Kodl kartais mogus msto apie pasitraukim i gyvenimo

Kodėl kartais žmogus mąsto apie pasitraukimą iš gyvenimo? Kokios gali būti priežastys, perpildančios gyvenimo kantrybės taurę?

Visų lengviausia gyvenime – mirti, visų sunkiausia – gyventi. Abul Azadas Šarūnas Sauka. Laiptai Fausto nusivylimas gyvenimu. Naktis

Veiksmo laikas – pilnaties naktis v Šeštadienio naktis prieš Velykų rytą svarbiausia metų šventė krikščionių kalendoriuje. v Simbolinis ryšys su tamsiausia žmonijos valanda prieš jų išganytojo Jėzaus pasirodymą. v Ji ir tamsiausia Fausto naktis (susiduriama su savo gyvenimo ir darbo neviltimi bei depresija ir beveik nusprendžiama nusižudyti).

Situacija: ankštame kambaryje su viduramžių gotikiniais skliaustais Faustas kovoja su savo vidiniu pasauliu. v Didžio vienišo mąstančio žmogaus drama dažna iš Apšvietos literatūroje. v Vidinė Fausto nesantaika sietina ir su vokiečių filosofiniu „Audros ir veržimosi“ judėjimu: ieškoma būdų, kaip išreikšti audringas vidines žmogaus patirties emocijas.

Kodėl Faustas svarsto apie mirties pasirinkimą? Kokios reikėtų mums informacijos apie Faustą, kad sužinotume, jog jo ketinimai pakankamai rimti?

Psichologai ir išminčiai (kontekstų analizė) Psichologai: 1. Kas padeda nustatyti žmogaus dvasinės būsenos laipsnį? 2. Iš kokių dviejų dalių susideda anamnezė? Kokie jos tikslai? Išminčiai: 1. Kokie esminiai dalykai, pasak Antikos filosofų, rodo esant prasmingą gyvenimą? 2. Kodėl žmogui svarbu gyventi vientisą gyvenimą: giliai jausti ir vadovautis intelektu?

Darbas su grožiniu tekstu v. Psichologams išrinkti žmogaus, sergančio depresiją, dvasinės būsenos požymius ir surašyti Fausto būsenos anamnezę. v. Išminčiams kūrinio tekstu pagrįsti, kad Faustas neteko gyvenimo prasmės, jo gyvenimas tapo nevisavertis.

Anamnezės galimi momentai v. Labai aktyviai gyveno intelektualiai (teologija, teisė, filosofija, medicina). Savo žinojimu norėjo prilygti Dievui (net imasi burtų). v Gyvena „skylėj“, kur nesilanko saulė, plėkstantis tvaikas, tarp dulkinų knygų, kolbų, skeletų. . . Ši aplinka slegia, kankina, apima neviltis. v. Nusivylęs gyvenimu („nevertas šuns buities“) ir savimi, nes mato savo, kaip mokslininko, bejėgiškumą („nieko mums žinot neskirta“). v Emociškai nestabilus: puikavimasis ir drauge nusivylimas savimi, džiaugsmas pajuntamas trumpai, kai tyrinėjamas kosmoso ženklas.

IŠVADOS Prie dvasinės bedugnės Faustą atveda 1. Didžiuliai iškelti tikslai ir nusivylimas, kad niekada jų nepasieks; 2. Pasikėlimas į puikybę (jis pats sau dievas); 3. Slegianti aplinka, džiaugsmo, pasitenkinimo nejautimas, depresinės nuotaikos; 4. Labai kritiškas požiūris į save.

Galimos išminčių įžvalgos v Iki tolei buvo tenkinama tik viena – intelektualinė – Fausto asmenybės pusė. Bandyta apimti viską: žmogaus kūną (medicina), sielą (teologija), žmonių santykius (teisė), būties prasmę (filosofija). Noras peržengti realųjį pasaulį buvo nesėkmingas. v Pilnaties naktis pažadina jausminę, dar nepatirtą Fausto (romantiškąją) pusę („O, kad galėčiau pasileist/ Kalnais, mėnulio nušviestais“; „pažadink. . . Ir jausmus. . . atgaivink. . . leiski jiems pabusti“). v Fausto troškimas prilygti Žemės dvasiai, kuriai jaučiasi toks artimas, rodo jo norą valdyti ir dvasinį pasaulį (Fausto charakterio yda ir įtampa). Išgirdęs jos paniekinantį atsakymą tampa sukrėstas.

IŠVADOS Žmogus nelaimingas, kai. . . v gyvenimas tampa vienpusis, nevisavertis; v nėra harmonijos su gamta; v pažeistas saikingumo principas: norima tapti savotišku dievu ir valdyti realųjį bei dvasinį pasaulius; v atsisakoma aukštos moralės, prarandami žmogiški ryšiai su kitais (nori žmogų padaryti laimingą, o pats vedžioja studentus už nosies)

Kodėl Faustas neišgeria nuodų taurės? v Atsklidę Velykų giesmės garsai išbudina gyvybės, gyvenimo instinktą. Giesmė priminė ne vien jaunystę, bet ir nuolatinė gyvybės ir mirties kovą. v Naujame Fausto gyvenime nebus vietos Kristui (Faustas turi pokrikščionišką, modernią pasaulėžiūrą) v Jis pasirengęs atsisakyti savo gyvenimo, nes nebetiki nuodėmės ir mirties pasekmėmis, ir šis požiūris persmelkia būsimus jo veiksmus.

Vienas svarbiausių Gėtės vaizdavimo principų – kontrastas v Pasaulis kaip nepaliaujama priešybių kovą; v Žmogus – kupinas vidinių prieštaravimų būtybė. v Priešiškos jėgos ir siekimai kartais glūdi ir pačiame žmoguje. v Priešybės skatina pasaulio pažangą.

Įsivertinkime I II III