosi procese? Ar mokiniams suteikta individuali pagalba (spec. poreikių mokiniai; itin gabūs mokiniai ir pan. ).

Pamokos stebėjimas o o o Ar tinkamas pamokos tempas? Ar išnaudota mokymosi aplinka? Kaip galvojate, ar Jūsų pastebėjimai dėl stebėtos pamokos buvo mokytojui naudingi? KONKRETI PAMOKOS STEBĖJIMO LENTELĖ PRIKLAUSO NUO STEBĖJIMO TIKSLO!

Pagalvokite. . . “Žmogus gali patirti ne vieną nesėkmę, tačiau jis netaps nevykėliu tol, kol nepradės kaltinti kitų”. T. Engstromas

!!! Pabaigai…

Sėkmės! “Niekas negali žmogaus labiau įtikinti, kaip tvirtas kito įsitikinimas: jis paveikia net ir tuos, kurie niekuo netiki”. A. Diuma

Sėkmės! “Šypsokitės – ir įgysite draugų! Raukykitės – ir įgysite raukšlių! Kam gyvename, jei ne tam, kad pasaulį padarytume šiek tiek palankesnį vienas kitam”.

? ? ? !!! o o o Dar diena - ir viską padarysime. Visi tikslai bus pasiekti. Visos sistemos veiks be sutrikimų. Visi bus patenkinti. Visi entuziastingi ir motyvuoti. Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.